Byla 2A-1273-781/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB „Dajista“ ieškinį atsakovui UAB „Požeminės jungtys“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Požeminės jungtys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB „Dajista“ ieškinį atsakovui UAB „Požeminės jungtys“, ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Dajista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jam iš atsakovo UAB „Požeminės jungtys“ priteisti 1 805, 40 Lt skolos, 640 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005 m. gegužės mėn. suteikė transporto paslaugas atsakovui ir už suteiktas paslaugas 2005-06-06 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą JX0067, kurioje aiškiai nurodytas paslaugų kiekis ir jų kaina, o bendra suteiktų paslaugų kaina – 1 805, 40 Lt. 2007 m. sausio mėn. jis pareikalavo sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau 2007-02-02 gavo atsakovo pranešimą, kuriame jis nurodė, kad negali priimti ir apmokėti minėtos PVM sąskaitos-faktūros, nes ją pasirašęs asmuo – G. Č. veikė savavališkai be atsakovo žinios. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kas yra tinkamas atsakovo atstovas pagal vidinę atsakovo tvarką. Jam buvo aišku, jog už paslaugų gavimą pasirašęs asmuo veikė atsakovo naudai ir jo interesais (PVM sąskaitoje-faktūroje nurodoma, jog tai atsakovo direktorius). Jis neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sandoris sudaromas viršijant įgaliojimą. Atsakovas anksčiau yra atsiskaitęs už transporto paslaugas, kurios jam buvo suteiktos ir jo darbuotojo – G. Č. priimtos. Atsakovas savo veiksmais yra pripažinęs, jog G. Č. yra tinkamas jo atstovas ir jo veiksmai sukelia teisines pasekmes atsakovui. Jis, negalėdamas pasinaudoti jam priklausančiomis lėšomis, patyrė nuostolių, kurie apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, ir už laikotarpį nuo 2007-02-02 iki 2010-09-08 sudaro 640 Lt.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 2 445, 40 Lt prievolės įvykdymui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, jog ieškovas už suteiktas transporto paslaugas 2005-06-06 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija JX Nr. 0067 1 805, 40 Lt, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar tarp jų buvo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai ir ar sąskaitą pasirašęs atsakovo darbuotojas G. Č. buvo įgaliotas veikti atsakovo vardu, t. y. ar transporto paslaugos buvo suteiktos atsakovui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, konkrečių paslaugų, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje-faktūroje serija JX Nr. 0067 nurodytos transporto paslaugos buvo suteiktos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2005-06-06 PVM sąskaitos-faktūros serija JX Nr. 0067 išrašymo ir pasirašymo metu G. Č. buvo atsakovo darbuotojas ir dirbo atsakovo bendrovėje darbų vadovu, kad atsakovas neįrodė, jog šis darbuotojas pasinaudojo atsakovo vardu ir ekskavatoriaus darbais asmeniniams tikslams, laikė, jog G. Č. veikė kaip atsakovo atstovas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, PVM sąskaitų-faktūrų turinį, šalių veiklos pobūdį, padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai.

4Atsakovas UAB „Požeminės jungtys“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad jis su ieškovu nesitarė dėl transporto teikimo paslaugų, už kurias 2005-06-06 yra išrašyta PVM sąskaita-faktūra, teikimo. Pirmą kartą apie ieškovo neva jam teiktas paslaugas jis sužinojo tik 2007 m. sausio mėn., kai ieškovas pateikė jam PVM sąskaitą-faktūrą (serija JX, Nr. 0067) ir pareikalavo sumokėti už joje nurodytų paslaugų suteikimą. PVM sąskaita-faktūra neįrodo sutartinių santykių tarp šalių buvimo, kadangi dvišalei sutarčiai sudaryti būtina išreikšta abiejų sutarties šalių valia, o PVM sąskaitos-faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei. Kadangi PVM sąskaita-faktūra yra tik sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, teismas privalėjo vertinti kitas aplinkybes, kurios reikšmingos nustatinėjant sutartinių santykių egzistavimo faktą. Nors ieškovas ieškinyje teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tačiau, grįsdamas savo reikalavimą, neįvardino kada, kokiomis aplinkybėmis šalys tarėsi dėl darbų atlikimo, kokie darbai ir kokiame objekte buvo atlikti. 2011-03-22 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas išsakė iš esmės prieštaraujančią ieškinyje išdėstytai poziciją - ieškovas teigė, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuri, pasak ieškovo, buvo terminuota ir galiojo vienerius metus nuo jos sudarymo momento, o ieškinyje apie tokios sutarties sudarymo faktą ieškovas net neužsiminė. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad šios sutarties pateikti negali, kadangi jo sutarties egzempliorius neva neišliko. Ieškovo pozicijos prieštaringumą taip pat įrodo jo 2011-03-22 vykusio teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai: ieškovas pareiškė, jog sutartį dėl paslaugų teikimo sudarė būtent su jo direktoriumi A. L., kuris dalyvavo minėto teismo posėdžio metu. Ieškovas nurodė, kad būtent su direktoriumi A. L. tarėsi dėl sutarties sąlygų, tačiau ieškinyje ieškovas nurodė, kad ginčijamą PVM sąskaitą-faktūrą jis įteikė direktoriui G. Č., kuris šią sąskaitą ir pasirašė. Ieškovas pats sau prieštarauja, kurį iš šių asmenų jis laikė atsakovo direktoriumi. Nors jis niekuomet neneigė fakto, kad darbų vadovai pagal jo vidaus tvarką turi teisę priimti darbus ir pasirašyti gaunamas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau tokie prieštaringi ieškovo parodymai rodo ieškovo nesąžiningumą. Teismo posėdžio metu jis pažymėjo, jog pats turi transporto ūkį ir tik išimtinais atvejais naudojasi kitų transporto įmonių paslaugomis, todėl ilgalaikių transporto paslaugų teikimo sutarčių nepasirašo. Be to ir transporto įmonės retai kada sudaro tokio pobūdžio sutartis metams, nes baiminamasi kuro kainų kilimo. Nepriklausomai nuo to, kas priėmė tariamai ieškovo suteiktas paslaugas ir pasirašė PVM sąskaitoje-faktūroje, sprendimus dėl šios paslaugos reikalingumo ir užsakymo yra kompetentingas priimti tik jo (atsakovo) direktorius. Sutarties ar susitarimo (rašytinio ar žodinio) tarp šalių ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra neįrodo. Kadangi ieškovas nepagrindė kada, kokiomis aplinkybėmis šalys tarėsi dėl darbų atlikimo, kokie darbai ir kokiame objekte buvo atlikti, PVM sąskaitos-faktūros išrašymas ir pateikimas jam nėra pakankamas įrodymas, kuris patvirtintų tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Ieškovui nepateikus nei sutarties, nei paslaugų užsakymą patvirtinančio dokumento, nei darbų atlikimo-perdavimo akto, nei kelionės lapų, nei kitokių įrodymų, liudijančių apie sutarties sudarymą su juo ir jos vykdymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, teigdamas, jog įmonė „Aljanik“ tvarkanti ieškovo buhalterinę apskaitą atsisakė išduoti pažymą apie prarastą paslaugų teikimo sutartį, neva tai sudaryta su juo, prarastus kelionės lapus, kad po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo praėjus daugiau nei dvejiems metams ieškovas kreipėsi į jį dėl neva tai suteiktų paslaugų apmokėjimo, ieškovo pateikta PVM sąskaita-faktūra rodo šiame dokumente nurodytų paslaugų suteikimo jam fiktyvumą. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

5Ieškovas UAB „Dajista“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl suteiktų transporto paslaugų ir tarp bylos šalių buvusio susitarimo teikti šias paslaugas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką PVM sąskaita-faktūra turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1 ir 2 str., PVM sąskaita-faktūra įforminamas jau įvykęs prekių ar paslaugų tiekimas. Tai reiškia, kad PVM sąskaita-faktūra, kaip juridinę galią turintis dokumentas, atsiranda po prekių ar paslaugų teikimo. Atsakovo teiginiai, kad sutartinių santykių tarp šalių nebuvo ir kad jokių paslaugų atsakovas nėra iš jo gavęs, yra iš esmės neteisingi bei nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad teismas privalėjo vertinti kitas aplinkybes, kurios reikšmingos nustatinėjant sutartinių santykių egzistavimo faktą, tačiau nenurodo, kokiomis aplinkybėmis turėtų būti remiamasi. Savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir ieškinyje jis klaidingai nurodė PVM sąskaitą-faktūrą pasirašiusio asmens pareigas, tačiau jis klydo sąžiningai, t. y. PVM sąskaitoje-faktūroje yra neįskaitomai parašytos G. Č. pareigos. Atsakovas nepaneigė, jog tarp šalių buvo žodinis susitarimas. Be to, 2005-04-28 atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija JX Nr. 0056, kuri taip pat buvo priimta G. Č. ir apmokėta paties atsakovo. Sutartiniams santykiams įrodyti buvo pateikta ne tik aptariama PVM sąskaita-faktūra, bet ir kita PVM sąskaita-faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantys įrodymai, taip pat pats atsakovas nepaneigė, kad paslaugos iš ieškovo buvo užsakinėjamos ir dėl jų buvo susitarta žodžiu. CK 2.133 str. 2 d. nurodoma, jog atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Šiuo atveju jis neturėjo jokio rimto pagrindo manyti, jog sandoris sudaromas viršijant įgaliojimus, be to, jokių įrodymų, kad taip buvo atsakovas nepateikė. PVM sąskaitą faktūrą serija JX Nr. 0067 pasirašė teisėtas atsakovo atstovas, todėl atsakovas nepagrįstai nepripažįsta atstovavimo fakto ir iš jo kylančio sandorio privalomumo. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad G. Č. veikė viršydamas savo įgaliojimus, t. y. neturėdamas teisės užsakyti transporto paslaugų, jo sudarytas sandoris yra privalomas atsakovui, nes jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad paslaugas užsakyti gali tik įmonės direktorius. Susiklosčiusios aplinkybės (apmokėta ankstesnė sąskaita, darbai tame pačiame objekte ir pan.) suteikė jam rimtą pagrindą manyti, kad G. Č. veikia atsakovo naudai ir interesais.

6Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Požeminės jungtys“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus ir ieškovui iš atsakovo priteisė 1 805, 40 Lt skolos, 640 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2005-06-06 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija JX Nr. 0067, kurioje nurodyta suma už suteiktas transporto paslaugas- 1 805,40 Lt, sąskaitoje, eilutėje „prekes gavau“ pasirašė darbų vadovas G. Č., kuris pas atsakovą dirbo nuo 2005-02-07 iki 2005-10-04 (b. l. 94). Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo fakto.

9Sutarties sudarymo procedūra reglamentuota CK 6.162-6.187 str. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be jau minėtų teisės normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 str., taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą. Iš CK 6.154, 6.159 str. nuostatų darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 str. 1 d. nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita-faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita-faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 str. nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009).

10Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas šioje byloje įrodė tarp šalių egzistavusius paslaugų teikimo teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje PVM sąskaita-faktūra buvo įformintas transporto paslaugų suteikimas atsakovui. Į bylą nėra pateikta šalių sudaryta paslaugų sutartis, tačiau sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimą pavirtina ne tik ginčijama PVM sąskaita-faktūra, tačiau ir ieškovo į bylą pateikta 2005-04-28 PVM sąskaita-faktūra serija JX Nr. 0056 1 062 Lt sumai (b. l. 11). Šioje PVM sąskaitoje-faktūroje, eilutėje „prekes gavau“ pasirašė tas pats atsakovo darbuotojas G. Č., sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma atsakovo buvo apmokėta 2005-07-20 (b. l. 11, 12). Ieškovas, išrašydamas ginčijamą PVM sąskaitą-faktūrą, turėjo pagrįstą pagrindą spręsti dėl G. Č. sąsajų su atsakovu, t. y. kad šis asmuo veikia atsakovo įmonės vardu, kadangi du mėnesius iki ginčijamos PVM sąskaitos-faktūros išrašymo minėtas atsakovo darbuotojas (G. Č.) pasirašė 2005-04-28 PVM sąskaitoje-faktūroje, kuri buvo apmokėta 2005-07-20. Įrodymų, paneigiančių atsakovo darbuotojo teisę pasirašyti PVM sąskaitose-faktūrose, nėra. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo darbuotojas G. Č. buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną 2005-10-03 (b. l. 56), o ne dėl to, jog minėtas darbuotojas būtų aplaidžiai vykdęs savo darbines funkcijas (kad G. Č., dirbdamas pas atsakovą, būtų pasinaudojęs atsakovo vardu ir naudojęsis ekskavatoriumi savo asmeniniams poreikiams). Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepaneigė to, kad ieškovas paslaugas suteikė. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. L. paaiškino, kad pagal pirmąją jam ieškovo išrašytą sąskaitą užsakinėjo transportą, ją apmokėjo, kad su UAB „Dajista“ buvo sudarę žodinę sutartį (b. l. 65).

11Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalis siejančius santykius, pagrįstai konstatavęs, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai. Nors rašytinė tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo pateikta, tačiau šalis siejusius santykius, kaip jau minėta, patvirtina kita ieškovo išrašyta ir atsakovo apmokėta PVM sąskaita-faktūra dėl tų pačių paslaugų, t. y. transporto paslaugų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo ir ieškovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003).

12Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

14Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

16Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai