Byla 2S-2447-555/2015
Dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotam asmeniui išieškotojui AB „DNB“ bankui

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. (J.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15782-615/2015 pagal pareiškėjų V. A. ir R. J. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotam asmeniui išieškotojui AB „DNB“ bankui.

2Apeliacinės instancijos teismas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai V. J. (buvusi A.) ir R. J. pateikė antstoliui R. B. skundą, kuriuo jie prašė panaikinti antstolio R. B. 2015 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-3489 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01051 ir panaikinti 2015 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-2711 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01051 nustatytą turto, esančio ( - ), įkainojimą 88 900 Eur sumai pagal UAB „INREAL“ pateiktą areštuoto turto įvertinimo ekspertizės aktą ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01051.

5Antstolis R. B. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų bei vykdomąją bylą Nr. 0085/14/01051 kartu su pareiškėjų skundu perdavė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad abejoti turto vertintojo UAB „INREAL“ kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta skolininkų turto verte, nėra jokio pagrindo, kadangi UAB „INREAL“ įrašyta į turto vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą atliko įstatymų nustatyta tvarka, turtas buvo betarpiškai apžiūrėtas. Pareiškėjai antstoliui nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, analogiško pobūdžio eksperto akto, antstolis sprendė, kad yra visiškai nepagrįsti pareiškėjų teiginiai apie tai, kad turto vertintojas nustatė neteisingą, sumažintą turto vertę.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

8Teismas konstatavo, kad Turto vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Teismas nenustatė duomenų, kad turto ir verslo vertinimo priežiūros įstaiga būtų nustačiusi, jog UAB „INREAL“ turto vertinimo ekspertizė neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, be to, pareiškėjai taip pat nepateikė tokių duomenų nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje. UAB „INREAL“ turto vertinimo ekspertizė taip pat nebuvo CPK nustatyta tvarka ginčyta ir nuginčyta teisme. Konkrečių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, kitų įstatymų ir (ar) teisės aktų esminių reikalavimų pažeidimų, padarytų ekspertizės atlikimo metu, pareiškėjai savo skunde nenurodė. Teismas konstatavo, kad Turto vertinimą gali atlikti tik kvalifikuotas turto vertintojas, turintis turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių bei įrodymų, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusio UAB „INREAL“ turto vertintojo kvalifikacija neatitiktų teisės aktais turto vertintojų kvalifikacijai keliamų reikalavimų. Pareiškėjai taip pat nenurodė ir jokių objektyvių aplinkybių, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atlikusi UAB „INREAL“ būtų šališkai suinteresuota vienokia ar kitokia ekspertizės išvada, taip pat nenurodė ir nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ištirtų aplinkybių visumoje, teismas neturėjo pagrindo abejoti nei turto vertintojo UAB „INREAL“ kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, nei šio turto vertintojo nustatyta turto verte. Teismas pažymėjo, kad objektyvi galutinė turto rinkos vertė paprastai yra nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Teismas taip pat pasisakė, kad antstolis pagrįstai 2015 m. gegužės 26 d. patvarkyme nurodė, kad pareiškėjai, būdami įsitikinę kitokia turto rinkos verte, gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka patys pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėja V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti skundžiamą antstolio R. B. 2015 m. balandžio 7 d. patvarkymą Nr. S-3489 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01051 bei panaikinti 2015 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-2711 vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01051 nustatytą turto, esančio ( - ), įkainojimą 88 900 Eur sumai pagal UAB „INREAL“ pateiktą areštuoto turto įvertinimo ekspertizės aktą ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/01051. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neįsigilino į ginčo esmę, išvis nepasisakė dėl ekspertizės išvados nepatikimumo ir nustatytos turto rinkos vertės neatitikimo realiai rinkos kainai, rėmėsi vien tik formaliais pagrindais.

122) Priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, tuo pačiu užtikrinant ir skolininko interesus, t. y. kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Teisingas ir realią rinkos kainą atitinkantis areštuoto turto įkainojimas ginčo atveju ypatingai svarbus, kadangi areštuotas turtas yra vienintelė pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas sūnus turi neįgalumą, gyvenamoji vieta. Esant nepagrįstai žemai kainai, šeima liks ne tik be turto, bet ir be gyvenamosios vietos, taip pat liks skolingi bankui, kas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

133) Kaip ir nurodyta skunde dėl antstolio veiksmų, ekspertizės išvada vertintina kritiškai, kadangi turto vertė buvo nustatyta palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, o ekspertas, taikydamas lyginamąjį metodą, remdamasis subjektyvia savo nuomone, atrinko 4-ių objektų sandorius, kurie nėra analogiški areštuotam ir vertinamam turtui, todėl skundė dėl antstolio veiksmų buvo aiškiai nurodyta ekspertizės išvados neatitikimai vertintam turtui. Atliekant turto vertinimo ekspertizę, palyginimui buvo atrinkti neadekvatūs objektai areštuotam turtui, kurių parametrai daugeliu atveju kardinaliai skiriasi nuo lyginamojo areštuoto turto. Pirmosios instancijos teismas įvardytų trūkumų tiek atskirajame skunde, tiek skunde dėl antstolio veiksmų nepaisė, jų nevertino ir dėl jų skundžiamojoje nutartyje net nepasisakė.

144) Remiantis viešai prieinama informacija apie parduodamą panašų nekilnojamą turtą Kauno mieste, laisvoje rinkoje analogiškas ar panašus turtas parduodamas už žymiai didesnes kainas nei nustatė UAB „INREAL“. Pagal įstatymą, vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai turto rinkos kainai.

15Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių nepagrįstumo suinteresuotas asmuo yra pasisakęs atsiliepime, ir kuriuos kaip nepagrįstus atmetė pirmosios instancijos teismas. Suinteresuotas asmuo visiškai palaiko skundžiamos teismo nutarties motyvus bei atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, jog įkainojant turtą nėra padaryta jokių pažeidimų. Turto vertintojo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų, nebuvo ir nėra nuginčyta teisme, dėl ko nebūtų galima remtis atlikta ekspertize, ar kad joje nustatyta kaina yra netinkama. Taip pat pažymėjo, kad nei vykdomojoje byloje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių abejoti antstolio nustatyta parduodamo turto verte.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).

19Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjų V. J. (buvusios A.) ir R. J. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

21Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo išieškojimą iš pareiškėjų R. J. ir V. J. (buvusi A.) išieškotojo AB DNB bankas naudai. Vykdymo proceso metu 2014 m. liepos 7 d. buvo areštuotas pareiškėjams priklausantis turtas, kuriuo yra užtikrintas hipotekos kreditoriaus AB DNB bankas reikalavimas. 2014 m. spalio 20 d. antstolio patvarkymu, pareiškėjams priklausančiam turtui buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Atlikus ekspertizę, ekspertizės aktu Nr. 14/12-1483K buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto, esančio ( - ), rinkos vertė vertinimo dieną yra 88 900 Eur. Pareiškėjai pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, laikydami ją nepagrįstai žema, prašė skirti papildomą ar pakartotinę nekilnojamo turto, esančio ( - ), ekspertizę rinkos vertei nustatyti. 2015 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-3489 antstolis netenkino pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai su minėtu patvarkymu nesutiko, taip pat nesutiko ir su 2015 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-2711 dėl nustatyto nekilnojamo turto, esančio ( - ), įkainojimo 88 900 Eur sumai, prašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti, todėl pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-4863 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalies normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).

23CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Minėta, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje kaip savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo savo iniciatyva imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas prieštarauja dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

24Ginčo atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai CPK 682 straipsnio 2 dalies suteikta teise pasinaudojo, t. y. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, t. y. dėl UAB „INREAL“ 2014 m. lapkričio 25 d. ekspertizės aktu Nr. 14/12-1483K nustatytos nekilnojamo turto vertės – 88 900 Eur. Išnagrinėjęs skolininko prieštaravimus, antstolis inter alia, atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti, argumentuodamas, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog atlikta ekspertizė yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat netenkino pareiškėjų skundo, sprendė, kad byloje esantys įrodymai nesukelia pagrindo abejoti nei turto vertintojo UAB „INREAL“ kompetencija ir/ar įgaliojimais atlikti turto vertinimą, nei ginčo turto vertintojo nustatyta turto verte. Pareiškėja (apeliantė) V. J. (buvusi A.) su skundžiama nutartimi nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos priimtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio R. B. veiksmų.

25Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su ekspertizės akte nustatyta ginčo nekilnojamo turto rinkos vertės kaina, teigdama, kad ši nustatyta nepagrįstai per maža ir neatitinka realios rinkos kainos. Savo argumentus apeliantė grindžia tik prielaidomis, kad atlikos ekspertizės metu palyginimui atrinkti objektai nėra iš tos pačios verčių zonos kaip ir įvertintas ginčo turtas, be to, atrinkti objektai yra neadekvatūs ginčo turtui, kadangi jų savybės skiriasi nuo lyginamo ginčo turto, dėl to, apeliantės nuomone, atlikta ekspertizė yra neteisinga, o ekspertizės akte nustatyta ginčo turto rinkos vertė nepagrįstai per maža. Ginčydama ekspertizės akte nustatytą ginčo turto rinkos vertę, apeliantė iš esmės nesutinka ir su ekspertizės akto teisėtumu bei pagrįstumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamo ekspertizės akto neteisėtumą ir jame nustatytos ginčo turto rinkos vertės nepagrįstumą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 str. 2 dalies 4, 5 p., 112 str. 2, 3 p., 226 str.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 str. 3 p., 135 str. 1 d. 2 d., 226 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 str.), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą.

26Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, pareiškėjai nesutikdami su ekspertizės išvadomis nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ekspertizės aktas buvo atliktas nekvalifikuotai, netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Turto ar verslo vertintojų profesinės etikos kodeksą, kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta, kad turto įvertinimas pateikiamas turto vertinimo ataskaitoje, kuri turi juridinę galią, jeigu atitinka šio įstatymo jai keliamus reikalavimus, ši ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 str.). Taigi turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str. 2 d.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartyje padaryta išvada, kad UAB „INREAL“ ekspertizės aktas laikomas teisingu, kol jis nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga (Turto vertinimo priežiūros tarnyba, www.tvpt.lt ) nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliantė duomenų, kad ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to nepateikė duomenų, kad turto vertinimas yra atliktas pačios šalies iniciatyva, ir galimai vertinto turto vertė yra ženkliai didesnė, kaip kad teigia apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčijame ekspertizės akte nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė nei masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rinkos vertė pagal 2014 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktą išrašą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad ekspertizės akte nurodyta areštuoto nekilnojamo turto vertė atitinka rinkos kainą ir, kad vykdymo procese areštuotas turtas yra įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

27Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo išsprendimui reikšmingų skundo argumentų dėl ekspertizės akto klaidingumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmos instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjų argumentų ir paaiškinimų.

28Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

29Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Apeliacinės instancijos teismas,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai V. J. (buvusi A.) ir R. J. pateikė antstoliui R. B. skundą,... 5. Antstolis R. B. 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjų skundo... 8. Teismas konstatavo, kad Turto vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu pareiškėja V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 11. 1) Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių,... 12. 2) Priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad... 13. 3) Kaip ir nurodyta skunde dėl antstolio veiksmų, ekspertizės išvada... 14. 4) Remiantis viešai prieinama informacija apie parduodamą panašų... 15. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų,... 19. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329... 20. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. B. vykdo išieškojimą iš... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai... 23. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu... 24. Ginčo atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai 25. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su ekspertizės akte nustatyta ginčo... 26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su... 27. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios... 28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, daro... 29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 31. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą....