Byla 2-63-381/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-973-230/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo mažosios bendrijos „RLTA sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-973-230/2015.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Atskirajame skunde keliamas laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, pakeitimo klausimas.

6Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Ignalinos statyba“ ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lokvida“ 2013 m. vasario 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas atsakovui perleido reikalavimą į UAB „Via Unica“ 704 613,96 Lt su visomis papildomomis prievolėmis bei teisėmis, pareikštomis Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012. Šią reikalavimo teisę atsakovas UAB „Lokvida“ 2013 m. spalio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „RLTA sprendimai“.

7Iš atsakovo UAB „Via Unica“ ieškovui BUAB „Ignalinos statyba“ civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012 Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. priimtu sprendimu buvo priteista 628 631,98 Lt skola, 8,49 proc. dydžio procesinės palūkanos, 3 123 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Ieškovai BUAB „Ignalinos statyba“ ir V. M. įmonė „Res Judicata“ pareiškė actio Pauliana ieškinius, kuriuose prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. vasario 15 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinant BUAB „Ignalinos statyba“ perleistą reikalavimo teisę į UAB „Via Unica“. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas V. M. įmonė „Res Judicata“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012 Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą.

9Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino ieškovo V. M. įmonės „Res Judicata“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012 išieškojimą vykdymo procese iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

10Atsakovas MB „RLTA sprendimai“ padavė teismui prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti draudimą pervesti vykdomojoje byloje pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012 išduotą vykdomąjį raštą išieškotas pinigines sumas išieškotojui, šias pinigines lėšas saugant antstolio sąskaitoje iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Atsakovas nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka siekiamų tikslų, ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir kelia grėsmę, jog skolininkas UAB „Via Unica“ per laikotarpį, kai nebus vykdomas išieškojimas, iššvaistys turimą turtą ar jį perleis tretiesiems asmenims. Taigi dabar yra suteikta galimybė skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis, pasinaudojant susidariusia situacija. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikį patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1402-467/2014, kuria leista vykdomojoje byloje, užvestoje pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, atlikti skolos išieškojimo veiksmus.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino atsakovo MB „RLTA sprendimai“ prašymo.

13Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog vykdomojo rašto, išduoto Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012, pagrindu yra užvesta vykdomoji byla. Dėl to teismas atsakovo MB „RLTA sprendimai“ prašymą pripažino nepagrįstu.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atskirajame skunde atsakovas MB „RLTA sprendimai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012, išskyrus išieškojimo veiksmus, kuriais siekiama surasti ir / arba areštuoti UAB „Via Unica“ turtą bei išieškoti pinigines lėšas; nustatyti draudimą pervesti išieškotas pinigines sumas išieškotojui, šias pinigines lėšas saugant antstolio sąskaitoje iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

16Skunde teigiama, kad teismo motyvas, remiantis kuriuo atmestas prašymas, nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu. Pareikštu prašymu siekiama, kad skolininkas UAB „Via Unica“, pasinaudodamas susidariusia situacija, neiššvaistytų turimo turto ir neperduotų jo tretiesiems asmenims. Leidus atlikti prašomus vykdomuosius veiksmus, būtų surastas skolininko turtas, aprašytas, areštuotas ir išieškota skola, kuri būtų saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje iki bus išspręstas ginčas dėl kreditoriaus asmens. Išieškotą sumą antstolis vėliau pervestų asmeniui, kuris šiame procese būtų pripažintas kreditoriumi.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. M. firma „Res Judicata“ prašo nutraukti apeliacinį procesą arba skundo netenkinti. Atsikertant į atskirojo skundo argumentus nurodoma, kad apeliantas skunde suformulavo kitokį prašymą, nei teikė pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti atskirojo skundo (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Apelianto prašymas negali būti tenkinamas, nes dėl vykstančių teisminių ginčų dabar negalima nustatyti, kas yra teisėtas trečiojo asmens UAB „Via Unica“ kreditorius. Vykdomoji byla negali būti pradėta, nes vykdomasis raštas yra išduotas atsakovui UAB „Lokvida“, nors jis nėra teisėtas kreditorius. Tenkinus apelianto prašymą, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas, kadangi išieškojimas būtų atliekamas atsakovų naudai. Atliekant išieškojimo veiksmus būtų patiriamos vykdymo išlaidos, kurios vėliau, pažeidžiant įmonės kreditorių teises, būtų dengiamos iš BUAB „Ignalinos statyba“ turto (CPK 610 straipsnio 1 dalis).

18Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Via Unica“ prašo skundo netenkinti, nes iki šiol nėra užvesta vykdomoji byla pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinio proceso tikslas – nustatyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo ir faktų nustatymo klaidas ir jas ištaisyti, tačiau ne dar kartą išnagrinėti bylą iš naujo. Peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame / atskirajame skunde išdėstytų faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų faktinių aplinkybių, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinio proceso ribų apelianto paduoto skundo dalykas (prašymas) nenustato ir apeliacinės instancijos teismo nesaisto. Šioje byloje paduotame atskirajame skunde suformuluotas prašymas (atskirojo skundo dalykas) panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti apelianto prašymą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. M. firma „Res Judicata“ teisingai nurodo, kad apeliantas, apibrėždamas atskirojo skundo dalyką, pakeitė prašymo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, apimtį, t. y. jį išplėtė. Tokia modifikacija neturi jokios teisinės reikšmės nei apeliacinio proceso galimybei, nei jo riboms. Prašydamas nutraukti apeliacinį procesą ieškovas daro teisės aiškinimo klaidą, siedamas atskirojo skundo dalyko turinį su apeliacinio proceso nutraukimo institutu, kadangi ši aplinkybė nepriskiriama prie apeliacinio proceso nutraukimo pagrindų (CPK 315 straipsnio 2, 5 dalys). Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

21Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Dėl socialinio bei ekonominio gyvenimo dinamikos priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių gali kilti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikis: taikytų priemonių pakeitimą kitomis arba mažesnių suvaržymų, lyginant su buvusiais, nustatymą (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia sutartį, pagal kurią buvo perleista ieškovui BUAB „Ignalinos statyba“ priklausiusi reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį UAB „Via Unica“. Pareikštu reikalavimu siekiama taikyti sandorio negaliojimo pasekmes (restituciją), t. y. grąžinti reikalavimo teisę ieškovui BUAB „Ignalinos statyba“. Kadangi ginčo reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu, tikslu užtikrinti, kad iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji nebūtų realizuota (išieškota sprendimu priteista skola), Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi taikė konservacinės paskirties prevencinę priemonę: sustabdė išieškojimą vykdymo procese minėto sprendimo pagrindu iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Apeliantas įrodinėja, kad pastarosios priemonės yra perteklinės, nes sudaro prielaidas trečiajam asmeniui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos perleisti turimą turtą ir taip išvengti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo įvykdymo.

22Atsakant į tokius argumentus, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neneigia faktinės aplinkybės, jog vykdomoji byla pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo įvykdymo nėra užvesta. Bylos duomenimis apeliantas buvo pateikęs antstoliui minėtą vykdomąjį raštą, jo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0025/14/00347 ir atlikti išieškojimo veiksmai, tačiau vėliau antstolis vykdomąjį raštą grąžino apeliantui, vykdomąją bylą užbaigė neįvardydamas tokio sprendimo teisinio pagrindo (b. l. 75). Atmesdamas apelianto prašymą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino vykdomosios bylos neužvedimo faktą, kaip savarankišką pagrindą nemažinti nustatytų ribojimų. Vykdomojo dokumento (ne)pateikimas antstoliui, kaip juridinis faktas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja ekonominis ar kitoks poreikis keisti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, mastą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pastebėtina, kad leidimas pradėtoje ir po to užbaigtoje vykdomojoje byloje atlikti išieškojimo veiksmus (išieškoti skolą iš trečiojo asmens UAB „Via Unica“ ir ją saugoti antstolio sąskaitoje) buvo suteiktas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1402-467/2014 pagal trečiojo asmens UAB „Via Unica“ reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovų šioje byloje 2013 m. spalio 2 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pastaroji nutartis apelianto minima kaip vienas iš jo prašymo teisinių pagrindų. Šis pagrindas yra nereikšmingas, kadangi teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, t. y. ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Įrengimas“ v. A. C., bylos Nr. 2-1646/2013; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Virtualios pramogos“ v. A. Š. ir kt., bylos Nr. 2-1680/2014).

23Apeliantas pagrįstai teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtintos reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį UAB „Via Unica“ ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčo dalyku toks reikalavimas ir negalėtų būti dėl negatyviojo res judicata poveikio (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Byloje pareikštų ieškinių dalyką sudaro pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimo naujajam kreditoriui (reikalavimo teisių perėmėjui) ginčijimas. Iš to aišku, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs išimtinai dėl subjekto (išieškotojo), kuriam turi būti įvykdytas teismo sprendimas ir pervestos vykdymo proceso metu išieškotos piniginės lėšos. Dėl to formaliai apelianto išsakomi teiginiai, kad leidimas atlikti vykdymo veiksmus ir išieškoti skolą nepažeistų ieškovų interesų bei teisių, yra teisingi. Vis dėlto nurodydamas tokius argumentus, apeliantas ignoruoja aplinkybes, susijusias su ieškovo BUAB „Ignalinos statyba“ teisiniu statusu, taip pat vykdymo veiksmų teisėtumo atlikimo kontrolės galimybe. Dėl šių aspektų pirmiausia pažymėtina, kad, tenkinus ieškinius, reikalavimo teisė į UAB „Via Unica“ būtų grąžinta ieškovui BUAB „Ignalinos statyba“, t. y. patektų į tarp įmonės kreditorių dalintino turto masę (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33, 35 straipsnis). Pastarieji kartu su administratoriumi spręstų, ar pradėti priverstinį skolos išieškojimą, ar parduoti reikalavimo teisę ĮBĮ nustatyta tvarka ir išvengti priverstinio vykdymo išlaidų. Antra, leidus apeliantui pradėti skolos priverstinį išieškojimą, kiltų bylos šalių interesų derinimo problema. Vykdymo procese apeliantas, kaip išieškotojas, iš esmės nevaržomai galėtų disponuoti proceso įstatymo suteikiamomis teisėmis, t. y. kontroliuoti antstolio veiksmų teisėtumą, taip pat dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su turto įkainojimu, pardavimu ir pan. (CPK 639 straipsnis). Taigi nemaža dalimi vykdymo proceso sėkmė, patenkinus atskirąjį skundą, priklausytų nuo apelianto valios. Netinkamas apelianto veikimas tokiu atveju sukeltų neigiamų pasekmių, kurių našta ieškinio tenkinimo atveju tektų ieškovui BUAB „Ignalinos statyba“, o kartu ir įmonės kreditoriams.

24Akcentuotina, kad bankrutavusios įmonės interesų apsaugos bei bylos šalių interesų derinimo poreikio prioritetus galėtų nusverti realios grėsmės, jog neleidus pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš trečiojo asmens UAB „Via Unica“, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas UAB „Via Unica“ perleidus turimą turtą, egzistavimas. Tačiau jos pagal nustatytas faktines aplinkybės nėra. Turto arešto aktų registro duomenimis trečiajam asmeniui UAB „Via Unica“ baudžiamojoje byloje yra taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (BPK 151–152 straipsniai), ir turto areštas užtikrinant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi yra suvaržytos ne tik trečiojo asmens UAB „Via Unica“ galimybės nesąžiningai perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, bet ir įmonės kreditorių teisės išsiieškoti skolas (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnis).

25Remiantis tuo, kas aptarta, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė esant neabejotiną poreikį sumažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi taikytus suvaržymus. Nustatytos pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidos yra nereikšmingos, kadangi ginčo klausimas iš esmės išspręstas teisingai. Dėl to atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo mažosios... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Atskirajame skunde keliamas laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo... 6. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 7. Iš atsakovo UAB „Via Unica“ ieškovui BUAB „Ignalinos statyba“... 8. Ieškovai BUAB „Ignalinos statyba“ ir V. M. įmonė „Res Judicata“... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino ieškovo V. M.... 10. Atsakovas MB „RLTA sprendimai“ padavė teismui prašymą pakeisti Kauno... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino atsakovo MB... 13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog vykdomojo rašto, išduoto... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atskirajame skunde atsakovas MB „RLTA sprendimai“ prašo panaikinti Kauno... 16. Skunde teigiama, kad teismo motyvas, remiantis kuriuo atmestas prašymas, nėra... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. M. firma „Res Judicata“... 18. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Via Unica“ prašo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinio proceso tikslas – nustatyti pirmosios instancijos teismo... 21. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti tikėtinai ieškovui... 22. Atsakant į tokius argumentus, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad... 23. Apeliantas pagrįstai teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m.... 24. Akcentuotina, kad bankrutavusios įmonės interesų apsaugos bei bylos šalių... 25. Remiantis tuo, kas aptarta, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė esant... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 27. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą....