Byla 2A-855/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos servisas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-401-425/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mikrovisatos centras“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Iglus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dojus Agro“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Mikrovisatos centras“ (subrangovas) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Iglus“ (generalinio rangovo) ir UAB „Dojus Agro“ (užsakovo) 315 760 Lt už įrangą ir atliktus subrangos darbus bei 22 301,92 Lt delspinigių. Subrangovo teigimu, rangovo atsakomybė subrangovui kyla 2011 m. vasario 22 d. statybos subrangos sutarties Nr. 11-02-2S pagrindu su papildymais, kuria subrangovas įsipareigojo užsakovui priklausančiame žemės ūkio technikos ir aptarnavimo centre, esančiame ( - ) įrengti priešgaisrinę signalizaciją, apsaugos signalizaciją, kompiuterinį telefoninį tinklą, vaizdo stebėjimo sistemą, perimetro apsaugą, gaisrinio vandentiekio automatiką bei dūmų šalinimo automatikos sistemą, o užsakovo atsakomybė subrangovui kyla, tiek 2010 m. spalio 7 d. užsakovo ir generalinio rangovo rangos sutarties Nr. DOJ-2010/10/07 pagrindu, tiek deliktinės atsakomybės pagrindu, kadangi užsakovas UAB „Dojus Agro“ naudodamasis įranga ir perduotų darbų rezultatu, tačiau nesumokėjęs nei generaliniam rangovui, nei darbus atlikusiam subrangovui, pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog asmeniui nepadarytų žalos, be to, be teisėto pagrindo praturtėjo ginčo suma. Generalinis rangovas į subrangovo prašymą sumokėti skolą nepagrįstai atsikerta subrangovo pavėluotų darbų užbaigimu ir 0,1 proc. delspinigių (66 671 Lt) skaičiavimu, taip pat užsakovo ketinama išstatyti 500 000 Lt bauda, kurią generalinis rangovas užsakovui siūlo solidariai atlyginti, nes subrangos darbai laiku neatlikti dėl generalinio rangovo kaltės, kadangi subrangos darbų grafiką tiesiogiai įtakojo bendrastatybiniai darbai, kurie buvo atlikti pavėluotai. Be to, generalinis rangovas ginčydamas 66 671 Lt reikalavimą, nepagrįstai nesumoka likusios, neginčijamos skolos dalies. Kadangi generalinis rangovas pažeidė savo prievolę laiku atsiskaityti, subrangovas prašė iš užsakovo ir rangovo priteisti 22 301,92 Lt delspinigių (subrangos sutarties 5.1.2 p.).

5Atsakovas UAB Dojus Agro“ (užsakovas) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti motyvuodamas tuo, kad pagal statybos rangos sutartį su atsakovu AB „Iglus“, pastarasis turėjo teisę pasitelkti subrangovus, tačiau užsakovas už atliktus statybos rangos darbus įsipareigojo sumokėti generaliniam rangovui.

6Atsakovo AB „Iglus“ (generalinio rangovo) teigimu, jis su subrangovu neatsiskaito, nes užsakovas neatsiskaito su juo. Generalinis rangovas neprieštaravo, kad užsakovas tiesiogiai atsiskaitytu su subrangovu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo AB „Iglus“ (generalinio rangovo) priteisė 315 760 Lt skolą, 22 301,92 Lt delspinigių ir 7 380,62 Lt žyminio mokesčio; ieškinį atsakovui UAB „Dojus Agro“ atmetė ir priteisė jam iš ieškovo 6 100 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš ieškovo priteisė 32,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad pagal subrangos sutartį su ieškovu turėjo atsiskaityti rangovas. Šalys nebuvo sudariusios trišalės sutarties, todėl užsakovui nekilo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybė, kad užsakovas priėmė subrangovo atliktus darbus taip pat nepakeitė užsakovo ir generalinio rangovo sutarties konkliudentiniais veiksmais, kadangi rangos sutarties pakeitimas ar papildymas turėjo būti tokios pat formos, kaip rangos sutartis. Norint konstatuoti atsakovo UAB „Dojus Agro“ neteisėtus veiksmus, ieškovas turėtų įrodyti atsakovą neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nagrinėjamu atveju, generalinis rangovas turėjo teisę pasitelkti subrangovus ir šiuo pagrindu turėjo teisę gauti iš subrangovo paslaugas ir įrangą, o užsakovas pagal rangos sutartį turėjo teisę priimti sumontuotą įrangą. Bylos medžiaga patvirtina, kad užsakovas atsiskaitė su generaliniu rangovu už 2011 m. balandžio, gegužės, birželio ir rugsėjo mėn. subrangovo atliktus darbus ir gautų sumų paskirstymas nepriklausė nuo užsakovo valios. Todėl negalima pripažinti užsakovo veiksmų naudojantis jam perduota įranga neteisėtais, taip pat negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp minėtų užsakovo veiksmų ir žalos, atsiradusios subrangovui. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas užsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Kadangi generalinis rangovas neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su subrangovu už pastarojo atliktus darbus, laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš generalinio rangovo skolą ir sutartyje numatytus delspinigius.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Ieškovas UAB „Mikrovisatos centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, ir ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Užsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes nesumokėjo už subrangovo sumontuotą įrangą ir atliktus darbus nei generaliniam rangovui, nei subrangovui. Tarp užsakovo ir generalinio rangovo kilo ginčas dėl betono trinkelių ir jų sudėjimo kokybės, todėl pastarieji susitarė iš generaliniam rangovui mokėtinų sumų sulaikyti 825 000 Lt. Subrangovas daugiausia darbų atliko ir daugiausia technikos pateikė 2011 m. rugsėjo mėnesį. Generalinis rangovas užsakovui 2011 m. rugsėjo 26 d. išrašė 786 673,86 Lt PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1100208, o 2011 m. rugsėjo 30 d. išrašė 197 030,68 Lt PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1100220, kurių užsakovas neapmokėjo. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad užsakovas generaliniam rangovui paskutinį pinigų pavedimą atliko 2011 m. liepos 29 d. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad užsakovas atsiskaitė su generaliniu rangovu už subrangovo balandžio - rugsėjo mėnesiais atliktus darbus. Užsakovo 2011 m. rugsėjo 26 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio sąskaitų faktūrų neapmokėjimas įrodo užsakovo neteisėtus veiksmus - pareigos nevykdymą. Užsakovas pagal 2011 m. rugsėjo 16 d. Papildomą susitarimą prie rangos sutarties sulaikė generaliniam rangovui mokėtiną 825 000 Lt sumą už betoninių trinkelių dangą, nors didžioji dalis pinigų (720 000 Lt) už šiuos darbus jau buvo sumokėta rangovui. Todėl nesumokėti 825 000 Lt yra kitų subrangovų, taip pat ir subrangovo negautos lėšos už atliktus darbus.

122. Užsakovas generaliniam rangovui nemokėjo tiksliai pagal atliktų darbų aktus bei rangos sutartį Nr. DOJ-2010/10/07 ir pats vykdė tiesioginius mokėjimus subrangovams. Šie faktai tai pat paneigia pirmos instancijos teismo sprendimo išvadą, kad užsakovo įsipareigojimo vykdymas pagal rangos sutartį buvo tinkamas, mokėjimai generaliniam rangovui už 2011 m. balandžio - rugsėjo mėnesiais atliktus darbus buvo tinkami, o pinigus subrangovams skirstė ne užsakovas, o generalinis rangovas, todėl užsakovas yra atleistinas nuo atsakomybės.

133. Užsakovas tiesiogiai mokėdamas kai kuriems subrangovams taip pat pažeidė ieškovo teises. Užsakovo atstovas pirmos instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad su kai kuriais iš subrangovų užsakovas sudarė atskiras trišales sutartis, todėl turėjo pagrindą atsiskaityti tiesiogiai. Tačiau trišalių sutarčių užsakovas į bylą nepateikė, todėl negalima laikyti, kad užsakovas įrodė savo atsikirtimus, jog trišalės sutartys ir tiesioginiai atsiskaitymai neprieštarauja rangos sutarčiai ir sutampa su atliktais darbais pagal pateiktus darbų atlikimo aktus. Ieškovas pagrįstai įrodinėjo, kad tiesioginiai mokėjimai subrangovams buvo daromi neatskaičius 10 procentų nuo mokėtinos sumos, kas buvo numatyta rangos sutartyje, todėl mažėjo generaliniam rangovui pervedama suma. Be to, kai kuriems subrangovams tiesiogiai buvo pervesta daugiau, nei tą mėnesį užaktuota atliktų darbų, todėl atitinkamai mažėjo sumos, pervedamos generaliniam rangovui, ko pasekoje nebuvo atsiskaityta su ieškovu. Atsiskaitymas tiesiai su subrangovais ne pagal atliktų darbų aktus paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad užsakovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir nesukėlė ieškovui žalos.

144. Užsakovas vengė atsiskaityti ir liko skolingas ne tik generaliniam rangovui, subrangovui UAB „Mikrovisatos servisas“, tačiau ir kitiems subrangovams, su kuriais buvo pasirašęs susitarimus dėl tiesioginio atsiskaitymo. Tai rodo užsakovo nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus - įsipareigojimų nevykdymą. Tokia situacija, kai užsakovas naudojasi atliktais darbais už juos nesumokėdamas, prieštarauja CK 6.58 straipsnio 2 daliai ir vienam iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita.

155. Užsakovas neteisėtai elgiasi subrangovo atžvilgiu, nes nesumoka už atliktus darbus ir pateiktą signalizacijos ir kitokią apsaugos įrangą, naudojasi šiuo turtu, o tai sukelia subrangovui žalą. Subrangovo įsitikinimu, yra visos sąlygos žalos atlyginimą priteisti solidariai iš užsakovo ir generalinio rangovo. Jeigu atsakovui AB „Iglus“ kyla sutartinė atsakomybė, tai atsakovui UAB „Dojus Agro“ kyla deliktinė atsakomybė.

166. Pažymi, kad vykdant žemės ūkio technikos ir aptarnavimo centro statybą užsakovas turėjo teisinių santykių ne tik su generaliniu rangovu, tačiau ir su subrangovais. Tai patvirtina ne tik tiesioginiai atsiskaitymai, bet ir ta aplinkybė, kad ieškovo atliktus darbus pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą priėmė net du užsakovo atstovai ir pasirašė ant minėto dokumento. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ieškovas yra pilnai atlikęs visus darbus, užsakovas šiuos darbus ir įrangą yra priėmęs ir tuo naudojasi, todėl nuostoliai ieškovui turėjo būti priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

177. Kasacinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008 suformulavo solidariosios atsakomybės taikymo sąlygas, nurodydamas, kad solidarioji atsakomybė kyla, kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (Pvz. sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai, bet padaroma žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų ir kt). Todėl pirmos instancijos teismas, atmesdamas subrangovo reikalavimą užsakovui ir priteisdamas žalą tik iš generalinio rangovo, neteisingai įvertino įrodymus, neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutartinę ir deliktinę atsakomybę ir nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika.

18Atsakovas bankrutavusi AB „Iglus“ (generalinis rangovas) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Skundžiamas sprendimas priimtas generaliniam rangovui iškėlus bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje Nr. B2-413-544/2012, įtraukė ieškovą į BAB „Iglus“ kreditorių sąrašą su 315 760 Lt kreditorinio reikalavimo suma. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kreditorių reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal 2011 m. vasario 22 d. subrangos sutartį Nr. 11- 02-2S, generalinis rangovas yra skolingas subrangovui, o pagal 2010 m. spalio. 7 d. rangos sutartį Nr. DOJ-2010/10/07, užsakovas yra skolingas generaliniam rangovui. ĮBĮ draudžia vykdyti visas prievoles, taip pat ir kreditorinio bei debitorinio įsiskolinimo įskaitymus, todėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas atsakovo BAB „Iglus“ skolą priteisti solidariai ir iš atsakovo UAB „Dojus Agro“ yra nepagrįstas, nes patenkinus ieškovo reikalavimą, ieškovas, atsakovo BAB „Iglus“ kreditorių sąskaita, įgytų reikalavimą į atsakovo BAB „Iglus“ debitorių - atsakovą UAB „Dojus Agro“ ir, pažeidžiant ĮBĮ įgytų pirmenybės teisę padengti savo kreditorinį reikalavimą, nesilaikant ĮBĮ numatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

20Atsakovas UAB „Dojus Agro“ (užsakovas) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211. Subrangovo ir užsakovo nesiejo prievoliniai santykiai. Ieškovas nebuvo įsipareigojęs užsakovui atlikti darbus ar pateikti prekes, o užsakovas nebuvo įsipareigojęs subrangovui atsiskaityti su juo. Vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 1 dalimi, generalinis rangovas turėjo teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis - subrangovus, tačiau užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.650 str. 4 d.). Kadangi įstatymai ir rangos bei subrangos sutartys nenumatė išimčių iš bendros CK 6.650 straipsnio taisyklės, todėl subrangovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš užsakovo sumokėti už subrangovo atliktus darbus.

222. Apeliantas neteisus teigdamas, kad užsakovas nepagrįstai iš generaliniam rangovui mokėtinų sumų sulaikė 825 000 Lt pagal papildomą 2011 m. rugsėjo 16 d. užsakovo ir generalinio rangovo susitarimą prie rangos sutarties, ir kad šiuo susitarimu buvo pažeisti ieškovo interesai gauti atlygį už atliktus darbus, kadangi tokią užsakovo teisę numatė rangos sutarties 10.10 punkto sąlyga. Be to, kasacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2011 yra pažymėjęs, kad susitarimas, kuriuo statybos rangos sutarties šalys užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą sieja su tam tikrų veiksmų atlikimu - baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu ir garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu yra įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

233. Užsakovas, apmokėdamas tretiesiems asmenims - subrangovams UAB Dekolita, UAB „Stikmeta“ pagal atsakovo RAB „Iglus“ 2011 m. lapkričio 8 d. bei 2011 m. lapkričio 21 d. prašymus veikė savo rizika mažindamas atsakovui RAB „Iglus“ sulaikytą 10 procentų sumą už aktais priimtus darbus, tačiau tai negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

244. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad užsakovui 2011 m. rugsėjo 2 d. pasirašius galutinį darbų perdavimo – priėmimo aktą, subrangos sutartis transformavosi į rangos teisinius santykius tarp subrangovo ir užsakovo, kadangi atliktų darbų aktai, pažymos, šalių išrašytos sąskaitos faktūros liudija, jog ir pačios šalys nelaikė, kad subrangos sutartis transformavosi į rangos teisinius santykius tarp subrangovo ir užsakovo.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

27Šioje apeliacijoje keliamas generalinio rangovo ir užsakovo solidariosios atsakomybės klausimas, generaliniam rangovui neatsiskaičius su subrangovu už atliktus rangos darbus. Subrangovas generaliniam rangovui reikalavimą reiškia subrangos sutarties pagrindu, o užsakovui deliktinės atsakomybės pagrindu.

28Dėl subrangovo reikalavimo generaliniam rangovui pagrįstumo.

29Byloje nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovo (subrangovo) UAB „Mikrovisatos centras“ ieškinį atsakovams (generaliniam rangovui) UAB „Iglus“ ir (užsakovui) „Dojus Agro“ iškelta 2011 m. lapkričio 9 d. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Iglus iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Seturas“; ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 8 d. Skundžiamas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo UAB „Iglus“ priteisė 315 760 Lt skolą, 22 301,92 Lt delspinigių ir 7 380 Lt žyminio mokesčio, o reikalavimą užsakovui atmetė, taip pat iš subrangovo užsakovui ir valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas priimtas, 2012 m. balandžio 4 d. Šiam sprendimui dar neįsiteisėjus, ieškovas BUAB „Iglus“ bankroto administratoriui pateikė 315 760 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-413-544/2012 patvirtino ir ši nutartis įsiteisėjo.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, 2011 m. gruodžio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011).

31Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Iglus“ 315 760 Lt skolą, kildinamą iš 2011 m. vasario 22 d. statybos subrangos sutarties Nr. 11-02-2S su papildymais, jau yra patvirtintas BUAB „Iglus“ bankroto byloje, t. y., ieškovo reikalavimas šioje dalyje jau išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-413-544/2012, todėl įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką bei paminėtas bylos faktines aplinkybes yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo UAB „Iglus“ priteista 315 760 Lt skola ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).

32Kita sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo UAB „Iglus“ priteistos netesybos ir bylinėjimosi išlaidos paliekama nepakeista, kadangi dėl šių reikalavimų nėra ginčo byloje. BUAB „Iglus“ pripažįsta pagrindinės prievolės neįvykdymą, o netesybos paskaičiuotos iki UAB „Iglus“ bankroto bylos iškėlimo (1 t., 77 b.l.) (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.), Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-413-544/2012 nėra patvirtinta ši reikalavimo dalis, todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti sprendimą šioje dalyje (CK 6.63 str., 6.38 str., 1 d., 6.71 str. 3 d., 6.200 str.).

33Dėl solidariosios generalinio rangovo ir užsakovo atsakomybės

34Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Iglus“ 2011 m. vasario 22 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 11-02-2S su papildomais susitarimais, kuria subrangovas įsipareigojo užsakovui priklausančiame žemės ūkio technikos ir aptarnavimo centre, esančiame ( - ) įrengti priešgaisrinę signalizaciją, apsaugos signalizaciją, kompiuterinį telefoninį tinklą, vaizdo stebėjimo sistemą, perimetro apsaugą, gaisrinio vandentiekio automatiką bei dūmų šalinimo automatikos sistemą, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus, o generalinis rangovas įsipareigojo sumokėti subrangovui sutarties kainą. Byloje ieškinys pareikštas generaliniam rangovui UAB „Iglus“ ir užsakovui UAB „Dojus Agro“ dėl skolos priteisimo už minėtus statybos subrangos darbus. Ieškovas prašė taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju negali būti taikoma solidarioji atsakomybė ir prašomas priteisti sumas priteisė tik iš generalinio rangovo, o reikalavimą užsakovui atmetė. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo reikalaujamas sumas iš atsakovų priteisti solidariai.

35CK 6.650 straipsnis reglamentuoja generalinio rangovo ir subrangovo santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 str. 3 d.). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

36Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. vasario 22 d. subrangos sutartis buvo sudaryta tarp subrangovo ir generalinio rangovo, ir užsakovas nebuvo šios sutarties šalis. Subrangovui atlikus sutartimi prisiimtus darbus, generaliniam rangovui teko pareiga priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Taigi subrangovo ir užsakovo nesaistė jokie sutartiniai santykiai, todėl pagal CK 6.6 straipsnį solidariosios atsakomybės tarp generalinio rangovo ir užsakovo neatsirado, kadangi dėl jokių išimčių šiuo klausimu šalys nebuvo susitarusios. Šio civilinio teisinio santykio dalyviai taip pat nebuvo sudarę reikalavimo perleidimo ar kitokių sutarčių, įgalinančių subrangovą reikšti tiesioginį reikalavimą užsakovui, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo solidariai iš generalinio rangovo ir užsakovo statybos subrangos sutarties pagrindu negali būti tenkinamas.

37Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas užsakovui negali būti tenkinamas ir deliktinės atsakomybės pagrindu.

38Apelianto teigimu, užsakovas naudodamasis užsakovui sumontuotu turtu ir nesumokėdamas subrangovui už atliktus darbus ir įrangą elgiasi nesąžiningai, o tai rodo užsakovo neteisėtus veiksmus - įsipareigojimų nevykdymą. Tokia situacija, kai užsakovas naudojasi atliktais darbais už juos nesumokėdamas, prieštarauja CK 6.58 straipsnio 2 daliai ir vienam iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita. Todėl subrangovo įsitikinimu, yra visos civilinės sąlygos žalos atlyginimą priteisti solidariai iš užsakovo ir generalinio rangovo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

39Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų (CK 6.245 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokias atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Deliktinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu. Jos šalių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu skolininko elgesys neteisėtas. Ši sąlyga būtina tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atvejais. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas užsakovo neteisėtus veiksmus įrodinėja dviem pagrindais – neatsiskaitymu su generaliniu rangovu, taip pat tiesioginiu atsiskaitymu su kitais subrangovais. Apelianto nuomone, užsakovas atsiskaitydamas tiesiogiai su kitais subrangovais nesąžiningai elgėsi subrangovo atžvilgiu.

41Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad bylos duomenys liudija, jog užsakovo tiesioginiai atsiskaitymai su subrangovais buvo vykdomi generalinio rangovo iniciatyva (prašymais) bei remiantis užsakovo ir generalinio rangovo papildomų susitarimų pagrindu (2 t., 173-246 b. l.). Todėl aplinkybė, kad generalinis rangovas neteikė užsakovui prašymų dėl tiesioginio atsiskaitymo su ieškovu ar su visais likusiais subrangovais, nepagrindžia užsakovo kaltės ar nesąžiningų veiksmų ieškovo (subrangovo) atžvilgiu. Užsakovo nevisiškas atsiskaitymas su generaliniu rangovu taip pat negali būti laikomas neteisėtais veiksmais - įsipareigojimų nevykdymu subrangovo atžvilgiu, kadangi, kaip jau minėta, užsakovo ir subrangovo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Nesant visų civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų, ieškovo reikalavimas priteisti skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas solidariai iš užsakovo, negali būti tenkinamas.

42Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apelianto argumentai dėl kitiems subrangovams tiesiogiai vykdytų apmokėtų, jų dydžio, užsakovo ir generalinio rangovo sutarties pagrindu sulaikytų atsiskaitymų dėl nustatytų statybos darbų defektų ar garantinio laikotarpio, sprendžiant užsakovo solidariosios atsakomybės klausimą yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų nepasisako.

43Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008 suformuotos praktikos dėl solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų. Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo kelių asmenų veiksmais – atsakovų VĮ Registrų centro, antstolės bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų veiksmų, dėl kurių ieškovė netekto garažo. Minėtos bylos ir šios bylos racio decidendi skiriasi, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi minėtos bylos išaiškinimais.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų.

45Apeliacinės instancijos teismas ieškovui priėmė nepalankų procesinį sprendimą, todėl ieškovui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. ).

46Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nesprendžia (CPK 93, 98 str.)

47Kadangi ieškovas reiškė reikalavimą ne tik generaliniam rangovui, o ir solidariai skolos priteisimo reikalavo iš užsakovo, vienam iš atsakovų nutraukus bylą dalyje dėl 315 760 Lt skolos priteisimo, ieškovui negrąžinamas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą šioje dalyje (CPK 87 str.).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

49Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. d. sprendimą pakeisti:

  • sprendimo dalį dėl ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mikrovisatos centras“ (įmonės kodas 134973984) iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Iglus“ (įmonės kodas 247573350) 315 760 Lt skolos priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
  • kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Mikrovisatos centras“ (subrangovas) ieškiniu kreipėsi į... 5. Atsakovas UAB Dojus Agro“ (užsakovas) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 6. Atsakovo AB „Iglus“ (generalinio rangovo) teigimu, jis su subrangovu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Ieškovas UAB „Mikrovisatos centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. 1. Užsakovas atliko neteisėtus veiksmus, nes nesumokėjo už subrangovo... 12. 2. Užsakovas generaliniam rangovui nemokėjo tiksliai pagal atliktų darbų... 13. 3. Užsakovas tiesiogiai mokėdamas kai kuriems subrangovams taip pat pažeidė... 14. 4. Užsakovas vengė atsiskaityti ir liko skolingas ne tik generaliniam... 15. 5. Užsakovas neteisėtai elgiasi subrangovo atžvilgiu, nes nesumoka už... 16. 6. Pažymi, kad vykdant žemės ūkio technikos ir aptarnavimo centro statybą... 17. 7. Kasacinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje... 18. Atsakovas bankrutavusi AB „Iglus“ (generalinis rangovas) atsiliepimu į... 19. 1. Skundžiamas sprendimas priimtas generaliniam rangovui iškėlus bankroto... 20. Atsakovas UAB „Dojus Agro“ (užsakovas) atsiliepimu į apeliacinį skundą... 21. 1. Subrangovo ir užsakovo nesiejo prievoliniai santykiai. Ieškovas nebuvo... 22. 2. Apeliantas neteisus teigdamas, kad užsakovas nepagrįstai iš generaliniam... 23. 3. Užsakovas, apmokėdamas tretiesiems asmenims - subrangovams UAB Dekolita,... 24. 4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad užsakovui 2011 m. rugsėjo 2 d.... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 27. Šioje apeliacijoje keliamas generalinio rangovo ir užsakovo solidariosios... 28. Dėl subrangovo reikalavimo generaliniam rangovui pagrįstumo.... 29. Byloje nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovo (subrangovo) UAB... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB... 32. Kita sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo UAB „Iglus“ priteistos... 33. Dėl solidariosios generalinio rangovo ir užsakovo atsakomybės... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Iglus“ 2011 m. vasario 22 d.... 35. CK 6.650 straipsnis reglamentuoja generalinio rangovo ir subrangovo santykius.... 36. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju 2011 m. vasario 22 d.... 37. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 38. Apelianto teigimu, užsakovas naudodamasis užsakovui sumontuotu turtu ir... 39. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų (CK... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas užsakovo neteisėtus veiksmus... 41. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad... 42. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apelianto argumentai dėl kitiems... 43. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 45. Apeliacinės instancijos teismas ieškovui priėmė nepalankų procesinį... 46. Atsakovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių turėtas... 47. Kadangi ieškovas reiškė reikalavimą ne tik generaliniam rangovui, o ir... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 4 d. d. sprendimą...