Byla 2A-365-253/2015
Dėl servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. ir atsakovų L. M. bei I. R. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014‑11‑07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams L. M., I. R., tretieji asmenys G. K., B. S., dėl pažeistos teisės gynimo ir trukdymų šalinimo ir atsakovų L. M. ir I. R. priešieškinį ieškovui V. B., tretieji asmenys G. K., B. S., A. B., dėl servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) skiriančią medinę tvoros dalį pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (1)x=( - ), y=( - ) (vakarinėje sklypo dalyje) ir metalinę tvoros dalį nuo pastato, unikalus Nr. ( - ), pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (5)x=( - ), y=( - ) iki sklypo ribos (l)x=( - ), y=( - ) ir (4) x=( - ), y=( - ) (pietinėje sklypo dalyje), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2006-12-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0.0328 ha komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o daiktinės teisės įregistruotos 2006-12-15. Atsakovai ir tretieji asmenys G. K., B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0.0800 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovas Kretingos rajono apylinkės teisme 2007-09-03 buvo pateikęs ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo ir trukdymų pašalinimo, šioje byloje atsakovai teikė priešieškinį, kuriuo siekė pakeisti ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto ribas, priešieškinys buvo netenkintas, Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-07 nutartimi D. R. apeliacinį skundą atmetė. Dar iki 2007-09-03 nuo ieškovui priklausančio komercinės paskirties pastato–parduotuvės „( - )“ iki atsakovams dabar priklausančios gyvenamojo namo dalies buvo įrengta medinė tvora, kuri vykstant teisminiams ginčams buvo panaikinta, po to D. R. įrengė metalo konstrukcijų tvorą pietinėje ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje nuo parduotuvės „( - )“ (( - )) pastato sienos iki dabar atsakovams L. M. ir I. R. priklausančio gyvenamojo namo (( - )). Ieškovui priklausančioje to paties sklypo vakarinėje dalyje nuo parduotuvės „( - )“ (( - )) pastato sienos yra įrengta medinė tvora, dabar priklausanti atsakovams. Ieškovas gera valia siūlė atsakovams išspręsti ginčą, bet atsakovai nesutinka.

3Priešieškiniu atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nustatyti servitutą, suteikiantį teisę atsakovams naudotis ieškovo žemės sklypo, esančio ( - ), dalimi įvažiavimui į žemės sklypą, esantį ( - ), nustatyti statinių servitutą, suteikiantį teisę atsakovams statyti tvorą, eksploatuoti, aptarnauti ir naudotis ja iki ieškovo pastato, unikalus Nr. ( - ), sienos, ieškovo žemės sklypo, esančio ( - ), vakarinėje ir pietinėje dalyse, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-03-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2062 D. R. (jos teisių perėmėja yra L. M.) įsigijo gyvenamojo namo valdai priskirto žemės sklypo ½ dalį, kuri ribojasi su gretimu žemės sklypu, esančio ( - ), ties šiame žemės sklype pastatyto statinio siena. Tarpas tarp gyvenamojo namo ( - ) ir rekonstruojamo statinio ( - ) visą laiką nepertraukiamai naudojamas kaip įvažiavimas į atsakovų namų valdos dalį, nes žemės sklype ( - ) nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, pagal kurią sklypas padalintas į dvi dalis tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų. Siekiant užtikrinti tinkamą atsakovų tvoros dalies ir vartelių naudojimą, byloje būtina spręsti dėl servituto nustatymo ieškovo žemės sklypo daliai. Byloje yra duomenų, kad atsakovams priklausančių metalinių vartelių dalis su atrama ir dalis medinės tvoros yra ieškovo žemės sklype. Su ieškiniu pateiktame R. B. geodezinių darbų įmonės plane nurodytas servitutas – „teisė D. R. naudotis (eiti, važiuoti) G. K. priklausančiu įvažiavimu į kiemą“. Oficialiai toks servitutas nėra įregistruotas, tačiau ieškovas jo nustatymui negali prieštarauti, nes įrašas apie servituto būtinumą yra nustatytas paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame R. B. geodezinių darbų įmonės plane. Ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad atsakovai turi teisę naudoti dalį ieškovo žemės sklypo įvažiavimui į savo namų valdą, ginčo dėl to byloje nėra, o varteliai yra reikalingi atskirti atsakovų namų valdos dalį nuo savivaldybei priklausančios aikštės ir autobusų stotelės. Įvažiavimas į atsakovų namų valdą suplanuotas vienintelėje galimoje vietoje, t. y. per tarpą tarp ieškovo ir atsakovų sklypuose stovinčių statinių, dėl įvažiavimo būtinumo negalima pakeisti ir medinės tvoros dalies, įrengtos už ieškovo statinio (ieškovo žemės sklypo vakarinėje pusėje), vietos. Servitutas yra būtinas ir turi būti nustatytas didesnės apimties, nei nurodyta kartu su ieškiniu pateiktame R. B. geodezinių darbų įmonės plane. R. B. geodezinių darbų įmonės parengtame plane nurodytas servitutas oficialiai nėra įregistruotas.

4Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-11-07 sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovus L. M. ir I. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) skiriančią medinę tvoros dalį pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (1)x=( - ), y=( - ) (vakarinėje sklypo dalyje) ir metalinę tvoros dalį nuo pastato, unikalus Nr. ( - ), pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (5)x=( - ), y=( - ) iki sklypo ribos (l)x=( - ), y=( - ) ir (4) x=( - ), y=( - ) (pietinėje sklypo dalyje); priešieškinio netenkino bei priteisė iš L. M. ir I. R. po 1 872 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų V. B. bei po 23,50 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad pietinėje ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje nuo parduotuvės „( - )“ (( - )) pastato sienos iki dabar atsakovams L. M. ir I. R. priklausančio gyvenamojo namo (( - )) vietoj buvusios medinės tvoros įrengta metalo konstrukcijų tvora, o ieškovui priklausančiame to paties sklypo vakarinėje dalyje nuo parduotuvės „( - )“ (( - )) pastato sienos pastatyta medinė tvora. Ieškovas V. B. ir trečiasis asmuo A. B. paaiškino, kad dėl atsakovų savavališkai pastatytų tvorų jie negali tinkamai apeiti aplink jiems priklausantį pastatą, rūpintis tinkama jo priežiūra. Byloje esanti pretenzijos kopija patvirtina, kad ieškovas gera valia atsakovams siūlė pašalinti tvoras iš jo žemės sklypo dalies. Atsakovų atstovas pripažino, kad tvoros įrengtos ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo dalyje pietinėje ir vakarinėje pusėje. Įvertinęs rašytinius įrodymus byloje teismas darė išvadą, kad servituto vakarinėje žemės sklypo, esančio ( - ) pusėje, besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu ( - ) nenustatyta. Tačiau nustatyta, kad atsakovai patekimui į jiems priklausančios namų valdos dalį naudojasi kitoje namo pusėje esančia teritorija. Atsakovai jiems priklausančioje namų valdoje gyvena ilgą laiką, servitutų nustatymo klausimo niekada nekėlė. Priešieškinyje minimas atsakovės L. M. užsakymu pradėtas amalgamacijos projektas dėl žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), bendros ribos koregavimo. Taip pat nurodoma, kad iki galo atlikus amalgamacijos projektą ir pakeitus bei įregistravus besiribojančius žemės sklypus skiriančią ribą, atsakovų medinės tvoros ir metalinių vartelių dalys, kurios pagal šiuo metu registre įregistruotus duomenis yra ieškovo žemės sklype, bus atsakovų žemės sklype, tačiau siekiant išspręsti su ieškovu kilusį ginčą iki amalgamacijos procedūros pabaigos, būtina teismo sprendimu nustatyti servitutus. Duomenų apie atsakovės L. M. užsakymu vykstantį amalgamacijos procesą teismui nepateikta, tačiau teismas vertino, kad tai rodo, jog iš esmės reikalavimai dėl servitutų nustatymo kilo ne dėl realios jų būtinybės, o dėl to, kad atsakovai nesutinka su šiuo metu nustatyta žemės sklypų riba. Teismas darė išvadą, kad atsakovai priešieškiniu pareikštų reikalavimų neįrodė, todėl priešieškinio netenkino, o ieškinį tenkino.

5Apeliaciniu skundu atsakovai L. M. ir I. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismui nustačius, jog ieškovo žemės sklypo plane ranka padarytas įrašas apie antrą servitutą neturi teisinės galios, nes toks servitutas administraciniu aktu nebuvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atstovas buvo pareiškęs apie šio dokumento suklastojimą, pirmosios instancijos teismas šio dokumento neturėjo pripažinti įrodymu (CPK 184 str. 2 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to visiškai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų priešieškinyje nurodytų argumentų dėl jų teisės naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi iki statinio šiame žemės sklype ir nevertino su tuo susijusių byloje esančių įrodymų. Apeliantai turi teisę naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi iki statinio sienos ir tokia teisė jiems yra nustatyta nuo 1998 m. Tuometiniam pastato adresu ( - ) savininkui G. K. 1998 m. vykdant dengto turgelio rekonstrukciją, D. R. leido naudotis 0,40 m išsipirktos namų valdos pamatų iškasimui. Pagal 1998-04-06 patvirtintą susitarimą, statinio ( - ) pamatų linija pasislinko 0,40 m į pietryčių pusę, ir pagal šią liniją vėliau buvo sutarta nustatyti bendrą šalia esančių kaimyninių žemės sklypų ribą. Tuometiniam dengto turgelio savininkui G. K. pradėjus rengti detalųjį planą, D. R. ir G. K. savo parašais detaliojo plano brėžinyje patvirtino savo susitarimą dėl statinio ( - ) pamatų linijos pasislinkimo 0,40 m į pietryčių pusę. Jau galiojant 1998‑03-27 detaliajam planui, 1998-09-18 D. R. ir G. K. parašė prašymus Kretingos rajono merui ir Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, prašymai patvirtinti Kretingos rajono ( - ) seniūno E. S., kurio patvirtinimas atitinka notarinio veiksmo reikalavimams. Kadangi 1998-09-18 notarine forma buvo patvirtinti du vienašaliai sandoriai, kuriais buvo sutarta dėl rekonstruojamo pastato pamatų linijos paslinkimo ir žemės sklypo ( - ) ribos 1-4 perkėlimo iki pastato pamatų, siekiant išspręsti su ieškovu kilusį ginčą iki amalgamacijos procedūros pabaigos, būtina teismo sprendimu nustatyti servitutą, kuris suteiktų teisę atsakovams turėti dalį medinės tvoros ir metalinių vartelių ieškovo žemėje. Tuo pačiu atsakovai turi teisę prašyti teismą nustatyti servitutą, oficialiai suteikiantį teisę įvažiuoti į atsakovų namų valdos dalį per ieškovo žemės sklypo dalį, esančią tarpe tarp besiribojančiuose žemės sklypuose stovinčių pastatų. Teigia, kad būtina spręsti dėl servituto nustatymo ieškovo žemės sklypo daliai, siekiant užtikrinti apeliantų teisę turėti įvažiavimą į savo žemės sklypo dalį. Tarpas tarp gyvenamojo namo ( - ) ir rekonstruojamo statinio ( - ) visą laiką nepertraukiamai ir ilgą laiką yra naudojamas kaip įvažiavimas į atsakovų namų valdos dalį. Atsakovų nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad formuojant namų valdą atsakovams ir tretiesiems asmenims, žemės sklype ( - ) turėjo būti numatyti du įvažiavimai į žemės sklypą, kadangi tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Ieškovas negali ginčyti apeliantų teisės naudotis šiuo įvažiavimu, nes jo į bylą pateiktame žemės sklypo plane toks servitutas (tokia atsakovų teisė) yra įrašyta nuo 1998 metų ir apie tokią atsakovų teisę ieškovui visą laiką buvo žinoma. Keičiantis sklypo naudotojams ir savininkams ir formuojant šalių valdomus žemės sklypus, nebuvo išspręstas klausimas dėl patekimo į apeliantams priklausančią žemės sklypo dalį, ieškovo nekilnojamasis turtas nebuvo apribotas servitutais taip, kaip nustatyta teisės aktuose, t. y. servitutas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad varteliai reikalingi atskirti atsakovų namų valdos dalį nuo savivaldybei priklausančios aikštės ir autobusų stotelės, kuri įrengta po atsakovų gyvenamojo namo dalies langais. Atsakovai, kaip viešpataujančio daikto dalies savininkai, turi turėti teisę patekti į savo sklypą iš ( - ) aikštės, naudodamiesi naujai suformuotu įvažiavimu ir turi turėti teisę naudotis ant abiejų žemės sklypų ribos pastatytais varteliais, kuriuos įrengti kitokiu būdu nėra galimybių. Dėl įvažiavimo būtinumo negalima pakeisti ir medinės tvoros dalies, įrengtos už ieškovo statinio (ieškovo žemės sklypo vakarinėje pusėje), vietos.

6Atsiliepimu ieškovas V. B. prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su apeliantų teiginiais dėl amalgamacijos procedūrų vykdymo, kadangi teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog amalgamacijos procedūros nėra vykdomos. Teigia, kad ( - ) seniūnas tvirtino šalių parašus, nes ( - ) seniūnas niekada neturėjo teisės priimti sprendimų dėl teritorijų planavimo. Be to, ieškovo žemės sklypo ribos suformuotos detaliuoju planu, patvirtintu savivaldybės potvarkiu. Ieškovo sklypo ribos suformuotos atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Ieškovo teigimu, nėra jokio teisinio pagrindo aiškinti, jog įrašas apie antrą servitutą neva yra suklastotas, priešingai, servitutas suformuotas administraciniu aktu. Ieškovas nesutinka, kad jam priklausančioje žemės dalyje būtų apeliantams priklausanti tvoros dalis tiek pietinėje, tiek šiaurinėje sklypo dalyje. Apeliantai turi visas galimybes šią teisę realizuoti kitu būdu, t. y. tvorą pastatant savo, o ne ieškovo žemės dalyje.

7Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo pakeisti dalį Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimo ir ieškovui iš atsakovų L. M. ir I. R. papildomai priteisti iš kiekvieno po 1 000 Lt patirtų išlaidų, taip pat bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, o kitas Skuodo rajono apylinkės teismo 2014‑11‑07 sprendimo dalis palikti nepakeistas. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 1 d. nuostatas. Skuodo rajono apylinkės teismas, tenkinęs tik ieškovo V. B. reikalavimus, turėjo ir privalėjo iš atsakovų L. M. ir I. R. priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 2 000 Lt, kuriuos jis patyrė sumokėdamas už advokato pagalbą už 2014-02-08 parengtą atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, nes tiek Kretingos rajono apylinkės teismas, tiek Skuodo rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo ieškinio reikalavimus, priėmė tą patį sprendimą – ieškinį tenkinti, nepriklausomai nuo to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi nušalino Kretingos rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Skuodo rajono apylinkės teismas 2014‑11‑07 sprendimu atsakovų L. M. ir I. R. priešieškinio reikalavimų netenkino, tad, ieškovo nuomone, teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 93 str. 2 d. numatyto proporcingumo principo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

10Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. B. 2006-12-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,0328 ha komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 7–8). Atsakovams L. M. ir I. R. kartu su trečiaisiais asmenimis B. S. ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 10–13). Atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype nustatyta naudojimosi tvarka, kurios pagrindu atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksu „1“, o tretieji asmenys naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksu „2“ (žemės sklypo byla Nr. ( - ), b. l. 9, 23).

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus perkelti komercinės paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) skiriančią medinę tvoros dalį pagal V. B. valdos kadastrinę ribą (vakarinėje sklypo dalyje) ir metalinę tvoros dalį nuo pastato, unikalus Nr. ( - ), pagal V. B. valdos kadastrinę ribą iki sklypo ribos (pietinėje sklypo dalyje). Tuo tarpu priešieškiniu atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nustatyti servitutą, suteikiantį teisę atsakovams naudotis ieškovo žemės sklypo, esančio ( - ) dalimi įvažiavimui į žemės sklypą, esantį ( - ) nustatyti statinių servitutą, suteikiantį teisę atsakovams statyti tvorą, eksploatuoti, aptarnauti ir naudotis ja iki ieškovo pastato, unikalus Nr. ( - ), sienos, ieškovo žemės sklypo, esančio ( - ), vakarinėje ir pietinėje dalyse. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai, kadangi yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį dėl servitutų nustatymo.

12Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, reglamentuojamas teisės aktuose. CK 4.111 str. 1 d. reglamentuoja, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas nustatomas teismo sprendimu jeigu savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Pažymėtina, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. sprendžiant dėl servituto nustatymo pirmiausia įvertintina, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007‑06‑11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

13Atsakovai teigia, kad būtina spręsti dėl servituto nustatymo ieškovo žemės sklypo daliai, siekiant užtikrinti atsakovų teisę turėti įvažiavimą į savo žemės sklypo dalį. Atsakovai nurodo, kad tarpas tarp gyvenamojo namo ( - ) ir rekonstruojamo statinio ( - ) visą laiką nepertraukiamai ir ilgą laiką yra naudojamas kaip įvažiavimas į atsakovų namų valdos dalį. Tačiau iš byloje esančio antstolio V. D. 2008-01-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei 2013-08-09 fotolentelių duomenų matyti, kad tarp šalių sklypų pietinėje ir vakarinėje dalyse yra įrengtos atitinkamai metalinė (anksčiau buvo medinė) ir medinė tvoros (t. 1, b. l. 15–25). Ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimus dėl šių tvorų dalių perkėlimo nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo dalies. Ieškovas V. B. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jam nusipirkus žemės sklypą medinė tvora buvo, o po ieškovo žemės sklypo įsigijimo minėtas tarpas tarp namų iš esmės nebuvo naudojamas automobilių pravažiavimui. Trečiasis asmuo A. B. taip pat nurodė, kad šioje vietoje niekada nebuvo vaikštoma ar važiuojama, o praktines galimybes prieiti prie statinio sienos riboja tvoros. Ieškovas nurodė, kad atsakovai į už savo namo esančią teritoriją patenka pro kitame atsakovams priklausančio namo gale esantį įvažiavimą. Aplinkybę, kad šiuo metu nėra kliūčių įvažiuoti į atsakovų teritoriją pro atsakovams priklausančio namo kairę pusę, bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovų atstovas. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis, atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad nenustačius servituto per ieškovo sklypo dalį, atsakovai neturi galimybės normaliomis sąnaudomis patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį bei patekti prie jame esančių statinių, atmestini kaip nepagrįsti.

14Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovų teisė naudotis šiuo ginčo įvažiavimu (toks servitutas) ieškovo į bylą pateiktame plane yra įrašyta nuo 1998 m. ir apie tokią atsakovų teisę ieškovui visą laiką buvo žinoma. Ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti esant tokį servitutą vakarinėje žemės sklypo, esančio ( - ) pusėje, besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu ( - ). Atmestinas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas R. B. geodezinių darbų įmonės 1998-03-27 žemės sklypo plano, kuriame ranka padarytas įrašas apie antrą servitutą (servitutas 20), suteikiantį teisę D. R. naudotis G. K. priklausančiu įvažiavimu, neturėjo pripažinti įrodymu CPK 184 str. 2 d. pagrindu. Bylos duomenimis, žemės sklypas statiniui ( - ), buvo nuomojamas G. K., vėliau šio žemės sklypo savininku tapo ieškovas V. B.. Atsakovų priešieškinyje nurodoma, kad atsakovė L. M. yra D. R. teisių perėmėja. Visų pirma pažymėtina, kad ir ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo 1998-03-13 akto 10.2 punkte nurodyta, kad sutinkama su žemės sklypui nustatytais servitutais – servitutas 20, teisė ( - ) kooperatyvui ir D. R. naudotis (eiti, važiuoti) G. K. priklausančiais įvažiavimais, taip pat šiame akte pažymėta, jog nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo G. K., ( - ) vartotojų kooperatyvo atstovė, D. R., Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė R. R.. Kita vertus, nepaisant to, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog servituto vakarinėje žemės sklypo, esančio ( - ) pusėje, besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu ( - ) nenustatyta, be minėtų Žemės sklypo ribų paženklinimo 1998-03-13 akto ir R. B. geodezinių darbų įmonės 1998-03-27 žemės sklypo plano nuosekliai patvirtina rašytiniai įrodymai, esantys žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), byloje – žemės sklypo ( - ) detalusis planas, Kretingos rajono mero 1998-08-12 potvarkio Nr. 362 priedo 16 grafos įrašai apie žemės servitutą naudotis sklypo dalimi (kodas 20) sklypui, esančiam ( - ), bei šio potvarkio pagrindu tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus ir G. K. sudarytos Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998-08-25 sutarties Nr. 56/98-0273 12 punkto nuoroda apie žemės servitutą – naudotis sklypo dalimi (kodas 20) – 81 kv.m., taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-09-08 išrašo 6.1 punkto nuoroda apie 1998-08-21 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 1415 pagrindu įregistruotą 0,0081 ha ploto servitutą naudotis sklypo dalimis, Klaipėdos apskrities viršininko 2006-10-24 įsakymo dėl žemės sklypo pardavimo V. B. priedo 14 punkto nuoroda į servitutą – 203-kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, 81 kv.m. bei šio įsakymo pagrindu esantis įrašas apie servitutą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2006-11-08 išrašo 6.1 punkte, Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-08-31 raštu Nr. (3.5)R5-978 pateikta informacija dėl žemės sklypų servitutų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių duomenų vertinimo, jog įrašas dėl teisės D. R. naudotis (eiti, važiuoti) G. K. priklausančiu įvažiavimu į kiemą, reiškia būtent teisę naudotis tuo pačiu įvažiavimu, kaip ir ( - ) kooperatyvui. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvada neteisinga, ir atmestini kaip nepagrįsti.

15Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovų priešieškinyje nurodytų argumentų dėl jų teisės naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi iki statinio šiame žemės sklype (t. y. tarp besiribojančiuose žemės sklypuose esančių pastatų) ir nevertino su tuo susijusių byloje esančių įrodymų. Priešieškinyje atsakovai minėtais argumentais grindė savo poziciją, kad iki galo atlikus besiribojančių žemės sklypų amalgamacijos procedūrą, kuri šiuo metu yra vykdoma ir dar nėra užbaigta, įgyvendinus amalgamacijos projektą ir pakeitus bei įregistravus kadastrinę besiribojančius sklypus skiriančią ribą, atsakovų medinės tvoros ir metalinių vartelių dalys, kurios pagal šiuo metu registre įregistruotus duomenis yra ieškovo žemės sklype, būtų atsakovų žemės sklype, tačiau siekiant išspręsti su ieškovu kilusį ginčą iki amalgamacijos procedūros pabaigos, būtina teismo sprendimu nustatyti servitutą, kuris suteiktų teisę atsakovams turėti dalį medinės tvoros ir metalinių vartelių ieškovo žemėje. Atsakovų apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad 1998-09-18 D. R. ir G. K. prašymų pagrindu iš esmės buvo sutarta dėl rekonstruojamo pastato pamatų linijos paslinkimo ir žemės sklypo ( - ) ribos 1-4 perkėlimo iki pastato pamatų, siekiant išspręsti su ieškovu kilusį ginčą iki amalgamacijos procedūros pabaigos, atsakovų nuomone, būtina teismo sprendimu nustatyti servitutą, kuris suteiktų teisę atsakovams turėti dalį medinės tvoros ir metalinių vartelių ieškovo žemėje. Tad iš esmės tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovai neginčija aplinkybės, kad atsakovų medinės tvoros ir metalinių vartelių dalys, dėl kurių CK 4.98 str. pagrindu ieškinio reikalavimus reiškė ieškovas V. B., pagal šiuo metu registre įregistruotus duomenis yra ieškovo žemės sklype. Patvirtinančių duomenų apie oficialiai vykdomą procedūrą dėl žemės sklypų amalgamacijos nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovų reikalavimai dėl servitutų nustatymo iš esmės reiškiami ne dėl realios daikto naudojimo pagal paskirtį būtinybės, o kitais motyvais (t. y. nesutinkant su nustatyta žemės sklypų riba). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai neįrodė reikalingumo ir būtinumo CK 4.126 str. 1 d. pagrindu nustatyti servitutus naudotis ieškovo žemės sklypo dalimi įvažiavimui į žemės sklypą ir statiniams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimus.

16Apeliaciniu skundu atsakovai prašė ieškovo ieškinį atmesti iš esmės tuo pagrindu, kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinį. Konstatavus, kad skundžiamu sprendimu atsakovų priešieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai ir nesant kitų argumentų dėl neteisėtumo ir nepagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškovo CK 4.98 str. pagrindu reikšto ieškinio reikalavimai, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

17Ieškovas V. B. taip pat padavė apeliacinį skundą. Juo sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014‑11‑07 priimtu sprendimu patenkinti ieškinio ir atmesti priešieškinio reikalavimus, tačiau prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo nuomone, skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovų L. M. ir I. R. nepagrįstai nepriteista 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už 2014‑02-08 parengtą atsiliepimą į atsakovų L. M. ir I. R. apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 149). Pirmosios instancijos teismas, nutardamas nepriteisti ieškovui šių išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovų apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti kitam teismui. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-20 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1142-666/2013 ieškovo V. B. ieškinio reikalavimus tenkino visiškai. Klaipėdos apygardos teismo 2014‑06-11 nutartimi atsakovų L. M. ir I. R. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimas panaikintas, o civilinė byla perduota Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei spręsti klausimą dėl visų Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-20 nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas nušalintas nuo civilinės bylos Nr. 2-1142-666/2013 nagrinėjimo ir civilinė byla perduota nagrinėti Skuodo rajono apylinkės teismui.

18Kaip matyti, Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-11 nutartimi bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytos. Remiantis CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-07 priimtu sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas, o atsakovų priešieškinys atmestas. Tad, išnagrinėjus šią civilinę bylą ir įvertinus šalių pareikštus materialinius reikalavimus iš esmės, ieškovo ieškinio materialiniai reikalavimai pripažinti pagrįstais, tuo tarpu atsakovų priešieškinio reikalavimai atmesti. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, nepaisant to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi nušalino Kretingos rajono apylinkės teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo, faktiškai procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovo turėtas 2 000 Lt (579,24 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai už 2014‑02‑08 atsiliepimo į atsakovų L. M. ir I. R. apeliacinį skundą parengimą priteisti iš atsakovų. Tuo pagrindu ieškovui iš atsakovų L. M. ir I. R. papildomai priteistina po 289,62 Eur ir skundžiamas sprendimas atitinkamai keistinas, padidinant iš atsakovų L. M. ir I. R. ieškovui V. B. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 831,79 Eur (542,17 Eur + 289,62 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

19Ieškovas V. B. patiekė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą turėjo 289,62 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (t. 2, b. l. 126–127). Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, o atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų, priteisiant iš atsakovės L. M. ir atsakovo I. R. po 144,81 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)

20Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą pakeisti.

23Padidinti iš atsakovės L. M. ir atsakovo I. R. ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant, kad ieškovui V. B. iš atsakovės L. M. ir iš atsakovo I. R. priteistina po 831,79 Eur.

24Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

25Priteisti iš atsakovės L. M. ir atsakovo I. R. po 144,81 Eur ieškovui V. B. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo... 3. Priešieškiniu atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nustatyti servitutą,... 4. Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-11-07 sprendimu ieškinį tenkino –... 5. Apeliaciniu skundu atsakovai L. M. ir I. R. prašo pirmosios instancijos teismo... 6. Atsiliepimu ieškovas V. B. prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir... 7. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo pakeisti dalį Skuodo rajono... 8. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. B. 2006-12-14 Valstybinės... 11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus... 12. Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas,... 13. Atsakovai teigia, kad būtina spręsti dėl servituto nustatymo ieškovo... 14. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovų teisė naudotis šiuo... 15. Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Apeliaciniu skundu atsakovai prašė ieškovo ieškinį atmesti iš esmės tuo... 17. Ieškovas V. B. taip pat padavė apeliacinį skundą. Juo sutinka su pirmosios... 18. Kaip matyti, Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-11 nutartimi bylinėjimosi... 19. Ieškovas V. B. patiekė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog už... 20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 22. Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-11-07 sprendimą pakeisti.... 23. Padidinti iš atsakovės L. M. ir atsakovo I. R. ieškovui priteistą... 24. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 25. Priteisti iš atsakovės L. M. ir atsakovo I. R. po 144,81 Eur ieškovui V. B....