Byla 2A-752-464/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. M. ir adv. N. R., suinteresuotam asmeniui M. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal SB „Salovartė“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, M. G., Varėnos rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras, atstovaujamas Alytaus filialo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas SB „Salovartė“ 2010-03-15 su pareiškimu (b.l. 2-5) kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą ir prašė nustatyti faktą, kad sodininkų bendrija įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į inžinerinius tinklus – vandentiekio bokštą, pažymėtą H-11, unikalus Nr. ( - ) , 914 Lt vertės, ir inžinierinius tinklus – vandens tiekimo liniją (ilgis 199,50 m), unikalus Nr. ( - ), 11 700 Lt vertės, esančius ( - ). Nurodė, kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti šį faktą, kaip nėra jokių kitokių civilinių suvaržymų. 1969 metais, įkūrus SB „Salovartė“, buvo pastatytas metalinis vandentiekio bokštas, nutiesta vandentiekio trasa link Merkio upės su elektros kabeliu ir Merkio upėje pastatytas siurblys vandeniui pumpuoti į vandentiekio bokštą. Vandentiekio trasa yra šiuo metu M. G. nuosavybės teise atkuriamos žemės ribose ir tuo pačiu valstybei priklausančioje žemėje. Vandentiekio trasa ir bokštas buvo pastatyti ūkio būdu, bendrijos narių lėšomis ir jų poreikiams tenkinti po to, kai sodininkams Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1969-04-18 sprendimu Nr. 121 buvo paskirtas 5 ha žemės sklypas Salovartės kaime bei žemės naudojimo 1969-04-15 aktu priskirta naudotis 8,4 ha žemės. Bendrijoje išliko ne visi dokumentai, patvirtinantys vandentiekio trasos įrengimo teisėtumą. Tačiau archyviniuose dokumentuose pavyko rasti 1967 metų kolektyvinio sodo „Dainava“ (šiuo metu „Salovartė“) projektą, kurį sudarė H. J. ir kuris buvo suderintas su Varėnos rajono gamybine žemės ūkio valdyba, rajono architektu, šį projektą patvirtino Varėnos rajono vykdomojo komiteto pirmininkas. Plane yra suprojektuota ir vandentiekio trasa. Remdamiesi Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-10 nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-00001-07, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo, nurodo, jog vandentiekio trasa buvo suprojektuota 1973 metais, projektavimo ir statybos darbai buvo derinami su valdžios institucijomis, o vandentiekio trasos projektas nebuvo klastojamas. Šie statiniai pastatyti 1976 metais. Vandentiekio linija buvo įrengta bendrijai tuo metu suteiktame naudotis žemės sklype. Būtent šis žemės naudojimo aktas patvirtina žemės, kurioje yra bendrijai priklausanti trasa, naudojimo teisėtumą ir pagrįstumą. 2006 metais, siekiant įteisinti aptariamus statinius nuosavybės teise bendrijos vardu, buvo suderintas geodezinis žemės sklypo planas, statiniams sudaryta kadastrinių matavimų byla. Kurį laiką nekilnojamojo turto registre sodininkų bendrijai buvo įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisė į vandens tiekimo liniją ir vandentiekio bokštą. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi pripažino 2006-11-22 aktą neteisėtu. Panaikinus šį dokumentą, M. G. prašymu buvo išregistruotos ir daiktinės teisės į statinius. Nežiūrint į tai, faktiškai nuo 1976 metų iki šiol vandens tiekimo linija ir vandentiekio bokštas buvo naudojami sodininkų bendrijos veiklai, jos narių bendriems poreikiams tenkinti. Šį turtą bendrija valdė kaip savininkė, statiniai visą laiką (1976-2010 metais) buvo tvarkomi, prižiūrimi, naudojami. Senų statinių patikrinimo aktu patvirtinama, kad šiuo metu jie gali būti naudojami ir registruojami nekilnojamojo turto registre. Statinių nepertraukiamas valdymas buvo atviras, niekieno netrukdomas, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi juo ar jo valdymo.

4Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimu (b.l. 61) nesutiko su pareiškėjo reikalavimais. Nurodė, kad vandens trasą sodų bendrija pastatė nelegaliai, jos nuomone, sodininkai galėtų įsirengti geodezinį gręžinį.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (b.l. 80-82) neprieštaravo pareiškėjo reikalavimams. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį nagrinėjamu atveju yra taikytinas, kadangi sodų bendrija pagrindžia CK 4.68 str. – 4.71 str. sąlygų buvimą. Visą laikotarpį valdė inžinerinius tinklus, kurie gali būti ir toliau naudojami bei registruojami Nekilnojamojo turto registre.

6Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 88-89) taip pat sutiko su pareiškėjo reikalavimais.

7Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-07-14 sprendimu (b.l. 134-136) patenkino pareiškimą, nustatė juridinį faktą, kad SB „Salovartė“ nuo 1976 metų nepertraukiamai valdo bendrijos narių lėšomis pastatytus inžinerinius tinklus – vandentiekio bokštą, pažymėtą H-11, unikalus Nr. ( - ), 914 Lt vertės, ir inžinierinius tinklus – vandens tiekimo liniją (ilgis 199,50 m), unikalus Nr. ( - ), 11 700 Lt vertės, esančius Salovartės kaime, Varėnos rajone (bendrijos teritorijoje), ir tokiu būdu ji įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu, taip pat priteisė iš M. G. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų SB „Salovartė“ naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo sudarytos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 38/12315 duomenys pagrindžia, kad SB „Salovartė“ nuo 1976 metų naudojasi vandentiekio bokštu, kurio unikalus Nr. ( - ), ir inžinieriniais tinklais – vandens tiekimo linija, kurios unikalus Nr. ( - ).Varėnos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1969-04-18 sprendimu Nr. 121 kolektyviniam sodui (Salovartės kaime) iš P. Cvirkos kolūkio išskirtas 5 ha žemės sklypas. Žemės naudojimo teisės 1969-04-15 akte nurodyta, kad SB „Salovartė“ nuolatiniam naudojimui paskirta 8,4 h žemės. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-10 rašte Nr. SD-713 tvirtinama, kad ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo nutrauktas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nustatyta, jog kolektyvinio sodo „Dainava“ (dabar SB „Salovartė“) projektas nebuvo klastojamas, nes juodos spalvos liniją, žyminčią vandentiekio trasos buvimo vietą, užbrėžė 1973 metais tam įgaliotas asmuo žemėtvarkininkas S. J., tokiu būdu įteisindamas vandentiekio trasos statybą. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2007-11-10 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo byloje Nr. 55-2-00001-07 tvirtinama, kad vandentiekio trasą SB „Salovartė“ projektavo ir pastatė teisėtai. Senų statinių patikrinimo 2009-12-15 akte Nr. (9.6.)ST-4-86 nurodyta, kad SB „Salovartė“ statiniai, kurių kadastrinių matavimų indeksai yra vandentiekio tiekimo linija v, vandentiekio bokštas K, gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-03-23 išrašas patvirtina, kad pareiškėjas SB „Salovartė“ nėra pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto savininkas. Šioms faktinėms aplinkybėms esant pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos. SB „Salovartė“ nuo 1976 metų faktiškai turėjo (valdė) vandentiekio bokštą, kurio unikalus Nr. ( - ), ir inžinierinius tinklus – vandens tiekimo liniją, kurios unikalus Nr. ( - ), su tikslu šį turtą valdyti kaip savo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir aplinkybes, laikė įrodytu faktą, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdė pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką, o valdymas truko daugiau kaip 10 metų.

8Suinteresuotas asmuo M. G. apeliaciniu skundu (b.l. 142) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimą ir pareiškimą atmesti. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos 2004-06-21 nutartyje c.b. Nr. 3K-3-379/2004. Pareiškimas neatitinka CK 4.68 str. 1 d. nustatytos sąlygos, nurodančios, kad asmuo, siekiantis įgyti daiktą nuosavybėn, neturi būti jo savininkas. Tuo tarpu iš pareiškimo turinio akivaizdu, kad vandentiekio trasa priklauso pareiškėjui – jis ją nusitiesė savo poreikiams tenkinti, tai padarė savo lėšomis. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-09 nutartis, kuria panaikintas 2006-01-12 įsakymu Nr.(1.4)-ST sudarytos komisijos 2006-11-22 pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad vandentiekio bokštas ir vandens tiekimo linija yra pastatyti pareiškėjo lėšomis. Pagal įstatymą daiktas jį valdančiam asmeniui turi nepriklausyti nuosavybes teise, o bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas savo lėšomis sukūrė minėtus daiktus, o ne užvaldė juos sąžiningai nežinodamas, kam jie priklauso.

9SB „Salovartė“ atsiliepimu (b.l. 147-150) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimą palikti nepakeistą. Tvirtina dar nesantis daikto savininkas, tačiau jį valdo kaip savą. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo daiktą ilgiau nei 10 metų, t.y. jau nuo 1976 metų, ir jokie fiziniai ar juridiniai asmenys dėl to nereiškė pretenzijų. 2009-12-15 išduotas senų statinių patikrinimo aktas Nr. (9.6)M ST-4-86 patvirtina, kad sodininkų bendrijos naudojami vandens tiekimo linija ir vandens bokštas gali būti naudojami ir toliau bei registruojami Nekilnojamojo turto registre. Centrinis registratorius, atmesdamas prašymą registruoti daiktines teises, vadovavosi 2003-03-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 278 9 p., kuris numato, kad pareiškėjas be nurodyto akto privalo pateikti ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos analogiškuose bylose, ir pagrįstai konstatavo, kad yra visos CK nustatytos sąlygos.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (apeliacijos dalyką) apsprendžia apeliaciniame skunde įvardinti nesutikimo su teismo sprendimu teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Tokių šiuo atveju nenustatyta. Apeliaciniame skunde keliamas neteisingo materialinės teisės normų aiškinimo ir teismų praktikos taikymo klausimas tuo aspektu, kad pareiškėjas, deklaruodamas esąs daikto savininku, ginčo objektus pasistatęs savo paties lėšomis ir esant byloje tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, negali įteisinti nuosavybės (pretenduoti į jos nustatymą) per įgyjamosios senaties institutą, kadangi tokiu atveju jis neatitinka CK 4.68 str. 1 d. ir 4.70 str. 1 d. nustatytos vienos iš sąlygų - nebūti šio daikto savininku. Dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako. Savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.

12Kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde pateikiamu teisės normų, reglamentuojančių įgyjamąja senatį bei jos taikymo prielaidas, traktavimu, ir nesutinka su apeliantės pozicija, kad nuosavybės teisė šiuo būdu galėtų atsirasti išimtinai tik į svetimus daiktus. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įvardinti CK 4.47 str. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.), iš kurios nuosavybės teisę nagrinėjamoje byloje kildina pareiškėjas. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis privačios nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.69 str. 1 d.), kurį pirmiausiai reikia atriboti nuo bešeimininkio daikto, t.y. neturinčio savininko ar kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 str. 1 d.) pasisavinimo, esančio pagrindu tik valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.58 str. 1 d. ir 2 d.). Dar daugiau, sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.57 str. 2 d.). Pareiškėjo sąžiningumo klausimas, kaip ir ginčo objektų - vandentiekio bokšto ir vandens tiekimo linijos – įgijimo būdas (pasistatant savo pačių lėšomis) byloje nebuvo keliamas. Taigi toks sąžiningas daikto įgijimas suponuoja ir jo teisėto valdymo prielaidą, o visa tai kartu su CK 4.68 str. išvardintais kriterijais, t.y. valdymo atvirumu, kuris pagal naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartimi c.b. Nr. 3K-7-67/2011) nebūtinai reiškia įregistravimą viešame registre, nepertraukiamumu, laikymu daikto savu ir rūpinimusi juo, nekilnojamojo daikto atveju - ne trumpesnį kaip 10 metų laikotarpį, jau sudaro sąlygas tokio daikto valdymo teisei transformuotis į nuosavybės teisę pagal įgyjamąja senatį. Ir nors šis būdas taikomas, kuomet pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 str. - 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, apeliantė neteisingai interpretuoja įstatymo leidėjo vartojamą sąvoką „nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės“, teisinę sąvokos „savininkas“ reikšmę sutapatindama su faktine jos reikšme. Teisine prasme pareiškėjas nėra inžinerinių tinklų (nekilnojamojo daikto, sukurto statybos procese) savininkas ir savo nuosavybės teisių į šį registruotiną objektą negali išviešinti kitiems asmenims, nors, pavyzdžiui, kilnojamojo daikto atveju galėtų būti laikomas naujo, savo lėšomis pagaminto daikto savininku be jokių papildomų teisinių procedūrų (CK 4.47 str. 4 p.).

13Kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas iš esmės ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti, teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-41/2011). Šiuo atveju iš bylos įrodymų matyti, kad ginčo objektų valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri sudarytų teisines prielaidas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau šiame registre kurį laiką buvo atlikta nuosavybės pareiškėjo vardu teisinė registracija (b.l. 78-79), iki teismo tvarka buvo panaikintas 2006-11-21 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (b.l. 15-19, 35-41). Be to, buvo suformuotas ir inventorizuotas pats nekilnojamojo turto objektas (b.l. 7-14). Kadastro bylos duomenys patvirtina, kad šis objektas - vandentiekio tiekimo linija ir vandentiekio bokštas - suformuotas statybos būdu, pastatymo ir naudojimo pradžios metai - 1976. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis apskritai gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, kitaip tariant, jis turi būti sukurtas teisei neprieštaraujančiu būdu bei tvarka. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas jo statybos procese ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 str. 4 p., 12 p., Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, yra statybos proceso pasekmė, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas pastatytas nepažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas (CK 4.69 str. 1 d.). Tuomet jau būtų konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Tokią išvadą apie statybos būdu sukurto daikto galimą įteisinimą yra padaręs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis c.b. 3K-3-148/2011), o nagrinėjamos bylos atveju aktualu tai, kad ši išvada paneigia apeliacinio skundo motyvaciją, iš esmės reiškiančią, kad teisėtai, savo lėšomis pasistatęs ir dėl to laikantis save daikto savininku asmuo, kuris iki galo neatliko visų būtinų teisinių procedūrų šioms statyboms įteisinti, apskritai negali pretenduoti į įgyjamosios senaties instituto taikymą.

14Kasacinio teismo praktika, kuria skunde remiasi apeliantė, nėra teisiškai reikšminga, kadangi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ne tik nesutampa, net ir nėra panašios į apeliantės nurodytą kasacine tvarka išnagrinėtą bylą.

15Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai pripažino, kad vandentiekio tiekimo linija ir vandentiekio bokštas pastatyti nepažeidžiant teisės aktais nustatytos statybų tvarkos, todėl gali būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.), o šie santykiai gali būti įteisinti per įgyjamosios senaties fakto nustatymą. Tokią išvadą patvirtina 2009-12-15 senų statinių patikrinimo aktas Nr. (9.6)M ST-4-86 (b.l. 50-52), kuriuo, atsižvelgiant į išlikusius statybų bei žemės sklypų suteikimo naudojimui dokumentus (b.l. 20, 23-26, 53-54), buvo konstatuotas teisėto statybos proceso (statybų legalumo) faktas. Šis aktas nėra nuginčytas, todėl sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

16Susiklosčius šiai situacijai apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo ar jo pagrįstumo (CPK 185 str.), o kitų argumentų, dėl kurių teisėjų kolegija turėtų pasisakyti, apeliaciniame skunde nesama.

17Pareiškėjui SB „Salovartė“ iš apeliantės M. G. priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 600 Lt. su atstovavimu susijusios išlaidos (CPK 98 str., 443 str. 6 d.).

18Iš apeliantės valstybės naudai taip pat priteistinos 17,10 Lt (b.l. 157) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

19Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. p., kolegija

Nutarė

20Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš M. G. 600 (šešis šimtus) litų su atstovavimu susijusių išlaidų SB „Salovartė“ naudai.

22Priteisti iš M. G. 17 (septyniolika) litų 10 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. pareiškėjas SB „Salovartė“ 2010-03-15 su pareiškimu (b.l. 2-5)... 4. Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimu (b.l. 61) nesutiko su pareiškėjo... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 6. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu... 7. Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-07-14 sprendimu (b.l. 134-136)... 8. Suinteresuotas asmuo M. G. apeliaciniu skundu (b.l. 142) prašo panaikinti... 9. SB „Salovartė“ atsiliepimu (b.l. 147-150) prašo atmesti apeliacinį... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (apeliacijos dalyką)... 12. Kolegija negali sutikti su apeliaciniame skunde pateikiamu teisės normų,... 13. Kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įgyjamosios... 14. Kasacinio teismo praktika, kuria skunde remiasi apeliantė, nėra teisiškai... 15. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai... 16. Susiklosčius šiai situacijai apeliacinio skundo argumentai nepaneigia... 17. Pareiškėjui SB „Salovartė“ iš apeliantės M. G. priteistinos... 18. Iš apeliantės valstybės naudai taip pat priteistinos 17,10 Lt (b.l. 157)... 19. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. p., kolegija... 20. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą palikti... 21. Priteisti iš M. G. 600 (šešis šimtus) litų su atstovavimu susijusių... 22. Priteisti iš M. G. 17 (septyniolika) litų 10 centų procesinių dokumentų...