Byla 2-269-1023/2018
Dėl servituto nustatymo, nuostolių atlyginimo, periodinės kompensacijos priteisimo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant ieškovui V. B., jo bei bendraieškių atstovei advokatei Rasai Malinauskinei, atsakovo UAB „Birštono šiluma“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraieškių V. B., I. T., A. G. A., I. B., A. D. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Birštono šiluma“ dėl servituto nustatymo, nuostolių atlyginimo, periodinės kompensacijos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Bendraieškiai V. B., I. T., A. G. A., I. B., A. D. (toliau – ir bendriaieškiai) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atlygintinį neterminuotą 41.02 m2 ploto servitutą pagal UAB „Geoneta“ parengtą ( - ) servituto nustatymo planą rūsio patalpoms, plane pažymėtomis indeksais R-9 ir R-8, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – šilumos trasos įrenginių savininkui UAB „Birštono šiluma“ (toliau – ir atsakovas), įmonės kodas 152840633, PVM mokėtojo kodas LT528406314, esančiai B. Sruogos g. 23, LT-59209, Birštonas, naudotis tarnaujančiuoju daiktu – 20.37 m 2 koridoriumi ir 20.65 m 2 ūkio patalpa, esančiu daugiabučio namo (unikalus Nr. ( - )) rūsyje, adresu: ( - ), priklausančiu V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir A. D., tikslu vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: įeiti, vaikščioti, patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“ ieškovų V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir A. D. naudai 1500 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-09-01, priteistą sumą sumokant į bendrijos kaupiamąją sąskaitą (naudojamą namo eksploatacijai, remontui) Nr. ( - ), esančią AB Šiaulių bankas; priteisti iš atsakovo, UAB „Birštono šiluma“ ieškovų: V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir A. D. naudai metinę 600 Eur periodinę kompensaciją mokamą į bendrijos kaupiamąją sąskaitą (naudojamą namo eksploatacijai, remontui) Nr. ( - ), esančią AB Šiaulių bankas, iki kiekvienų einamų metų gruodžio 1 d. nuo ieškinio į teismą padavimo dienos neterminuotai, už naudojimąsi servitutu; bei priteisti iš atsakovo, UAB „Birštono šiluma“ ieškovo V. B. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir A. D. yra pasirašę notariškai patvirtintą ( - ) Jungtinės veiklos sutartį (notarinio registro Nr. ( - )), dėl daugiabučio namo (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu: ( - ), bendro naudojimo objektų, priklausančių Jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo, priežiūros ir kitokio tvarkymo. Minėta jungtinės veiklos sutartis registruota VĮ Registrų centre. Sutarties 3.1 p. numato, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovauja 2010-04-30 visuotiniame susirinkime išrinktas ir įgaliotas atstovas V. B., kuriam pavesta organizuoti sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudaryti sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovaujantis šiais įgaliojimais V. B. atstovavo jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesams sprendžiant ikiteisminius ginčus su UAB „Birštono šiluma“, kreipiantis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos. 2007 m. rugpjūčio 16 d. gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo aktu, patvirtinta, kad gyvenamojo namo ( - ), šilumos ir karšto vandens įrenginiai atjungti nuo miesto šiluminių tinklų. Gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos (laiptinė, rūsiai) taip pat atjungti nuo miesto šilumos tinklų. Birštono savivaldybė, teisės aktuose nustatyta tvarka, išdavė statybą leidžiančius dokumentus, dėl pastato šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų. Tačiau, gyvenamojo namo bendro naudojimo viename iš rūsių, plane pažymėtame R-8, yra UAB „Birštono šiluma“ priklausantis šildymo trasos įrenginys (toliau - ir įrenginys), kuris neleidžia naudoti pagal paskirtį rūsio pažymėto R-8. Į bendro naudojimo patalpas patenkama iš gatvės pusės, per ieškovui priklausančias rakinamas šarvuotas duris, pereinant rūsio, plane pažymėto R-9, patalpas. 2016 m. liepos 11 d. pretenzija „Dėl neteisėto patalpų panaudojimo“ ieškovas pasiūlė nuomotis atsakovui rūsio patalpas, būtinas įrenginio eksploatavimui, priežiūrai ir pan., tačiau atsakovas 2016 m. sausio 15 d. pranešimu „Dėl patalpų nuomos“ Nr. 18, informavo, kad nuomotis patalpų neketina. Atsakovas naudojasi ieškovams priklausančiomis bendro naudojimo patalpomis savo įrenginiams eksploatuoti neturėdamas ieškovų sutikimo, todėl spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo, servituto atlygintinumo bei nuostolių priteisimo. Atsakovas dėl jam priklausančių šilumos trasos įrenginių yra užėmęs bei naudojasi ieškovams priklausančiomis 41.02 m2 ploto rūsio patalpoms, plane pažymėtomis indeksais R-9 ir R-8, t. y. 20.37 m2 koridoriumi ir 20.65 m2 ūkio patalpa, esančiu daugiabučio namo rūsyje. Pažymi, kad nors ieškovas ir nėra asmuo veikiantis šilumos ūkio sektoriuje, tačiau pagal Šilumos teikimo ir vartojimo taisykles yra atsakingas už jam nuosavybės teisėmis priklausančioje, bendro naudojimo patalpoje esančius atsakovo Įrenginius. Be to, ieškovas neturi galimybės reikalauti minėtus įrenginius iškelti iš jo patalpos, nes negali trukdyti tiekti kokybiškos šilumos energijos kitiems šilumos vartotojams, todėl yra pagrindas servituto nustatymui. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2017-08-03 faktinių aplinkybių patikrinimo aktu Nr. ( - ) nustatė, kad UAB „Birštono šiluma“ šilumos tiekimo trasa įstatymu nustatyto servituto pagrindu sumontuota 1981 m. ir pakeista nauja 2015 m. daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), rūsio patalpoje (namo plane pažymėtoje R-8). Atsakovas atsisakydamas sudaryti nuomos sutartį, nurodo, kad sena trasa paklota 1981 m. Pagal 1964 m. CK 96 straipsnio 2 dalį įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymuose nurodyta, savininkas privalėjo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. 2015 m. atsakovas Birštono mieste atliko kvartalinę šilumos trasų renovaciją (atnaujinimą) ir turėjo realią galimybę pakeisti šilumos trasos kryptį, iškeliant savo įrenginius iš ieškovui priklausančių bendro naudojimo patalpų, tačiau, atsakovui neiškėlus trasos, nesprendžiant klausimo dėl nuomos sutarties, ieškovas įgavo teisę reikalauti kompensacijos dėl patiriamų nepatogumų, suvaržymų bei periodinės kompensacijos mokėjimo. Ieškovas negali savo nuožiūra naudotis rūsio patalpomis, atsakovo šilumos įrenginys yra griozdiškas, gadinantis bendrą patalpų vaizdą, taip pat keliantis pavojų įkristi. Ieškovas privalo bet kada, atsakovui pareikalavus, įleisti jo darbuotojus prie šilumos įrenginio, maža to, dar neša atsakomybę už šių įrenginių priežiūrą. Ieškovas turėjo ketinimų rūsio patalpas išnuomoti, arba įrengti komercinės paskirties patalpas ir pan. Dėl šios priežasties sumažėjo ir pačio daugiabučio namo vertė, nes naudojimasis bendro naudojimo patalpomis-rūsiu yra apsunkintas dėl atsakovui priklausančių įrenginių, kas sukelia daug nepatogumų naudojantis rūsiu. Šiuo atveju apskaičiuoti bei įrodyti konkrečius patirtus nuostolius dėl atsakovo naudojimosi ieškovų nuosavybe būtų sudėtinga, todėl spręstina dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Ieškovas jau ilgą laiką negali savo nuožiūra naudotis rūsio R-8 patalpomis, jo kaip savininko teisės naudotis patalpomis yra suvaržytos, bendro naudojimo patalpos dėl šio yra nuvertėję, todėl patirtus nuostolius vertina 1500 Eur, t. y. už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-07-01, į mėnesį skaičiuojant po 50 Eur. Taip pat ieškovo patiriamus nepatogumus kompensuotų 600 Eur periodinė kompensacija, mokama kartą į metus. Atsakovas, tiekdamas iš Ieškovui priklausančių patalpų šilumos energiją kitiems šilumos energijos vartotojams, gauna pelną, todėl nuostolių atlyginimo bei periodinės kompensacijos priteisimas, nesukels Atsakovui jokių finansinių sunkumų. Prašoma priteisti metinės kompensacijos suma neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

6Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsijungus nuo miesto Šilumos tinklų buvo kreiptasi ne vieną kartą į Šilumos tinklus dėl užimamų patalpų, kurios bendrijai yra svarbios, nes stengiasi išnaudoti visas galimas aplinkybes gauti bendrijai pajamų. Iki 2015 m. jie negalėjo spausti Šilumos tinklų, nes buvo pasakyta, kad bus šilumos tinklų trasų renovacija ir jos metu tas klausimas bus išspręstas. Tai buvo žodinis pasakymas. Jie laukė, niekur nesikreipė, nereiškė pretenzijų iki to momento, kol buvo pastatyti prieš faktą, kad su jais nieko nederino nei projektuotojai dėl šilumos trasų maršruto, nei Šilumos tinklai kaip eksploatuotojai, nei rangovinės organizacijos, kurios vykdė darbus. Pravažiavo senomis trasomis, senais maršrutais ir paliko jų patalpas užimtas. Bandymus išspręsti tą klausimą tarpusavio derybų būdu rodo Bendrijos pateikti susirašinėjimo dokumentai su Šilumos tinklais. Dabar ta patalpa ir priėjimas prie jos jiems kelia labai didelių keblumų. Investuoti dideli pinigai, namas sutvarkytas, prieigos, privažiavimai, gerbūvis, visa kita. Prašo servitutą nustatyti pagal UAB „Geonetas“ patvirtintą planą. Nuostolius skaičiuoja kaip patalpos vieneto, nedalinant jos į dalis. UAB „Geonetas“ servituto atžymėjimą plane padarė pagal patalpos eksplikaciją, kadangi visa patalpa yra kaip vientisas vienetas ir tą vientisą vienetą įtraukė. Nenustačius R-9 patalpai servituto būtų problematiškas patekimas Šilumos tinklams eksploatuojant, darant remontą, servisą, nelaimės metu. Atsakydamas į klausimą, ar atsakovui, kad galėtų naudotis įranga R-8 patalpoje, būtina naudotis visas R-9 patalpa, ieškovas nurodė, jog taip nemano, jog būtų galima sumažinti praėjimą tiek, kiek jiems būtina ten praeiti. Yra dalis patalpos, kuri yra nebūtina jiems, tačiau jeigu reikės serviso, tai reikės patalpos ir praėjimui, ir medžiagų sandėliavimui, todėl daro prielaidą, kad reikės visos patalpos. Kiekvieną dieną atsakovui patekimas nėra būtinas, bet yra planinė apžiūra, servisas, pats atsakovas turėtų nuspręsti kiek kartų reiktų įeiti. Buvo siūlyta Šilumos tinklams šnekėtis, derėtis ir įteisinti tą servitutą ar nuomos patalpas, didint ar mažint kvadratūrą ir visa kita, tačiau buvo neigimo ir arogancijos dėsnis. Buvo kreipimasis kelis kartus žodžiu ir du kartus raštiškai, tai teismui yra pateikti atsirašinėjimai iš UAB „Birštono šiluma“, kad nesvarsto galimybės sudaryti taikos sutarties, kad trasa padaryta ekologiškomis medžiagomis ir jie gali naudotis tomis patalpomis. Įrenginio iškėlimo variantas yra daugiau teorinis, nes renovacija padaryta panaudojant Europos Sąjungos pinigus ir 5 metus tos trasos negalima pajudinti. Be to išsikėlimas yra be galo brangus. Patikslintame ieškinyje nurodomi piniginiai įkainiai yra sunkiai įrodomi, kadangi verslininkai, kurie nuomoja patalpas ar kiti ūkio subjektai paprastai tokių dalykų neviešina, o nurodžius kam to reikia, niekas nenori pateikti ir būti įvelti į visą tą reikalą kaip liudytojai ir panašiai. Šie pateikti skaičiai yra patys minimaliausi pagal Savivaldybės pateiktus įkainius. Kadangi Šilumos tinklai yra Savivaldybės valdoma įmonė, tai mano, kad jie nusistatė kainas patys sau. Gautųsi 1 euras už 1 m2 per mėnesį be PVM, bendra suma gaunasi apie 40 m2. Už visą servitutinę patalpą gaunasi grubiai 50 eurų per mėnesį. 600 eurų paskaičiavo taip pat – tai yra 12 mėnesių po 50 eurų. Nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungė 2006 m. spalio pabaigoje, atsijungimo aktas patvirtintas 2007 m., tačiau tai dienai jie jau turėjo išpildytas sąlygas, kas yra pateikta su buvusio direktoriaus K. parašais, kad sąlygos yra įvykdytos tinkamai, laiku ir atitinkant visas sąlygas. Atsijungimo sąlygų nebuvo jokių – paprasčiausiai išmontavo namo šilumos mazgą, karšto vandens paruošimo įrangą. Tuo metu nebuvo jokių projektų, dokumentų, nes tvarkoma buvo žodžiu, jų personalas viską susitvarkė ir viską atjungė. Ieškovai nemokėjo nei už galimai buvusį projektą, nei kitų kokių tai mokesčių. Šio namo kadastro bylą turi, tačiau joje nėra segami dokumentai dėl atsijungimų. Registrų centrui nebuvo teikiami dokumentai norint užregistruoti atsijungimą. Jie per savo aplaidumą, nemokėjimą saugoti dokumentų, yra praradę savo sutarties pusę, tačiau kita sutarties pusė turėjo likti pas juos, ką jie galėjo pagrįsti, tačiau tiek laiko ieškojimas tos menamos, mistinės sutarties parodo, kad jos nėra. Tačiau kažkokia dokumentacija turėjo būti, nes sąlygos išpildytos ir atsijungimas atliktas tinkamai, todėl reiškia, kad kažkokia dokumentacija buvo vykdoma, bet kaip Bendrijos pirmininkas jis nebuvo nei supažindintas, nei gavęs raštą, nei pasirašęs po kažkuo. Sąlygas tvarkė Butų ūkis, o kokios jos buvo, tai negali pasakyti. Jokių dokumentų kas susiję su atsijungimu bendraieškiai neturi. Kai buvo vykdomas atsijungimas namą administravo Birštono butų ūkis, skirtas Savivaldybės. Nuo 2010-08-26 namą administravo patys. Birštono butų ūkis tvarkė atsijungimą ir jeigu buvo kažkokia dokumentacija, tai ji turėjo būti pas juos. Kada Birštono butų ūkis faktiškai subankrutavo ir Savivaldybės sprendimu buvo likviduotas, namo administravimą perėmė Prienų butų ūkis, kuriam turėjo perduoti ir visą dokumentaciją, bet iškilus trinčiai dėl kainų su Prienų butų ūkiu jie atsisakė jų administravimo paslaugų, o užklausus dėl dokumentacijos jie atsakė, kad nieko neturi. Pagrindinė patalpa, kuriai prašoma pripažinti servitutą, yra 20 m2 ir padalinta į tris dalis, t. y. dvi duobės iš vienos, ir iš kitos pusės, po 2 m gylio, o viduryje siauras praėjimas, ten nėra saugos aptvarų, todėl juo naudotis nesaugu. Tuščios patalpos, laikantis saugiu atstumu nuo duobių, yra 4 m2, tik įeiti ir pasižiūrėti, nes įėjus pro duris į pagrindinę patalpą, yra dvi duobės po 2 m gylio su vamzdynais. Patalpų aukštis nuo grindų yra 2,2 m. Patalpų aukštis būtų tas pats, jeigu duobes uždengtume plokšte. Apsaugos zonos vamzdynams, atskirai inžinerinei įrangai yra reglamentuojamos taisyklėmis ir įstatymu ir jos yra privalomos. Virš šio rūsio yra butas, kuriame gyvena A. A.. Ji skundėsi jam kvapais ir drėgme. Drėgmė susidaro dėl nekokybiškai atliktų darbų renovuojant trasą. Spalvotose nuotraukose matyti, kad viena prieduobė sausa, o kita prieduobė iš lauko užversta dumblu, kuris yra šildomas karštais vamzdžiais, todėl kyla kvapai, drėgmė, pelėsis ir panašiai. Taip susidaro kiekvieno polaidžio metu, po stiprių lietų iš buvusios trasos įplaunamas atitinkamas kiekis dumblo į tą prieduobę. Galimybės panaudoti patalpą, jeigu įrenginių nebūtų, yra geros, kadangi namas yra miestelio centre, turi gerus privažiavimus, po renovacijos yra patrauklus iš išorės, atskiras įėjimas, techninėje dokumentacijoje nurodoma, kad tai yra rūsys, tačiau tai yra viename lygyje su lauko gruntu, todėl nėra nusileidimo laiptais, tai yra patogi vieta, pakankamai didelė patalpa. Birštone trūksta smulkiam verslui patalpų, tai galvojo ar buitinės technikos remontą, ar vasarai važinėti dviračių nuomą, variantų yra įvairiausių, tačiau neišsprendus tos patalpos iki galo teisinio statuso, vamzdžių iškėlimo, jie apie tokį dalyką gali svajoti. Būtų Bendrija dėjusi skelbimus nuomai, tačiau tokioje stadijoje negali tokių patalpų nuomoti. Atsijungimo metu trasa iš pastato nebuvo iškelta, nes tai buvo tranzitinė trasa ir jie negalėjo ignoruoti aplinkinių namų, o paklausus kada gali tikėtis trasų iškėlimo, tai buvo pasakyta, kad trasos dėvisi, numatyta renovacija, kurios metu tie klausimai bus išspręsti. Kodėl per 10 m. laikotarpį (nuo akto pasirašymo dienos iki ieškinio pateikimo dienos) nebuvo reiškiamos pretenzijos, rengiamas ieškinys teismui dėl atsiradusių nuostolių – tai 2007 m. jie nebuvo pilnateisė bendrija, buvo sudaryta tik Jungtinė veiklos sutartis dėl šilumos būdo pakeitimo, atsijungiant nuo centralizuoto šildymo, paliekant namo administravimą Birštono butų ūkiui. Namo gyventojų sprendimu nusprendė atsisakyti Prienų butų ūkio paslaugų, įsteigiant pilnateisę bendriją ir namą administruoti patys. Tuomet jie kreipėsi į Šilumos tinklus dėl vamzdynų ir buvo atsakyta, kad 2015 m. bus renovacija ir trasų keitimas, galimas trasos maršruto pakeitimas, bus iškelta ir pan. Tai buvo žodiškai pažadėta, tačiau buvo nueita pigiausiu būdu – senais maršrutais, be jokio derinimo. Dėl atsakovo pasiūlymo sutvarkyti patalpą, uždangstant tvaria medžiaga įrenginį, ieškovas nurodė, jog tokiu būdų atsakovas netektų priėjimo prie dalies vamzdyno ir avarijos atveju viską reikėtų ardyti, todėl tai galbūt yra įmanoma, bet nesvarstytina. Anksčiau su Birštono šiluma apie patalpos sutvarkymą net kalbos nebuvo, tai matyti iš mūsų susirašinėjimo. Žodžiu pasiūlymas sutvarkyti tai pat nebuvo pateiktas. Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas buvo atvažiavęs ir apžiūrėdamas bei nustatydamas servituto faktą pasakė susitvarkyti apsaugas. Kas matosi nuotraukose, taip yra ir likę.

7Bendraieškių atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl tarnaujančio daikto savininko teisės kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistus interesus, nustatant servitutą, čia nėra kažkokia naujiena, ar prieštarauja Civiliniam kodeksui, nes yra susirašinėjimai, kurie teismui yra pateikti. Ieškovai bandė išspręsti šį klausimą taikiai, tačiau buvo ignoruojami. Dėl to, kad net nereikalingas servitutas, tai teismui yra pateiktas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017-11-21 raštas Nr. 2R-3277, kur nurodoma, kad CK 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. 2015 m. galiojusio Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustatė, kad energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Statybos, želdinimo ir žemės darbai šioje zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. Nuotraukos iš tikrųjų patvirtina ir to neneigia pats atsakovas – jų įrenginys yra ieškovams priklausančioje patalpoje. Patalpa priklauso nuosavybės teisėmis visiems ieškovams ir jie turi teisę laisvai spręsti kaip tą patalpą naudoti. Visiškai nesvarbu, kad reikia įeiti galbūt į metus kartą arba kaip dažnai tos avarijos būna, tačiau faktas nenuneigiamas, kad tos trys duobės ir du vamzdžiai visiškai išdarkė rūsio patalpą, pažymėtą R-8. Ši patalpa pagal paskirtį negali būti naudojama, todėl atsirado būtinumas kreiptis dėl servituto nustatymo, nes tas uždengimas yra negalimas, nes Valstybinės energetikos inspekcijos rašte labai aiškiai parašyta, kad turi būti ir apsaugos zonos. Įvertinkime apsaugos zonas ir atstumą, kuris lieka įėjus į patalpas, tai kaip minėjo vienas iš ieškovų, tai liktų 4 m. Ką galima padaryti su tais 4 m, tai faktas, kad visa rūsio patalpa, pažymėta R-8, negali būti naudojama pagal paskirtį, o visa užimta įrenginiais. Ieškovai nesiekia iškelti įrenginio, supranta, kad tas įrenginys privalo būti, bet įrenginys užima visą tą patalpą. Per pažymėtas R-9 patalpas patenkama į rūsio patalpas pažymėtas R-8. Tai faktas, kad šios patalpos kaip priėjimas prie R-8 įrenginių yra būtinas, privalomas ir tas servitutas nustatomas tokia apimtimi. Projektas, kuris yra pateiktas ir pagal kurį ieškovai prašo visiškai pagrįstas, teisėtas ir būtinas tam, kad tinkamai naudotis atsakovui savo įrenginiu ir, kad nekiltų jokių konfliktinių situacijų užbėgant įvykiams už akių. Taip pat yra privaloma įrengti apsaugos zonas nepriklausomai nuo to ar tas servitutas bus nustatytas, ar ne. Iš visų byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad atsijungimo metu šį gyvenamąjį namą administravo Birštono butų ūkis, todėl Birštono butų ūkis inicijavo atjungimą ir tvarkė visą techninę dokumentaciją. Buvo viskas atlikta tvarkingai, tai byloje patvirtina pateikti dokumentai, kur yra ir faktinių aplinkybių konstatavimas. Tai ką ieškovams reikėjo turėti toliau, kad prisijungti dujinį šildymą, tai jie viską turėjo, viskas jiems buvo pateikta. Techninių sąlygų jiems nebuvo būtina turėti. Faktas, kad jas turėjo turėti Birštono šiluma ir tai, kad iš tikrųjų buvo viskas atlikta, techninės sąlygos įvykdytos patvirtina rašytiniai dokumentai byloje. Daroma prielaida, jog jeigu buvo ieškovams leista atsijungti, tai reiškia būtinai su kažkokia sąlyga, įsipareigojimais, nors tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovas pateikia pastato technines sąlygas, tačiau šiuo atveju ieškovai atsijungė visą namą ir nieko bendro neturi su atsakovu, o techninės sąlygos daugiabutyje name vienas butas atsijungia, todėl jis turi kažkaip sulaikyti šilumą iš kitų butų, kuriems teikiama šilumos tinklų energija. Dėl to, kad prašoma kompensacijos už naudojimąsi patalpomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., tai faktas, kad tuo laikotarpiu tie įrenginiai ten buvo ir faktas, kad tuo prašomu laikotarpiu ieškovai negalėjo naudotis rūsio patalpomis pagal paskirtį ir patyrė nuostolius. Birštone yra net keli objektai įrengti rūsyje ir nieko tas nestebina. Nors rūsyje nėra lango, bet yra įmanoma įvairi veikla – remontuojama buitinė technika, avalynė. Garažus akcentavo, nes manė, kad bus galima sulyginti kaip negyvenamas patalpas, kuriuose galima įrengti kažkokį technikos remontą, nuomą ar dviračių nuomą. Dviračių nuomos punktas buvo labiausiai svarstomas, nes nėra laiptų, jokių slenksčių. Tai nėra draudžiama ir būtų papildomos lėšos namo išlaikymui. Tokių įrodymų pateikti negali, nes savininkai informacijos neteikia. Kokie buvo komerciniai pasiūlymai nėra galimybės pateikti, todėl prašo, kad nuostolius nustatytų teismas. Paskaičiuota imant už 1 m2 nuomos kainą 1 eurą. Tai yra lengvatinė Savivaldybės nuomos kaina be PVM, todėl suapvalinta suma ir buvo pasirinkta 50 eurų, kuri yra minimali. Ji neatspindi rinkos nuomos kainų Birštone, bet ieškovai ir nesiekia pasipinigauti, todėl nuostolių prašo minimalių ir todėl nemano, kad reikia įrodyti pačius minimaliausius nuostolius. Buvo prašoma sudaryti nuomos sutartį ir iš pat pradžių atsakovas lyg ir neneigė, o parašė, kad jie svarstys tą klausimą, bet tą klausimą ilgai svarstė, kol galiausiai nusprendė, kad tos nuomos sutarties nesudarys. Dėl senaties termino nurodė, kad ieškovai Jungtinės veiklos sutartį sudarė 2010 m. ir nesikreipė į teismą, nes laukė atliekamos šilumos tinklų renovacijos 2015 m., tačiau renginys nebuvo iškeltas, nors buvo žadėta. Mano, kad senaties terminas nėra praleistas, net gi imant domėn, kad kreipėsi 2017 m. nepraleidę 10 m. senaties termino nuo tada, kada užtvirtinta, kad galutinai atsijungta.

8Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į bendraieškių patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas, cituodamas CK 4.111, 4.112, 4.124, 4.126, 4.130, 4.131 straipsnių nuostatas, atsiliepime daro išvadą, kad teismo keliu prašyti nustatyti servitutą gali tik viešpataujančio daikto savininkas, šiuo atveju atsakovas UAB „Birštono šiluma“, todėl ieškovų materialus reikalavimas nustatyti servitutą jiems priklausančiomis 41,02 m2 ploto rūsio patalpoms, plane pažymėtomis indeksais R-9 ir R-8, skirtas ne jų teisių ar interesų apsaugai, o atsakovo, todėl toks reikalavimas yra nukreiptas prieš pačius Ieškovus ir jis negali būti nagrinėjamas teisme. Nurodo, jog atsakovui net nėra reikalinga naudotis visomis ieškovams priklausančiomis 41,02 m2 ploto rūsio patalpoms, plane pažymėtomis indeksais R-9 ir R-8, kadangi jo įrenginys užimą tik labai nedidelę dalį 20,65 m2 rūsio patalpos, plane pažymėtos indeksu R-8, nors šis faktas net nėra pažymėtas UAB „Geoneta“ parengtame ( - ) servituto nustatymo plane. Be to, pastato savininko teisių ribojimo vieta, kurioje ribojimai yra taikomi, turi būti tiksliai apibrėžta statinio plane, kuriame būtų duomenys apie tikslų apribojimų išsidėstymą statinyje. Paprastai toks servituto projektinis pasiūlymas turėtų būti teikiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo. Tokiu būdu tiek tiesiogiai įstatymas, tiek aktualios teismų praktikos išaiškinimai reikalauja aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti konkretaus servituto turinį, t. y. servituto dydį, ilgį, konkrečią vietą, konkrečiais suteikiamas viešpataujančio daikto savininkui teises ir konkrečiais apribojamas tarnaujančio daikto savininko teises. Šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovų prašomo nustatyto servituto turinys, pagal siekiamus tikslus, yra absoliučiai perteklinis bei netinkamai neapibrėžtas. Iš pirminio ieškovų 2017-09-20 ieškinio priedų „Bendro naudojimo patalpų plano kopijos“ ir „Fotolentelės Nr. 1 ir Nr. 2“ matyti, kad atsakovo įrenginys eina lygiagrečiai rūsio patalpos Nr. R-8 lauko sienos 20-30 cm aukštyje, užima ne daugiau kaip 3,5 metrus rūsio patalpos Nr. R-8 ploto, todėl akivaizdu, kad atsakovui, norint aptarnauti savo įrenginį, nebūtina naudotis visomis rūsio patalpomis R-8 ir R-9, o tik nedidele jų dalimi. Šiuo atveju UAB „Geoneta“ parengtame ( - ) servituto nustatymo plane nėra nurodyta įrenginiui teisės aktais nustatoma apsaugos zona, o kartu ir šiai apsaugos zonai prašomas servitutas, todėl darytina išvada, kad servituto turinys neapibrėžtas, nenurodama jo vieta, dydis, suteikiamos ir/ar ribojamos teises ir t. t., nors tokia informacija svarbi ne tik sprendžiant apie servituto egzistavimą apskritai, bet ir nustatant priteistinos kompensacijos ir nuostolių dydį, kuris yra tiesiogiai susijęs su servituto turiniu. Kadangi atsakovui UAB „Birštono šiluma“ nebuvo perduotas ir pas jį nebuvo rastas gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), registro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), atjungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos projektas (toliau - Projektas), todėl šią dokumentaciją buvo prašoma išreikalauti iš ieškovų. Tačiau į bylą nei ieškovai, nei tokius projektus derinusi Birštono savivaldybė negalėjo pateikti šio Projekto, kuris patvirtintų, jog atsijungdami nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos ieškovai sutiko palikti atsakovo įrengimą jų nuosavybės teisėmis valdomame gyvenamajame name, todėl atsakovas į bylą pateikė panašų atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos projektą (Priedas Nr. 1), iš kurio sudėtyje esančių dokumentų matyti, jog atsijungdami nuo atsakovo tinklų, asmenys neprieštarauja dėl atsakovo įrangos palikimo jiems priklausančiame turte. Analogiški dokumentai privalėjo būti pasirašomi ir su ieškovais, tačiau pastariesiems bei Birštono savivaldybei neišsaugojus Projekto, net kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovų įvykdyto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos teisėtumo, t. y. ar tokie veiksmai buvo atlikti ieškovams turint parengtą projektą ir gavus visus reikalingus leidimus. Atsiliepime cituojama Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, Energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 220, 106 punktai ir nurodoma, kad šių teisės aktų pagrindu atsakovui tiesiogiai kyla pareiga rūpintis visų centralizuotą šilumos energiją vartojančių asmenų teisėmis, ne tik ieškovų, tai pat, išplaukia atsakovo galimybė naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, siekiant užtikrinti nepertraukiamą šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą kitiems, prie centralizuotos šildymo ir vandens tiekimo sistemos prisijungusiems asmenims, nes šiluminė trasa yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, besitęsiantis net daugybę kilometrų. Ieškovai, pasinaudodami įstatymų suteikta teise pakeisti pastato šildymo būdą, kartu privalėjo sutikti ir su šiluminės trasos kaip vientiso nekilnojamojo turto objekto išsaugojimu, tam, kad nebūtų sukelti neigiami padariniai kitiems šilumos ir karšto vandens vartotojams, net jeigu tai ir reikštų šiluminės trasos dalies palikimą jų nuosavybėje. Ieškovams nesutinkant to padaryti, jiems leidimas atsijungti nuo šios trasos nebūtų išduotas arba jie būtų įpareigoti trasos dalį, esančią jų gyvenamojo namo rūsyje išsikelti patys, t. y. savo jėgomis ir sąskaita. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo jų naudai 1500 Eur piniginę kompensaciją už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-09-01, tačiau pagal kasacinio teismo pateiktą CK 4.129 straipsnio išaiškinimą ir nurodytą jo taikymą, nuostoliai už servituto nustatymą priteisiami kompensacijos forma (vienkartine ar periodine), t. y. negali būti skaičiuojami retrospektyviai. Pažymėta, kad atsakovas dėl įrenginio pakeitimo į ieškovų patalpas pateko tik vieną kartą 2015 metais ir daugiau niekada nesinaudojo ieškovų patalpomis. Todėl tokie ieškovų teisių suvaržymai, kai jie gali pilnavertiškai naudotis savo patalpomis (išskyrus vieną suvaržymą - leisti aptarnauti įrenginį) laikytini mažareikšmiais bei nesukeliančiais ieškovams jokių nuostolių, dėl kurių būtų galima spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovai visiškai neįrodinėja jokių aplinkybių dėl savo neva patiriamų nuostolių fakto ir/ar jų dydžio. Ieškovai neįrodinėja, kad jie iš esmės negali savo nuožiūra naudotis rūsio patalpomis, neįrodinėja, kad įrenginys yra griozdiškas, gadinantis bendrą patalpų vaizdą, taip pat keliantis pavojų įkristi, dėl ko galbūt jų nuosavybė nuvertėjo, neįrodinėja kokie nuostoliai ir kokio dydžio gali būti patiriami dėl tos priežasties, kad ieškovai privalo bet kada, atsakovui pareikalavus, įleisti jo darbuotojus prie šilumos įrenginio. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, kad turėjo ketinimų ir turėjo realių teisinių galimybių rūsio patalpas išnuomoti arba jose įrengti komercinės paskirties patalpas ir pan., dėl ko negavo patikslintu ieškiniu prašomų nuomos pajamų, t. y. 50 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi tiek iš akto, tiek iš paaiškinimų matyti, kad buvo atsijungta nuo centralizuoto šildymo tinklo prieš 10 m. iki ieškinio pareiškimo dienos. Akivaizdu, kad atsijungiant yra matoma, kad rūsyje dalis centralizuoto šilumos tiekimo tinklų yra ir ginti savo pažeistas teises per įstatyme nustatytą terminą. Atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų tuo laiku buvo tam tikra privilegija, tam tikras nukrypimas nuo įprastos normos, t. y. asmenys įsigiję butus sutiko su tuo kaip jų butai ir visas pastatas, kuriame yra butas, yra apšildomi. Tačiau nepažeidžiant žmogaus teisių apsispręsti buvo priimtas teisinis reglamentavimas, kad asmenys gali parengę tam tikrą techninę dokumentaciją, projektą, gavę statybos leidimą, t. y. atlikę viską legaliai, teisėtai, atsijungtų nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ir įgyvendintų kitas sąlygas būtinas, kad jų butuose būtų užtikrintos higienos normos, šiluma ir taip toliau. Šiuo atveju pas atsakovą Birštono šiluma yra visų kitų objektų, kuriuos administravo, organizavo, dabartinis direktorius projektai, kurių vieną pilną teikė teismui. Visuose projektuose numatyta, kad tam tikra dalis centralizuoto šilumos objektų liktų pastate ir dėl to gyventojai ar bendrija, ar Jungtinės veiklos sutartimi veikiantys butų savininkai, neprieštarauja dėl jų egzistavimo. Tai logiškas ir asmenų teisių nepažeidžiantis įsipareigojimas nereikalauti žalos atlyginimo, kompensacijų dėl tų tinklų buvimo, nes jie gauna nemažą naudą galėdami savo patalpas šildyti ne centralizuotai, o autonomiškai. Iškėlimas šildymo trasų iš gyvenamųjų rūsių ar trasos einančios po gyvenamuoju namu būtų labai brangus, dėl to projektuose, sąlygose numatoma, kad nėra iškeliamos šildymo trasos, tačiau duodamas sutikimas tokių trasų likučių buvimui. Negalėdami gauti tiesioginių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, jie remiasi netiesioginiais įrodymais, o būtent šalimais esančio namo buto, patalpos savininkės atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų projektu ir prie to projekto pridėta visa lydinčiąja dokumentacija, techninėmis sąlygomis, kad leidžiama pasilikti konkrečiu atveju radiatorių vamzdžius, kurie eina nuo buto grindų iki lubų ir jais tiekiama šiluma į aukščiau esantį butą. Kadangi servituto atsisakyti viešpataujančio daikto savininkas gali bet kuriuo metu, tai servitutą teismine tvarka nustatyti gali prašyti tik viešpataujančio daikto savininkas, o ne tarnaujančio daikto savininkas. Birštono šiluma kaip viešpataujančio daikto savininkas išreiškė tokią valią, kad jiems servitutas šiai dienai nėra reikalingas ir jo apimtys yra nulinės, kadangi šildymo trasa, kaip byloje yra nustatyta, 2015 m. yra renovuota, prie jos patekti aptarnauti šiai dienai nėra jokios būtinybės. Jeigu tokia būtinybė atsirastų, tai tuomet ir atsirastų būtinybė nustatyti servitutą. Tą šildymo trasą galima aptarnauti ir kitais būdais, išskyrus atvejį, jeigu toje trasos atkarpoje, kuri yra gyvenamajame name, atsitiktų avarija. Tiek ieškovai privalo rūpintis tais įrenginiais, tiek ir atsakovas. Atsitikus avarijai jos priežastis ir padarinius ir be servituto galima išspręsti remiantis teisės aktu. Šiai dienai atsakovui nėra būtinybės patekti į patalpas, t. y. nei atlikti apžiūrą, nei atlikti remontą. Servituto būtinybės atsakovas ne tik, kad neįrodinėja, bet ir ją neigia. Jeigu teismas manys, kad yra privalu nustatyti servitutą, akivaizdu, jog jo apimtys, nurodytos ieškinyje patalpose R-8, R-9, yra ženkliai per didelės. Servitutas galėtų maksimaliai būti nustatytas 3 ar 4 m2 patalpoje R-8, kadangi iš ieškovo paaiškinimų galima nustatyti, kad tos duobės, kurios yra patalpoje galėtų būti lengvai uždengiamos, bet kokia tvaria medžiaga naudojama statyboje ar patalpų apdailoje, kuri laikytų žmogaus svorį. Patalpoje R-8 esantys vamzdžiai yra nutolę nuo rūsio patalpos R-8 šoninės sienos, kurios ilgis 7,51 m, apie 30 – 40 cm ir juos padauginus iš patalpos R-8 ilgio gauname 3 – 4 m2 patalpos, kurios naudojimas yra komplikuotas. Žiūrint ūkiškai, paprastai, tuos vamzdžius galima apkalti, apsiūti gipso kartono plokšte arba kitokia plokšte, jas nudažyti, padaryti lentynas ir ta patalpa komercinėms reikmėms, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi lango, galėtų būti pritaikoma: ar sandėliavimui, ar jeigu kažkas išdrįstų, jei tai galima pagal higienos normas, užsiimti kažkokia veikla – dviračių remontu belangėje patalpoje, vien tik prie dirbtinio apšvietimo. Ieškovai nepateikia jokių neginčijamų įrodymų apie kompensacijos dydį, kad rūsio patalpas, kuri viena yra su langu R-9, kurios naudoti atsakovui visiškai nereikia, kita patalpa R-8 be lango, galėtų rinkoje išnuomoti, prašant 1 euro už 1 m2. Pateiktas Birštono savivaldybės skelbimas apie kino teatro nuomą, kurio kaina būtų 1 euras už 1 m2 skiriasi nuo siūlomų ginčo patalpų, kadangi kino teatras yra didelė erdvė, lengvai pritaikoma, su langais, su infrastruktūra ir panašiai. Ten iš tiesų yra komercinei paskirčiai pritaikomos patalpos, vyksta konkursai ir jiems nepavyksta jų išnuomoti už tokią kainą. Todėl nurodyta kaina yra visiškai nepagrįsta ir neįrodyta. Be to, nors ieškovo atstovas prašo 1 euro už 1 m2 kompensacijos sumos už tų patalpų naudojimą, tačiau kaip matyti iš plano ir iš paties ieškovo paaiškinimo tos dvi patalpos R-8 ir R-9 sudaro 20,65m2 bei 20,37 m2 ir padauginus iš 1 euro gaunasi 41 euras, o ne 50 eurų per mėnesį, todėl ieškovai patys nėra apsispendę kokio kompensacijos dydžio nori, kaip ją galima įrodyti ir ar ji yra pagrįsta, protinga ir teisinga. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai palieka teismui savo nuožiūra nuspręsti kompensacijos dydį, kadangi jos negalima arba yra labai sudėtinga įrodyti, tačiau šioje byloje galioja rungtiniškumo principas ir kiekviena šalis bandydama įrodyti savo dėstomas aplinkybes turėtų pateikti tą patvirtinančius įrodymus. Šioje vietoje ieškovai yra pasyvūs, palieka spręsti teismo nuožiūra, todėl toks ieškovų elgesys reiškia, jog ieškinys yra neįrodytas. Dėl nuostolių už kompensaciją dėl servituto nustatymo priteisimo retrospektyviai už 2015 – 2017 m. laikotarpį, mano, kad kompensacija gali būti priteisiama teismo ir įsigalioti tik tada, kada yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir įgyjama teisė naudotis servituto pagrindu tarnaujančiu daiktu bei už tuos nepatogumus yra priteisiama kompensacija, t. y. kompensacija mokama į priekį. Faktiškai apsaugos zona nėra nustatyta, kadangi ta patalpa nei užmūryta, nei atskirtas į ją patekimas užrakinant priėjimą ir raktas būtų saugomas išskirtinai Birštono šilumos atstovų. Pagal Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių 4 punktą, 10.1 punktą atsakovas duoda sutikimą, kad tose patalpose būtų įrengtos sandėliavimo patalpos, remonto dirbtuvės ar kūrybinės dirbtuvės. Jeigu toje patalpoje nebūtų duobių, nebūtų vamzdžių natūralu, kad ją vis tiek reikėtų kažkaip pritaikyti, suremontuoti ir įrengti komercinei veiklai, tačiau ieškovai nededa jokių pastangų tas patalpas pritaikyti jų norimai vykdyti veiklai, t. y. atlikti remonto darbų. Tokiu atveju ieškinys yra neteisėtas, pareikštas praleidus bendrąjį Civiliniame kodekse nustatytą 10 m. ieškinio senaties terminą ir nepagrįstas tuo, kad jis nėra įrodytas dėl kompensacijos sumos, kuri sudaroma iš servituto turinio, t. y. servituto dydžio ir dauginant iš kainos. Tai nei servituto dydis, jo turinys nėra įrodytas, kad reikalingos abi patalpos, nei ta kaina įrodyta.

10Teismas

konstatuoja:

11Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendraieškiai ( - ) sudarė notariškai patvirtintą Jungtinės veiklos sutartį dėl daugiabučio namo, esančio ( - ), Birštono m., Birštono sav., bendro naudojimo objektų, priklausančių jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo, priežiūros ir kitokio tvarkymo (1 t., b. l. 17, 18). Pagal minėtos sutarties 3.1 punktą, jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovauja 2010 m. balandžio 30 d. visuotiniame susirinkime išrinktas atstovas V. B., kuriam pavesta organizuoti sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudarant sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įmonėmis (I t. b. l. 16 – 18). Minėtas asmuo – byloje ieškovas V. B., atstovaudamas jungtinės veiklos sutarties dalyvių (byloje – bendraieškių) interesus 2016 m. sausio 15 d. kreipėsi į UAB „Birštono šiluma“ raštu dėl neteisėto patalpų naudojimo, nurodydamas, kad atsakovas, vykdydamas šildymo trasų rekonstrukciją – vamzdynų keitimą Birštono m. (2015 m. I ketv.) šildymo trasos kompensatoriui įrengimui panaudojo patalpą rūsyje (20 m3) ir siūlydamas atsakovui išsinuomoti minėtas rūsio patalpas, sudarant nuomos (panaudos) sutartį (1 t., b. l. 24). Atsakovas, 2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. 18 atsakydamas į minėtą ieškovų raštą, nurodė, kad UAB „Birštono šiluma“ ginčo patalpose naujai neįrengė jokių kompensatorių, o tik pakeitė seną trasą nauja; sena trasa paklota 1981 metais, jos izoliacijai naudotos sveikatai kenksmingos medžiagos buvo pakeista nauja, saugia atitinkančia Europos Sąjungos standartus ir informavo, kad atsakovas nuomoti patalpų nenumato, jomis bendrasavininkiai gali naudotis savo nuožiūra (1 t., b. l. 25). 2016 m. liepos 11 d. pretenzija ieškovai pakartotinai pasiūlė atsakovui išsinuomoti ginčo patalpas, tačiau atsakovas 2016 m. spalio 11 d. raštu atsisakė nuomotis rūsio patalpas (1 t., b. l. 26 – 29). Bendraieškiai, atstovaujami įgalioto asmens V. B., kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) su skundu, prašydami nustatyti, kad atsakovas įstatymu nustatyto servituto pagrindu naudojasi bendraieškių bendro naudojimo ūkio patalpomis savo įrenginiams eksploatuoti ir įpareigoti atsakovą sumokėti 1500 Eur nuostolius bei 600 Eur periodinę kasmetinę kompensaciją (1 t., b. l. 30 – 32). Minėta Valstybinė energetikos inspekcija 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu ieškovams nurodė, jog ginčas tarp jų ir UAB „Birštono šiluma“ kilo dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis (rūsiu) ir atlyginimo už rūsio patalpų panaudojimą, o ne dėl naudojimosi šilumos trasa, todėl VEI savo kompetencijos ribose patikrino ginčo patalpose esančias šilumos trasas, pažeidimų nenustatė it nurodė, kad neturi teisės savo sprendimu įpareigoti UAB „Birštono šiluma“ atlyginti nuostolius ir mokėti periodinę kompensaciją už naudojimąsi rūsio patalpomis (1 t., b. l. 33). Iš Valstybinės energetikos inspekcijos atlikto 2017 m. rugpjūčio 3 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Birštono šiluma“ šilumos tiekimo trasa įstatymo nustatyto servituto pagrindu sumontuota 1981 m. ir pakeista nauja 2015 m. daugiabučio gyvenamojo namo ginčo rūsio patalpoje R-8 (1t., b. l. 34). 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Valstybinė energetikos inspekcija, atsakydama ieškovų atstovei kokio konkrečiai įstatymo pagrindu UAB „Birštono šiluma“ nustatytas servitutas naudotis ginčo patalpomis, pacitavo CK 4.124 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 94). Iš VĮ „Registro centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui priklauso šilumos, karšto vandens, garo, inžineriniai tinklai, esantys Birštono mieste, tame tarpe ir ginčo rūsio patalpoje R-8 esanti šilumos tiekimo trasos dalis (CPK 178, 185, 186 straipsniai; 1 t., b. l. 20, 48 – 55, 115, 2 t., b. l. 29). Ginčo rūsio patalpos R-8 ir R-9 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraieškiams (1 t., b. l. 19, 20, 65 – 75, 115, 2 t. b. l. 29). 2007 m. rugpjūčio 16 d. pasirašytas gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo aktas ir tą pačią dieną atsakovas UAB „Birštono šiluma“ raštu informavo Valstybinę energetikos inspekciją, kad techninės sąlygos Nr. ( - ), išduotos 2007 m. rugpjūčio 1 d. gyvenamojo namo ( - ) šildymo ir karšto vandens atjungimui nuo šilumos tiekimo sistemos, įvykdytos (1 t., b. l. 23, 190). Teismui siekiant nustatyti, kokios konkrečiai buvo techninės sąlygos Nr. ( - ), pagal kurias bendraieškiai atsijungė nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, siekiant nustatyti tuo metu buvusį šalių susitarimą ir šalims nurodžius, jog jos neturi minėtos dokumentacijos, buvo kreiptasi tiek į Birštono savivaldybę, tiek į namo administravimą vykdžiusią UAB „Prienų būtų ūkis“, kuri perėmė administravimo veiklą iš likviduotos UAB „Birštono butų ūkis“, kuri būtent ir buvo tuo metu namo administratorius, kai buvo išduotos ir vykdomos atsijungimo sąlygos (1 t., 90, 127, 197; 2 t., b. l. 5). Birštono savivaldybės administracija 2018 m. vasario 21 d. raštu teismui atsakė, kad Birštono savivaldybės archyvui perduotų UAB „Birštono butų ūkis“ ilgai ir trumpai saugomų veiklos dokumentų fonde (F.107) informacijos apie gyvenamojo namo, ( - ), projektinę ir kitą dokumentaciją ir apie šio namo atjungimą nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nebuvo ir nėra (2 t., b. l. 1, 6). UAB „Prienų butų ūkis“ 2018 m. kovo 1 d. raštu teismui nurodė, jog namo projektinės ir kitos dokumentacijos dėl atjungimo nuo centrinio šildymo pateikti negali, nes šios procedūros įvykdymas buvo prieš jiems tampant namo administratoriumi, o jokių šiuo klausimu dokumentų ankstesnis namo administratorius jiems neperdavė (2 t., b. l. 8, 9). Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas tiek pateiktais atsiliepimais, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas turi teisę naudotis ginčo rūsio patalpa nors ir nėra pateikto ieškovų atsijungimo nuo šildymo sistemos projekto, kuris pas atsakovą nebuvo rastas, o pagal panašų į bylą atsakovo pateiktą atsijungimo projektą matyti, jog asmenys atsijungdami nuo atsakovo tinklų neprieštarauja dėl atsakovo įrangos palikimo jiems priklausančiame turte, t. y. atsakovas siekė įrodyti, jog bendraieškiai, atsijungdami nuo centralizuoto šildymo sistemos, šalių susitarimu leido neatlygintinai palikti jų nuosavybės teise valdomose rūsio patalpose atsakovui priklausančius šilumos įrenginius (1 t., b. l. 131 – 173). Minėtu atsakovo pateiktu UAB „Terma“ atliktu gyvenamojo namo, esančio ( - ), šildymo sistemos atjungimo projektu teismas nesivadovauja, kadangi tai neatitinka įrodymų sąsajumo, leistinumo principų, projekto objektas yra kitas, ne ginčo objektas, projekto apimtis ir tikslas skiriasi, neatitinka šalys. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai atsijungė visą namą nuo centralizuoto šildymo sistemos, o pateiktu atsakovo projekto pavyzdžiu – visame name tik vienas butas atsijungia, todėl pas jį privalo ir toliau likti šilumos tiekėjo įrenginiai, kuriais būtų tiekiama šilumos tinklų energija to pačio daugiabučio namo vartotojams. Taigi, atsakovas, būdamas subjektu išduodančiu atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos technines sąlygas, derinančiu atjungimo projektą, pasirašančiu atjungimo aktą, neįrodė, kad ieškovai, atsijungdami nuo centralizuotos šilumos sistemos tinklų, įsipareigojo neatlygintinai leisti atsakovui laikyti jam priklausančius šildymo įrenginius ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose, kadangi nepateikė tai patvirtinančių įrodymų – šalių susitarimo, projektinės ir kitos atsijungimo nuo šildymo sistemos dokumentacijos (CPK 178 straipsnis).

13Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energetikos objektai statomi Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis strategijos nuostatomis; vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis strategija. Atsižvelgiant į šias nuostatas, į byloje esantį gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo aktą (1 t., b. l. 23), į paties atsakovo raštą Valstybinei energetikos inspekcijai, nurodantį, kad techninės sąlygos, išduotos ginčo gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens atjungimui nuo šilumos tiekimo sistemos įvykdytos (1 t., b. l. 190), konstatuotina, kad atsakovo įrenginiai ieškovų rūsio patalpose pastatyti teisėtai, ieškovų gyvenamojo namo atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos teisėtas. Energetikos statinys (nagrinėjamoje byloje – šilumos energijos įrenginiai – vamzdžiai) yra skirtas viešajam interesui – šilumos energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti, nes šilumos energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2002 m. kovo 14 d. nutarimus, nuosavybės teisių apribojimas nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstas ir teisėtas, nes nuosavybės teisė buvo apribota remiantis įstatymu, ribojimas buvo būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes nuosavybės teisės apribojimas atitiko siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010). Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis numato, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, gali būti rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu; tokiu atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovai turi įstatyminę galimybę esant jų pageidavimui susitarti su atsakovu dėl ginčo patalpose esančių vamzdžių perkėlimo, šiems apmokėjus energetikos įmonei perkėlimo išlaidas, tačiau kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų jie nesutinka vykdyti šios, įstatyme nustatytos, galimybės ir nereiškia atsakovui reikalavimo iškelti šilumos įrenginius, o prašo nustatyti servitutą ir atlyginti nuostolius, kuriuos bendraieškiai patiria dėl energetikos įmonės veiklos, aptarnaujant šiuos įrenginius. Atsakovas, kaip viešpataujančio daikto savininkas, nurodė, kad jiems servitutas šiai dienai nėra reikalingas, kadangi šildymo trasa 2015 m. yra renovuota, prie jos patekti ir aptarnauti nėra jokios būtinybės, o jeigu tokia būtinybė atsirastų, tai tuomet ir atsirastų būtinybė nustatyti servitutą.

14Byloje nustatyta, kad vieni bendraieškiai butus su bendro naudojimo patalpomis, tame tarpe ginčo rūsiu, nusipirko galiojant 1964 m. CK, kurio 96 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leido, savininkas privalėjo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei; kiti bendraieškiai- jau įsigaliojus naujajam CK; tačiau visi bendraieškiai įgijo butus daugiabučiame name, su ginčo rūsio patalpomis ir jose jau 1981 m. pastatytais atsakovui priklausančiais šilumos trasos įrenginiais. Bendraieškių ieškinys teisme pareikštas jau galiojant naujajam CK, todėl esant tęstiniams nuosavybės teisiniams santykiams, ieškovai, kaip ginčo rūsio patalpų bendrasavininkiai, įgyvendinti teises, susijusias su nuosavybės teise, gali remdamiesi naujuoju CK, kurio ketvirtosios knygos antrajame skirsnyje įtvirtintas servituto institutas. CK 4.124 straipsnyje nustatyta, kad servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos, kuriose ribojami statybos, želdinimo ir žemės darbai; apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis; apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnis numato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus. Tiek minėto Energetikos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, tiek Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnis yra specialiosios teisės normos Civilinio kodekso atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas įstatymines nuostatas, į byloje aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, tame tarpe ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos faktinių aplinkybių patikrinimo aktą, kuriuo nurodyta, kad ginčo rūsio patalpoje šilumos tiekimo trasa įstatymo nustatyto servituto pagrindu sumontuota 1981 m., pakeista 2015 m., teismas daro išvadą, kad servitutas bendraieškių rūsio patalpoms R-8 jau yra nustatytas remiantis nurodytais įstatymais, kurie riboja naudojimąsi minėtomis ginčo patalpomis, juolab bendraieškiai yra atsakingi už jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančioje rūsio patalpoje esančius atsakovo įrenginius, kurių pagal šalių paaiškinimus išmontuoti ir perkelti šalys nesiruošia dėl finansinių kaštų, todėl konstatuotina, kad įstatymu nustatytas servitutas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu, nustatant viešpataujančio daikto savininkui prievolę mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovai kaip tarnaujančio daikto savininkai iš viso neturi teisės kreiptis dėl servituto, patirtų nuostolių, kompensacijos priteisimo (CK 4.124, 4.126, 4.129 straipsniai; žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1678-555/2013).

15Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servituto turinį pagal įstatymą sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Byloje nustatyta, kad ginčo rūsio patalpoms šilumos energijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona įstatymų nustatyta tvarka įregistruota nebuvo. Tokia situacija yra pagrindas nustatyti konkretaus turinio servitutą ginčo rūsio patalpoms, nes ieškovams išreiškus nepasitenkinimą dėl po renovacijos jų patalpose paliktų įrenginių, dėl atsakovo nenoro sudaryti nuomos sutartį, viešpataujančio daikto naudojimas pagal paskirtį ir jo priežiūra būtų apsunkinta, o nustačius konkretaus turinio servitutą atsakovas nevaržomai ir neribotą laiką naudosis ieškovams priklausančiomis ginčo rūsio patalpomis, užtikrins vartotojams teikiamą šilumos energiją, o iš savo veiklos, naudodamas ieškovų nuosavybėje esančius įrenginius, gaus pajamų. Nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Iš bendraieškių pateikto UAB „Geonetas“ ( - ) plano matyti, kad servitutu užimamos ne tik ginčo rūsio patalpos R-8 (20,65 kv.m.), bet ir koridorius R-9 (20,37 kv.m.). Ieškovas V. B. prašydamas nustatyti minėtos apimties servitutą nurodė, kad kitu atveju būtų problematiškas patekimas Šilumos tinklams eksploatuojant, darant remontą, servisą, nelaimės metu, tačiau pripažino, kad atsakovui naudotis įranga R-8 patalpoje nebūtina naudotis visa R-9 patalpa, būtų galima sumažinti praėjimą tiek, kiek būtina ten praeiti iki rūsio patalpos R-8. Taip pat ieškovas nurodė, kad pagrindinė patalpa, kuriai prašoma pripažinti servitutą, yra padalinta į tris dalis, t. y. dvi duobės iš vienos, ir iš kitos pusės, po 2 m gylio, o viduryje siauras praėjimas, ten nėra saugos aptvarų, todėl juo naudotis nesaugu; tuščios patalpos, laikantis saugiu atstumu nuo duobių, yra 4 m2, tik įeiti ir pasižiūrėti, nes įėjus pro duris į pagrindinę patalpą, yra dvi duobės po 2 m gylio su vamzdynais; patalpų aukštis nuo grindų yra 2,2 m; patalpų aukštis būtų tas pats, jeigu duobės būtų uždengtos plokšte. Atsakovas nurodė, kad atsakovo įrenginiai – vamzdžiai, eina lygiagrečiai rūsio patalpos R-8 lauko sienos 30 - 40 cm aukštyje, užima ne daugiau kaip 3,5 metrus rūsio patalpos R-8 ploto, todėl atsakovui, norint aptarnauti savo įrenginį, nebūtina naudotis visomis rūsio patalpomis R-8 ir R-9, o tik nedidele jų dalimi, todėl servitutas maksimaliai galėtų būti nustatytas 4 m2 patalpoje R-8, kurios naudojimas yra komplikuotas, nes tos duobės galėtų būti lengvai uždengiamos tvaria medžiaga naudojama statyboje ar patalpų apdailoje, kuri laikytų žmogaus svorį. Atsižvelgiant į šiuos šalių paaiškinimus ir į Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisyklių 4 punkto nuostatas, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus į abi puses nuo kanalo kraštų, kameros, kolektoriaus išorinės sienos, į minėtų taisyklių 10.1 punktą, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius ir laikinus statinius bei įrenginius; tinklams praeinant pastatų rūsiais ir techniniais koridoriais, savavališkai įrengti sandėlius, pagalbines patalpas, kurios uždaro priėjimus prie vamzdynų, darytina išvada, kad servituto dydis rūsio patalpai R-8 plane nurodytas visiškai pagrįstai, nes turi būti įvertintina toje patalpoje esančios dvi duobės, jose esantys įrenginiai bei šalia sienos einantys įrenginiai, tai, kad šioje patalpoje pagal teisės normomis nustatytas apsaugos zonas draudžiami statybos darbai, savavališkas sandėlių, pagalbinių patalpų įrengimas, kas reiškia, jog tik esant atitinkamam teisės aktų nustatytam privalomam sutikimui, duotam įvertinus ginčo rūsio patalpas, duobes, ieškovo nurodytą ir fotonuotraukose matomą vienos iš duobių vandens, drėgmės kaupimąsi, galėtų būti svarstomas tų patalpų pritaikomumas sandėlio ar pagalbinių patalpų įrengimui. Byloje nustatyta, kad ieškovai minėtą patalpą norėtų išnuomoti, tačiau nesiekia jos paversti sandėliu ar pagalbinėms patalpomis, kas reiškia, kad šių patalpų R-8 panaudojimas ieškovo norimai veiklai, neatlikus statybos darbų, yra neįmanomas būtent dėl viešpataujančio daikto buvimo ir poreikio jį tinkamai aptarnauti. Be to, būtent dėl atsakovo įrenginių išdėstymo ir jiems nustatytų apsaugos zonų, likusi ginčo rūsio patalpos R-8 dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, kas lemia nustatytiną servitutą visam daiktui – rūsio patalpai R-8, suteikiant teisę viešpataujančio daikto savininkui – atsakovui, šia patalpa naudotis eksploatuojant jam priklausančius daiktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-157/2009). Tuo tarpu plane nurodytas R-9 rūsio patalpos dydis laikytinas per dideliu, objektyviai nereikalingu atsakovui. R-9 rūsio patalpa atsakovui reikalinga tiek, kad patekti prie R-8 patalpos, todėl laikytina, kad R-9 patalpa įvertinus plane nurodytas ginčo patalpų kvadratūras servitutu užima ne daugiau kaip 10 kv. m. Įvertinus visas aukščiau nustatytas aplinkybes, nustatytina, kad servituto dydis pagal pateiktą planą ir šalių paaiškinimus sudaro 30 kv.m., servituto turinys - suteikiamos servituto turėtojui (atsakovui) konkrečios naudojimosi tarnaujančiuoju daiktu teisės: įeiti, vaikščioti, patekti, atlikti veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį (CPK 177, 178, 185, 186 straipsniai).

16Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. LR CK 4.129 str. numato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą, pvz. atitinkamą šalių susitarimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; kt.). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančios ginčo rūsio patalpos įstatymu nustatyto servituto pagrindu yra tarnaujantysis daiktas atsakovo energetikos objekto (viešpataujančiojo daikto), skirto šilumos energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti (CK 4.111, 4.124 straipsniai), t. y. byloje sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas nustatytas įstatymu. Išimtinio atvejo dėl neatlygintino servituto byloje nenustatyta, atsakovas neįrodė buvus tokiam šalių susitarimui (CPK 178 straipsnis). Ieškovai nurodo, kad dėl nustatyto servituto jie patiria nuostolius, nes negali savo nuožiūra naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis rūsio patalpomis. Dėl atsakovui priklausančių griozdiškų įrenginių negali užsiimti norima komercine veikla, įrenginiai gadina bendrą vaizdą, yra nesaugūs dėl atvirų duobių, viena kurių pastoviai užsipildo dumblu, kuris šildomas garuoja, virš rūsio esantis butas dėl to patiria nepatogumus, veisiasi drėgmė, pelėsis, todėl prašo dėl servituto nustatymo iš atsakovo priteisti 1500 Eur piniginę kompensaciją už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. bei kas metus priteisti 600 Eur periodinę kompensaciją, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos. Ieškovas paaiškino, jog kompensacijos dydį apskaičiavo pagal servitutu užimamų patalpų plotą atsižvelgiant į tai, kad negyvenamųjų patalpų toje pačioje vietovėje Birštono mieste minimali nuomos kaina yra 1 Eur už 1 kv. m. už mėnesį ir pažymėjo, kad negali paskaičiuoti tikslaus nuostolių dydžio. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovai nepatiria jokių nepatogumų ar nuostolių, nes atsakovas neturi poreikio apskritai naudotis tokio dydžio servitutu.

17Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). CK 4.129 straipsnio nuostatose įtvirtinta teismo teisė parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220-248/2017). Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas nustačius servitutą, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Asmens išlaidos, kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai, nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl konkrečių 1500 Eur nuostolių atlyginimo, nurodo, kad turėjo ketinimų vykdyti ūkinę komercinę veiklą, išnuomoti patalpas, tačiau šių ketinimų ir galimybių ginčo patalpose vykdyti kitą veiklą nei patalpų paskirtis neįrodė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų nuostolių dydį dėl nurodomų ieškovų lūkesčių pažeidimo. Ieškovai nepateikė jokių konkrečius nuostolius patvirtinančių įrodymų, kad dėjo pastangas gauti iš minėtų patalpų ekonominės naudos, kad jas renovavo, pritaikė ūkinei veiklai, patyrė išlaidų dėl servituto nustatymo, neįrodinėjo būsimų išlaidų, kurias ateityje būtina daryti, kad ginčo patalpos nuvertėjo dėl įstatymu nustatyto servituto ir pan., todėl konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, kad konkrečius nuostolius jie patyrė, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad tarnaujančiojo daikto savininkas neįrodė nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos, kadangi kompensacija yra tarnaujančiojo daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismas pažymi, kad jeigu konkretūs nuostoliai neįrodyti, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org). Pagal Europos deliktų teisės principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017). Teismas, remdamasi pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad ieškovai turi teisę į kompensaciją pagal CK 4.129 straipsnį. Teismas įvertinęs, kad, parinkus mokėti vienkartinę kompensaciją, tai prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą ieškovų teisių suvaržymą, sprendžia, jog iš atsakovo priteistina nuostolių suma kas metus konkrečia suma. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: servitutas nustatytas ne visoms ieškovų valdomoms bendro naudojimo patalpoms (155,93 kv.m.), o tik 30 kv. m. ginčo rūsio plotui; ieškovai tose patalpose ūkinės veiklos nevykdo; patys ieškovai apskritai nesiėmė jokių priemonių rūsio patalpai sutvarkyti, jog būtų joje bent saugu; nors ginčo patalpos yra strategiškai patogioje vietoje, tačiau nėra duomenų apie galimą minėtų rūsio patalpų pritaikomumą ūkinei komercinei veiklai, o duomenų, kad ieškovai kreipėsi dėl patalpų paskirties pakeitimo į komercines patalpas byloje nebuvo pateikta, dėl šių priežasčių teismas nesivadovauja ieškovų pateiktu Birštono savivaldybės tarybos sprendimu nustatančiu kitos paskirties pastato – kino teatro su kiemo aikštele nuomos mėnesinį įkainį; nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė leidžiantis ieškovams tose patalpose daryti ką tik nori, tačiau aukščiau minėtos imperatyvios teisės normos draudžia tokiose patalpose atlikti statybos darbus, uždengti vamzdynus ir pan.; tikslių duomenų apie ginčo rūsio patalpų nuvertėjimą nebuvo pateikta; ginčo rūsio patalpa R-8, kurioje pastatyti atsakovo įrenginiai, ieškovai objektyviai negali naudotis, dėl Energetikos įstatymu, Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-176 įtvirtintų privalomų šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, jų įrenginių apsaugos zonų ieškovai privalo laikytis ribojimų, draudimų statyti nuolatinius ir laikinus statinius, įrenginius, savavališkai įrengti sandėlius ir patalpas, kurios uždaro priėjimus prie vamzdynų; šilumos tiekėjo įmonės darbuotojai pagal savo poreikį atlieka tiek periodinius, tiek planinius, tiek avarijos atveju eksploatavimo ir remonto darbus, todėl nors dėl servituto nustatymo kaip teigė atsakovas jis naujos didelės naudos neįgis, tačiau ir toliau gaus ekonominę naudą, naudosis ieškovams priklausančiomis ginčo rūsio patalpomis, iš savo veiklos, naudodamas ieškovų nuosavybėje esančius įrenginius, gaus pajamų, juolab servituto nustatymas būtinas šilumos energijos tiekimui vartotojams užtikrinti. Be to, atsižvelgiama į tai, kad nors dėl servituto nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs tam tikrų nepatogumų ir netekimų, tačiau ši nekilnojamojo turto dalis nėra iš ieškovų išperkama, nuosavybės teise lieka ieškovams, juolab likusiomis ginčo rūsio patalpomis ieškovai galės naudotis netrukdomai. Servituto turinys šiuo atveju yra suteikimas teisės viešpataujančio daikto – ginčo įrenginių savininkui (atsakovui) naudotis tarnaujančiuoju daiktu – ginčo rūsio patalpomis, turint tikslą eksploatuoti viešpataujantį daiktą. Servitutas nustatytas įstatymu (LR CK 4.124 str. 1 d., LR energetikos įstatymo 18 str. 3 d.) ir neišviešintas viešajame registre, tačiau matyti, kad apie rūsio patalpoje R-8 esančius šilumos įrenginius ir dėl jų akivaizdžiai egzistuojančius apribojimus, preziumuojant, kad ieškovai veikė kaip normaliai atidūs ir protingi asmenys, ginčo patalpų savininkams turėjo būti žinoma. Tačiau vien ta aplinkybė, jog ieškovai, įsigydami butus su bendro naudojimo patalpomis ir jose esančiais atsakovui priklausančiais vamzdynais, turėjo matyti ginčo įrenginius, nereiškia, kad toks servitutas yra neatlygintinis. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad šalys buvo susitarę dėl neatlygintino servituto. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad dėl įstatymu nustatyto servituto ieškovai patiria nepatogumus negalėdami be suvaržymų laisvai disponuoti jiems priklausančiomis rūsio patalpomis, todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, įvertinant servituto dydį ir turinį, tai, kad atsakovo leidimu ir pritaikius ją naudojimui ieškovai galės servitutu apsunkintą patalpą naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį, kaip ūkio patalpą, ieškovams iš atsakovo priteistina 120 Eur periodinė kasmetinė kompensacija, kuri skaičiuojama nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki servituto pabaigos.

18Dėl ieškinio senaties

19CK 1.124 straipsnis numato, kad pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškovas V. B. nurodė, kad apie pažeistas teises sužinojo 2015 m. sausio 1 d., kadangi iki tada turėjo būti atlikta šilumos tinklų renovacija, kurios metu atsakovas buvo pažadėjęs, jog pasikeis trasos ir trasų maršrutai, tačiau atlikus renovaciją paaiškėjo, kad trasa nebus iškelta iš jų nuosavybės, paliktas maršrutas, pažeidžiantis ieškovų interesus, dėl ko nepavykus susitarti su atsakovu ikiteismine tvarka, ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovas neginčijo ieškovų nurodomos aplinkybės, kad ieškovams atsisakius administratoriaus paslaugų ir ėmus administruoti patiems namą, jie kreipėsi į atsakovą dėl vamzdynų ir kad buvo ieškovams atsakyta, jog bus renovacija, kurios metu bus keičiamos trasos, maršrutai. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina ir minėto ieškovo nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į atsakovą su pretenzijomis dėl ginčo įrenginių ieškovo patalpose, kuriose nurodoma, kad 2015 m. I ketvirtyje buvo vykdoma šildymo trasų renovacija ir siūloma atsakovui sudaryti ginčo patalpų nuomos / panaudos sutartį (I t., b. l. 24, 26). Konstatuotina, kad ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, kadangi baigus šilumos trasų renovaciją ir neiškėlus šilumos tiekėjo įrenginių iš ieškovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, nesutinkant nuomotis ginčo patalpų, ieškovo nuosavybės teisės buvo ir toliau pažeidžiamos. Pažymėtina, kad ieškovai pareigą domėtis, ar jų teisių pažeidimas nesitęsia, įgyvendino pagal galimybes, kreipėsi į šilumos tiekėją, teisėtų lūkesčių pagrindu tikėjosi renovacijos eigoje įrenginių iškėlimo, tačiau objektyviai negalėjo žinoti apie galimus atsakovų veiksmus vėlesniais laikotarpiais. Be to, vėliau ieškovai su atsakovu bendradarbiavo siekdamas išspręsti šią situaciją ir siūlydami atsakovui sudaryti ginčo patalpų nuomos/ panaudos sutartį. Dėl nurodytų priežasčių senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tada, kai ieškovai galutinai sužinojo, jog jų nuosavybėje esantys atsakovo įrenginiai nebus iškelti, o atsakovas ir toliau esant poreikiui naudosis teise įrenginius eksploatuoti ir pan., t.y. nuo 2015 m. sausio 1 d. Kita vertus, net jei ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo teisėtą atjungimą nuo centralizuoto šildymo tinklų patvirtinančio atjungimo akto pasirašymo – 2007 m. rugpjūčio 16 d., svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, pripažįstamos ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, teisėtų lūkesčių principu pagrįstai tikintis, jog atsakovas, vykdydamas šilumos tinklų renovaciją, atsižvelgs į ieškovų pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta 2016 m. birželio 9 dieną civilinėje byloje Nr. 2A-382-464/2016).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio senaties institutas negali būti taikomas mechaniškai, taip paneigiant teismo pareigą vykdyti teisingumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Teismas sprendžia, jog ši pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai aktyviais veiksmais siekė apginti savo teises, neteismine tvarka ne kartą kreipėsi į atsakovą norėdami išspręsti ginčo patalpų naudojimo atlygintinumo klausimą, teisėtų lūkesčių pagrindu tikėjosi šilumos įrenginių iškėlimo iš jų nuosavybės, negali būti paneigta. Įvertinus šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, ginčo pobūdį, tai, jog dėl įstatymu nustatyto servituto atsiradę nuostoliai, nesant šalių susitarimo dėl neatlygintino ginčo patalpų naudojimo, suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją, jog tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai, į tai, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2015 m. sausio 1 d., o ieškinys teisme gautas – 2017 m. rugsėjo 21 d., konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nepraleistas, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

23Ieškovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos matyti, kad jas sudaro 199 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 10, 11, 39), 500 Eur advokato išlaidų (1 t., b. l. 12 – 15), 180 Eur už UAB „Geonetas“ plano paruošimą (1 t., b. l. 116), viso 879 Eur. Kadangi ieškovas patyrė nurodytas išlaidas ir pagrindė tai rašytiniais įrodymais, jos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

24Atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos matyti, kad jas sudaro 1831,08 Eur advokato išlaidų (1 t., b. l. 177 – 188, 2 t., b. l. 20 - 21). Prašydamas priteisti visas tokio dydžio išlaidas atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-621, pateiktu išaiškinimu, jog pateikus įrodymus apie tai, kad advokatui yra sumokėtas teisinių paslaugų sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai priešinga šalis pateikia įrodymų, jog šis honoraras yra neprotingai didelis. Teismas pažymi, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas suformuluotas pakankamai seniai, o vėlesnė kasacinio teismo praktika aptariamu klausimu yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dabartiniu metu teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo formuoja ta linkme, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo bei pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visos sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Kasacinis teismas šiuo metu laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; ). Nors Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011, 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2013). Atsakovą byloje atstovavo advokato padėjėjas Vytautas Breimelis (1 t., b. l. 91). Iš atsakovo pateiktų sąskaitų faktūrų, ataskaitų už teisines paslaugas matyti, kad vien atsiliepimo ir patikslinto atsiliepimo surašymas įkainotas virš 900 Eur suma, nors iš principo, patikslintas ieškinys pateiktas nekeičiant ieškinio pagrindo, o tik patikslinant reikalavimą; kitą atstovavimo išlaidų didžiąją dalį (virš 900 Eur) sudaro rengimasis teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme. Teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusią aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl advokato išlaidų priteisimo, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 5, 8 punktuose įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, to paties advokato padėjėjo atstovavimą viso proceso metu, būtinybę vykti advokato padėjėjui į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad 900 Eur advokato išlaidos už atsiliepimo ir patikslinto atsiliepimo paruošimą neviršija minėtų rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau advokato išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme, įskaitant advokato vykimą į kitą vietovę, atsižvelgiant į tai, kad viso teisme vyko keturi posėdžiai, viename kurių atsakovo atstovas nedalyvavo, o byla buvo išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, trukusio 2 val. 30 min, o kiti parengiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas, truko viso 1 val. 30 min., ženkliai viršija nustatytą minėtų rekomendacijų 8.19 punkte dydį. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, prašoma priteisti 1831,08 Eur advokato išlaidų suma mažintina iki 1000 Eur ir paskirstytina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 936 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

25Teismas šioje byloje patyrė 19,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai, o kadangi kiekvienam ieškovų tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, tai iš kiekvieno ieškovų šios išlaidos nėra priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

28Nustatyti atlygintinį neterminuotą 30 m2 ploto servitutą pagal UAB „Geoneta“ parengtą ( - ) servituto nustatymo planą rūsio patalpoms, plane pažymėtomis indeksais R-9 ir R-8, suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – šilumos trasos įrenginių savininkui UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633, PVM mokėtojo kodas LT528406314, B. Sruogos g. 23, LT-59209, Birštonas, naudotis tarnaujančiuoju daiktu – 10 m2 koridoriumi (plane R-9 patalpa) ir 20.65 m2 ūkio patalpa (plane R-8 patalpa), esančiu daugiabučio namo (unikalus Nr. ( - )) rūsyje, adresu: ( - ), priklausančiu V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir A. D., tikslu vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: įeiti, vaikščioti, patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį.

29Priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633, PVM mokėtojo kodas LT528406314, B. Sruogos g. 23, LT-59209, Birštonas, ieškovų: V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir A. D., naudai metinę 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) periodinę kompensaciją mokamą į bendrijos kaupiamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB Šiaulių bankas, iki kiekvienų einamų metų gruodžio 1 d. nuo ieškinio į teismą padavimo dienos už naudojimąsi servitutu iki servituto pabaigos.

30Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

31Priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633, PVM mokėtojo kodas LT528406314, B. Sruogos g. 23, LT-59209, Birštonas, ieškovo V. B., asmens kodas ( - ) naudai 589 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti iš kiekvieno ieškovų V. B., asmens kodas ( - ) I. T., asmens kodas ( - ) A. G. A., asmens kodas ( - ) I. B., asmens kodas ( - ) A. D., asmens kodas ( - ) po 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) atstovavimo išlaidų atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633, PVM mokėtojo kodas LT528406314, B. Sruogos g. 23, LT-59209, Birštonas, naudai.

33Priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633, PVM mokėtojo kodas LT528406314, B. Sruogos g. 23, LT-59209, Birštonas, 13,40 Eur (trylika eurų keturiasdešimt ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

34Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Bendraieškiai V. B., I. T., A. G. A., I. B., A. D. (toliau – ir... 5. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad V. B., I. B., I. T., A. G. A. ir... 6. Ieškovas V. B. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė... 7. Bendraieškių atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu... 8. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į bendraieškių patikslintą... 9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties... 10. Teismas... 11. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendraieškiai ( - ) sudarė... 13. Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra,... 14. Byloje nustatyta, kad vieni bendraieškiai butus su bendro naudojimo... 15. Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servituto turinį... 16. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo... 17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl... 18. Dėl ieškinio senaties... 19. CK 1.124 straipsnis numato, kad pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 23. Ieškovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas... 24. Atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas... 25. Teismas šioje byloje patyrė 19,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 27. Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Nustatyti atlygintinį neterminuotą 30 m2 ploto servitutą pagal UAB... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633,... 30. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633,... 32. Priteisti iš kiekvieno ieškovų V. B., asmens kodas ( - ) I. T., asmens kodas... 33. Priteisti iš atsakovo UAB „Birštono šiluma“, įmonės kodas 152840633,... 34. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...