Byla e2-670-464/2020
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1354-273/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei teisėjai A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. B.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakove nurodytos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos A. S. priteisti 160 000 Eur žalos atlyginimą.

62.

7Nurodė, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo siekė susigrąžinti trečiojo asmens G. B., pasak ieškovės, neteisėtai užvaldytą 160 000 Eur vertės turtą. Tačiau toks jos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo priimtas, teisėjai konstatavus, kad jis neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų. Ieškovės nuomone, jos pareiškimą nagrinėjusi teisėja, priimdama tokį, ieškovės nuomone, neteisėtą sprendimą, elgėsi neteisėtai, nepagrįstai toleravo trečiojo asmens neteisėtus veiksmus, nevykdė teisingumo. Todėl prašo priteisti 160 000 Eur žalos, lygios jos pareikštam ir nepagrįstai nepriimtam pareiškimui, atlyginimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

93.

10Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį ir kartu su priedais grąžino ieškovei.

114.

12Teismas nustatė, kad V. F. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama sugrąžinti iš skolininko G. B. daiktus ir įrangą natūra arba skolininkui negrąžinant daiktų ir įrangos natūra, priteisti 160 000 Eur. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja A. S. 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (kreditorės) pareiškimą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjos reikalavimas yra aiškiai nesuformuluotas, daiktų įkainojimas nėra pagrįstas, t. y. padarė išvadą, kad šis procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja su tapačiu reikalavimu jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Vilniaus apygardos teismą ir Kauno apylinkės teismą.

135.

14Kita vertus, teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą reiškia teisėjai dėl jos atliktų procesinių veiksmų, vykdant teisėjos pareigas. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad tai nėra pirmas kartas, kuomet ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos / nuostolių atlyginimo priteisimo iš teisėjų. Jai ne kartą jau buvo išaiškinta, kad atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1673-640/2020; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1282-324/2020).

156.

16Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, nekeisdama savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, reiškia, kad ji piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), atitinkamai, iš esmės pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso. Toks ieškovės elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi.

177.

18Pripažinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, šiuo atveju nebūtų veiksmingas, nes ieškovė nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų, teismas nutarė šio instituto netaikyti ir atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19III. Atskirojo skundo argumentai

208.

21Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

228.1.

23Teismas neteisingai nustatė ieškinio faktinį pagrindą, materialinis reikalavimo pagrindas nėra susijęs su atsakovės kaip teisėjos veikla.

248.2.

25Nustatęs, kad ieškovė ir anksčiau tokių neteisėtai nustatytų ieškinių trūkumų nešalino, teismas turėjo suprasti, kad ji reikalauja tik to, kas jai priklauso. Toks teismų elgesys yra amoralus.

268.3.

27Skundžiamą nutartį priėmė nesąžiningas, įstatymus pažeidžiantis teismas.

28Teisėja

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Dėl prie atskirojo skundo pridedamų procesinių dokumentų

312.

32Apeliantė V. F. kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2KT-40-407/2020.

333.

34Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė nepateikė prašymo priimti pateiktus procesinius dokumentus ir neįvardijo, kokią reikšmę jie turi nagrinėjamai bylai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia. Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį

354.

36Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

375.

38Pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims ir kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje, kurioje ir yra sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, teismas turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės.

396.

40Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad atsakove ieškinyje įvardyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja, atsisakydama priimti jos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškinyje trečiuoju asmeniu nurodytam G. B. dėl turto išreikalavimo arba jo vertės priteisimo, elgėsi amoraliai, priešingai teisei, todėl prašo iš jos priteisti pareiškimo sumą, t. y. 160 000 Eur. Ir nors atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai identifikavo ieškinio esmę ir padarė neteisingą išvadą, kad reikalavimas atsakove įvardytai teisėjai yra reiškiamas dėl jos, kaip teisėja, veiklos, tačiau pačios apeliantės ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, dėstomi argumentai bei nurodytos aplinkybės, kitokio vertinimo, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.

417.

42Pati apeliantė savo ieškinyje aiškiai nurodė, kad jos įrodinėjama žala susijusi su atsakove nurodytos teisėjos priimtu procesiniu sprendimu, sprendžiant jos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. Apeliantės įsitikinimu, atitinkamas procesinis sprendimas neteisėtas. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė prašo žalos, kurią sieja su teisėjos veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Ieškinyje keliamas teisėjos, atlikusios jai valstybės deleguotas funkcijas, susijusias su teisingumo vykdymu, atsakomybės klausimas.

438.

44Teismų praktika dėl teisėjų civilinės atsakomybės ir jų imuniteto yra labai aiški bei nuosekliai išplėtota. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtintas tiek Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje, todėl įprastai teisėjai nėra traukiami atsakovais reiškiant ieškinius žalai dėl teisėjo veiksmų atlyginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-796/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018 ).

459.

46Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovavimo teismuose 3.22.2. papunktį, Teisingumo ministerija atstovauja valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Pagal Vyriausybės nutarimo 3.23 punktą, kitose nei 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

4710.

48Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad apeliantei gerai žinoma aplinkybė, kad ji negali pateikti tiesioginių reikalavimų dėl žalos atlyginimo teisėjui, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jau ne kartą buvo jai išaiškinę, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu turi būti įvardijamas ne konkretus teisėjas, o valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinė byla Nr. e2-1673-640/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis civilinė byla Nr. e2-1282-324/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-636-370/2020; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

4911.

50Taip pat teismai jau daugelį kartų buvo išaiškinę apeliantei, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja procesiškai tinkamą paties asmens, kuris siekia inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, elgesį. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, įskaitytinai ir apeliantui (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Taigi, kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, kreipimosi į teismą teisė nėra absoliuti ir negali būti įgyvendinama nesilaikant nustatytos tvarkos, privalomos visiems asmenims, taigi ir apeliantei.

5112.

52Apeliantei visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau keliasdešimt kartų buvo išvardinti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jos procesiniai dokumentai (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1173-516/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-72-178/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-107-186/2018; 2018 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-236/2018 ir kt.). Vien per šiuos, 2020 metus, Lietuvos apeliaciniame teisme gautos ir užregistruotos 20 civilinių bylų pagal apeliantės atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atisakyta priimti / laikyti nepaduotais jos ieškiniai dėl to, kad jie neatitiko tokiems procesiniams dokumentas keliamų turinio ir formos reikalavimų.

5313.

54Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokių procesinio įstatymo nesilaikymo atvejų. Tik taip ir yra užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 straipsnis). Todėl jeigu asmuo aiškiai piktnaudžiauja subjektine teise, tai jis negali tikėtis savo teisių gynybos, tai reglamentuota CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtintas tiesioginis draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, o teismas atsisako ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises. Apeliantės elgesys aiškiai neatitinka minėto įstatymo imperatyvo.

5514.

56Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog apeliantė, kas kartą teikdama tapataus turinio dokumentus, iš esmės pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso – apeliantė negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos tiek ilgai besitęsiantį netinkamą jos elgesį, akivaizdžiai liudijantį piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise.

5715.

58Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas ieškinio priėmimo klausimą sprendusios teisėjos nešališkumas. Vien apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo.

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakove... 6. 2.... 7. Nurodė, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 3.... 10. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti... 11. 4.... 12. Teismas nustatė, kad V. F. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su... 13. 5.... 14. Kita vertus, teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą reiškia teisėjai... 15. 6.... 16. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, nekeisdama savo elgesio, kas kartą... 17. 7.... 18. Pripažinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, skirtas... 19. III. Atskirojo skundo argumentai... 20. 8.... 21. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5... 22. 8.1.... 23. Teismas neteisingai nustatė ieškinio faktinį pagrindą, materialinis... 24. 8.2.... 25. Nustatęs, kad ieškovė ir anksčiau tokių neteisėtai nustatytų ieškinių... 26. 8.3.... 27. Skundžiamą nutartį priėmė nesąžiningas, įstatymus pažeidžiantis... 28. Teisėja... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30. Dėl prie atskirojo skundo pridedamų procesinių dokumentų ... 31. 2.... 32. Apeliantė V. F. kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos apeliacinio... 33. 3.... 34. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 35. 4.... 36. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria... 37. 5.... 38. Pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu,... 39. 6.... 40. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos... 41. 7.... 42. Pati apeliantė savo ieškinyje aiškiai nurodė, kad jos įrodinėjama žala... 43. 8.... 44. Teismų praktika dėl teisėjų civilinės atsakomybės ir jų imuniteto yra... 45. 9.... 46. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.... 47. 10.... 48. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad... 49. 11.... 50. Taip pat teismai jau daugelį kartų buvo išaiškinę apeliantei, kad... 51. 12.... 52. Apeliantei visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau... 53. 13.... 54. Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas... 55. 14.... 56. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir... 57. 15.... 58. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kuriais... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 60. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą....