Byla e2-1330-854/2018
Dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Vitai Burneikaitei, Gerardui Franckevičiui, vertėjaujant Andriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei pagal įgaliojimą L. V., atstovams advokatui Linui Songailai, advokato padėjėjai Laurai Songailienei, atsakovei I. P. ir jos atstovei Linai Andriuškevičienei, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarei Jurgai Kontutienei, jos atstovei advokato padėjėjai Mildai Martinkutei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2015-10-07 A. P. (A. P.) pasirašytą testamentą (notarinio registro Nr. JK-6443), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-10-12 mirė ieškovės tėvas A. P.. 2015-10-07 tėvas sudarė testamentą, kuriuo visą savo asmeninį turtą paliko sutuoktinei atsakovei I. P.. Ieškovės teigimu, testamentas neatitinka palikėjo tikrosios valios, testamento sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl prašo pripažinti testamentą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu.

5Paaiškino, kad testamento patvirtinimo dienai tėvas sirgo sunkia nepagydoma liga - inkstų vėžiu, kuri buvo išplitusi ir pažeidusi gyvybiškai svarbius vidaus organus. Tėvas testamento patvirtinimo dienai vartojo stiprius, didelį neigiamą šalutinį poveikį sukeliančius vaistus „Sutent“, dėl kurių jo fizinė ir psichinė būklė ženkliai pablogėjo. Testamentas buvo sudarytas testatoriui nesuprantama kalba – lietuvių kalba. Tėvas testamentą sudarė namuose, dalyvaujant atsakovei ir notarei Jurgai Kontutienei, likus 5 dienoms iki mirties, būdamas bejėgiškos būklės, sunkiai sirgdamas ir būdamas visiškai priklausomas nuo atsakovės. Nurodo, kad ieškovė yra vienintelis testatoriaus vaikas, visada nuoširdžiai rūpinosi tėvu, padėdavo jam finansiškai, todėl viso turto palikimas atsakovei kelia abejonę, ar palikėjas išreiškė valią visiškai suvokdamas savo veiksmus ir jų pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2015-08-18 iki 2015-09-01 ieškovė slaugė tėvą Santariškių universitetinėje ligoninėje, testatorius dukrai neišreiškė jokio noro sudaryti testamentą. Nuo 2015-09-04 iki 2015-09-10 buvo gydomas sanatorijoje „Pušyno kelias”. Nurodytu gydymo laikotarpiu notarė Jurga Kontutienė, kuri yra gera atsakovės dukros pažįstama, sanatorijoje atliko keletą notarinių veiksmų, patvirtindama testatoriaus įgaliojimus, reikalingus atsakovei. Tuo metu testatorius savo valios dėl testamento sudarymo taip pat neišreiškė.

6Ieškovės teigimu, nesilaikymas Lietuvos Respublikos notariato įstatyme numatytų reikalavimų, sudaro savarankišką pagrindą pripažinti testamentą negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Nurodė, kad šeimoje buvo kalbama rusiškai, tėvas nekalbėjo lietuviškai, sunkiai suprato lietuvių kalbą, ja nerašė (mokėjo tik parašyti savo vardą ir pavardę), nebendravo, todėl negalėjo suprasti jam skaitomo testamento teksto. Ieškovei abejonių kelia tai, ar būdamas tokios sunkios būklės testatorius nebuvo suklaidintas testamente nurodytų formuluočių, kurios suprantamos tik teisės mokslus baigusiam asmeniui. Teisės mokslų nebaigusiam asmeniui iš testamento formuluotės galima klaidingai suprasti, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai vis tiek paveldi.

7Teismo posėdžių metu ieškovė bei jos atstovai palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad jos santykiai su tėvu buvo puikūs, sodo namelyje, sudarančiame palikimo dalį, buvo jų šeimai svarbių daiktų, likusių dar po ieškovės močiutės mirties, tai buvo svarbi jai vieta ir tėvas tai žinojo. Nurodė nuolat palaikiusi santykius su tėvu, jam sergant skambindavusi kelis kartus per dieną, pervesdavusi pinigų, organizavusi galimybę išvežti jį gydyti į Prancūziją. Jis niekuomet jai neužsiminė apie planus sudaryti testamentą. Nuolat bendraudama su tėvu ieškovė teigia supratusi, kad jo būklė, tiek fizinė, tiek psichinė blogėja, prastėja orientacija. Nurodo, kad aplinkybės, jog testamentą jis sudarė prieš pat mirtį, būdamas bejėgiškos būklės, visiškai priklausomas nuo atsakovės, ieškovei leidžia daryti išvadą, kad jis sudarytas ne jo laisva valia, bet atsakovės įtakoje.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su sutuoktiniu A. P. santuokoje gyveno iki mirties (22 metus), vedė bendrą ūkį. 2015-10-07 sutuoktinis sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei. Testamento sudarymo sprendimas buvo priimtas išimtinai palikėjo asmenine valia, būnant visiškai veiksniam, suvokiant savo veiksmus ir siekiant būtent tokio turinio testamento sudarymo. Paaiškino, kad vyras testamento sudarymo dieną sirgo sunkia liga, tačiau nei vienas medikas neprognozavo staigios mirties. 2015-09-24 sutuoktiniui buvo skirtas visiškai kompensuojamas vaistinis preparatas „Sutent“, kuris po 15 dienų vartojimo buvo sustabdytas septynioms dienoms, kadangi jam pasireiškė fizinio silpnumo požymiai. Testamento sudarymo dieną vartoti vaistai visiškai neįtakojo palikėjo būsenos suprantant savo veiksmus ir juos valdant. Nė vienos medikų apžiūros ar konsultacijos metu nekilo minčių dėl esą neadekvačios palikėjo psichinės ar psichologinės būklės, duomenų apie tokius požymius nefiksuota nė viename ligos istorijos įraše. Testamento sudarymo dieną palikėjas nebuvo bejėgiškos būklės. Palikėjo prašymu į notarą dėl testamento sudarymo buvo kreiptasi 2015-09-30, kuomet jam nesireiškė joks vaistinio preparato poveikis. Paaiškino, kad vyrui dėl pooperacinio periodo, taip pat dėl vartojamų vaistų poveikio buvo reikalinga pagalba, tačiau asmeninė slauga reikalinga nebuvo – jis savarankiškai naudojosi tualetu, dušu, savarankiškai naudojosi telefonu, skaitė, bendravo ir kita. Palikėjas nei psichotropinių, nei skausmą mažinančių vaistų nevartojo. Iki pat savo mirties aiškiai komunikavo, visiškai adekvačiai suvokė aplinką ir savo ligą bei išgyvenimo galimybes, orientavosi laike ir erdvėje, nebuvo fiksuojamas joks atminties ar suvokimo sutrikimas. Nurodė, kad ieškovė sulaukusi pilnametystės pasirinko studijas Prancūzijoje, ten liko gyventi ir dirbti. Nei ieškovė, nei jos atstovė nesilankė pas palikėją, jo asmeniškai neslaugė, nesiėmė veiksmų įsitikinti jo psichine ir fizine būkle, su pastaruoju bendravo tik telefonu, todėl neturi jokio pagrindo spręsti apie esą buvusią sunkią palikėjo psichinę būklę. Taip pat nurodė, kad A. P. pakankamai gerai suprato lietuviškai, daugiau kaip 22 metus gyveno lietuvės atsakovės šeimoje, su jos vaikais bendravo lietuviškai. Palikėjas buvo išsilavinęs žmogus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, todėl testamento formuluotės jam tikrai turėjo būti aiškios.

9Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Atsakovė paaiškino, kad jos sutuoktinis suvokė, jog serga nepagydoma liga, adekvačiai vertino savo sveikatos būklę. Jis pats pareiškė norintis sudaryti testamentą, palikti turtą sutuoktinei, prašė tai suorganizuoti. Testamentu paliko jai butą, kuriame sutuoktiniai kartu gyveno, bei sodo sklypą.

10Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarė Jurga Kontutienė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį ta apimtimi, kuria bylos išsprendimas gali turėti notarės teisėms ir pareigoms, atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad maždaug prieš savaitę iki testamento sudarymo į notarę telefonu kreipėsi testatoriaus sutuoktine prisistačiusi moteris, kuri nurodė, jog sutuoktinis pageidauja sudaryti testamentą, tačiau paskutiniu metu jam sunku vaikščioti, dėl to paprašė notarės atvykti testamento patvirtinti į namus. Sutuoktinė telefonu išdėstė testatoriaus valią dėl konkretaus ginčo objektu esančio testamento turinio. Gavusi visą pirminę būtiną ir pakankamą informaciją, susijusią su testatoriaus pageidaujamo sudaryti testamento turiniu, notarė parengė testamento projektą. Notarę į testatoriaus namus nuvežė jo sutuoktinės I. P. dukra su draugu. Pažymėjo, kad notarė nėra atsakovės I. P. draugė, ją, kaip ir jos dukrą, matė pirmą kartą. Jokių kitų sandorių notarė anksčiau nei testatoriui, nei jo sutuoktinei nėra tvirtinusi. Notarė dėl jokių kitų klausimų, susijusių su minėtais asmenimis, nėra kalbėjusi, niekada nėra buvusi ieškinyje minimoje sanatorijoje „Pušyno kelias“. Aplinkybė, kad testatorius gerai kalba tik rusiškai, notarei tapo žinoma tik atvykus į jo namus, todėl į testamento turinį (tekstą) įtraukti, jog testamento turinys testatoriui buvo žodžiu išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, nebuvo techninių galimybių. Pažymėjo, kad bendraujant su A. P. notarei nekilo jokių, net menkiausių abejonių dėl jo valios turinio ir gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti ad hoc – t.y. testamento sudarymo momentu. Notarei prieš sandorio tvirtinimą buvo pateiktas gydytojos A. Š. 2015-10-02 išduotas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad psichotropinių vaistų pacientas A. P. nevartojo, nevartoja. Prieš patvirtindama testamentą notarė padarė viską, kiek tai įmanoma atitinkamomis aplinkybėmis ir kiek tai priklauso nuo notarės valios bei jos galimybių, kad įvertintų ir sandorio sudarymo momentu įsitikintų testatoriaus veiksnumu. Notarei pabendravus su testatoriumi, t.y. tiesiogiai įvertinus asmens gebėjimą orientuotis aplinkoje bei įsitikinus jo veiksnumu (buvo užduodami klausimai, susiję su testatoriaus asmeniu, šeimos sudėtimi ir pan.), buvo pradėta notarinio veiksmo atlikimo procedūra – pirmiausia notarė balsu perskaitė testamento turinį testatoriui ir jį testatoriaus prašymu žodžiu išvertė į testatoriui suprantamą rusų kalbą, taip pat rusų kalba išaiškino testamento sudarymo pasekmes. Notarė visapusiškai išaiškino testatoriui jo sudaromo sandorio reikšmę bei būsimas pasekmes, inter alia tai, kad testatorius, sudarydamas testamentą, jame išvardintą turtą po savo mirties nuosavybės teise palieka tik tam asmeniui, kuris testamente nurodytas kaip testamentinis įpėdinis. Aplinkybių kontekste buvo matyti, kad testamento turinys ir reikšmė testatoriui buvo visiškai suprantami ir aiškūs, visiškai atitiko jo tikrąją valią. A. P. notarę patikino, kad testamento projekte išdėstytas patvarkymas dėl jo turto likimo mirties atveju yra būtent toks, kokio jis pageidauja. A. P. buvo socialiai orientuotas, elgėsi sąmoningai, aiškiai ir savo valią testamente nurodytą turtą palikti testamente nurodytam įpėdiniui išreiškė pats. Pažymėjo, kad testamentas teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas notarine forma ir jame išdėstytas testatoriaus valios pareiškimas patvirtintas paties testatoriaus parašu. Testamentas buvo pasirašytas notarės akivaizdoje, kaip to reikalauja teisės aktai.

11Teismo posėdžio metu notarė Jurga Kontutienė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad dažniausiai sunkiai sergančių asmenų prašymu notaro vizitą pas juos į namus ar ligoninę organizuoja artimieji, todėl šis atvejis nebuvo jokia išimtis. Šiuo atveju notarė su testatoriumi bendravo jo namuose, kambaryje testamento sudarymo metu pašalinių asmenų nebuvo. Jai nekilo jokių abejonių nei dėl testatoriaus veiksnumo ar jo psichinės būklės, nei dėl jo aiškios valios sudaryti būtent tokį testamentą. Notarė nurodė su testatoriumi kalbėjusi rusiškai, nes taip jam buvę patogiau ir aiškiau.

12Liudytoja A. P. šeimos gydytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino prisimenanti, kad A. P. mirė 2015 m. rugsėjo pabaigoje ar spalio pirmomis dienomis. Pacientas buvo psichiškai sąmoningas, kritiškas. 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. A. P. vizito metu liudytojai papasakojo, kad ruošiasi savo turtą palikti žmonai, pasidžiaugė, kad dukra pasiturinčiai gyvena užsienyje.

13A. P. slaugytoja J. Č. teismo posėdyje nurodė, kad paciento namuose darė perrišimus, matė jį 2015-10-06. Paaiškino, kad pacientas buvo sąmoningas, kalbėjo.

14Liudytoja S. N. paaiškino, kad paskutinį kartą A. P. matė 2015-10-06. Nurodė, kad jos įsitikinimu A. P. buvo sveiko proto.

15Liudytoja A. D. nurodė esanti A. P. kaimynė. Paaiškino, kad atsakovė jos prašydavo pamaitinti vyrą, pabendrauti su juo, kol ji dirba. Penkias dienas prieš mirtį liudytoja buvo atėjusi pas A. P.. Jis sunkiai sirgo, bet buvo adekvatus, sveiko proto vyras.

16Teismo posėdyje liudytoja V. D.-M., atsakovės dukra, paaiškino, kad paskutinį kartą A. P. matė 2015-10-07, jis buvo sąmoningas, pasisveikino. Nurodė, kad mirusysis vengė kalbėti lietuviškai, tačiau kalbą suprato, su liudytojos sūnumis kalbėdavo tik lietuviškai, nes jie kitaip nesupranta.

17Liudytojas L. C., atsakovės brolis, nurodė, kad nuolat bendravo su A. P., paskutiniu metu atvažiuodavo kas antrą dieną. Paaiškino, kad jis adekvačiai bendravo, prašė sutvarkyti sodą, nupirkti akumuliatorių.

18Liudytoja G. R. nurodė, kad A. P. paskutinį kartą matė 2015 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Nurodė, kad jis buvo sveiko proto, normaliai bendravo. Liudytoja su A. P. bendravo rusiškai, tačiau jis mokėjo ir lietuviškai.

19Liudytojas R. M. nurodė, kad A. P. matė 2-3 savaites prieš mirtį, apie testamentą nekalbėjo. Liudytojas su A. P. bendraudavo rusų kalba.

20Liudytojas K. B. nurodė, kad 15 metų pažinojo A. P., paskutinį kartą matė prieš 2 metus iki mirties. Nurodė, kad A. P. suprasdavo lietuviškai.

21Liudytojas V. V. (V. V.) nurodė, kad paskutinį kartą su A. P. kalbėjo 2015 m. pavasarį. Liudytojo teigimu, A. P. labai mylėjo dukrą, neįmanoma, jog turto jai nepaliko. Taip pat nurodė, kad A. P. buvo geranoriškas, patiklus, galėjo pasirašyti bet ką. Paaiškino, kad lietuviškai draugas nekalbėjo.

22Liudytoja J. A. paaiškino, kad A. P. gera pažįstama. Liudytojai A. P. sakydavo, kad labai myli dukrą, prieš du metus iki mirties sakė, kad turtas liks dukrai. Nurodė, kad lietuviškai mirusysis nekalbėjo ir nesuprato.

23Ieškinys atmestinas.

24Byloje nustatyta, kad A. P. mirė 2015-10-12 santuokoje su atsakove I. P.. Santuoka sudaryta 1993-09-18. Iš ankstesnės santuokos turėjo dukterį, ieškovę J. P. (e.b.l. 9-10, 28, 29, 103, t. 1).

252015-10-07 A. P. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, turtines ir asmenines neturtines teises paliko sutuoktinei I. P. (e.b.l. 26-27, t. 1). Testamentą patvirtino notarė Jurga Kontutienė. Būtent šį dokumentą ieškovė siekia nuginčyti nagrinėjamoje byloje.

26Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad sudarydamas testamentą A. P. sirgo vėžiu (e.b.l. 75-76, 83-86, t. 1). Testatorius vartojo vaistus nuo vėžio „Sutent“, kurių veiklioji medžiaga sunitinibas (e.b.l. 15-17, t. 2), į bylą pateikta vaistų informacinio lapelio kopija (e.b.l. 15-21). Į bylą pateikta 2015-10-02 testatorių gydžiusios gydytojos pažymos, pateiktos notarei, kopija, kurioje nurodytas minėtas ir kiti testatoriaus vartoti vaistai, pažymėta, jog psichotropinių vaistų pacientas nevartojo, nevartoja (e.b.l. 82, t. 1).

27Ieškovė į bylą pateikė straipsnį, kuriame aprašyti du atvejai, kuomet sunitinibo vartojimas asmenims, sirgusiems metastazavusiu gastrointestininės stromos naviku, sukėlė hiperamoneminę encefalopatiją (e.b.l. 103-113, t. 2).

282016-06-28 nutartimi ieškovės prašymu paskirta A. P. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertams užduoti klausimai: 1) ar A. P. 2015-10-07 testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? 2) Ar A. P. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti galėjo turėti įtakos jo būsena (liga) testamento sudarymo metu? 3) Ar A. P. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti galėjo turėti įtakos jo vartoti vaistai testamento sudarymo metu ar/ir iki jo sudarymo? Byloje gautas 2016-10-06 – 2016-11-25 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (2 t., e. b. l. 136-140). Ekspertizę atlikusi teismo psichiatrė ekspertė Laura Andriuškevičienė padarė išvadą, kad A. P. testamento sudarymo metu 2015-10-07 galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių A. P. nustatyti progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę testamento sudarymo dieną, taip pat nėra duomenų apie A. P. vartotų medikamentų šalutinį poveikį, dėl kurio jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti testamento sudarymo metu ar/ir iki jo.

292017-02-10 nutartimi patenkintas ieškovės prašymas dėl pakartotinės teismo ekspertizės paskyrimo, ekspertizė pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams, įpareigojant perduoti ekspertizę atlikti kito tarnybos skyriaus, t.y. ne Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus, ekspertams, tarnybiniais santykiais nesusijusiems su byloje ekspertizę atlikusia teismo psichiatre eksperte Laura Andriuškevičiene. Ekspertams užduoti tie patys klausimai, kaip ir 2016-06-28 teismo nutartyje. Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrai ekspertai Sigitas Simanauskas ir V. M. 2017-07-03 - 2017-07-28 teismo psichiatrijos ekspertizės akte (3 t., e. b. l. 4-11) padarė išvadą, kad A. P. 2015-10-07 testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; A. P. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu jo būsena (somatinio pobūdžio liga) įtakos neturgėjo; A. P. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu ar/ir iki jo sudarymo jo vartoti vaistai įtakos neturėjo.

30Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdžio metu paaiškino ekspertizės išvadoje išdėstytus argumentus, akcentavo, jog vėžys neturėjo įtakos mirusiojo veiksnumui, o medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių duomenų apie jam pasireiškusį vartotų vaistų šalutinį poveikį, dėl kurio jis būtų negalėjęs suprati savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

31Ieškovės prašymu 2017-11-21 nutartimi paskirta dar viena pakartotinė A. P. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Tie patys klausimai užduoti viešosios įstaigos Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos, Šv. Mikalojaus g. 13-6, Vilnius, ekspertams. 2018-01-03 teismo psichiatrijos akte (3 t., e. b.l. 75-90) ekspertas padarė išvadą, kad: A. P. 2015-10-07 testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje ir civilinėje byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad A. P. psichofizinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu buvo tiek sutrikusi, kad jis negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra duomenų apie tai, kad A. P. vartoti vaistai testamento sudarymo metu ar/ir iki jo sudarymo ar šių vaistų šalutinis poveikis galėjo turėti reikšmingos įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

322016-01-27 antstolis Donatas Kisielius faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, jog į atsakovės pateiktą telefoną 2015-11-26 iš numerio +336 252 57314 atsiųstos trumposios žinutės rusų kalba: „Ira, jei jūs norite viską pradėti iš naujo, aš pasiruošusi ištiesti jums draugystės ranką“, „Jei ne, tai Jūsų sprendimas“, „Tiesiog jūs neišlaikysite teisminių nagrinėjimų dėl paveldėjimo“, „Jūs mane labai įskaudinote, sudavėte visą seriją smūgių į nugarą, bet atsisakydami manęs ir Šarūno, jūs netenkate tėtės“, „Patikėkite, aš paneigsiu testamentą užmerktomis akimis. Aš labai gabus teisininkas, plius Šarlis ir Teimūras padės man“, „O Jūsų notaras labai suklydo“, „Na ir aišku, su gimimo diena“ (e.b.l. 77-81, t. 1).

33Dėl testatoriaus faktinio veiksnumo testamento sudarymo metu

34Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2015-10-07 A. P. sudarytas testamentas. Jo sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksniu. Taigi byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 2, 4 dalys, 5.16 straipsnio 2 dalis) CK 1.89 straipsnio pagrindu.

35Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio žalingumą, pagrįstumą ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su ieškovės ir jos atstovų argumentais apie tai, kad palikėjas negalėjo nepalikti savo turto dukteriai, todėl ginčijamo testamento sudarymas yra logiškai nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad palikėjas su atsakove, kurią ginčijamu testamentu paskyrė testamentine įpėdine, santuokoje pragyveno daugiau kaip 22 metus, būtent atsakovė kas dieną betarpiškai rūpinosi sergančiu sutuoktiniu. Kad pora buvo darni, gyveno kartu ir atsakovė rūpinosi palikėju bei slaugė jį iki pat jo mirties, patvirtino ir pati ieškovė.

36Liudytojai, bendravę su testatoriumi dienomis, artimomis testamento sudarymo dienai, aiškino, kad jis buvo fiziškai silpnas, tačiau adekvatus, sąmoningas, kritiškas. Notarė išsamiai paaiškino testamento sudarymo procedūrą, kurios metu jai jokių abejonių galimu testatoriaus neveiksnumu nekilo.

37Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje atliktos trys pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, visų jų išvados iš esmės sutampa, ekspertai nenustatė pagrindo išvadai, kad testamento sudarymo metu testatoriaus sveikatos būklė ar jo vartoti vaistai būtų lėmę jo gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

38Byloje be pačios ieškovės ir jai artimų liudytojų paaiškinimų byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie galimai pašlijusią mirusiojo psichinės sveikatos būklę.

39Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuomet, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-453/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog testatorius A. P., sudarydamas 2015-10-07 testamentą, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, todėl reikalavimas dėl šio testamento nuginčijimo šiuo pagrindu negali būti tenkinamas (CPK 176, 185 straipsniai).

40Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kitais pagrindais

41Ieškovė teigia, jog yra savarankiškas pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu todėl, kad jis turėjo formos ir tvirtinimo trūkumų - surašytas ir patvirtintas lietuvių kalba, kurios testatorius nemokėjo. Ieškovė nurodo, kad notarė, patvirtinusi testamentą, nesilaikė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio reikalavimų, dėl ko testatorius, būdamas sunkios būklės ir gerai nemokėdamas lietuvių kalbos galėjo netinkamai suprasti testamento tekstą bei išreikšti savo valią.

42Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad testamento sudarymo procedūra prieštaravo kokiai nors imperatyviai teisės normai.

43Pagal Notariato įstatymo 15 straipsnį, notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

44Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėlto, kad testatorius buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad testatoriaus gimtoji kalba buvo rusų, jo lietuvių kalbos žinios nebuvo puikios, tačiau jis visą gyvenimą pragyveno Lietuvoje, buvo vedęs lietuvę (atsakovę), todėl lietuviškai suprato. Notarė paaiškino, kad su testatoriumi ji bendravo rusiškai, šia kalba aiškinosi tikslią jo valią dėl palikimo ir įpėdinio, visą testamento turinį išvertė jam į rusų kalbą. Vertimas raštu atliktas nebuvo, nes apie tai, jog testatorius silpnai moka lietuviškai, notarė sužinojo tik nuvykusi pas jį į namus, t.y. kuomet testamentas jau buvo parengtas ir atspausdintas. Teismas neturi pagrindo tokiu notarės aiškinimu netikėti ir vertinti, kad notarė būtų nesilaikiusi atidumo ir rūpestingumo pareigos, neįsitikinusi testatoriaus valia, ar tinkamai neįvykdžiusi Notariato įstatymo 30 straipsnyje nustatytos prievolės išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

45Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami šios kategorijos bylas, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Nagrinėjamoje byloje aptariamas testamentas yra pakankamai trumpas ir aiškus, jame aiškiai nurodyta viena įpėdinė. Jokių objektyvių įrodymų dėl testamento turinio neatitikimo tikrajai testatoriaus valiai byloje nėra, o bet kokios ieškovės abejonės yra grįstos vien jos asmeninėmis prielaidomis, todėl atmestinos kaip nepagrįstos.

46Ieškovė nurodo, jog testatorius esą galėjo suprasti, kad dalis jo turto liks dukrai dėl testamente išdėstytų CK 5.20 straipsnio nuostatų, pagal kurias apibrėžiamas paveldėjimas vaikų, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei, testatoriaus dukteriai, išlaikymas reikalingas nebuvo, testatorius tai žinojo ir dėl to ginčo byloje nėra. Atvirkščiai, ieškovė teigia pati finansiškai rėmusi tėvą jam sergant. Todėl jos teiginiai, kad teisės mokslų nebaigusio testatoriaus nurodyta nuostata galėjo būti klaidingai suprasta, t.y. kad pagal ją dalis turto vis tik liks dukteriai, visų bylos aplinkybių kontekste taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

47Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų jurisprudencijoje akcentuojama, jog testatoriaus valią, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje tokių įrodymų nenustatyta, todėl reikalavimas pripažinti ginčo testamentą negaliojančiu atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 620 Eur išlaidų už advokato pagalbą, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (3 t., e. b. l. 34-38). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 620 Eur išlaidų už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Notarė, išdėsčiusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos notarei nepriteistinos.

50Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo sumas už ekspertizių atlikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismui apmokėjus už ekspertizių atlikimą išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, teismo depozitinėje sąskaitoje liko nepanaudota 1,24 Eur suma, kuri, išskaičius iš jos bankinio pavedimo išlaidas, grąžintina ieškovei (CPK 91 straipsnio 3 dalis).

51Teismas byloje patyrė 5,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

52Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Nutarė

53ieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas ( - ) atsakovei I. P., ( - ) 620 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55Grąžinti ieškovei J. P., asmens kodas ( - ) sąskaitos Nr. ( - ), iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 1,24 Eur sumą, iš jos išskaičius bankinio pavedimo išlaidas.

56Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 5,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti... 5. Paaiškino, kad testamento patvirtinimo dienai tėvas sirgo sunkia nepagydoma... 6. Ieškovės teigimu, nesilaikymas Lietuvos Respublikos notariato įstatyme... 7. Teismo posėdžių metu ieškovė bei jos atstovai palaikė ieškinį jame... 8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė jį atmesti,... 9. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime į... 10. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro... 11. Teismo posėdžio metu notarė Jurga Kontutienė palaikė atsiliepime į... 12. Liudytoja A. P. šeimos gydytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino... 13. A. P. slaugytoja J. Č. teismo posėdyje nurodė, kad paciento namuose darė... 14. Liudytoja S. N. paaiškino, kad paskutinį kartą A. P. matė 2015-10-06.... 15. Liudytoja A. D. nurodė esanti A. P. kaimynė. Paaiškino, kad atsakovė jos... 16. Teismo posėdyje liudytoja V. D.-M., atsakovės dukra, paaiškino, kad... 17. Liudytojas L. C., atsakovės brolis, nurodė, kad nuolat bendravo su A. P.,... 18. Liudytoja G. R. nurodė, kad A. P. paskutinį kartą matė 2015 m. rugsėjo... 19. Liudytojas R. M. nurodė, kad A. P. matė 2-3 savaites prieš mirtį, apie... 20. Liudytojas K. B. nurodė, kad 15 metų pažinojo A. P., paskutinį kartą matė... 21. Liudytojas V. V. (V. V.) nurodė, kad paskutinį kartą su A. P. kalbėjo 2015... 22. Liudytoja J. A. paaiškino, kad A. P. gera pažįstama. Liudytojai A. P.... 23. Ieškinys atmestinas.... 24. Byloje nustatyta, kad A. P. mirė 2015-10-12 santuokoje su atsakove I. P..... 25. 2015-10-07 A. P. sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą,... 26. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad sudarydamas testamentą A. P. sirgo... 27. Ieškovė į bylą pateikė straipsnį, kuriame aprašyti du atvejai, kuomet... 28. 2016-06-28 nutartimi ieškovės prašymu paskirta A. P. pomirtinė teismo... 29. 2017-02-10 nutartimi patenkintas ieškovės prašymas dėl pakartotinės teismo... 30. Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdžio metu paaiškino ekspertizės... 31. Ieškovės prašymu 2017-11-21 nutartimi paskirta dar viena pakartotinė A. P.... 32. 2016-01-27 antstolis Donatas Kisielius faktinių aplinkybių konstatavimo... 33. Dėl testatoriaus faktinio veiksnumo testamento sudarymo metu... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2015-10-07 A. P. sudarytas testamentas. Jo... 35. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos... 36. Liudytojai, bendravę su testatoriumi dienomis, artimomis testamento sudarymo... 37. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė... 38. Byloje be pačios ieškovės ir jai artimų liudytojų paaiškinimų byloje... 39. Teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada, kad testamento surašymo metu... 40. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu kitais pagrindais... 41. Ieškovė teigia, jog yra savarankiškas pagrindas testamentą pripažinti... 42. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad testamento sudarymo procedūra... 43. Pagal Notariato įstatymo 15 straipsnį, notaro raštvedyba tvarkoma valstybine... 44. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėlto, kad testatorius buvo Lietuvos... 45. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento... 46. Ieškovė nurodo, jog testatorius esą galėjo suprasti, kad dalis jo turto... 47. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų jurisprudencijoje akcentuojama,... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 620 Eur išlaidų už advokato... 50. Ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo sumas už ekspertizių... 51. Teismas byloje patyrė 5,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų,... 52. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 53. ieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas ( - ) atsakovei I. P., ( - ) 620... 55. Grąžinti ieškovei J. P., asmens kodas ( - ) sąskaitos Nr. ( - ), iš... 56. Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...