Byla 2-1353-798/2017
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-32-425/2017 pagal bankroto administratoriaus UAB „Inoventus“ įgalioto asmens prašymą, patikslinti kreditorių sąrašą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Pečiulio, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sedulinos vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-32-425/2017 pagal bankroto administratoriaus UAB „Inoventus“ įgalioto asmens prašymą, patikslinti kreditorių sąrašą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Sedulinos vaistinė“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti kreditorių sąrašą, įtraukiant į trečios eilės kreditorių sąrašą Z. R. su 1 720,00 Eur kreditorinio reikalavimo suma, su kuria bankroto administratorius sutinka jos neginčija, nes tai įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos iš BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ Z. R. naudai.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ bankroto administratoriaus UAB ,,Inovestus“ įgalioto asmens prašymo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose (pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus ieškinius) atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų, tai yra nurodęs Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-374-425/2017, atmesdamas ieškovės BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ apeliacinį skundą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti bankroto administratoriaus prašymą įtraukti į BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ trečios eilės kreditorių sąrašą Z. R. su 1 720,00 Eur kreditorinio reikalavimo suma, kurią sudaro teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį. Nustatytas terminas bankroto administratoriui atsiskaityti su atsakove Z. R..
  3. Teismas nutartimi netenkino pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymo įtraukti į pareiškėjos trečios eilės kreditorių sąrašą kreditorę su 1 720,00 Eur kreditorinio reikalavimo suma ir pareiškėjos bankroto administratoriui nustatė 5 dienų terminą, gavus nutartį, atsiskaityti su kreditore iš bankroto administravimui skirtų lėšų ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Atsakovė BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorinių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskiriamos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
    2. Įstatymas nenumato, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus galėtų spręsti savo iniciatyva teismas apskritai (išskyrus supaprastinto bankroto procedūrose) ar, panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą, kokiu nors klausimu konkrečiai.
    3. ĮBĮ 36 str. 1 d. lingvistinė konstrukcija leidžia teigti, jog įstatymų leidėjas aiškiai numatė, jog įmonės bankroto administravimo išlaidos ir apmokamos tik iš įmonės visų rūšių lėšų.
    4. Šiuo atveju, kadangi visos pareiškėjos bankroto proceso metu gautos pajamos yra panaudotos pareiškėjos patirtoms bankroto administravimo išlaidoms dengti, kreditorė Z. R. yra įtraukta į pareiškėjos kreditorių sąrašą.
    5. Priimdamas nutartį teismas nukrypo nuo suformuotos aukštesnės instancijos teismų praktikos ir peržengė savo kompetencijos ribas nurodydamas pareiškėjos bankroto administratoriui per 5 dienas atsiskaityti su kreditore.
  3. Kreditorė Z. R. prašo atmesti pareiškėjos skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Iš atskirojo skundo teksto matyti, kad pareiškėja žinodama, kad iš jos Z. R. naudai yra priteisiama 1 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir yra įsigalioję tai nustatę teismų sprendimai (2017-01-16 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-42-844/2017 ir 2017 m. gegužės 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-374-425/2017) įmonės lėšas išmokėjo kitiems subjektams (advokatui). Duomenų apie išmokėtų lėšų dydį ir ar jų dydį patvirtino kreditorių susirinkimas nepateikta. Todėl išmokėdamas turimas lėšas advokatams vietoj teismo sprendimų vykdymo bankroto administratorius elgėsi neteisėtai.
    2. Pareiškėja mano, kad nesant įmonėje lėšų, kreditorė turi būti įtraukta į kreditorių sąrašą, t.y. kreditorių sąrašas turi būti papildytas 1 720,00 Eur skola kreditorei. Tačiau pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 d. kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis arba iš administratoriaus lėšų.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-42-844/2017 atmetė ieškovės BUAB „Sedulinos vaistinė“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Z. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Visagino savivaldybė; priteisė iš BUAB „Sedulinos vaistinė“ 1 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (120,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 350,00 Eur už teisinę pagalbą) atsakovės Z. R. naudai. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-374-425/2017 Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš BUAB „Sedulinos vaistinė“ administravimui skirtų lėšų Z. R. naudai 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  3. Apeliantė BUAB „Sedulinos vaistinė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Inovestus“, teigia, kad bankroto proceso metu gautos pajamos jau yra panaudotos bankrutavusios įmonės patirtoms administravimo išlaidoms dengti, todėl kreditorė Z. R. įtrauktina į apeliantės kreditorių sąrašą.
  4. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos gali būti apmokamos asmens, pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšomis, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iš administratoriaus lėšų, kaip nurodyta šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte.
  5. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad bankroto proceso metu gautos pajamos jau yra panaudotos bankrutavusios įmonės patirtoms administravimo išlaidoms dengti, kaip nepagrįstus, kadangi administratorius ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto pagrindu yra prisiėmęs riziką apmokėti išlaidas iš administratoriaus lėšų, jei įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai.
  6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti bendrovė, tokios išlaidos yra priteisiamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Jei bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nesutinka su jai pareikštais turtiniais reikalavimais, siekdama sutaupyti įmonės turto, ir patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atveju, kai ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami ir atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
  7. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, jog įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų pagrindu BUAB „Sedulinos vaistinė“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Inovestus“, atsirado prievolė atlyginti kreditorės Z. R. bylinėjimosi išlaidas, kurios priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl įtraukimo Z. R. į BUAB „Sedulinos vaistinė“ trečios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

11Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai