Byla I-1499-624/2014
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Laurai Šlepaitei, atsakovės Žemės ūkio ministerijos atstovei Kristinai Vainienei, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dovilei Dausinaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacijos skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacija skunde prašo teismo: panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus 2013-07-03 sprendimą Nr. KP-(10.6.1)-PA-1851; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013-09-09 sprendimą Nr. 3JA-159-133; 3) įpareigoti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrių pakartotinai įvertinti projekto „Pasvalio rajono Daujėnų ir Girsūdų kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstrukcija“, projekto Nr. ( - ) (toliau – ir Projektas), investicijos topografinės nuotraukos sudarymo paslaugų pirkimui tinkamumą finansuoti paramos lėšomis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) 2013-09-09 sprendimu Nr. 3JA-159-133 netenkino pareiškėjos skundo ir nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA prie ŽŪM, Agentūra) sprendimas, kuriuo nuspręsta topografinės nuotraukos sudarymo investicijai taikyti 50 proc. dydžio sankciją, skaičiuojant ją nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Ši investicija buvo padaryta vykdant mažos vertės topografinės nuotraukos sudarymo paslaugų pirkimą apklausos būdu (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas kaip dalis projekto „Pasvalio rajono Daujėnų ir Girsūdų kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstrukcija“, projekto Nr. ( - ), dalis lėšų projektui, kurio apimtyje buvo vykdomas Pirkimas, buvo skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. NMA prie ŽŪM sprendimas taikyti sankciją buvo priimtas atsižvelgiant į tariamus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus, t. y., kad vienas iš trijų apklausoje dalyvavusių tiekėjų – UAB „Agrogeodezija“ – buvo su pareiškėjos direktoriumi susijęs juridinis asmuo. Ginčijamais sprendimais buvo neteisėtai nustatytas absoliutus draudimas perkančiosios organizacijos vykdomuose pirkimuose dalyvauti vienokiu ar kitokiu būdu su perkančiąja organizacija susijusiems tiekėjams. Absoliutus draudimas perkančiosios organizacijos pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija vienaip ar kitaip susijusiems asmenims yra nenumatytas teisės aktuose. Draudimas galėtų būti tik tuo atveju, jeigu jų sąsajumas sudarytų joms išskirtines dalyvavimo pirkime aplinkybes ir / ar nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu. Šiuo atveju buvo laikomasi visų viešųjų pirkimų principų, o atsakingi Pirkimą vykdę asmenys užtikrino viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tinkamą konkurenciją. Ginčijamuose sprendimuose nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių manyti priešingai. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad viešuosiuose pirkimuose tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susiklostę teisiniai santykiai yra civiliniai, todėl jiems yra taikomas dispozityvumo metodas, grindžiamas principu „leidžiam visa, kas neuždrausta“. Toks draudimas prieštarauja proporcingumo principui. Tai, kad toks asmuo dalyvauja pirkime, savaime nereiškia viešųjų pirkimų principo pažeidimo, todėl toks ribojimas yra neproporcingas bei prieštarauja racionalumo principui, kadangi tai kaip tik sudaro prielaidas racionalesniam lėšų panaudojimui ir perkančiosios organizacijos poreikių patenkinimui. Pirkimas galėjo neįvykti ir pareiškėjos poreikiai būtų likę nepatenkinti, kadangi kiti du tiekėjai, kuriems buvo išsiųsti kvietimai, neišreiškė noro dalyvauti Pirkime, tai galėjo lemti projekto žlugimą. Pirkimas buvo itin mažos vertės, tačiau pareiškėjai itin reikšmingas. Be topografinės nuotraukos sudarymo, nebūtų įmanoma įvykdyti kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstrukcijos. Taip pat draudimas riboja ir ūkinės veiklos laisvę, kadangi pagal Konstituciją riboti konstitucines teises ir laisves galima, jeigu laikomasi atitinkamų sąlygų. Šiuo atveju ginčijamais sprendimais nustatomas ribojimas perkančiosioms organizacijoms priimti susijusių ūkio subjektų pasiūlymus, o tokiems subjektams – dalyvauti tam tikruose viešuosiuose pirkimuose, nors toks draudimas nepateisinamas jokiomis teisės aktų nuostatomis nei bendrais proporcingumo ir racionalumo principais. Pažymėjo, kad Pirkimo metu buvo užtikrintas nešališkumo principo laikymasis, kadangi pirkimus vykdo ir organizuoja pirkimo komisija arba pirkimo organizatorius, kiekvienas viešųjų pirkimų komisijos narys ir ekspertas pasirašo nešališkumo deklaraciją. Jei asmens atžvilgiu kyla atitinkamos aplinkybės, jis privalo nusišalinti nuo pirkimo. Pirkimo organizatorius privalo išlikti nešališkas viso Pirkimo metu. Tai, kad su konkrečia įmone susijęs ne pirkimo organizatorius, o perkančiosios organizacijos vadovas, yra visiškai šalutinė aplinkybė, neturinti įtakos viešųjų pirkimų principų laikymuisi. Šiuo atveju jokios aplinkybės nusišalinti neegzistavo, Pirkimo organizatorė visą Pirkimo vykdymo laiką laikėsi pasirašytos nešališkumo deklaracijos, o viso Pirkimo metu buvo laikomasi visų viešųjų pirkimų principų. Pirkimo metu nebuvo sudarytos sąlygos susijusioms įmonėms įgyti neteisėtą konkurencinį pranašumą kitų tiekėjų atžvilgiu: visos įmonės varžėsi lygiais pagrindais, visiems tuo pačiu metu buvo išsiųsti vienodo turinio ir su vienodais reikalavimais kvietimai teikti pasiūlymus iki tam tikros datos; viso bendrovės buvo pasirinktos dėl jų žinomumo geodezijos – topografinių nuotraukų darymo rinkoje, turinčios gerą vardą ir reputaciją. Pareiškėja tikėjosi, kad Pirkimo metu susirungs pakankamai konkurencingos ir pajėgios įmonės, visos turės lygiavertes galimybes konkuruoti Pirkime. Pasiūlymai buvo vertinami taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų, todėl prielaidos palankesniam bet kurio iš tiekėjų pasiūlymo vertinimui neegzistavo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja turėjo galimybę Pirkimą vykdyti iš vieno tiekėjo, tačiau apklausė tris. Toks veiksmas užtikrino tinkamą konkurenciją Pirkime ir apskritai pašalino bet kokias prielaidas vieno ar kito tiekėjo protegavimui.

3Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.

4Pateiktame atsiliepime atsakovė NMA prie ŽŪM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad absoliutus draudimas pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija vienaip ar kitaip susijusiems asmenims yra nenumatytas teisės aktuose, neproporcingas, neracionalus ir ribojantis ūkinės veiklos laisvę. Nors draudimas pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija vienaip ar kitaip susijusiems asmenims VPĮ tiesiogiai nėra įtvirtintas, VPĮ susijusių asmenų dalyvavimą atskirais atvejais riboja 3 str. 1 d. įtvirtintų pamatinių viešųjų pirkimų principų turinys. Tai matyti ir iš atskirų VPĮ nuostatų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos darbuotojų, atsakingų už sprendimų viešųjų pirkimų procedūrose priėmimą, nešališkumą bei nusišalinimo pareigą, o šiuo konkrečiu atveju ir iš 85 str. 3 d. įtvirtintos imperatyvios nuostatos. Pamatiniai viešųjų pirkimų principai bei įpareigojimas užtikrinti, kad pirkimus atliekantys asmenys būtų nešališki tiekėjams, yra imperatyvios VPĮ nuostatos, taikomos visose viešojo pirkimo procedūrose, nepaisant pirkimo būdo, t. y. tiek vykdant tarptautinės reikšmės (atvirus) pirkimus, tiek vykdant supaprastintus pirkimus, tiek skelbiant apie juos viešai, tiek neskelbiant. Šiuo atveju pareiškėjas vykdė neskelbiamą apklausą iš trijų tiekėjų, t. y. atliko supaprastintą pirkimą, kuriam taikomos VPĮ IV skyriaus nuostatos. Nors supaprastintų viešųjų pirkimų procedūroms taikoma paprastesnė tvarka, tačiau tam tikros VPĮ nuostatos yra universalios. Teiginiams pagrįsti remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą. Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo. CK ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPĮ pirmumo naudai pasireiškia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ įtvirtintos blanketinės nuostatos. Todėl pareiškėjos teiginys, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viešuosiuose pirkimuose tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo susiklostę teisiniai santykiai yra civiliniai (privatinės teisės) santykiai, todėl jiems yra taikomas dispozityvumo metodas, grindžiamas principu „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, yra teisingas tik tiek, kiek jis nepažeidžia imperatyvių VPĮ nuostatų (įskaitant, bet neapsiribojant viešųjų pirkimų principais). Agentūra nėra institucija, nustatanti draudimus viešųjų pirkimų srityje, juo labiau nustatanti absoliutų draudimą perkančiosios organizacijos vykdomuose pirkimuose dalyvauti vienokiu ar kitokiu būdu su perkančiąja organizacija susijusiems tiekėjams (tai yra įstatymo leidėjo prerogatyva), pareiškėjo teiginys, kad draudimas pirkime dalyvauti susijusiems asmenims prieštarauja proporcingumo principui ir riboja ūkinės veiklos laisvę pagal Konstitucinio Teismo praktiką šioje byloje savaime nėra pagrįstas. Agentūra, atlikdama pareiškėjos atlikto viešojo pirkimo vertinimą bei priimdama sprendimą už nustatytą VPĮ pažeidimą taikyti atitinkamo dydžio sankciją, vadovavosi išskirtinai VPĮ ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais ES paramos administravimą (Administravimo taisyklėmis) bei su pareiškėja pasirašyta Paramos sutartimi, taip užtikrindama viešąjį interesą - apsaugoti visuomenę nuo neskaidrių ir neteisėtų ES paramos gavėjų veiksmų įsisavinant ES lėšas. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad draudimas dalyvauti viešajame pirkime vien dėl sąsajos su perkančiąja organizacija yra nesuderinamas su racionalumo principu, kadangi tai kaip tik sudaro prielaidas racionalesniam lėšų panaudojimui ir perkančiosios organizacijos poreikių patenkinimui. Pirkimų tikslas - vadovaujantis šio Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas - gali būti pasiektas pirmiausia įgyvendinant skaidrumo principą, t. y. pritraukiant pirkime dalyvauti kuo daugiau tiekėjų. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija privalo skatinti realią ir sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kad galėtų įsigyti norimas prekes, paslaugas ar darbus už kuo mažesnę kainą. Tikroji (sąžiningoji) tiekėjų konkurencija užtikrinama tik vykdant skelbiamus pirkimus, nes tokių pirkimų aktyvūs dalyviai yra ne perkančiosios organizacijos, o tiekėjai, kurie patys savo nuožiūra sprendžia apie norą ir (ar) galimybes juose dalyvauti. Neskelbiamų pirkimų atveju yra priešingai, nes visas aktyvaus dalyvio vaidmuo tenka perkančiajai organizacijai, t. y. būtent nuo jos pasirinkto tiekėjo tiesiogiai priklauso pirkimo rezultatas, kartu ir realios tiekėjų konkurencijos bei racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju vien sprendimas vykdyti apklausos procedūrą (nors toks sprendimas ir pagrįstas įstatymu) savaime suponuoja, pirmiausia, sąžiningos tiekėjų konkurencijos apribojimą kartu ir pirkimo eigą bei baigtį. Pasirinkus apklausos procedūrą, nebuvo užtikrinta bent minimali tiekėjų konkurencija, nes realiai pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas, todėl nėra pagrindo pareiškėjai tvirtinti įgyvendinus racionalaus lėšų panaudojimo principą. Pažymėjo, kad vien tik ekonominė viešojo pirkimo sutarties nauda perkančiajai organizacijai (ir net visai visuomenei) nenusveria jos pareigos tinkamai ir teisėtai iš visų tiekėjų pasiūlymų išrinkti laimėtoją. Pripažinus atliktą pirkimą neteisėtu, nes pareiškėja savo veiksmais pirkimo procedūrų vykdymo metu pažeidė VPĮ įtvirtintą pamatinį skaidrumo principą, savaime pripažįstama, kad nebuvo pasiektas ir pirkimo tikslas - vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Juo labiau toks pirkimas nėra pateisinamas perkančiosios organizacijos ekonomine nauda ar kitomis priežastimis. Dėl išimčių, kai draudimas pirkime dalyvauti susijusiems asmenims pateisinamas nurodo, kad asmenys, inicijuojantys / organizuojantys pirkimą ir turintys teisę priimti sprendimus perkančiosios organizacijos vardu, pasirašę nešališkumo deklaraciją įsipareigoja objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamiesi visų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principais atlikti savo pareigas bei eliminuoti tuos atvejus, kai tiekėjai yra susiję su jais ryšiais, dėl kurių gali būti pažeistas VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintas lygiateisiškumo bei skaidrumo principas. Pirkimo organizatorė, organizuodama pirkimą apklausos būdu, pati nusistato ir savo nuožiūra pasirenka potencialius tiekėjus (skirtingai nuo konkurso, kuriame gali dalyvauti visi norintys). Taigi ši apklausos procedūros specifika lemia pirkimų organizatoriaus pareigą įvertinti kiekvieną pasiūlymus pateikti kviečiamą tiekėją nešališkumo bei skaidrumo aspektu. Skirtingai nuo konkurso, kuriame gali dalyvauti visi norintys, vykdant pirkimą apklausos būdu, pirkimo rezultatai priklauso nuo pirkimo vykdytojo pasirinktų asmenų. Tokiu atveju, pasirinkdama tiekėjus, ji turi išlikti objektyvi bei eliminuoti tuos atvejus, kai jos pateikti pasiūlymus kviečiami tiekėjai yra susiję su pirkimo organizatoriumi ryšiais, dėl kurių gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kad būtent viešųjų pirkimų principai - tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas). Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja turėjo susilaikyti nuo šališkų veiksmų, t. y. jos atstovė, pirkimo organizatorė (paskirta direktoriaus įsakymu), privalėjo, pasirinkdama potencialius tiekėjus, ypač dalykiškai, objektyviai įvertinti kiekvieną jų nešališkumo ir skaidrumo aspektu, juo labiau turėjo susilaikyti nuo sprendimo pakviesti dalyvauti tiekėją UAB „Agrogeodezija“, kurios generalinis direktorius nuo 2009-01-19 buvo ir pareiškėjos direktorius, įsakymu paskyręs ją vykdyti pirkimą. Taigi realiai susiklostė ydinga situacija, kai perkančiosios organizacijos direktorius buvo ir tiekėjo, pakviesto pateikti pasiūlymą direktorius, o pirkimo organizatorė, atlikdama pirkimą, pavaldumo ryšiais buvo susijusi su M. K., kuris buvo ir perkančiosios organizacijos, ir tiekėjo vadovas. Pareiškėjos argumentas, jog tai, kad su konkrečia įmone yra susijęs ne pirkimo organizatorius, o perkančiosios organizacijos vadovas, yra visiškai šalutinė aplinkybė, neturinti jokios įtakos viešųjų pirkimų principų laikymuisi, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, iš pateiktų dokumentų matyti, kad perkančiosios organizacijos direktorius, dar prieš pirkimą paskyręs pirkimo organizatorę R. L. (2012-03-22), o vėliau (2012-04-05) patvirtinęs savo parašu tiekėjų apklausos pažymą (kurioje užfiksuoti atlikto pirkimo rezultatai), turėjo galimybę stebėti pirkimo eigą bei ją paveikti (kaip minėta, darant įtaką pavaldumo ryšiais susijusiems asmenims). Pačiuose kvietimuose būtent M. K. nurodytas kaip kontaktinis asmuo, į kurį buvo galima kreiptis dėl pirkimo dokumentų aiškinimo. Taigi pateikti faktai tik patvirtina, kad nors formaliai pirkimo organizatore buvo paskirta R. L., realiai aktyviai pirkimo procedūroje dalyvavo ir pats M. K., kuris pasirašė paslaugų sutartį pareiškėjos vardu bei priimtą sprendimą patvirtinti laimėtoją ir su juo sudaryti sutartį patvirtino savo parašu. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010-09-07 įsakymą Nr. 1S-135 „Dėl etiško elgesio viešuosiuose pirkimuose mokomosios priemonės patvirtinimo“, tuo atveju, kai pirkimas yra įvykęs ir perkančiosios organizacijos vadovas turi pasirašyti pirkimo sutarti tačiau jis yra susijęs su pirkimo sutartį laimėjusiu tiekėju ir dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, rekomenduojama nutraukti pirkimą. Nors šios taisyklės ir neturi privalomosios galios, tačiau jos orientuojamos į etiškus perkančiųjų organizacijų atstovus, siekiant skaidrių ir nešališkų pirkimų vykdymo. Todėl susiklosčius situacijai, kai perkančiosios organizacijos vadovas turėtų pasirašyti pirkimo sutartį, tačiau jis yra susijęs su pirkimo sutartį laimėjusiu tiekėju ir dėl to kyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas, sąžiningas ir etiškas perkančiosios organizacijos vadovo sprendimas turėtų būti pirkimo nutraukimas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ normų, būtent 3 straipsnio nuostatų, laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantas. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą, kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Taigi, pareiškėjos vien tik formalus VPĮ laikymasis vykdant apklausos procedūrą (direktoriaus įsakymas dėl pirkimo organizatoriaus paskyrimo vykdyti pirkimą bei jo nešališkumo deklaracijos pasirašymas, potencialių tiekėjų, kviečiamų pateikti pasiūlymus, pasirinkimas) savaime dar neįrodo, kad pareiškėja laikėsi skaidrumo principo. Be to, visiškai naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog viešojo pirkimo komisijos nario ar ekspertų pasirašytos nešališkumo deklaracijos savaime neužtikrina šių subjektų objektyvaus elgesio, o yra daugiau prevencinė priemonė, t. y. deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis viešojo pirkimo komisijos nario ar ekspertų nario nešališkumo įrodymas. Kita vertus, nešališkumo deklaracijoje nurodytos aplinkybės, suponuojančios viešojo pirkimo komisijos nario ar eksperto pareigą nusišalinti, iš esmės susijusios su giminystės ryšiais ar finansiniais interesais (kapitalo, valdymo sąsaja), tačiau, kasacinio teismo vertinimu, jos negali būti laikomos vienintelėmis, t. y. neįtvirtintas asmenų galimu šališkumo pagrindu baigtinis sąrašas. Be viso to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Dėl to VPĮ nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovu nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo ar jos taikymo negalimumo, žalos atlyginimo). Todėl negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principų pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Kadangi iš VPĮ 3 str. formuluotės matyti, kad VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas - perkančioji organizacija, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, jog, vykdant pirkimo procedūrą nuo pradžios iki pabaigos, buvo laikytasi visų pamatinių viešųjų pirkimų principų, pagrindžiant savo veiksmų teisėtumą ne tik formaliu, bet ir turininguoju aspektu. Pareiškėjos skundo teiginys, kad ji turėjo galimybę Pirkimą vykdyti iš vieno tiekėjo, o apklausė tris tiekėjus, tokiais savo veiksmais užtikrino tinkamą konkurenciją Pirkime ir apskritai pašalino bet kokias prielaidas vieno ar kito tiekėjo protegavimui yra nepagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus formaliai atliktą procedūrą. Vien pareiškėjos formaliai atlikta pirkimo procedūra (vietoj vieno tiekėjo apklausiant tris tiekėjus) dar neįrodo, kad buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija ir eliminuota bet kokia vieno tiekėjo protegavimo prielaida, nes realiai dalyvavo tik vienas tiekėjas, t. y. tas, kuris susijęs su pareiškėja. Vien šis objektyviais duomenimis byloje pagristas faktas, kuris pripažintas neteisėtu skaidrumo principo aspektu, pagristai suponuoja tiekėjo protegavimo prielaida. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nors formaliai ir parengti pakvietimai pateikti pasiūlymus trims tiekėjams, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jie realiai pasiekė visus adresatus. Taip pat byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu pareiškėja išsirinko potencialius tiekėjus, kuriems buvo išsiųsti kvietimai pateikti pasiūlymus. Pareiškėja, pasirinkdama tiekėjus, turėjo būti ypač atsakinga, atidi ir rūpestinga, protingai įvertinti kiekvieną pasirenkamą tiekėją ne tik skaidrumo, bet ir daugeliu kitų aspektų: ar tiekėjas gali realiai suteikti perkamas paslaugas, ar jis pajėgus įvykdyti sutartį, ar, atsižvelgiant į pirkimo objektą ir pirkimo vertę, jis apskritai gali būti suinteresuotas dalyvavimu pirkime ir pan.).

5Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

6Pateiktame atsiliepime atsakovė ŽŪM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NMA ir pareiškėja sudarė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Pareiškėjos direktoriaus įsakymu Pirkimo organizatore buvo paskirta R. L., kuri nešališkumo deklaracijoje pasižadėjo objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo ir kt. atlikti Pirkimo organizatoriaus pareigas. Pirkimo organizatorė, organizuodama pirkimą apklausos būdu, pati nusistatė ir savo nuožiūra pasirinko potencialius tiekėjus. Tokia apklausos specifika lėmė Pirkimo organizatoriaus pareigą įvertinti kiekvieną pasiūlymus pateikti kviečiamą tiekėją nešališkumo ir skaidrumo aspektu. Pirkimo rezultatai šiuo atveju priklauso nuo Pirkimo organizatoriaus pasirinktų asmenų. Pasirinkdama tiekėjus, Pirkimo organizatorė turi išlikti objektyvi bei eliminuoti tuos atvejus, kai jos pateikti pasiūlymus kviečiami tiekėjai yra susiję su pirkimo organizatore ryšiais, dėl kurių gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Pažymėjo, kad Pirkimo organizatorė, organizuodama pirkimą apklausos būdu, kreipėsi į tris tiekėjus, tarp jų ir UAB „Agrogeodezija“, kurios generalinis direktorius yra M. K.. UAB „Agrogeodezija“ Pirkimo organizatorės sprendimu, patvirtintu pareiškėjos direktoriaus, buvo pripažinta pirkimo laimėtoja. Pareiškėja ir minėta bendrovė 2012-04-30 sudarė sutartį Nr. 159-1 dėl žemės sklypų topografinės nuotraukos sudarymo. Vertinant pareiškėjos veiksmus skaidrumo principo aspektu, šiuo atveju Pirkimo organizatorė nutarė sudaryti pirkimo sutartis su pavaldumo ryšiais susijusiu asmeniu, kurio įsakymu ji pati buvo paskirta. Mano, kad tokio potencialaus teikėjo, kuris per vadovą yra susijęs su perkančiąja organizacija, pasirinkimas nėra skaidrus. Neskaidriai pasirinkus vieną iš apklausos dalyvių, pažeidžiamas ir tiekėjų lygiateisiškumo principas. Pirkimo organizatorei apklausoje pakvietus dalyvauti UAB „Agrogeodezija“, kurios generalinis direktorius yra ir perkančiosios organizacijos direktorius, Pirkimo organizatorė tokiu sprendimu eliminavo vieną iš rinkoje esančių ir analogiškas paslaugas teikiančių tiekėjų, tokiu būdu buvo pažeistas VPĮ 3 str. 1 d. nustatytas skaidrumo ir lygiateisiškumo principas.

7Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

8Skundas netenkinamas.

9Administracinės bylos proceso šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėja Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ paramos sutartį Nr.11G-KP-11-1-002218-PR001 (toliau – Paramos sutartis), kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Pasvalio rajono Daujėnų ir Girstūnų kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“ Nr. ( - ). Įgyvendindama šį projektą, pareiškėja vykdė supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą topografinės nuotraukos sudarymo paslaugoms pirkti apklausos būdu, kurio metu jos paskirta pirkimų organizatorė R. L. paštu išsiuntė 2012 m. kovo 26 d. kvietimus dalyvauti apklausoje ir iki 2013 m. balandžio 5 d. pateikti pasiūlymus trims bendrovėms – UAB „Cowi Lietuva“, UAB „Agrogeodezija“ ir UAB „Žemės sklypas“. Pasiūlymą pirkimui pateikė tik UAB „Agrogeodezija“, kuri už topografinės nuotraukos sudarymą pasiūlė 20 570 Lt kainą. M. K., kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra tiek Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacijos direktorius, tiek pirkimą laimėjusios UAB „Agrogeodezija“ generalinis direktorius, 2012 m. kovo 26 d. kvietimuose pateikti pasiūlymus buvo nurodytas kontaktiniu asmeniu, patvirtino 2012-04-05 tiekėjų apklausos pažymą bei, kaip nustatyta šalių atstovų paaiškinimais, asociacijos vardu sudarė sutartį su UAB „Agrogeodezija“.

10NMA prie ŽŪM Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyrius, atlikęs apklausos dokumentacijos įvertinimą, 2013 m. liepos 03 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. KP-(10.6.1.)-Pa-185, pripažino, kad pareiškėja, vykdydama minėtą viešąjį pirkimą, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl pirkimas negali būti laikomas atliktas tinkamai, ir nusprendė, jog mokėjimo prašymo vertinimo metu pareiškėjos investicijai bus taikoma 50 procentų dydžio sankcija, jos dydį skaičiuojant nuo tos pirkimo sutarties dalies, kuri finansuojama paramos lėšomis. Sprendime nurodyta, kad Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacijos direktoriaus M. K. 2012 m. kovo 22 d. įsakymu paskirta pirkimo organizatorė R. L. kreipėsi į tris tiekėjus, tarp jų – ir į UAB „Agrogeodezija“, kurios generaliniu direktoriumi yra tas pats M. K., pastaroji bendrovė, pirkimo organizatorės sprendimu, patvirtintu M. K., buvo pripažinta pirkimo laimėtoja ir su šia bendrove pasirašyta sutartis. Skirtingai nuo konkurso, kuriame gali dalyvauti visi norintys, vykdant pirkimą apklausos būdu, pirkimo rezultatai priklauso nuo pirkimo organizatoriaus parinktų asmenų. Tokiu atveju, pasirinkdamas tiekėjus, jis turi išlikti objektyvus ir eliminuoti atvejus, kai jo pateikti pasiūlymus kviečiami tiekėjai yra susiję su pirkimo organizatoriumi ryšiais, dėl kurių gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2013 m. liepos 26 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama panaikinti sprendimą, tačiau pastaroji 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 3JA-159-133 skundžiamą sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

11Pareiškėja Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacija, ginčydama minėtus NMA prie ŽŪM ir ŽŪM sprendimus, teigia, kad: absoliutus draudimas pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija nėra numatytas; toks draudimas galėtų būti pateisinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pirkimas yra vykdomas šališkai ir nepagrįstai suteikiant konkurencinį pranašumą susijusiems asmenims.

12Pareiškėja, vykdydama prekių, paslaugų ar darbų, kuriems įsigyti suteikiama parama, supaprastintą viešąjį pirkimą, kaip numato Paramos sutarties 1.1. ir 5.4. punktai, privalėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo ir Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklių, patvirtintų jos direktoriaus 2011-03-14 įsakymu Nr. 1. Nors, kaip ir nurodo pareiškėja, nei teisės aktuose, nei Tvarkos taisyklėse tiesiogiai nėra nustatytas absoliutus draudimas viešajame pirkime dalyvauti su perkančiąja organizacija susijusiems asmenims, tai savaime nereiškia, kad tokie asmenys gali dalyvauti bet kokiu būdu vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, kadangi toks aiškinimas prieštarautų bendriesiems teisės principams, kurių turinio konkreti išraiška įtvirtinta ir viešųjų pirkimų principuose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; kt.). VPĮ 3 str. 1 d. nustato, jog Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacijos supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos taisyklių 5 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintoje viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (I) (Teismų praktika Nr. 38), apibendrinant kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodoma, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (rationae materia kriterijus), inter alia tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo konkurso [turiningieji] tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje, taigi apgintas viešasis interesas. Vienodo požiūrio (lygiateisiškumo) principas apima perkančiosios organizacijos pareigą elgtis skaidriai, siekiant patikrinti, ar šios buvo laikytasi (Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 18 d. Sprendimą HI, C‑92/00, Rink. p. I‑5553). Taigi perkančiajai organizacijai pažeidus vienodo požiūrio principą, kartu neužtikrinamas procedūrų skaidrumas. Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Skaidrumas visų pirma suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Reikalavimas paskelbti apie viešąjį pirkimą nėra absoliutus. VPĮ įtvirtintos šio reikalavimo išimtys. Antai skaidrumo principas nebus pažeistas, kai esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., ypatingos skubos atvejai, atsiradę dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, situacijos, kai dėl techninių ar meninio pobūdžio priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, sutartį gali įvykdyti tik konkretus ūkio subjektas) leidžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartį be išankstinio kvietimo dalyvauti konkurse (VPĮ 56 straipsnis). Dėl šių nuostatų, kurių taikymas savaime nelemia skaidrumo stokos, išimtinio pobūdžio jos turi būti aiškinamos siaurai ir taikomos griežtai. Be to, jų taikymo poreikį ir teisėtumą turi įrodyti asmuo, norintis jomis pasinaudoti. Piktnaudžiaujant išimtinio pobūdžio teise vykdyti neskelbiamų derybų pirkimus, bus pažeistas ne tik tiekėjų lygiateisiškumas, bet ir skaidrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).

13Tvarkos taisyklių 96-96.7 p. numato, kad supaprastintas viešasis pirkimas gali būti atliekamas šiais būdais: supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso; supaprastintų skelbiamų derybų; supaprastinto konkurencinio dialogo; supaprastinto atviro projekto konkurso; supaprastinto riboto projekto konkurso; apklausos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama viešąjį pirkimą įvykdyti nepažeisdama VPĮ 3 str. principų, jį turėjo vykdyti būdu, kurio metu nustatyta tvarka apie pirkimą informuojami visi galimi tiekėjai, o norėdama jį vykdyti apklausos būdu – nekviesti jame dalyvauti su ja susijusio asmens. Kviesdama dalyvauti apklausoje tokį (susijusį) asmenį vieną ar kartu su kitais asmenims, pareiškėja turėtų pagrįsti būtinybę tai daryti, kadangi priešingu atveju, t. t. nemotyvuojant, kodėl būtent šis juridinis asmuo, kurio vadovas kartu yra ir perkančiosios organizacijos vadovas, o ne kitas asmuo yra kviečiamas, yra pažeidžiamas skaidrumo, o kartu – ir lygiateisiškumo principas. Šiuo atveju pareiškėja neteigia buvus būtinybę pirkimą vykdyti apklausos būdu, taip pat buvus būtinybę kviesti būtent UAB „Agrogeodezija“ dalyvauti pirkime, todėl tokie jos veiksmai pagrįstai pripažinti pažeidžiantys VPĮ 3 str. principus, atitinkamai – jai pagrįstai skirta sankcija, dėl kurios dydžio ginčo nėra.

14Pareiškėjos teiginiai, kad nešališko principo laikymasis buvo užtikrintas pirkimo organizatoriumi paskiriant nesuinteresuotą darbuotoją, taip pat kad draudimas galėtų būti pateisinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų įrodyta, kad pirkimas yra vykdomas šališkai, nėra pagrįsti: aplinkybė, kad viešajam pirkimui vykdyti buvo paskirtas darbuotojas – pirkimo organizatorius, kuris nėra susijęs su tiekėju, savaime nepatvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis jau yra užtikrinamas viešųjų pirkimų principų laikymasis, kadangi pirkimo organizatorius vis tiek yra pavaldus perkančiajai organizacijai, kurios vadovas tuo pačiu yra ir tiekėjo vadovas; kadangi skaidrumo principo laikymasis viešajame pirkime, kuriame dalyvauja su perkančiąja organizacija susijęs asmuo, objektyviai gali būti užtikrinamas tik kviečiant visus potencialius tiekėjus dalyvauti tokiame pirkime, būtent pareiškėja turi pagrįsti būtinybę viešąjį pirkimą vykdyti kitokiu būdu, kadangi įrodyti, kad pirkimas tokiomis aplinkybėmis buvo vykdomas šališkai, praktiškai nėra įmanoma.

15Netenkinus skundo dalyje dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo iš naujo vertinti projekto tinkamumą finansuoti paramos lėšomis.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

17Pareiškėjos Skroblo melioracijos statinių naudotojų asociacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai