Byla 2A-1678-555/2013
Dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. ir atsakovų G. S., R. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-308/2013 pagal ieškovų V. A. K., Stefanijos I. R., A. Ž. ir P. K. ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovai prašė: 1.dalinai panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr. 38, dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype Nr.( - ), įpareigoti statytoją, savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3. priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų servituto nuostolius, sumoje 1764 Lt, žyminį mokestį ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po 1990 m. jiems, kaip buvusiems tremtiniams, buvo sugrąžintos nuosavybės teisės į tėvų iki ištrėmimo turėtą gyvenamąjį namą - ( - ), kuriame iki nuosavybės sugrąžinimo gyveno atsakovės O. M. šeima ir jiems sugrąžinus gyvenamąjį namą O. M. šeimai valstybė suteikė butą. 2005-03-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais ieškovams buvo atkurtos ir nuosavybės teisės į jų tėvo P. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ( - ) bei buvo nustatytas servitutas dėl pravažiavimo į garažus, tačiau nebuvo išreikšta ieškovų valia dėl servituto nustatymo. Teigė, kad yra pažeista ieškovų teisė naudotis priklausančia žeme, įvažiavimu, kieme statomi įvairių markių automobiliai, kurie priklauso atsakovui G. S., keliamas triukšmas, teršiama aplinka.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. 1465,10 Lt dėl servituto nuostolių atlyginimo, atmetė ieškinį dalyje dėl servitutų panaikinimo ir dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – statinio nugriovimo. Dėl savavališkos statybos. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje negali būti nustatinėjama, kad statiniai yra savavališki ir nelegalūs, nes Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsisakius šiuos statinius pripažinti neteisėtais, ieškovai kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2012-06-18 sprendimu administracinėje byloje Nr.IK-766-554/2012 netenkino ieškovų skundo, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-31 nutartimi paliko 2012-06-18 sprendimą galioti, t. y. sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje turi prejudicinę galią (LR CPK 279 str. 4 d.). Kadangi ginčo statiniai nėra pripažinti savavališka ir neteisėta statyba, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl ginčo statinių nugriovimo. Dėl servituto panaikinimo. Teismas, įvertinęs 2005-05-19 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei ieškovų paaiškinimu, darė išvadą, kad nuosavybės teise žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kurio plotas 0.1500 ha, dalis valdo ieškovas V. A. K., S.I. R., o kiti ieškovai yra namų valdos žemės sklypo dalių naudotojai. Nurodė, kad ginčo statinių servitutas yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais: Nr. 38-20062, Nr. 38-20063, Nr. 38-20060, Nr. 38-20061, Nr. 38-20058, Nr. 38-20059, nustatant teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0578-2049, šie duomenys yra įregistruoti ir viešame nekilnojamojo turto registre. Servituto pasibaigimo pagrindų, nurodytų CK 1.130 straipsnyje teismas nenustatė. Ieškovų motyvus, kad nustatyti kelio ir statinio servitutai jiems trukdo dėl keliamo triukšmo, nepatogumų, ekologijos sąlygų teismas nelaikė pagrindu baigtis servitutui CK 4.130 str. 1 d. pagrindais. Nurodė, kad tokie reikalavimai gali būti sprendžiami pagal nustatytus įstatymų ir teisės aktų reikalavimus, pvz., kaip nustatant konkrečias kelio, statinio naudojamo ploto ribas ( pažymint jas vietoje ir t. t.), sprendžiant klausimą dėl transporto priemonių markės ar jų skaičiaus ribojimo privažiuoti prie nurodomų statinių (pvz., privažiavimas tik naudotojams ir t.t.) CK 4.112 str. 5 d. tvarka. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų ir projektų apie kito tinkamo įvažiuoti kelio įrengimą, kur tokiems projektams būtų pritarta tam įgaliotų valstybės institucijų. Dėl servituto nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovai vadovaudamiesi CK 4.129 straipsniu reikalauja priteisti 1764 litus vienkartinės kompensacijos už 3 metus, skaičiuojant, kad atsakovai už 1 kv. m. servitutu naudojamos žemės sklypo mokėtų po 0.7 Lt, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti nuostolius, nuo 2010-11-15 (ieškinio padavimo dienos) iki 2013-04-30, iš viso 897 dienos, kas sudaro 29,9 mėnesio ir atlygis už servitutą sudaro 1465,1 Lt, Kadangi šalys pripažino, kad atsakovė O. M. kelio ir statinių servitutu nesinaudoja, o faktiškai naudojasi atsakovų - sutuoktinių Ramunės ir G. S. šeima, tai nuostolius teismas priteisė tik iš šių atsakovų. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų dėl turėtų išlaidų dydžio, todėl nėra pagrindo jas priteisti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovams G. S. ir R. S., kaip turėjusiems išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismas priteisė išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laikė, kad atsakovo G. S. advokato padėjėjo turėtos išlaidos pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos 690 litų dydžio, o R. S. išlaidos 400 Lt dydžio.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti pilnai. Ieškovų nuomone, teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad servitutas baigėsi, nes išnyko jo būtinumas ir teismas neįvertino, kad nustatytas servitutinis kelias niekur neveda (baigiasi už 15-17 metrų ieškovų žemėje), o atsakovai G. S. ir R. S. yra pašaliniai asmenys, nes šalia servitutinio kelio ir garažų, esančių ieškovų žemėje, negyvena, ir nuosavybės neturi, o yra tik servituto ir pastatytų garažų naudotojas. Pažymi, kad G. S. servitutą naudoja netinkamai. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai laikė atsakovus ginčo statinių turėtojais ir statytojais, nes ginčo statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl statytojų mirties momentu buvo kaip bešeimininkis turtas, disponavimo teisių jie neturėjo ir palikti paveldėjimo teise negalėjo, be to, įrodymų, kad atsakovai būtų perėmę ginčo statinių statytojų teises kaip palikimą, nėra pateikta. Todėl, ieškovų nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino, jog ginčo statiniai servituto nustatymo metu teisine prasme nebuvo nei statiniai, nei kieno nors valdomi, todėl ir servitutas negalėjo būti nustatytas. Atsižvelgiant į tai, prašomo panaikinti administracinio akto dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jo dalis yra niekinė ir negalioja, o teisines pasekmes ir niekinį šio sprendimo dalies faktą teismas privalėjo konstatuoti ex officio.

9Apeliaciniu skundu atsakovai G. S. ir R. S. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl servituto nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą, ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad servitutai nustatyti Alytaus apskrities viršininko įsakymais, t. y. administraciniai aktais ir dėl jų atlygintinumo nėra pasisakyta. Servitutai yra galiojantys, todėl atsakovams nei skola už naudojimąsi servitutais, nei nuostolių ar žalos atlyginimas už naudojimąsi servitutais objektyviai negalėjo atsirasti. Taip pat nurodė, kad teismas nenurodė ir nepagrindė kokiu pagrindu apskaičiuoti nuostoliai, kokie tai nuostoliai, dėl ko jie atsirado, be to, nepasisakė dėl servitutų pobūdžio, t.y. jų atlygintinumo. Pažymi, kad jie – atsakovai nėra ginčo statinių ir kelio servituto CK 4.117 – 4.122 straipsnių prasme turėtojai (viešpataujančio daikto savininkai), todėl kompensacijos ar nuostolių priteisimas iš jų – atsakovų yra negalimas (CK 4.129 straipsnis).

10Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą atsakovų skundžiamojoje dalyje palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai taikė materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad atsakovai netinkamai aiškina CK 4.129 straipsnio nuostatas, nes šiuo atveju nuostolių atlyginimo civilinė atsakomybė atsakovų atžvilgiu yra deliktinė ir nenustatyta kompensacija nepašalina ieškovams teisių į dėl servitutų atsiradusių nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodo, kad dėl servitutų atsiradusių nuostolių atlyginimas yra priteistinas pačių atsakovų pripažinto faktinio naudojimosi servitutais pagrindu ir pagal CK 6.249 straipsnį.

11Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovų apeliacinio skundo reikalavimo naikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl servitutų panaikinimo, netenkinti. Dėl kitų ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

15Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. pareiškė tris ieškinio reikalavimus: pirma, dalinai panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimus Nr.38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype ( - ), įrašymo; antra, įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį ieškovų žemės sklype, ( - ), nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; trečia, priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų, servituto nuostolius - 1764 Lt.

16Taigi byloje keliami savavališkos statybos padarinius, servituto pabaigą, servituto atlygintinumą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kilus abejonių dėl statinių statybos teisėtumo ir ginčijamu administraciniu aktu ieškovų žemės sklypui nustatyto kelio servituto, suteikiančio teisę atsakovams naudotis keliu ieškovų žemės sklype, pabaigos.

17Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimą įpareigoti statytoją savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį ieškovų žemės sklype, nugriauti per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvertinęs byloje surinktus įrodymus spręsdamas, kad statinys, esantis žemės sklype ( - ), nėra savavališkas statinys, kadangi 1977 m. V. P. ir P. M. buvo išduoti leidimai mūrinio dviejų boksų garažo statybai, ( - ), tuo pačiu konstatavęs, jog kompetencija spręsti, ar ieškovų sklype esančių statinių statyba yra savavališka ar ne, priklauso ne ieškovams, o Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Teismas padarė išvadą, kad administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos veiksmų teisėtumas, priimtas sprendimas šioje byloje turi prejudicinę galią.

18Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina iš dalies. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovai savo reikalavimą dėl savavališkos statybos pašalinimo grindė CK 4.103 straipsniu (redakcija Nr.X-858, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4403), reglamentavusiu neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes. Šio straipsnio antrojoje dalyje buvo reglamentuota, jog asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Taigi ieškovai, nagrinėjamu atveju turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, kad jų žemės sklype esantis statinys yra nelegali statyba.

191964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1966 m. balandžio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 11 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.); toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita; statybinės medžiagos, gautos gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė; pastatytas ar perstatytas arba iš esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos fondą; neatlygintinai paėmus iš savavališko statytojo gyvenamąjį namą (arba jo dalį), rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto ieškiniu iš statytojo ir su juo gyvenančių asmenų teismine tvarka gali būti atimta teisė naudotis gyvenamuoju plotu tame name; šio straipsnio taikymo tvarką nustatė tuometė Lietuvos Ministrų Taryba.

20Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ (Žin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) buvo nustatytas teisinis reglamentavimas, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse gali būti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (VSARK) organų leidimą. VSARK organams pavesta vykdyti visų Respublikos teritorijoje statomų ir rekonstruojamų pastatų statybos valstybinę kontrolę, išskyrus pramonės objektus.

21Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus Leidimų individualių gyvenamųjų namų statybai Varėnos rajone/mieste registracijos knygos 1976-1980 m. archyvinius duomenis 1977 m. V. P. ir P. M. buvo išduotas leidimas garažo statybai ( - ) (b. l. 66-68, 1 t. ), Varėnos architekto 1977 m. rugsėjo 30 d. patvirtintame žemės sklypo, išskirto V. P., plane prie statomo dviejų boksų garažo yra pažymėta vasarinė virtuvė (b. l. 127, 1 t. ). Taigi, šiais teisiniais faktais, kurie nepaneigti, buvo sukurtos visos prielaidos teisėtai statybai, kuri, minėta, ir buvo pradėta. Vadinasi, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovų teisių pažeidimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, nes šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). Tačiau nė vienos šios teisės normos dispozicijoje nurodytos sąlygos nagrinėjamoje byloje nenustatyta, o, minėta, ginčo statinio statyba pradėta teisėtai, t. y. pagal 1977 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimą Nr.100/77 (b. l. 61, 1 t. ).

22Ginčo statinys – ūkinis pastatas – buvo pastatytas kaimo vietovėje, kaimo vietovėse nebuvo nustatytos privalomos statinių registravimo tvarkos iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo, šalys nėra ginčo statinio statytojai, tačiau šiems mirus, jų teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams (CK 2. 2, 2. 97, 2. 104, 2. 111 str. str. ).

23Apeliantai, reikšdami reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turėjo įrodyti ginčo ūkinio pastato statybos neteisėtumą, tačiau savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino (CPK 178 straipsnis), byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 1977 metais baigtas statyti ūkinis pastatas buvo pastatytas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, t. y. negavus atitinkamo leidimo, be to, ginčo statinio registravimas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo būtinas, todėl nurodytas apeliacinio skundo argumentas apie šio statinio neįregistravimą nepagrindžia fakto, kad ginčo statinys pripažintas neteisėtai pastatytu.

24CK 4.111 str. 1 d. numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.1.112 str. 1 d.). Servituto esmė yra daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyra, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiu daiktu minimaliai apribojant tarnaujančio daikto savininko teises. CK 4.135 straipsnis numato, kad pasikeitus aplinkybėms taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimu, nesusitarus – teismo sprendimu.

25Ginčijamais Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18 sprendimais Nr.38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype ( - ) nustatyta svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype ir suteikta teisė kitiems asmenims naudotis keliu. Šios teisės naudotojai – statinio, stovinčio ieškovams priklausančiame žemės sklype naudotojai. Taigi, administraciniuose aktuose, kuriais nustatytas servitutas, nėra įvardijamas nei konkretus statinys (statiniai), kurių naudojimui nustatomas servitutas, nei tų statinių teisinis statusas (ar jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ar yra pastatyti neteisėtai, ar pastatyti teisėtai, tačiau neatlikta jų teisinė registracija ir pan.). Servituto turinys apibrėžiamas statinio stovėjimu (t. y. buvimu) žemės sklype. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog servitutas galėjo būti nustatytas tik tų statinių atžvilgiu, kurie nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip esantys ieškovams priklausančiame žemės sklype. Ieškovai neginčija faktinės aplinkybės, kad pastatas (statinys) stovi (yra) ieškovams priklausančiame žemės sklype, taigi, pagal servituto apibrėžtį jį nustatančiuose administraciniuose aktuose, šių statinių naudojimui servitutas taip pat yra nustatytas. Įstatymas servitutą apibrėžia kaip teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiamą naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas užtikrinant ieškovų žemės sklype esančio (administraciniuose aktuose nurodyta- jame stovinčio) statinio naudojimą, taigi, žemės sklype esančių pastatų savininkai šio servituto pagrindu įgijo teisę naudotis žemės sklypu, kuris nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims- ieškovams ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog naudojasi jame esančiais statiniais. Taigi, atsakovai servituto teisę įgyvendina būtent tokia apimtimi, kokia nurodyta jį nustatančiuose administraciniuose aktuose, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi statinių neįregistravimo faktu kaip teisiškai reikšmingu argumentu dėl servituto apimties. Žemės sklypo planas patvirtina, kad privažiavimas iki statinio yra per ieškovų sklypą. Ieškovai nurodo, kad neįregistravus statinio, bei, kad statiniu naudojasi pašaliniai asmenys, apeliantų žemės sklypui nustatyto servituto būtinumas išnyksta, todėl jie kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad nurodytas servitutas pasibaigė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovai neįrodė, jog yra kita galimybė t. y. kelias, kuris atitiktų jam keliamus reikalavimus ir kuriuo būtų užtikrintas viešpataujančio daikto tinkamas naudojimas, todėl spręstina, kad pagrįstai pripažinta, jog neišnyko servituto būtinumas.

26Iš bylos duomenų matyti, kad žemės servitutas, dėl kurio atlygintinumo kilęs ginčas, yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 38-Ž-579 (b. l. 8, 1 t.), nenustatyta, kad nustatant servitutą būtų išspręstas jo atlyginimo klausimas, tačiau ši nustatyta aplinkybė neriboja tarnaujančiojo daikto savininko teisės CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikiant savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.

27Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad nepaisant to, jog servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neatlygintų nuostolių priteisimo. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“, ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009). Vėliausioje šios kategorijos bylų praktikoje konstatuota, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2012).

28Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš viešpataujančio daikto faktinių naudotojų ieškovams vienkartinę kompensaciją už patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Kolegija iš dalies sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra nustatyta kokie asmenys yra statinių ir kelio servituto turėtojai. Kaip jau minėta anksčiau, ginčo statinio statytojai yra mirę, jų teisių perėmėjai yra šios bylos atsakovės R. S., kuri po statinio statytojo V. P. mirties priėmė palikimą (b. l. 161, 2 t. ) ir O. M., kuri po statinio statytojo P. M. mirties priėmė palikimą (b. l. 42, 2 t. ) bei į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo L. N., kuri po statytojo V. P. mirties taip pat priėmė palikimą. Minėta, kad statytojams mirus, jų teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams (CK 2. 2, 2. 97, 2. 104, 2. 111 str. str. ), kurie užbaigus statybos procesą tampa viešpataujančio daikto savininkais.

29Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas yra viešpataujančio daikto savininkai, kokias teises ir pareigas šie asmenys suteikė faktiniams viešpataujančio daikto naudotojams. CK 4.129 straipsnio nuostatos reglamentuoja viešpataujančio daikto savininko prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, todėl nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, kas yra statinių ir kelio servituto turėtojai. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas atlyginimo už naudojimąsi svetimu turtu klausimą, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistas atlyginimas už naudojimąsi svetimu daiktu, naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą svarbu nustatyti kokias ir kurie asmenys paveldėjo statinio statytojų teisės, kokia apimtimi statytojų paveldėtojams priklauso statinys. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant koks ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas buvo reikalingas naudoti pagal paskirtį viešpataujantį daiktą jo (daikto) savininkams, ir tik nustačius šias faktines aplinkybes spręstina kokiomis proporcijomis ir iš kokių asmenų paskirstytinos kas mėnesį mokėtinos kompensacijos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Nutarė

31Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.

32Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys iš dalies ir priteista V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. 1465,10 Lt dėl servituto nuostolių atlyginimo ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė: 1.dalinai panaikinti Alytaus apskrities viršininko... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m.... 9. Apeliaciniu skundu atsakovai G. S. ir R. S. prašo panaikinti Varėnos rajono... 10. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį... 11. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K.... 16. Taigi byloje keliami savavališkos statybos padarinius, servituto pabaigą,... 17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimą įpareigoti... 18. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina iš dalies. Kaip jau... 19. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1966 m.... 20. Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos... 21. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės... 22. Ginčo statinys – ūkinis pastatas – buvo pastatytas kaimo vietovėje,... 23. Apeliantai, reikšdami reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių... 24. CK 4.111 str. 1 d. numatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 25. Ginčijamais Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-18... 26. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės servitutas, dėl kurio atlygintinumo... 27. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad nepaisant to, jog... 28. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš... 29. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas yra... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.... 32. Panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys iš dalies ir priteista... 33. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą....