Byla e2A-387-273/2019

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ž. J. atstovo advokato Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7478-451/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Togri“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Togri“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. J. 9 053,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad T. J. su atsakovu Ž. J. 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė Skolos pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Pagal šią Sutartį Ž. J. įsigijo 208 503, 19 Lt dydžio ieškovės UAB „Togri“ skolą T. J.. Ž. J. už perkamą skolą T. J. įsipareigojo sumokėti 100 Lt kainą. Ieškovė 2009-2014 metų laikotarpiu išmokėjo Ž. J. visą skolą, kurią jis buvo įgijęs pagal Sutartį, t. y. 208 503, 19 Lt. 2017 m. spalio 5 d. UAB „Togri“ pateikė pretenziją Ž. J., kurioje nurodė, kad ieškovė išmokėdama skolą atsakovui, privalėjo išskaičiuoti 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį iš skolos sumos ir pervesti šį mokestį į valstybės biudžetą. Ieškovė prašė atsakovo grąžinti 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio dydžio sumą apskaičiuotą nuo jam išmokėtos 208 503,19 Lt sumos, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.

103.

11Atsakovas Ž. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad iš pateikto ieškinio nėra aiškus teisinis ieškinio reikalavimo pagrindas, kadangi ieškovė ieškinį vadina „dėl nuostolių priteisimo“, tačiau pačiame ieškinyje kalba ir apie nepagrįstą praturtėjimą. Nurodė, kad atsakovas, tiek T. J. yra konfliktinėje situacijoje su faktiniu UAB „Togri“ vadovu M. G. ir pačiu formaliu direktoriumi A. K., kurie savo veiksmais yra padarę didelės žalos UAB „Togri“. Vien ta aplinkybė, kad joks reikalavimas nebuvo pareikštas 8 metus kelia abejonių dėl tikrųjų ieškovės tikslų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatomis mokestis gali būti perskaičiuojamas ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Mokesčių administratorius aiškiai nurodo, kad minėtas mokestis nebuvo ir nebebus paskaičiuotas kaip mokėtinas ieškovei. Kita vertus, Mokesčių administratoriaus rašte nurodoma, kad praeitų laikotarpių ieškovė turėtų apskaičiuoti ir sumokėti pajamų nuo išmokų išmokėtų Ž. J. pagal skolos perleidimo sutartį, t. y. ne kaip akcininkui, o kaip fiziniam asmeniui.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.

14Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 128 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 128 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 486,15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovės atsakovui 780 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

155.

16Teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Togri“ direktorius nuo bendrovės įregistravimo dienos t. y. nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2012 m. spalio 29 d. buvo T. J.. 2008 m. gruodžio 31 d. Skolos pirkimo - pardavimo sutartimi T. J. pardavė Ž. J. ieškovės 208 503,19 Lt dydžio skolą. 2016 m. birželio 15 d. ieškovė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gavo raštą, kad ieškovė jau nuo 2009 m. sausio 30 d. išmokėdama sumas turėjo apskaičiuoti 15 procentų pajamų mokestį. 2017 m. spalio 9 d. ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 2907 išmokėjo VMI 3 128 Eur. 2017 m. spalio 5 d. ir 2018 m. sausio 29 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją sumokėti 9 049,32 Eur sumą pagal VMI pateiktą raštą. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl sumokėto gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo. Ieškovės manymu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo dėl to, kad gavo pajamas pagal sandorį, kurios buvo apmokestintos. Ginčo, kad minėta pinigų suma atsakovui buvo išmokėta nėra.

176.

18Dėl 9 053,66 Eur sumos. Teismas nurodė, kad nepagrįsto praturtėjo institutas šiuo atveju negali būti taikomas, nes pinigai atsakovui buvo išmokėti sutarties pagrindu. Nepagrįstu praturtėjimas būtų tuo atveju, jei asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo būtų įgijęs tai, ko jis negalėjo gauti ir neturėjo gauti, tuomet privalėtų grąžinti tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta ( CK 6.237 str. 1 d.). Ieškovė, vadovaudamasi 2008 m. gruodžio 31 d. Skolos pirkimo - pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), 2017 m. spalio 9 d. sumokėjo į valstybės biudžetą 3 128 Eur gyventojų pajamų mokestį už atsakovą. Ieškovė išmokėdama atsakovui pagal Sutartį didesnę pinigų sumą nei atsakovui priklausė ir į valstybės biudžetą sumokėdama gyventojų pajamų mokestį už atsakovą patyrė žalą, todėl šiuo atveju, turi būti taikomos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės.

197.

20Teismas nurodė, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad išmokas, kurios priskiriamos A klasės pajamoms privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą išskaičiuojantis asmuo. Todėl ieškovė išmokėdama 208 503, 19 Lt atsakovui privalėjo išskaičiuoti 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį ir jį pervesti į valstybės biudžetą, tačiau to laiku neatliko. Kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 68 straipsnio nuostatas mokestis gali būti apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, ieškovė turi sumokėti pajamų mokestį nuo išmokų išmokėtų atsakovui laikotarpiu nuo 2011 metų.

218.

22Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovė pajamų mokestį turėjo mokėti pagal VMI priimtą sprendimą, kadangi ieškovė, pagal MAĮ 40 straipsnio 1 punkto bei 81 straipsnio 1 dalies nuostatas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Kitaip tariant, ieškovė mokesčius privalėjo mokėti ne dėl deklaracijų teisingo ar neteisingo užpildymo, tačiau dėl to, kad to reikalauja mokesčių įstatymai. Be to, ieškovei kaip juridiniam asmeniui yra įstatymo nustatyta pareiga mokėti mokesčius, bei keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, todėl ieškovė neturėjo laukti kol bus priimtas atitinkamas VMI sprendimas dėl privalomo mokesčio sumokėjimo.

239.

24Teismas nurodė, kad ieškovę valdė asmuo, kurį su atsakovu siejo giminystės ryšys, o į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės sąskaita naudojosi ne tik įmonės vadovas bet ir atsakovas. Ieškovė 2009-2014 m. išmokėdama atsakovui pagal Sutartį 208 503,19 Lt sumą remiantis MAĮ privalėjo laiku įvykdyti mokestinę prievolių valstybei, tačiau laiku to nepadarius, gyventojų pajamų mokestis buvo paskaičiuotas tik laikotarpiu nuo 2011 metų, kas sudaro 3 128 Eur. Nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9 053,66 Eur sumą t. y. apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį už visą išmokėtą atsakovui 208 503,19 Lt sumą, tačiau ji į bylą pateikė 2017 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2907, kuris patvirtina, kad ieškovė į valstybės biudžetą sumokėjo 3 128 Eur pajamų mokestį nuo išmokų išmokėtų atsakovui, todėl šioje dalyje teismas ieškinį tenkino, o ieškinio reikalavimo dalį dėl 5 925,66 Eur sumos atmetė. Teismas sprendė, kad šioje dalyje ieškovė ieškinio reikalavimo neįrodė, nes nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad tokio dydžio sumą sumokėjo VMI už atsakovą.

2510.

26Dėl palūkanų. Procesines palūkanas teismas iš atsakovo priteisė vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis.

2711.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas teismas tarp šalių paskirstė nustatęs, kad ieškinys buvo patenkintas 35 proc.

29III.

30Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

3112.

32Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; prašė prijungti prie bylos 2017 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.1) FR1024-6383. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

331.1.

34Esminė aplinkybė, kurios neatskleidė teismas ir kuri turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui yra ta, kad atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 31 d. tapo ieškovės akcininku ir jau būdamas akcininku 2009 m. įmonei suteikė 218 800 Lt paskolą. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje buvo būtina atriboti du teisinius santykius: 1) skolos apeliantui grąžinimą pagal 2008 m. gruodžio 31 d. skolos prikimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), už kurį ieškovė turėjo apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą apelianto vardu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM); 2) skolos apeliantui grąžinimą už jo, kaip įmonės akcininko 2009 m. suteiktą paskolą įmonei (218 800 Lt), už kurį GPM nei ieškovė, nei apeliantas į valstybės biudžetą sumokėti neturėjo;

351.2.

362009 m. sausio 1 d. skola apeliantui pagal Sutartį sudarė 203 894 Lt. Iki 2009 m. rugpjūčio 16 d., kuomet apeliantas, kaip įmonės akcininkas suteikė ieškovei paskolą, dalimis buvo grąžinta 98 003,19 Lt (nuo šios sumos ieškovė turėjo sumokėti GPM). Likutis pagal Sutartį 2009 m. rugpjūčio 16 d. sudarė 105 890,9 Lt. Tada apeliantas ieškovei jau kaip akcininkas suteikė 218 800 Lt paskolą (nuo šios sumos GPM neskaičiuojamas). Bendra ieškovės skola apeliantui 2009 m. rugpjūtį sudarė 324 690,80 Lt (105 890,90 Lt + 218 800 Lt). Didžiosios knygos išraše nebuvo nurodyta, kokią konkrečią skolą ieškovė grąžina apeliantui, visuose mokėjimuose nurodoma „akcininkui Ž. J. paskolos grąžinimas“ arba „paskolos grąžinimas“. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 6.55 str. laikytina, jog ieškovė dalimis grąžindama skolą apeliantui pirmiausia dengė seniausią skolą, t. y. 105 890,90 Lt skolą pagal Sutartį. 2011 m. liepos 29 d. pavedimu (130 699,89+33 000+42 000+58 000= 163699,89 Lt) buvo baigta grąžinti skola pagal Sutartį ir iš dalies apmokėta akcininko suteikta paskola (218800 Lt), už kurią GPM mokestis nėra mokamas. Iš to seka, kad visi po 2011 m. liepos 29 d. ieškovės padaryti pavedimai apeliantui neturėjo būti apmokestinami GPM. o ieškovė neturėjo prievolės šio mokesčio mokėti už apeliantą VMI;

371.3.

38Neaišku, kokiais rašytiniais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, jog 2017 m. spalio 9 d. mokėjimo pavedimu (atliktas praėjus daugiau nei 5 metams po paskolos grąžinimo pagal Sutartį) VMI atliktas 3128 Eur pavedimas buvo padarytas būtent už paskolą, grąžintą apeliantui pagal Sutartį;

391.4.

40Teismas neištyrė ir neišsiaiškino, kodėl ieškovė tik 2017 m. spalio 9 d. padarė GPM pavedimą už paskolą, kurią grąžino prieš daugiau nei 5 metus. Pagal VMI viešai prieinamą informaciją 1411 įmokos kodu mokamas GPM nuo gyventojams su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės išmokų. Neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 9 d. pavedimu buvo apmokėta būtent už apeliantą, o ne už kitus ieškovės darbuotojus. Neaišku, kokiais rašytiniais įrodymais teismas remdamasis nusprendė, kad čia buvo sumokėta būtent už pagal Sutartį grąžintas sumas, o ne nuo kitų A klasės pajamų. 2017 m. spalio 9 d. „Swedbank“ pavedimo nepatvirtina nei gyventojų pajamų mokesčio deklaracija nei VMI nurodymas ar kitas dokumentas įpareigojantis 3128 Eur sumą sumokėti už atsakovą. Ieškovė, atlikdama mokėjimą VMI privalo pateikti deklaraciją, iš kurios būtų matyti už ką ir nuo kokių pajamų yra mokamas mokestis. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė;

411.5.

42Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė 2017 m. rugsėjo 23 d. operatyvinio patikrinimo pažymą Nr. (7.1) FR1024-6383, kurios teismas prie civilinės bylos neprijungė ir įrodymų tyrimo neatnaujino, todėl ši pažyma turi būti prijungta prie bylos ir papildomai ištirta, kadangi ji turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino, už kurį gali būti apskaičiuoti mokesčiai bei galimą pačios ieškovės aplaidumą dėl 3 128 Eur sumokėjimo;

431.6.

44Kadangi operatyvinis patikrinimas buvo atliktas 2017 m., vadovaujantis MAĮ 68 str. nuostatomis, mokesčiai pagal Sutartį galėjo būti apskaičiuoti tik už įmokas, kurios buvo grąžintos 2012-2017 m. laikotarpiu. Visi mokėjimai buvo atlikti 2009-2011 m. laikotarpiu, išskyrus vienintelį 2014 m. lapkričio 4 d. (72000 Lt) pavedimą, todėl GPM mokestis už ieškovės grąžintas sumas 2009-2011 m. laikotarpiu, suėjus senaties terminui nebeskaičiuojamas, o ieškovė šio mokesčio sumokėti pareigos nebeturi. Šią aplinkybę operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodė ir mokesčių administratorius konstatuodamas, kad jeigu 2014 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu būtų grąžinta paskola pagal Sutartį, ieškovė turėtų prievolę nuo šios sumos sumokėti GPM už apeliantą. Tačiau šios aplinkybės netyrė nei teismas, nei mokesčių administratorius, kad 2014 m. lapkričio 4 d. pavedimu (72000 Lt) apeliantui buvo grąžinama ne paskola pagal Sutartį, bet dalis paskolos, kurią apeliantas ieškovei suteikė jau būdamas įmonės akcininku ir už šios paskolos grąžinimą joks GPM nėra skaičiuojamas;

451.7.

46Teismas padarė esminę klaidą, lėmusią neteisingą sprendimo priėmimą, jog ieškovei pateikus papildomus įrodymus nebuvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir nenustatytos faktinės aplinkybės susijusios su 2014 m. lapkričio 4 d. padarytu paskolos grąžinimu ir 2017 m. spalio 9 d. padarytu 3128 Eur GPM mokesčio sumokėjimu. Nustačius, kad 2014 m. lapkričio 4 d. pavedimu apeliantui buvo grąžinta paskola, kurią jis buvo suteikęs kaip įmonės akcininkas, ieškovės ieškinys būtų buvęs atmestas pilna apimtimi, tačiau šio fakto pirmosios instancijos teismas neįvertino. Ieškovė tik dėl savo pačios aplaidumo 2017 m. spalio 9 d. padarė 3128 Eur GPM mokesčio pavedimą už akcininkui gražintą paskolą, kai GPM mokestis nuo šios sumos neturėjo būti mokamas. Dėl šios priežasties apeliantas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovė aplaidžiai vesdama savo buhalterinę apskaitą ir teikdama klaidingus duomenis mokesčių administratoriui nepagrįstai sumokėjo 3128 Eur GPM, kurio mokėti ji neprivalėjo. Ieškovė savo reikalavimą dėl nepagrįstai sumokėto GPM turėtų reikšti ne apeliantui, o mokesčių administratoriui;

471.8.

48Ieškovei nevykdant pareigos sumokėti GPM ir pažeidžiant įstatymo normas, mokesčių administratorius iki 2017 m. reikalavimo įvykdyti šią mokestinę prievolę nepateikė, todėl suėjo MAĮ 68 str. numatytas senaties terminas, ir mokesčių administratorius nebeteko teisės reikalauti GPM už laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų, o ieškovė pareigos mokėti šį mokestį. Ieškovė pagal Sutartį grąžinusi skolą apeliantui, įvykdė savo įsipareigojimą ir jokios žalos nepatyrė, nes minėtas GPM mokestis nebuvo sumokėtas ir jau nebegali būti išreikalautas;

491.9.

50Ieškovė žalos nepatyrė ir nepatirs ateityje. Nepaisant to, ar ieškovė visą sumą sumokėjo atsakovui, ar 15 proc. būtų sumokėjusi VMI, o likusią dalį atsakovui, bendra ieškovės mokėtina suma nebūtų pasikeitusi ir ji būtų sumokėjusi 208 503,19 Lt. Ieškovės pareiga sumokėti GPM už atsakovą yra pasibaigusi dėl senaties;

511.10.

52Teismas nieko nepasisakė nei apie apelianto neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei 3128 Eur žalą, nei apie priežastinį ryšį. Teismas nurodė, jog pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius yra nustatyta ieškovei, tačiau nenurodė, kodėl šio mokesčio nesumokėjimas nustatytu laiku laikytinas neteisėtais apelianto veiksmais ir kaip susijęs priežastiniu ryšiu su 3128 Eur žala. Atsakovas nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo ieškovės komercijos direktoriumi, tačiau jo atsakomybei nebuvo priskirta įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas ar savalaikis mokesčių apskaičiavimas ir deklaravimas;

531.11.

54Teismas analizuodamas Swedbank pateiktas pažymas padarė neteisingas išvadas, teigdamas, jog T. J. atliko mokėjimus iš įmonės sąskaitos Swedbanke laikotarpiu 2012 m. vasario 16 d. iki 2015 m. liepos 2 d. T. J. pavedimus atliko tik laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 16 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d., t. y. kol buvo ieškovės direktoriumi. Apeliantas pavedimus atliko laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. liepos 1 d., t. y. kai buvo ieškovės komercijos direktoriumi ir akcininku. Nors šie faktai niekaip nėra susiję su nagrinėjamu ginču, tačiau teismo sprendimas neturėtų būti grindžiamas klaidingais duomenimis, kurie vėliau teismo sprendimui įsiteisėjus galėtų įgauti prejudicinę galią;

551.12.

56Teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino kada ir kokie pavedimai buvo padaryti grąžinant skolą pagal Sutartį, o kokie grąžinant paskolą akcininkui, netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus.

5713.

58Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovei 3 128 Eur dydžio sumą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; prijungti prie bylos atsakovo 2009 m. rugpjūčio 16 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarytas paskolos sutartis su ieškove, ieškovės pajamų mokesčio deklaraciją, teiktą 2017 metais; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

592.1.

60Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo daug naujų faktinių aplinkybių ir pateikia naujus paaiškinimus, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis teismas neturi vertinti atsakovo naujai teikiamų teisinių argumentų ir paaiškinimų dėl ieškovės išmokėtos skolos paskirstymo;

612.2.

62Išrašas iš Didžiosios knygos, kuriuo remiasi atsakovas, neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų, nes nenurodyta nei kokios tai bendrovės knygos išrašai, nėra parašų. Pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė nesivadovauti ieškovės pateiktu išrašu iš Didžiosios knygos. Atsakovas teikia prieštaringus paaiškinimus ir prašymus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, klaidina teismą ir sukelia kliūtis teisingam bylos nagrinėjimui;

632.3.

64Atsakovas nurodo klaidingas faktines aplinkybes dėl Didžiosios knygos. Iš tiesų pagal Didžiosios knygos išrašą skola atsakovui 2009 m. sausio 1 d. sudarė 208 503,19 Lt;

652.4.

66Nesutiktina su atsakovo teikiamais paaiškinimais dėl įmokų paskirstymo pagal Didžiojoje knygoje esančius įrašus. 208 503,19 Lt dydžio skolos dengimui buvo skirti penki mokėjimai atlikti nuo 2009 m. sausio 30 d. iki 2009 m. birželio 30 d., o taip pat 72 000 Lt mokėjimas atliktas 2014 m. lapkričio 4 d. Sudėjus atitinkamų mokėjimų sumas praktiškai gaunama 208 503,19 Lt suma. 2009 m. rugpjūčio 16 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 16 d. suteiktos atsakovo kaip akcininko paskolos praktiškai buvo padengtos penkiais mokėjimais laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d.;

672.5.

68Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes paneigia atsakovo 2009 m. rugpjūčio 16 d., 2009 m. rugsėjo 1 d. ir 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarytos paskolos sutartys, kurios turi būti prijungtos prie bylos. Trijose paskolos sutartyse yra nurodyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2010 m. gruodžio 31 d. Ieškovė padengė šias tris skolas atsakovui penkiais mokėjimais laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti priešingas aplinkybes, įrodymų, kad 208 503,19 Lt skola turėjo būti padengta anksčiau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

692.6.

70VMI įpareigojo ieškovę apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo išmokų, išmokėtų atsakovui laikotarpiu nuo 2011 metų ir duomenis apie jas bei išskaičiuotą pajamų mokestį pateikti mokesčių administratoriui mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Kadangi laikotarpiu nuo 2011 metų atsakovui buvo išmokėta mažesnė pinigų suma, tai VMI įpareigojo ieškovę sumokėti į valstybės biudžetą tik 3 128 Eur. Atitinkamas lėšas ieškovė pervedė VMI. Ieškovė sutinka su atsakovo teikiamu papildomu įrodymu byloje;

712.7.

72Atsakovas kartu su savo broliu T. J. kontroliavo ieškovės veiklą ir vykdė visus jos bankinius pavedimus. Atsakovas yra nesąžiningas, nepripažindamas 72 000 Lt pavedimo, kurį padarė sau asmeniškai;

732.8.

74Iš prašomos prijungti patikslintos ieškovės pajamų mokesčio deklaracijos, teiktos 2017 metais matosi, kad atsakovui išmokėta 72 000 Lt suma yra priskirta pajamoms apmokestinamoms 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčiu.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV.

77Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7814.

79Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

8015.

81Apeliantas Ž. J. su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti į bylą – 2017-09-25 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (7.1) FR1024-6383. Apeliantas nurodo, kad šis įrodymas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino, už kurį gali būti paskaičiuoti mokesčiai bei galimą pačios ieškovės aplaidumą dėl 3 128 Eur sumokėjimo valstybei. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija naują įrodymą priima, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8216.

83Byloje nustatyta, kad UAB „Togri“ direktorius nuo bendrovės įregistravimo dienos t. y. nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2012 m. spalio 29 d. buvo T. J. ir akcininku nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2007 m. gruodžio 17 d. 2008 m. gruodžio 31 d. skolos pirkimo - pardavimo sutartimi T. J. pardavė Ž. J. UAB „Togri“ 208 503,19 Lt dydžio skolą. Ieškovė 2008 m. gruodžio 31 d. skolos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu 2017 m. spalio 9 d. sumokėjo į valstybės biudžetą 3 128 Eur gyventojų pajamų mokestį už atsakovą. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad ieškovė nuo minėtos sumos privalėjo išskaičiuoti ir pervesti į valstybės biudžetą 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį, kuris yra 9 053,66 Eur, todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakovo.

8417.

85Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 3 128 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 128 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 486,15 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Togri“ naudai.

8618.

87Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas įrodymus, kurie visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiškino kada ir kokie pavedimai buvo padaryti grąžinant skolą pagal 2008-12-31 skolos pirkimo – pardavimo sutartį ir kokie grąžinant paskolą akcininkui. Nurodo, kad šių dviejų paskolų atribojimas turėjo esminę reikšmę, kadangi nuo paskolos prigimties (suteikta akcininko ar perpirkta iš buvusio akcininko) turėjo būti sprendžiama dėl GPM mokėjimo. Apelianto nuomone, ieškovė dėl savo pačios aplaidumo sumokėjo 3128 GPM, kurio mokėti jai nereikėjo, o ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, apie ką apeliantas buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose.

8819.

89Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, UAB „Togri“ 2008 m. gruodžio 31 d. skolos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2017 m. spalio 9 d. sumokėjo į valstybės biudžetą 3 128 Eur gyventojų pajamų mokestį, o pirmosios instancijos teismas šią pinigų sumą kaip žalos atlyginimą priteisė iš atsakovo ieškovei. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo padarytos išvados negali būti pagrįstos ir teisingos, kadangi padarytos neištyrus visų pateiktų į bylą įrodymų visumos.

9020.

91Pirmosios instancijos teismas atsakovo pareigą sumokėti 3 128 Eur ieškovei siejo tik su 2008 m. gruodžio 31 d. skolos pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau netyrė ir nevertino kitos aplinkybės t.y. Ž. J. kaip akcininko 2009 metais suteiktos 218 800 Lt paskolos UAB „Togri“. Dėl šios priežasties nagrinėjamojoje byloje turėjo būti ištirti ir atriboti du teisiniai santykiai: 1) skolos apeliantui grąžinimas pagal 2008-12-31 Sutartį, už kurią ieškovė turėjo apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą apelianto vardu sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir 2) skolos apeliantui grąžinimas už jo, kaip įmonės akcininko 2009 m. suteiktą paskolą įmonei, už kurią GPM nei ieškovė, nei apeliantas į valstybės biudžetą sumokėti neturėjo.

9221.

93Pirmosios instancijos teismas netyrė paskolų grąžinimo J. paskirties ir nenustatinėjo kada atsakovui buvo baigta grąžinti skola pagal 2008-12-31 sutartį. Atsakovas nurodo, kad ieškovės pavedimu 2011-07-29 atsakovui buvo baigta grąžinti skola pagal 2008-12-31 Sutartį, o 2014-11-04 pavedimu (72 000 Lt) apeliantui buvo grąžinta dalis paskolos, kurią apeliantas suteikė ieškovei jau būdamas įmonės akcininku ir už šios paskolos grąžinimą GPM nėra skaičiuojamas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neištyrus visų byloje esančių įrodymų ir nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 3 128 Eur priteisimo iš atsakovo negali būti pagrįstas.

9422.

95Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

9623.

97Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kada ir kokiais mokėjimo pavedimais ieškovė grąžino skolą atsakovui pagal 2008-12-31 skolos pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2009 m. akcininko paskolą, nes tik nustačius šių dviejų paskolų gražinimo datas, galima bus spręsti dėl ieškovės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pagrįstumo. Teisėjų kolegija laiko, kad byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų turi būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

9824.

99Be to, kadangi pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas dėl ieškovės UAB „Togri“ sumokėto gyventojų pajamų mokesčio vadovavosi 2016 m. birželio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos Nr. (13.4.-38-2) R-3832 rašte nurodyta informacija, todėl nagrinėjant bylą iš naujo yra pagrindas spręsti dėl mokesčių administratoriaus įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu, nes byloje sprendžiama dėl sumokėto mokesčio valstybei teisėtumo ir pagrįstumo, o priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

10025.

101Kadangi byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

102Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Nutarė

103Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

104Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.