Byla 2-1646/2013
Dėl atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Įrengimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1038-577/2013 pagal ieškovės UAB „Įrengimas“ ieškinį atsakovui A. C. dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 152 349,69 Lt skolos už atliktus rangos darbus, 54 845,89 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovas su priešieškiniu ieškovei dėl 300 032,06 Lt atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Įrengimas“ pinigines lėšas, priklausančias jai ir esančias jos sąskaitose, bendrai 300 032,06 Lt sumai areštuoti ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant ieškovei areštuotu turtu disponuoti. Atsakovo nuomone, priešieškinio suma ieškovės atžvilgiu laikytina didele.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Įrengimas“ nuosavybės teise valdo šešis nekilnojamuosius daiktus, tačiau pagal turto areštų registro išrašą, 2013 m. balandžio 12 d. dienai ieškovės atžvilgiu yra taikytas turto areštas bendrai 191 970,50 Lt sumai bei šiai sumai yra areštuotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas; butas, priklausantis nuosavybės teise, kurio vertė 494 000 Lt, yra įkeistas kreditoriui, o likusio UAB „Įrengimas“ neapsunkinto ir neareštuoto nekilnojamojo turto vertė sudaro tik 64 768,56 Lt, priėjo prie išvados, jog esant teismo palankiam sprendimui, iš šio turto įvykdyti išieškojimą nepavyktų. Teismas, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal atsakovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Todėl, įvertinęs atsakovo pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad yra tikslinga iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ieškovės 300 032,06 Lt sumai turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, nes nesiėmus tokių laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė turi galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl to būsimo galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismas atsakovo prašymą tenkino iš esmės įvertinęs tik ginčo sumą ir deklaratyviai pritaikęs šiam atvejui tinkančią prezumpciją, nesiaiškino realios rizikos dėl tinkamo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo ir visiškai ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.
  2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinybės atlikti preliminarų priešieškinio pagrįstumo įvertinimą.
  3. Teismas visiškai nepagrįstai įvertino ieškovės finansinę padėtį ir nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio visiškai pakaktų atsakovo prašymui užtikrinti, nes įkeitimu apsunkintas turtas negali būti laikinųjų apsaugos priemonių objektu.
  4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali paraližuoti ieškovės veiklą ir apsunkinti atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis, o tai tik dar labiau pablogintų ieškovės finansines galimybes įvykdyti galimai atsakovui palankų teismo sprendimą. Iš nutarties neaišku, ar ieškovė galės vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais ir mokesčių administratoriais.
  5. Ieškovės turtinė padėtis yra gera.

9Atsakovas su paduotu atskiruoju skundu nesutiko ir prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
  2. Apeliantė neįrodė ir nepaneigė, kad didelė priešieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai įvertinęs priešieškinio pagrįstumą.
  4. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti ir vertinti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės žymiai apsunkina jos veiklą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

14Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) iš esmės nesutinka su skundžiama nutartimi dėl to, kad, anot jos, teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nesiaiškino realios rizikos dėl tinkamo galimai atsakovui (ieškovas pagal priešieškinį) palankaus teismo sprendimo vykdymo ir visiškai ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, neįvertino realios ieškovės finansinės padėties. Ieškovės tvirtinimu jos turtinė padėtis yra gera ir ginčo suma jai nėra didelė.

15Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

16Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.

17Skundžiamos nutarties turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu, vertino tiek prima facie ieškinio pagrįstumą, tiek ieškovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismui atsakovo priešieškinio argumentai sudaro preliminarų pagrindą manyti, kad jo reikalavimas galėtų būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie tvirtina, kad 2013 m. balandžio 12 d. dienai ieškovės atžvilgiu yra taikytas turto areštas bendrai 191 970,50 Lt sumai bei šiai sumai yra areštuotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas, o butas, priklausantis nuosavybės teise, kurio vertė 494 000 Lt, yra įkeistas kreditoriui, likusio neapsunkinto ir neareštuoto nekilnojamojo turto vertė sudaro tik 64 768,56 Lt. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant teismo palankiam sprendimui, iš nurodyto turto įvykdyti išieškojimą nepavyktų. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nesiaiškino realios rizikos dėl tinkamo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo bei neįvertino realios ieškovės finansinės padėties.

18Teismų praktikoje, inter alia, yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2008-04-12 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008).

19Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas faktine aplinkybes, priėjo prie išvados, kad 300 032,06 Lt suma ieškovei yra didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas konstatuoti grėsmę ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui. Ši grėsmė gali būti paneigta įrodžius atsakovo gerą turtinę padėti, t. y. kad konkrečiam atsakovui konkreti ieškovo reikalaujama suma nėra didelė. Atsakovui įrodžius, kad pinigų suma jam nėra didelė ir grėsmė, jog gali būti neįvykdytas ieškovei galimai palankus sprendimas, neegzistuoja, teismas neturėtų taikyti atsakovo turto arešto.

21Ieškovė tvirtina, kad jos finansinė padėtis yra gera. Tačiau su tokiais atsikrojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes juos paneigia pačios ieškovės prie atskirojo skundo pridėti finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad ieškovė turi turto už 3 203 057 Lt, trumpalaikis turtas sudaro 2 418 415 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 508 558 Lt , 2012 m. pelnas yra 5 886 Lt, bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. Šie duomenys apeliacinės instancijos teismui nesuteikia pagrindo daryti pagrįstos išvados, kad ieškovės finansinė padėtis yra gera.

22Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas vertina, kad priešieškinio suma ieškovei laikytina didele ir gali objektyviai padidinti atsakovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantė nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta suma, atsižvelgiant į atsakovės turimą turtą bei gaunamas pajamas, nėra didelė. Kaip nurodyta anksčiau, apeliantė pateikė teismui, anot jos, įrodymus, kurie pagrindžia jos gerą finansinę padėti, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teismas konstatavo, minėti įrodymai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).

23CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo ieškovės daugiau nei būtina teisėtam tikslui (atsakovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau nagrinėjamu atveju šis suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas laikinasias apsaugos priemones taikė neviršydamas pareikšto reikalavimo masto.

24Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus atsakovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.). Skundžiama nutartimi ieškovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina atsakovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei ieškovės, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindą panaikinti teismo taikytą ieškovės turtui areštą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

25Nurodytais motyvais pripažinęs, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie laikytini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

26Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pastebi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos (CPK 148 str.). Proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat prašyti taikyti nuostolių užtikrinimą (CPK 146 str.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

28palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 152 349,69 Lt skolos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Įrengimas“... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą,... 9. Atsakovas su paduotu atskiruoju skundu nesutiko ir prašė skundžiamą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) iš esmės nesutinka su skundžiama... 15. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1)... 16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 17. Skundžiamos nutarties turinio analizė apeliacinės instancijos teismui... 18. Teismų praktikoje, inter alia, yra suformuluota taisyklė, pagal kurią... 19. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas... 20. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad didelė ieškinio suma nėra... 21. Ieškovė tvirtina, kad jos finansinė padėtis yra gera. Tačiau su tokiais... 22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas vertina, kad... 23. CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos... 24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios... 25. Nurodytais motyvais pripažinęs, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei... 26. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pastebi, kad pritaikytos... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo,... 28. palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį...