Byla e2-108-236/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-2704-945/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams R. P. ir A. R. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno apygardos teismo teisėjams A. R. ir R. P., prašydama priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą ir abu atsakovai atsakytų visu savo turtu, o civilinė byla Nr. e2-2690-436/2017 būtų nagrinėjama kito Kauno apygardos teismo teisėjo, nes ji turi teisę į nepriklausomą bylos nagrinėjimą. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo teisėja, laikinai atliekanti Civilinių bylų skyriaus pirmininko funkcijas, R. P. rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės pareikšto nušalinimo Kauno apygardos teismo teisėjui A. R. klausimą civilinėje byloje Nr. e2-2690-436/2017 atmetė jos reikalavimą pranešti teisėjo asmens kodą ir adresą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017-09-27 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovams R. P. ir A. R. dėl žalos atlyginimo ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui.
  1. Teismas pagal ieškinio turinį sprendė, kad ieškovė prašo atsakovų atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimus Kauno apygardos teismo teisėjams reiškia dėl jų vykdant teisėjo pareigas atliktų procesinių veiksmų. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovei ne vieną kartą buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, bet valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Dėl to teismas darė išvadą, kad pakartotinai reikšdama tokio paties pobūdžio ieškinius ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
  1. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė demonstruoja neapykantą ir rodo nepagarbą teisėjams, t. y. ieškinį reiškia ne gindama savo subjektines teises, bet reikalaudama, jog teisėjai priimtų jai palankius procesinius sprendimus, perskirtų bylas ir pan. Teismas sprendė, kad toks ieškovės elgesys taip pat vertintinas kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš teisėjus.
  1. Teismas darė išvadą, kad ieškovė šiuo ieškiniu siekia paveikti jos bylas nagrinėjančius teisėjus, tokiais veiksmais ji pažeidžia teisėjo imunitetą, teismo nepriklausomumą, todėl civilinis procesas pagal tokį ieškovės ieškinį negali būti pradėtas (Teismų įstatymo 47 str., CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsisakytina priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali paskirti iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 str. 2 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė V. F. atskiruoju skundu prašo Lietuvos apeliacinio teismo pačiam nagrinėti ieškinį trijų teisėjų kolegijoje. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė šiuo ieškiniu siekia paveikti jos bylas nagrinėjančius teisėjus, tokiais veiksmais ji pažeidžia teisėjo imunitetą, teismo nepriklausomumą, todėl civilinis procesas pagal tokį ieškovės ieškinį negali būti pradėtas (Teismų įstatymo 47 str., CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Apeliantė pažymi, jog ji ginanti savo teises.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2017-09-27 nutartis paliktina nepakeista.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyti priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
  1. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
  1. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti šį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.
  1. Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos.
  1. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
  1. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiuo ieškiniu siekia paveikti jos bylas nagrinėjančius teisėjus, tokiais veiksmais ji pažeidžia teisėjo imunitetą, teismo nepriklausomumą, todėl civilinis procesas pagal tokį ieškovės ieškinį negali būti pradėtas (Teismų įstatymo 47 str., CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
  1. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiais konkrečiais teisiniais argumentais ir kaip apeliantė įrodinėja pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą. Pateikti skunde samprotavimai apie teisėjų neteisėtus veiksmus nėra pagrįsti ar patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, nelaikytini teisiškai reikšmingais teisingam šios bylos išnagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsisakymo priimti ieškinį.
  1. Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja tik apeliacinius ir kitus skundus dėl neįsiteisėjusių apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių civilinėse ir baudžiamosiose bylose, todėl apeliantės samprotavimai, kad jos pareikštą ieškinį turėtų iš esmės išnagrinėti būtent Lietuvos apeliacinis teismas, nevertintini.
  1. Be to, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, t. y. civilinė byla neiškeliama tol, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą.
  1. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
  1. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
  1. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai