Byla e2-8053-820/2016
Dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „BSS grupė“ dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „BSS grupė“ atstovams: advokatui Vaidotui Sviderskiui, R. D., J. P., atsakovo UAB „Berendsen Textile Service“ atstovei J. M. – N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BSS grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Berendsen Textile Service“ dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Berendsen Textile Service“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „BSS grupė“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Nutraukti ieškovo ir atsakovo 2013 m. vasario 05 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. BS 13/001 dėl atsakovo kaltės.
    2. Priteisti iš priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog 2013-02-05 ieškovas ir atsakovas sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. BS 13/001 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigoja nuomoti klientui kilimėlius už užmokestį ir įsipareigoja juos keisti į švarius, o ieškovas įsipareigoja apmokėti už jam suteiktas kilimėlių nuomos paslaugas ir naudoti atsakovo kilimėlius. Sutarties vykdymo metu (pastaruoju laiku), ieškovas pareiškė norą modifikuoti Sutartį. 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovas atsakovui išsiuntė elektroninį laišką kuriame prašė atsakovo susitarti dėl naujų įkainių, jų įsigaliojimo datos. 2015 m. gruodžio 21 d. atsakovas pateikė atsakymą, kad negali įvykdyti ieškovo pasiūlytų sutarties sąlygų pakeitimų, taip pat nurodė, kad sumažėjusių užsakymų apimčių pagrindu atsakovas sieks nutraukti sutartį. Atsakovas rašte prašė atsiųsti naują užsakomų paslaugų asortimentą (detalų objektų sąrašą su užsakomų kilimų kiekiais, dydžiais ir keitimo intervalais), o gavęs šią informaciją atsakovas pateiks naujus paslaugų įkainius. Ieškovas tik žinodamas paslaugų kainą galėtų koreguoti įsigyjamų paslaugų kiekius, taip pat juos vertinti ir tuo atveju, jei atsakovo kainodara skiriasi priklausomai nuo pateiktų užsakymų dydžio. Atsakovas išsiuntė 2016 m. sausio 07 d. raštą dėl Sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad remdamiesi ieškovo 2015 m. gruodžio 17 d. siųstu prašymu nutraukti tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, bei 2015 m. gruodžio 16 d. ir 21 d. siųstais pranešimais dėl kilimų atsiėmimo aptarnaujamuose objektuose, atsakovas nutraukia šalių sudarytą Sutartį ir reikalauja ieškovo sumokėti 10 808,26 EUR netesybas.
  3. Pagal CK 6.719 str. 1 d. paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Sutarties šalims vykdant sutartį paslaugų kainos buvo keičiamos, tačiau niekuomet atsakovas nereikalavo, kad ieškovas pateiktų ieškovo klientų sąrašą, kuriems bus teikiamos atsakovo paslaugos, tokiais veiksmais tarp šalių susiformavo praktika, kuomet atsakovas ieškovui pateikdavo naujus savo teikiamų paslaugų įkainius, o ieškovas turėdavo galimybę spręsti ar nurodyti įkainiai jam yra tinkami ir ar yra galimas tolimesnis sutarties vykdymas.
  4. CK 6.200 str. 2 d. įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sistemiškai žvelgiant į sutarčių vykdymo principus matyti, kad atsakovas nesistengia dėti pastangų, kurios užtikrintų sutarties šalių bendradarbiavimą, o taip pat ignoruoja ir faktą, kad sutarties vykdymas atsakovo užsinorėtu būdu būtų neekonomiškas ne tik ieškovui, tačiau ir pačiam atsakovui, kuomet derybos dėl paslaugų kainų įsiveltų į nesibaigiantį uždarą ratą. Atsakovas siekia pastatyti ieškovą į tokią padėtį, kuomet ieškovas būtų priverstas užsisakyti atitinkamą kiekį paslaugų, tačiau ieškovo klientams atsisakius tokių paslaugų ieškovas būtų priverstas mokėti atlygį atsakovui už neva suteiktas paslaugas.
  5. Atsakovas savo 2016 m. sausio 07 d. raštu dėl Sutarties nutraukimo neteisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį tai motyvuodamas tuo, neva ieškovas 2015 m. gruodžio 17 d. laišku nurodė, kad jis nori nutraukti šalių sudarytą sutartį. Ieškovas visada pageidavo ir pageidauja tęsti sutartinius santykius su atsakovu. Su ieškovu buvo deramasi taip pat turint pasiūlymus iš analogiškas paslaugas teikiančių įmonių. Taip pat buvo inicijuotas ieškovo ir atsakovo aukščiausiųjų vadovų susitikimas, įvykęs 2015 m. gruodžio 17 d. ieškovo biure. Pokalbis nebuvo konstruktyvus ir jo metu susitarimų nebuvo priimta. 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovas el. laišku susisiekė su atsakovu, kuriame nurodė, kad sutartis nėra nutraukiama ir ieškovas stengsis ją vykdyti, kiek ją vykdyti leis atsakovas. Laiške taip pat nurodoma, kad sumažėjus paslaugų apimčiai bus pasiekta sutartyje numatyta 30% mažesnė sąskaitos suma, todėl ieškovas paprašė atsakovo peržiūrėti savo kainodarą ir susitarti dėl naujų paslaugų įkainių bei jų taikymo pradžios. Atsakovas į kvietimą bendradarbiauti nėra atsakęs iki šiol.
  6. Atsakovas nutraukdamas sutartį vadovaujasi CK 6.217 str. 1 ir 2 d. ir tvirtina, kad užsakomų paslaugų apimties sumažėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovas neva negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Tačiau sutartyje nėra įtvirtintas minimalus kiekis paslaugų, kurį ieškovas privalo užsisakyti iš atsakovo, todėl atsakovas teigdamas, kad sumažėjusi paslaugų užsakymo apimtis yra esminis sutarties pažeidimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Dėl sumažėjusios paslaugų užsakymų apimties kaltas yra pats atsakovas, nes vengė bendradarbiauti su ieškovu. Atsakovas, vykdydamas ginčo sutartį, vengia bendradarbiauti su ieškovu, todėl tolimesnis sutarties vykdymas esant tokiai situacijai yra neįmanomas, yra pažeidžiamos ieškovo teisės, todėl ginčo sutartis nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
  7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Berendsen Textile Service“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas aiškiai išdėstė ketinimą nutraukti Sutartį, tačiau derybų metu ieškovui buvo išaiškintos Sutarties nutraukimo pasekmės, todėl ieškovas pateikė prašymą pateikti naujus įkainius. Ieškovo siekis buvo nutraukti Sutartį, o ne gauti naujus įkainius. Derybų metu ieškovui buvo išaiškintos paslaugos rinkos kainos, o konkrečias galutines kainas atsakovas galėtų nurodyti tik žinodamas užsakomų paslaugų kiekius, nes kainos pas atsakovą yra derinamos su kiekvienu dideliu užsakovu individualiai ir iš anksto nustatytų įkainių nėra. Toks ieškovo reikalavimas traktuotinas, kaip siekis sudaryti įspūdį, jog siekiama bendradarbiauti, faktiškai siekiant išvengti Sutarties nutraukimo pasekmių. Ieškovo valią nutraukti Sutartį rodo ir jo veiksmai, kai buvo žymiai mažinamas užsakomų paslaugų kiekis iki likusio minimalaus galimo, t. y. vieno kilimėlio. Toks kiekis neatitinka Sutarties šalių lūkesčių ir ketinimų, todėl laikytina, jog ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį.
  1. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas UAB „Berendsen Textile Service“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė:
    1. Atmesti ieškovo ieškinį.
    2. Priteisti iš ieškovo 10 808,26 EUR nuostolius.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog šalių bendradarbiavime susiklostė praktika, kad šalys bendradarbiauja elektroninio ryšio priemonėmis. Vykdant Sutartį ieškovas pateikė prašymus nutraukti paslaugų teikimą dalyje aptarnaujamų objektų, pakeitimo priežastis naujo tiekėjo suradimas. Paslaugų apimtis yra esminė Sutarties sąlyga. Ieškovas 2015 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku išreiškė savo valią nutraukti Sutartį. Šalys buvo sutarusios, jog Sutartis galioja 12 mėnesių ir jei likus iki jos pabaigos 2 mėnesiams nei viena iš šalių nepareiškia raštiško prašymo nutraukti Sutartį, tai Sutartis laikoma pratęsta dar 12 mėnesių. Ieškovui nutraukus Sutartį pažeidžiant Sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, ieškovas privalo sumokėti netesybas – 50 procentų sumos, kurią būtų sumokėjęs atsakovui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Po 2015 m. gruodžio 17 d. derybų ieškovas pakeitė nuomonę nurodydamas, jog nesiekia nutraukti Sutarties, bet tik derasi dėl naujų sąlygų. Ieškovas dar sumažino paslaugų apimtis iki mažiausio įmanomo, taip tik formaliai vykdydamas Sutartį.
  3. Nors Sutartyje nėra nurodytas minimalus kiekis, bet atsižvelgiant į Sutarties esmę, ieškovas negalėjo sumažinti Sutarties paslaugų apimties iki minimalaus įmanomo. Kadangi Sutartis buvo nutraukta ir šalims nepavyko susitarti dėl naujos sutarties sąlygų, atsakovas pateikė Sutartyje numatytų nuostolių paskaičiavimą, kuriuos ir prašo priteisti. Ieškovas, vengdamas nuostolių atlyginimo formaliai vykdė Sutartį ir siuntė paneigimus. Ieškovas nepateikia paslaugų apimčių, todėl atsakovas negali nurodyti kainų.
  4. Ieškovas UAB „BSS grupė“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog paslaugų sumažėjimą lėmė ne ieškovas, bet ieškovo klientų veiksmai, kurie panoro keisti paslaugų tiekėją. Sutarties ieškovas nenutraukė, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti atlyginti Sutartyje numatytus nuostolius. Vykdant Sutartį atsakovas niekuomet nereikalavo pateikti atnaujinto paslaugų kiekio sąrašo ir įkainius pateikdavo be tokio sąrašo. Atsakovo reikalaujami nuostoliai yra nepagrįsti, nes ieškovas Sutarties nenutraukė, todėl reikalavimas atmestinas. Taip pat prašomi nuostoliai yra nepagrįstai dideli. Atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius ir skaičiuoja už 13 mėnesių, nors pagal Sutartį gali reikalauti už 12 mėnesių. Nuostolių dydis aiškiai nepagrįstas, todėl mažintinas.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
  2. Šalys 2013 m. vasario 05 d. sudarė Sutartį (1 t., p. 5), kuria atsakovas įsipareigojo nuomoti ieškovui kilimėlius už užmokestį ir įsipareigojo juos keisti į švarius, kaip sutarta Sutartyje ir jos prieduose, o ieškovas įsipareigojo naudoti tik atsakovo kilimėlius ir apmokėti pagal pateiktas sąskaitas (Sutarties 1, 2, 3 punktai).
  3. Sutarties 2.5 punktu šalys sutarė, jog sąskaitos sumai sumažėjus 30 procentų įsigalioja nauji paslaugų įkainiai.
  4. Sutarties 4.1 punkte šalys sutarė, jog Sutartis įsigalioja nuo paslaugos tiekimo pradžios momento ir galioja 12 mėnesių. Paslaugos teikimo pradžia skaičiuojama nuo pirmojo keitimo. Sutarties 4.2 punktu šalys sutarė, jog jei likus dviem mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos viena iš šalių nepateikia raštiško prašymo Sutartį nutraukti, tai Sutartis laikoma pratęsta dar 12 mėnesių. Sutarties 4.3 punktu šalys sutarė, jog Sutartis gali būti nutraukta šalių sutarimu, įforminant raštu, pranešus kitai šaliai prieš du mėnesius.
  5. Sutarties 4.4 punktu šalys sutarė, jog ieškovui nutraukus Sutartį nesibaigus 12 mėnesių terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 procentų sumos, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos.
  6. Sutarties 4.5 punktu šalys sutarė, jog bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia Sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolimesnį Sutarties vykdymą negalimu.
  7. Ieškovas 2015 m. gruodžio 16 d. laiškais informavo, jog sumažino teikiamų paslaugų kiekius.
  8. Ieškovo biure 2015 m. gruodžio 17 d. įvyko šalių derybos, kurių metu nebuvo priimti jokie sprendimai.
  9. Ieškovas 2015 m. gruodžio 17 d. po derybų išsiuntė laišką atsakovui (1 t., p. 12-13), kuriame yra nurodyta: „po nesėkmingų derybų ir priėmus sprendimą, su Jumis nutraukti sutartinius santykius pagal mūsų bendradarbiavimo sutartį Nr. BS13/001, Jūs aiškiai įvardijote ketinimą susisiekti su Mūsų klientais...“. Taigi šiame rašte nėra aiškiai įvardinta, jog ieškovas vienašališkai nutraukia Sutartį, bet informavo atsakovą, jog yra apsisprendęs tai padaryti.
  10. Byloje kyla ginčas, kaip turi būti traktuojamas šis ieškovo 2015 m. gruodžio 17 d. laiškas atsakovui. Ieškovo teigimu šiuo laišku jis neinformavo, jog nutraukia Sutartį, atsakovo teigimu – informavo apie Sutarties nutraukimą.
  11. Po aukščiau minėto laiško išsiuntimo, ieškovas dar sumažino paslaugų kiekius.
  12. Ieškovas 2015 m. gruodžio 18 d. laiške (1 t., p. 14) nurodė, jog „vis dėlto nusprendėme nenutraukti mūsų sutartinių santykių ir pratęsti bendradarbiavimą tuose objektuose, kur leidžia Jūsų dabartinė kainodara. Kadangi neišvengiamai bendradarbiavimo apimtys mažės ir matomai pasieks sutartį nurodytą 30 procentų ribą prie kurios Jūs peržiūrėsit kainodarą, mes sutinkame su susitikimo metu nurodytu 30 procentų kainų pakilimu...“. Taigi ieškovas informavo atsakovą, jog jų nuomonė dėl Sutarties nutraukimo pasikeitė ir siekia tęsti bendradarbiavimą pagal Sutartį.
  13. Ieškovas 2015 m. gruodžio 21 d. laišku žymiai sumažino atsakovo teikiamų paslaugų kiekius.
  14. Atsakovas 2015 m. gruodžio 21 d. raštu į 2015 m. gruodžio 18 d. laišką (1 t., p. 16-17) nurodė, jog nesutinka sumažinti įkainius 20 procentų ir prailginti atsiskaitymo terminus iki 90 dienų. Taip pat nurodė, jog sumažėjus užsakymų apimtims 30 procentų ir daugiau, pagal Sutarties 2.4 punktą bus taikomi nauji paslaugų teikimo įkainiai pagal galiojantį atsakovo kainininką. Atsakovas nurodė, jog ženklus paslaugų sumažėjimas gali būti vertinamas, kaip esminis Sutarties pažeidimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsakovas taip pat prašė pateikti galutinį sprendimą dėl prašymo nutraukti paslaugų teikimą dalyje objektų. Šiame rašte atsakovas nurodė: „norėtume gauti galutinį sprendimą dėl Jūsų siųsto prašymo nutraukti paslaugų teikimą dalyje objektų, nes po to, kai gavome šį pranešimą susitikimo ir pokalbių metu, supratome, kad kol kas stabdote šį sprendimą. Taigi, laukiame raštiško paaiškinimo, kaip elgtis su minėtais objektais – atsiimti ten gulinčius kilimus ar toliau teikti paslaugas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl tarpusavio bendradarbiavimo“. Taigi atsakovas, atsižvelgdamas į žymų paslaugų kiekio sumažėjimą, paprašė ieškovo nurodyti, koks yra galutinis sprendimas dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog atsakovas pats netraktavo ieškovo 2015 m. gruodžio 17 d. laiško, kaip vienašališko Sutarties nutraukimą patvirtinančio rašto, nes prašė pateikti galutinį sprendimą.
  15. Ieškovas 2015 m. gruodžio 22 d. laiške (1 t., p. 18), atsakydamas į atsakovo 2015 m. gruodžio 21 raštą, nurodė: „dar kartą norime pakartoti, jog siekiame ilgalaikio bendradarbiavimo...“. Taigi ieškovas dar kartą patvirtino, jog tęsia bendradarbiavimą, t. y. Sutartį laiko nenutraukta.
  16. Atsakovas 2015 m. gruodžio 22 d. laiške (1 t., p. 18) nurodė: „Prašome pateikti įgaliojimą, leidžiantį daryti minėtus sprendimus, priešingu atveju norėtume paprašyti, kad visi dokumentai tame tarpe ir nutraukimai būtų pasirašyti Jūsų direktoriaus“. Šis laiškas leidžia teigti, jog iki šio momento atsakovas netraktavo 2015 m. gruodžio 17 d. laiško kaip tinkamai pasirašyto, todėl patvirtinančio Sutarties nutraukimą.
  17. Atsakovas 2016 m. sausio 04 d. laiške nurodė: „jei viena iš šalių sudaro tokias sąlygas, kad tolimesnis darbas ir bendradarbiavimas yra neįmanomas, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai.“. Taigi atsakovas pats traktuoja, jog Sutartis nėra nutraukta, bet įvertinus ieškovo paslaugų apimčių mažumą, Sutartis gali būti nutraukta atsakovo vienašališkai.
  18. Atsakovas 2016 m. sausio 07 d. rašte (1 t., p. 28) nurodė, jog „remdamiesi Jūsų 2015-12-17 siųstu prašymu nutraukti tarpusavio bendradarbiavimo sutartį...“, „Jūsų siųstas pranešimas ir vėlesni konkliudentiniai veiksmai, kurie patvirtina Jūsų ketinimą nutraukti sutartį, išreikštą 2015-12-17 siųstame pranešime...“. Taigi šiame laiške atsakovas ieškovo minėtą laišką traktuoja ne kaip vienašališką Sutarties nutraukimą, bet kaip pasiūlymą nutraukti Sutartį.
  19. Atsakovas 2016 m. sausio 07 d. pateikė netesybų pažymą (1 t., p. 27), kurioje nurodė, jog paskaičiavimo 10 808,26 EUR Sutartyje nustatytų netesybų.
  20. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas savo 2015 m. gruodžio 17 d. laiške tiesiogiai nenurodė, kad nutraukia Sutartį, bet nurodė, jog yra priėmęs tokį sprendimą nutraukti sutartinius santykius, kad sekančią dieną pateikė laišką kuriame nurodė pakeitęs sprendimą ir Sutarties nenutraukiantis, kad po to bendradarbiavimas dar tęsėsi, kad šį laišką, kaip prašymą (pasiūlymą) traktavo ir atsakovas, darytina išvada, jog ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą (ofertą) nutraukti Sutartį. Atsakovas savo nuomonės dėl šio pasiūlymo iki ieškovas sekančią dieną atšaukė savo pasiūlymą nepareiškė, todėl laikytina, kad ieškovo pasiūlymas nutraukti Sutartį neįgijo teisinės galios (CK 6.169 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, jog būtent kaip pasiūlymą nutraukti Sutartį, o ne informavimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą, ieškovo laišką iki 2016 m. sausio 07 d. traktavo ir pats atsakovas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovas 2015 m. gruodžio 17 d. laišku pateikęs pasiūlymą nutraukti Sutartį ir jį atšaukęs, Sutarties vienašališkai nenutraukė.
  21. Ieškovas reikalavimą nutraukti Sutartį dėl atsakovo kaltės grindė ta aplinkybe, jog atsakovas nepateikia savo paslaugų įkainių, todėl ieškovas negali suformuoti užsakymo ir bendradarbiavimas tampa negalimu. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Iš ankstesnio šalių bendradarbiavimo matyti, kad kainas atsakovas pateikdavo ieškovui pagal esamą Sutartyje jau suderintą kilimėlių kiekį ir iš Sutarties priedų akivaizdžiai matyti kiek ir kokių kilimėlių ieškovas užsako, t. y. prie Sutarties yra aiškiai nurodyti ieškovo užsakomų paslaugų kiekiai. Byloje nėra ginčo, jog paslaugos kaina priklauso nuo užsakymo dydžio, t. y. kuo didesnis užsakymas, tuo mažesnė paslaugos kaina. Ginčo metu (2015 m. gruodžio mėnesį) galiojančios kainos atsakovo iniciatyva nebuvo keičiamos ir atsakovas nebuvo kainų keitimo iniciatorius. Ieškovas savo laiškuose nurodo, jog turi komerciškai geresnių pasiūlymų, todėl ieškovas inicijavo siekį sužinoti kokios kainos bus ateityje pas atsakovą, t. y. ieškovas buvo Sutarties keitimo iniciatorius, siekiantis sužinoti atsakovo kainodarą ateityje. Akivaizdu, jog tebegaliojant Sutartyje sutartiems kilimėlių kiekiams ir šiems kiekiams nustatytoms kainoms, ieškovui nurodžius, jog turi kitą komercinį pasiūlymą, atsakovas turėjo žinoti kokia ieškovo planuojamų užsakymų dalis teks atsakovui, kokia asmenims pateikusiems konkurencingą pasiūlymą. Pažymėtina, jog ieškovas iniciavo derybas, todėl kaip derybų iniciatorius galėjo ir privalėjo teikti siūlymus apie planuojamus paslaugų kiekius. Be to, ikišiolinis šalių bendradarbiavimas rodo, jog atsakovas kainodarą pateikdavo pagal ieškovo turimą užsakymų kiekį, o ne atvirkščiai. Ieškovo atsisakymas pateikti bent preliminarius užsakomų paslaugų kiekius ir reikalavimas pateikti visą atsakovo kainodarą, kuri nėra viešai pateikiama, negali būti traktuojamas, kaip ieškovo kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigų vykdymas (CK 6.200 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas nėra esminiai pažeidęs Sutarties, todėl nėra pagrindo nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo dėl atsakovo kaltės ir ieškovo reikalavimai atmestini (CK 6.217 str.).
  22. Ieškovas nurodė, jog pareigą pateikti įkainius turėjo atsakovas pagal CK 6.719 straipsnio nuostatas. Šie teiginiai nepagrįsti. Pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, šalių sutarti įkainiai buvo įtvirtinti Sutartyje, t. y. akivaizdu, jog ieškovui jie buvo žinomi, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nevykdė minėtos įstatyminės pareigos.
  23. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 10 808,26 EUR nuostolius. Savo reikalavimą atsakovas grindė Sutarties 4.4 punktu nustatančiu, jog jei klientas (ieškovas) nutraukia Sutartį nesibaigus 12 mėnesių terminui, jis privalo mokėti netesybas – 50 procentų sumos, kurią būtų sumokėjęs atsakovui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Taigi šiuo Sutarties punktu šalys sutarė, jog nuostoliai atlyginami tik vienu atveju – kai klientas nutraukia Sutartį nesibaigus 12 mėnesių terminui.
  24. Teismas šiame sprendime nustatė, jog ieškovas Sutarties vienašališkai nenutraukė. Sutarties 2.5 punktu šalys sutarė, jog užsakymams sumažėjus 30 procentų ir daugiau, įsigalioja nauji įkainiai. Taigi Sutartimi šalys sutarė, jog paslaugų kiekiai gali mažėti ir sutarė dėl įkainių pokyčio priklausomai nuo sumažėjimo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas visiškai atsakovo paslaugų neatsisakė, nors užsakinėja įmanomai minimalų kiekį. Šalys Sutartyje neaptarė minimalaus užsakymo kiekio, todėl ieškovas, sumažindamas užsakymo kiekį, Sutarties nuostatų nepažeidė. Ieškovo minimalus kiekio užsakymas gali būti pagrindu atsakovui nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir/ar reikalauti nuostolių atlyginimo, bet nėra pagrindas teigti, kad paslaugų kiekio sumažinimas iki minimalaus yra tapatus veiksmas Sutarties nutraukimui. Kadangi pagal Sutarties 4.4 punktą pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo siejamas su kliento veiksmu – nutraukti Sutartį, o ne su paslaugų kiekio sumažėjimu, todėl nėra teisinio pagrindo atsirasti Sutartinių nuostolių atlyginimui (CK 6.249 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti nuostolius yra atmestinas.
  25. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo iš ieškovo kitais pagrindais, jei jis tokių patyrė dėl užsakymų kiekio sumažinimo iki minimalaus galimo kiekio.
  26. Kiti šalių argumentai neįtakoja teismo nustatytų aplinkybių, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi ieškinys ir priešieškinys yra atmesti, todėl ieškovo ir atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
  2. Teismo patirtos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui neviršija teisės aktų nustatytos sumos, todėl jų paskirstymas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Atmesti priešieškinį. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai