Byla e2-308-867/2018
Dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatui G. L., atsakovės atstovei advokatei A. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovės J. G. priešieškinį ieškovui A. G. dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad 0.1500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), yra asmeninė jo nuosavybė. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta 2001 m. vasario 26 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau ištuoka įregistruota buvo tik 2004 m. kovo 9 d. Santuokos metu nekilnojamojo turto, kuris priklausytų abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nebuvo. Po teismo sprendimo priėmimo dėl santuokos nutraukimo, tai yra 2003 m. liepos 14 d. jis įsigijo 0,1500 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir mokėjo valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Mano, kad žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, nes įgytas už jam skirtas valstybės vienkartines išmokas bei jam skirtas tikslines kompensacijas, be to sandoris buvo atliktas jau esant teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, nors ir nesant išduotam ištuokos liudijimui. Nurodė, kad tiek prieš įsigydamas žemės sklypą, tiek ir po jo įsigijimo jis vienas rūpinosi šiuo žemės sklypu, tai yra atliko komunikacinius darbus, užvežė reikiamų žemių ir moka žemės mokesčius, o atsakovė prie žemės sklypo neprisidėjo ir juo visiškai nesirūpino.

5Atsakovė nesutikdama su ieškiniu pareiškė atsiliepimą bei priešieškinį. Priešieškiniu prašo padalinti santuokos metu įgytą žemės sklypą, priteisiant jį ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o jai iš ieškovo priteisti 3235,50 Eur piniginę kompensaciją, už ieškovui tenkančią jos ½ dalį žemės sklypo, kurio vertė 26 471,00 Eur. Mano, kad turtą dalinti natūra nėra pagrindo, nes atidalinimui būtini geodeziniai matavimai, be to, padalinus natūra žemės sklypą, vėliau ji juo naudotis neturėtų galimybės, nes negyvena Lietuvoje, todėl ir prašo piniginės kompensacijos už santuokos metu įgytą žemės sklypo ½ dalį. Priešieškinio pagrindu nurodė, aplinkybes, kad nutraukiant jos ir ieškovo santuoką galio senasis civilinio proceso kodeksas, todėl nebuvo būtinybės išspręsti visų su skyrybomis susijusių klausimų, todėl nutraukinat santuoką nebuvo padalintas santuokos metu įgytas žemės sklypas. Nurodo, kad tiek ji, tiek ieškovas gyvena užsienyje ir nebendrauja, susitarti su ieškovu dėl turto pasidalinimo geruoju nepavyko.

6Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Mano, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes nuo pat žemės sklypo įsigijimo jis vienas rūpinosi žemės sklypu ir jį pagerino, o atsakovė prie to neprisidėjo. Nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas po teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo, kai jis su atsakove jau du metus nebevedė bendro ūkio.

7Atsakovės atstovė advokatė A. M. teismo posėdžio metu prašė laikyti, kad priešieškinyje yra spausdinimo klaida, neteisingai nurodyta priešieškinio suma, tai yra nurodyta 3 235,50 Eur, o turėtų būti 13 235,50 Eur, o žyminis mokestis sumokėtas kaip už 13 235,50 Eur.

8Šalys posėdžio metu sutiko, kad siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo pripažinti, kad tai spausdinimo klaida ir pripažino, kad priešieškinio suma yra 13 235,50 Eur, nes iš pačio priešieškinio matyti, kad atsakovė siekia piniginės kompensacijos už ½ dalį žemės sklypo, kurio vertė 26 471,00 Eur.

9Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti. Nesusitinka, kad žemės sklypas būtų padalintas lygiomis dalimis, nes sklypas įgytas buvo jau po teismo sprendimo nutraukti santuoką. Nurodė, kad notarui jis pateikė teismo sprendimą ir iš jo notarė nieko daugiau neprašė, todėl manė, kad žemės sklypas įgytas jau po santuokos nutraukimo ir yra jo. Paaiškino, kad jis investavo į žemės sklypą užveždamas žemės, visą laiką rūpinaisi žemės sklypu, kasmet vien žolės nupjovimui reikia apie 300,00 Eur. Mano, kad žemės sklypo vertė yra apie 21 000,00 Eur, nes jam praeitais metais tiek siūlė už jį. Paaiškino, kad susituokus žmona visą laiką norėjo buto, tačiau tuo metu jiems iš savivaldybės buvo skirtas žemės sklypas, namo statybai, tačiau jo jie neišsipirko, nes neturėjo lėšų. Buvusi sutuoktinė jam vis priekaištaudavo, kad geriau jiems būtų skirtas butas ir būtų turėję kur gyventi, o gyvenant santuokoje jiems teko mokėti nuomos mokestį. Jokių rašytinių įrodymų neturi, tačiau maždaug 4 500,00 Eur išleido žemės užvežimui, nuo 2003 m. apie 800,00 Eur sumokėjo žemės mokesčio, viso išleido apie 6900,00 Eur, dar 86,89 Eur (300,00 Lt) kainavo žemės dokumentų sutvarkymas. Manė, kad jis yra žemės sklypo savininkas, nes išsipirkinėjo tada, kai jau buvo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Prieš 4 ar 5 metus buvusi sutuoktinė prašė iš jo kompensacijos už šį žemės sklypą, tačiau nepamena kiek ji prašė, o kadangi jis neturėjo pinigų tai atsakovė kreipėsi į teismą. Nurodė, kad nuo 1999 m. birželio mėnesio kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė su atsakove ir atsakovė nėra mokėjusi mokesčių už žemės nuomą ar sumokėjusi už žemės sklypo priežiūrą. Atsakovei nepranešė ir jos neklausė ar ji sutinka, kad būtų pagerintas žemės sklypas, nes manė, kad tai jo žemės sklypas. Sutiktų atsakovei už žemės sklypą kaip kompensaciją sumokėti 3 000,00 Eur.

10Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti priešieškinį, tai yra padalinti santuokos metu įgytą žemės sklypą, ieškovui priteisiant sklypą natūra, o atsakovei priteisiant pusę žemės sklypo vertės kompensaciją, tai yra 13 235,50 Eur. Nurodė, kad atsakovė turi teisę į pusę žemės sklypo, nes žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, nes šalių santuoka nutraukta 2004 m. kovo 9 d. Neprašo padalinti natūra žemės sklypą, nes tai kainuotų papildomų lėšų ir būtų netikslingą jį padalinti, nes nėra didelis. Nurodė, kad žemės sklypo vertė pagal masinį vertinimą yra 26 471,00 Eur. Mano, kad tokia žemės sklypo vertė yra reali. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pagal prezumciją turi lygias dalis į žemės sklypą, kuris įgytas santuokoje. Nurodė, kad ieškovas nederino sklypo pagerinimo su atsakove, tai yra žemės sklypo bendrasavininke. Mano, kad ieškovas galėjo taikiai išspręsti ginčą, tačiau šiuo atveju ieškovas to nepadarė ir ieškovė pagrįstai įsižeidė. Nurodė, kad nėra pagrindo ginčyti duomenis Nekilnojamojo turto registre, nes nesiekiama keisti savininko, o turtas įgytas santuokoje nepriklausomai kieno vardu yra registruotas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paaiškino, kad sklypas įgytas santuokoje, nors šalys jau gyveno atskirai. Neneigia, kad atsakovė neprisidėjo prie žemės sklypo prižiūrėjimo ar įsigijimo, tačiau mano, kad vien tai, kad ieškovas labiau rūpinosi žemė sklypu nėra pagrindas, pripažinti, kad ieškovui priklauso didesnė teisė į žemės sklypą. Pagrindinis ieškovės tikslas yra gautas lėšas perduoti bendram jos ir ieškovo sūnui, o ne sau.

11Teismas

konstatuoja:

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus normos dėl santuokos nutraukimo taikomos, kai santuokos nutraukimo procedūros pradedamos įsigaliojus CK, o iki CK įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

13Ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai. Nustatyta, kad ( - ). Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo nutarta nutraukti šalių santuoką, tačiau šalių ištuoka įregistruota tik 2004 m. kovo 9 d. (e. b.l. 4-6, 83). Nuo 1970 m. sausio 1 d. iki CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. šeimos santykius reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK redakcijos 40 straipsnyje buvo nurodyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigose. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuokos nutraukimo procedūra buvo baigta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui 2004 m. kovo 9 d. išrašius ištuokos liudijimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad šalių santuoka buvo nutraukta tik 2004 m. kovo 9 d.

14Iš Valstybės įmonių Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (e. b.l 11-12) bei ( - )Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ) (e. b.l. 7-9), nustatyta, kad ieškovo vardu nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d., pagal ( - ) Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ( - ), yra įregistruotos nuosavybės teisės į 0,1500 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (e. b.l. 79). Tiek ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek ieškovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurių iš esmės neginčijo atsakovės atstovė, nustatyta, kad ieškovas visą laiką mokėjo už žemės sklypą žemės nuomos mokestį, jis vienas tvarkė dokumentus dėl žemės sklypo įregistravimo, mokėjo notarinį mokestį sudarant žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus ir visą laikotarpį nuo 2003 m. liepos 14 d. iki šiol mokėjo žemės mokesčius už šį žemės sklypą bei rūpinosi žemės sklypu, tai yra pjovė žolę (e. b. l. 13- 22). Atsakovė priešieškinio sumai pagrįsti pateikė Valstybės įmones Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą iš internetinio tinklalapio apie žemės sklypo mokestinę vertę žemės sklypo pagal unikalų numerį iš kurio matyti, kad vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 2016 m. birželio 13 d. yra 26 471,00 Eur (e. b.l. 76). Ieškovas nesutiko su atsakovės priešieškinyje nurodyta žemės sklypo verte, nes mano, kad žemės sklypo vertė galėtų būti 21 000,00 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų teismui dėl žemės sklypo vertės nepateikė. Ieškovui teismo posėdžio metu buvo siūlyta teikti įrodymus dėl žemės sklypo vertės, tačiau ieškovas atsisakė teikti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų pagrindžiančių žemės sklypo vertę, tai yra šalys nepateikė turto vertinimo ataskaitos, į tai, kad ieškovo ir atsakovės nurodytos turto vertės skiriasi, teismas sprendimo priėmimo dienai vadovaujasi Valstybės įmones Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išraše iš internetinio tinklalapio apie žemės sklypo mokestinę vertę pagal unikalų numerį nurodyta verte – 26 100,00 Eur. Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kurių iš esmės neneigė ir atsakovės atstovė nustatyta, kad šalys jau prieš priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo (sprendimas priimtas 2001 m. vasario 26 d.) jau apie metus laiko kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Iš ( - )Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), 2.1 punkto nustatyta, kad žemės sklypas buvo parduotas už 65,52 Eur (226,23 Lt), o indeksuota žemės sklypo vertė sandorio sudarymo metu buvo 3120,07 Eur (10 773,00 Lt). Už žemės sklypą mokėjo ieškovas jam skirtomis Valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 65,52 Eur (226,23 Lt), grynieji pinigai nebuvo mokėti (Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), 3.1 ir 3.2 punktai). Nors į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypas buvo skirtas šalims gyvenant santuokoje, kaip šeimai, ir buvo skirtas kaip asmeninio ūkio žemė namo statybai, tačiau šias aplinkybes šalys pripažino teismo posėdžio metu, tai yra ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad žemės sklypas buvo skirtas namo statybai jų šeimai.

15Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012 ir kt.).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą, kad žemės sklypas yra įgytas kaip jo asmeninė nuosavybė įrodinėja tuo, kad žemės sklypas buvo įgytas už jo asmenines lėšas, tai yra už jam skirtas Valstybės tikslines kompensacijas, be to yra įregistruotas jo vardu ir įgytas jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir tuo, kad atsakovė visiškai neprisidėjo prie šio žemės sklypo priežiūros ir įsigijimo. Tačiau teismo posėdžio metu pats pripažino, kad sklypas buvo skirtas jų šeimai.

17Santuokoje esantys asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali įgyti bet kokį civilinių teisių objektu galintį būti turtą: daiktus, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius ir kt. Žemės naudojimo teisė, kaip turtinė teisė, taip pat gali būti civilinių teisių objektas, jei jos apyvarta nėra ribojama ir ji nėra asmeninio pobūdžio turtinė teisė, kaip kad, pavyzdžiui, uzufrukto teisė. Žemės sklypą suteikus naudotis santuokoje esantiems asmenims, ši naudojimosi teisė tampa abiejų sutuoktinių turtu, priklausančiu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti privatine nuosavybėn, t. y. pirkti. Jeigu sklypas naudojamas sutuoktinių, tai asmenys, turintys teisę jį pirkti, yra sutuoktiniai kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai, kuriems priklauso teisė naudoti žemės sklypą. Jei žemės sklypas įgyjamas nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, tai asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo. Šios įstatymo nuostatos tikslas užtikrinti, kad šeima pasinaudotų teise pirkti žemę lengvatinėmis sąlygomis vieną kartą, todėl yra nustatytas ribojimas pirkti vienam šeimos nariui. Taigi vykdant pirkėjo pareigas atliktas mokėjimas už perkamą sutuoktinių asmeninio naudojimo žemės sklypą sukuria teisę sutuoktiniams įgyti perkamą žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jeigu neįrodyta, kad išpirkimo metu vienas iš sutuoktinių aiškiai atsisakė savo teisių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyti perkamą sklypo dalį (pavyzdžiui, sudarė dėl to susitarimą; perduodamas asmenines lėšas (pinigus, čekius), nurodė, kad nepretenduos į perkamą žemės sklypą kaip savininkas), tai turi būti vertinama, kad iš valstybės perkamas asmeninio naudojimo žemės sklypas, nors ir įformintas vieno sutuoktinio vardu, yra įgyjamas abiejų sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Kadangi žemės sklypas buvo įgytas 2013 m. liepos 14 d., o šalių santuoka nutraukta 2014 m. kovo 9 d., pripažintina, kad žemės sklypas buvo įgytas šalių santuokos metu ir laikytinas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes atsakovas pirkdamas lengvatinėmis sąlygomis žinojo, kad šis žemės sklypas buvo skirtas jų šeimai ir dar jiems gyvenant santuokoje, o tik išpirktas po sprendimo nutraukti santuoką priėmimo. Be to, pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad kažkiek gal ir priklauso atsakovei šio žemės sklypo.

18Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 “Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos tikslu, kad asmenys gali išsipirkti iš Valstybės nekilnojamąjį turtą, tai yra butus ar žemės sklypus. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai. Pagal bylos duomenis neginčijamai nustatyta, kad už žemės sklypą ieškovas mokėjo ne grynaisiais pinigais, o Valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis 65,52 Eur (226,23 Lt). Akivaizdu, kad dėl valiutų keitimo, jos nuvertėjimo atsakovo asmeninės lėšos šiuo metu neatitinka realios tuo metu buvusios perkamosios vertės, todėl šios sumos konvertavimas į eurus neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos ieškovui už panaudotas asmenines lėšas laiko reikšmingomis šias aplinkybes: pirmiausia, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma žemė sklypo kaina – 3120,07 Eur (10 773,00 Lt) (sutarties 2.1 punktas), visų antra nurodoma, kad ši suma sumokama 65,52 Eur (226,23 Lt) Valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovo turtinė teisė 2003 m. liepos 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu prilygo 3120,07 Eur sumai, dėl šios priežasties teismo vertinimu teisinga ir sąžininga pripažinti, kad ieškovas įsigydamas žemės sklypą panaudojo 3120,07 Eur asmeninių lėšų, o atsakovė neprisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo.

19Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie žemės sklypo įsigijimo, jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė neneigia, kad neprisidėjo prie žemės sklypo priežiūros bei niekada nemokėjo žemės mokesčio. Ieškovas teik pateikdamas ieškinį, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis pagerino žemės sklypą, nes užvežė žemių, mokėjo žemės mokesčius ir rūpinosi žemės sklypu, tai yra prižiūrėjo, kad būtų žolė nupjauta. Teismo posėdžio metu nurodė, kad viso žemės sklypo priežiūrai ir žemių užvežimui bei žemės mokesčių mokėjimui jis jau yra išleidęs apie 6900,00 Eur, dar 86,89 Eur už kadastrinius matavimus. Ieškovas teismui pateikė tik įrodymus, kad už žemės sklypo įregistravimą jis sumokėjo 87,66 Eur (302,69 Lt) (e. b.l. 10). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad ieškovas mokėjo už žemę valstybei: 2006 m. sumokėjo 46,80 Eur (161,60 Lt), o 2005 m. sumokėjo - 46,81 Eur (161,65 Lt), o 2013 m. sumokėjo 32,73 Eur (113,00 Lt), 2014 m. sumokėjo 34,46 Eur (119,00 Lt), 2015 m. sumokėjo 41,00 Eur, tai yra viso 201,80 Eur (e. b.l. 13-22). Tačiau įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis vienas mokėjo žemės mokestį už sklypą ir to neginčijo atsakovė, laikytina, kad įrodyta jog ieškovas iš asmeninių lėšų daugiau kaip 15 metų mokėjo žemės mokestį valstybei. Daugiau jokių rašytinių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė, nei apie tai, kad buvo pagerintas žemės sklypas užvežant žemes už 4 500,00 Eur, nei įrodymų, patvirtinančių, kad jis kasmet žemės sklypo priežiūrai, tai yra žolės nupjovimui išleidžia apie 300,00 Eur. Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas užveždamas žemes pagerino žemės sklypą 4 500,00 Eur, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes.

20CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į kitas svarbias aplinkybes turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo. Šio straipsnio nuostatos teismui suteikia teisę spręsti kiekvienu konkrečiu atveju ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad šiuo atveju nėra tikslinga dalinti turto natūra, nes žemės sklypas nėra didelis, jį padalinus šalim tektų po 0,075 ha, be to, atsakovė gyvena užsienyje ir pati nenori, kad jai būtų priteista dalis žemės sklypo natūra, o nori kompensacijos.

21Teismas nesutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių dalinant šalių santuokos metu įgytą turtą. Priešingai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių, dėl šių priežasčių: nors žemės sklypas ir buvo skirtas šalių šeimai namo statybai, tačiau šis žemės sklypas buvo įgytas jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl šalių santuokos nutraukimo; šalys kartu kaip sutuoktiniai faktiškai nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė jau nuo 2000 m.; už šį žemės sklypą atsakovas sumokėjo asmeninėmis lėšomis, tai yra Valstybės vienkartinėmis išmokomis ir atsakovė neprisidėjo prie šio žemės sklypo įsigijimo, be to, atsakovė daugiau nei 15 metų nesiekė įteisinti žemės sklypo, tai yra nesikreipė į Žemėtvarkos skyrių, kad būtų sudaryta valstybinės žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartis, nemokėjo žemės mokesčių ir visiškai nesirūpino šiuo žemės sklypu, o ieškovas atliko visus būtinus veiksmus, kad žemės sklypas būtų įgytas ir įregistruotas bei juo rūpinosi ir mokėjo žemės mokestį visus 15 metų. Teismo vertinimu, ieškovui laiku nesikreipus į Žemėtvarkos skyrių dėl šeimai skirto sklypo išsipirkimo ši teisė būtų likusi neįgyvendinta ir abi šalys būtų praradusios teisę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol žemės sklype, kaip nurodė ieškovas, nėra atlikti jokie statybos darbai ir nėra pastatytas namas ar bent jau pamatai, tai pagal dabar galiojančius įstatymus jei tik dabar būtų kreiptasis dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, ši teisė šalims nebebūtų suteikta. Įvertinus šias visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas dalinant santuokos metu šalių įgytą žemės sklypą ir nukrypti nuo lygių dalių, tai yra ieškovui priteisti žemės sklypą natūra, o atsakovei priteisti 12 procentų žemės sklypo vertės, tai yra 3132,00 Eur kompensaciją.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 284,70 Eur žyminis mokestis (e. b.l. 24, 29) ir atstovavimo išlaidos 810,00 Eur (e. b.l. 101-102), viso 1094,70 Eur.

24Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 242,00 Eur žyminis mokestis (e. b.l. 77) ir 600,00 Eur atstovavimo išlaidų (e. b.l. 103-104), viso 842,00 Eur.

25Ieškovė kaip įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikė 2016-06-13 mokėjimo kvitą 42,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (e. b.l. 78), tačiau šis žyminis mokestis atsakovei yra grąžintas 2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-988-1025/2017, todėl neįskaičiuotinas į atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje.

26Ieškinį atmetus ir tenkinus priešieškinį iš dalies, yra pagrindas proporcingai tarp šalių paskirstyti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinys patenkintinas 23 procentais, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 193,66 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovui priteistina 251,78 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

27Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui pranešimą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie tai, kad yra iškelta civilinė byla susijusi daiktinėmis teisėmis pagal teismo 2018 m. kovo 15 d. išsiųstą pranešimą Nr. e2-308-867/2018.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-271 straipsniais

Nutarė

29ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

30Padalinti ieškovo A. G. ir J. G. santuokos metu įgytą turtą: 0.1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priteisiant šį žemės sklypą ieškovui A. G., asmens kodas ( - )

31Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei J. G., asmens kodas ( - ) 3132,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt dviejų eurų) piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį žemės sklypą natūra.

32Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės J. G. 251,78 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 78 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei J. G. 193,66 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 66 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

34Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui pranešimą, kad panaikintų įrašą viešame registre apie tai, kad yra iškelta civilinė byla susijusi daiktinėmis teisėmis pagal teismo 2018 m. kovo 15 d. išsiųstą pranešimą Nr. e2-308-867/2018.

35Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad 0.1500 ha žemės sklypas... 5. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu pareiškė atsiliepimą bei priešieškinį.... 6. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu... 7. Atsakovės atstovė advokatė A. M. teismo posėdžio metu prašė laikyti, kad... 8. Šalys posėdžio metu sutiko, kad siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o... 10. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 11. Teismas... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo,... 13. Ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai. Nustatyta, kad ( - ). Klaipėdos... 14. Iš Valstybės įmonių Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 15. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą, kad žemės sklypas yra įgytas... 17. Santuokoje esantys asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali įgyti... 18. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12... 19. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie žemės... 20. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių... 21. Teismas nesutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais, kad... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 23. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 284,70 Eur žyminis mokestis (e. b.l.... 24. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 242,00 Eur žyminis mokestis (e. b.l.... 25. Ieškovė kaip įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą pateikė... 26. Ieškinį atmetus ir tenkinus priešieškinį iš dalies, yra pagrindas... 27. Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 29. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Padalinti ieškovo A. G. ir J. G. santuokos metu įgytą turtą: 0.1500 ha... 31. Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei J. G., asmens kodas ( - ) 3132,00 Eur... 32. Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės J. G. 251,78 Eur (du šimtus... 33. Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei J. G. 193,66 Eur (vieną šimtą... 34. Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras... 35. Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas...