Byla 2-276-881/2020
Dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys – M. S., Š. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrika“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-661-357/2019 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrika“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ pareiškimą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys – M. S., Š. M..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Industrika“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Draugo petys“. 2017 m. spalio 26 d. nutartimi įmonės pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

82.

9Pareiškėja BUAB „Industrika“ bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „Industrika“ bankrotą tyčiniu.

103.

11Nurodė, kad UAB „Resursas“ vadovas bei vienintelis akcininkas Š. M., kuris tuo pačiu buvo ir UAB „Industrika“ akcininkas bei komercijos direktorius, nepaisydamas nemokios įmonės UAB „Industrika“ finansinių sunkumų ir priteistų skolų bei jos atžvilgiu išduotų vykdomųjų raštų, teismų ir antstolių taikyto įmonės turto arešto, susikaupusių skolų valstybės biudžetui, atsiskaitinėjo su kai kuriais UAB „Industrika“ kreditoriais 2016 metais ir po 2017 m. kovo 2 d, kai Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta UAB „Industrika“ bankroto byla.

124.

13Pagal pateiktas buhalterines pažymas su priedais už 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. balandžio 30 d. laikotarpį (buhalterinės pažymos Nr. 16/01, Nr. 16/02, Nr. 16/03, Nr. 16/04, Nr. 16/05, Nr.16/06, Nr.16/07, Nr.16/08, Nr. 16/09, Nr. 16/10, Nr.16/11, Nr.16/12, Nr. 17/01, Nr. 17/02, Nr.17/03, Nr.17/04) UAB „Resursas“ privedė UAB „Industrika“ prie bankroto tyčiniais veiksmais, nes naudojosi nemokios įmonės UAB „Industrika“ uždirbtomis lėšomis iš rangos sutarčių Lietuvoje bei Švedijoje, kaip nemokamu kreditu, bei atsiskaitinėjo tik su dalimi pasirinktų kreditorių.

145.

15UAB „Resursas“ vykdė neteisėtus atsiskaitymus ir po bankroto bylos iškėlimo, tačiau nemokėjo UAB „Industrika“ tiesiogiai, todėl neteisėtai mažino šios įmonės trumpalaikį turtą. Finansinių sunkumų turinti UAB „Industrika“ ne tik atlikinėjo rangos darbus Lietuvoje ir Švedijoje iš savo apyvartinių lėšų bei įmonės kreditorių sąskaita, bet nuo 2016 m. gegužės mėnesio UAB „Industrika“ prieš savo valią kreditavo UAB „Resursas“ veiklą, pajamas gaudama iš užsakovo „Nordic Power Service“ Oy (toliau – NPS), nors rangos darbus atliko UAB „Industrika“. UAB „Resursas“ nemokėjo UAB ,,Industrika“ už atliktus darbus ir tuo privedė prie bankroto.

166.

17Tyčinio bankroto sudėtį taip pat sudaro akcininkų ir vadovų apgaulingi veiksmai, sudarant nesąžiningą Jungtinės veiklos sutartį (su vėlesniais papildymais), kuria minėti asmenys įmonių vardu susitarė, jog 95 proc. nuostolių teks UAB „Industrika“, o uždirbtas UAB „Industrika“ rangos pajamas gaus UAB „Resursas“. Papildomas susitarimas sudarytas 2016 m. birželio mėnesį, kai iš esmės jau buvo baigti visi rangos darbai ir buvo akivaizdu, jog jokio pelno UAB „Industrika“ negaus, o patirs vien nuostolius. Be to, vykdydama neteisėtus atsiskaitymus su kai kuriais UAB „Industrika“ kreditoriais, UAB „Resursas“ panaikino savo prievoles UAB „Industrika“, sudengdama priešpriešinius reikalavimus dėl savo neteisėtų mokėjimų, tuo pačiu be eilės patenkino savo reikalavimus. Šie neteisėti UAB „Resursas“ bei jos vadovo ir abiejų įmonių akcininko Š. M. veiksmai pažeidžia imperatyvias teisės normas tiek dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo, tiek turi skolininko nesąžiningumo bei nusikalstamo bankroto požymių.

187.

19Tretieji asmenys teikė teismui duomenis (preliminarius balansus ir pelno nuostolio ataskaitas), kad tariamai 1 039 000 Eur suma yra įmonės trumpalaikis turtas (nebaigta statyba), vilkino darbų atlikimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymą UAB „Resursas“ iki pat 2016 metų pabaigos (dvi paskutines PVM sąskaitos faktūros Nr. AAA000915 ir Nr. AAA000919/1 buvo išrašytos 2016 m. gruodžio 30 d., nors darbai buvo užbaigti birželio-liepos mėnesiais). Tačiau šio turto jau nebebuvo 2016 m. gruodžio mėn., nes susijusios įmonės atliko neteisėtus tarpusavio skolų užskaitymus / įskaitymus. Klaidindami teismą tretieji asmenys teikė nepagrįstą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodė, jog UAB „Industrika“ atliko rangos darbų už 3,8 mln. Eur sumą, tačiau neteisingai nurodė, kad darbai nėra užaktuoti ir nėra gautas apmokėjimas, kai tuo tarpu pinigus UAB „Resuras“ buvo gavusi 2016 m. spalio 31 d.

208.

21Bankroto administratorės teigimu, egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai. Atsakovės veikla ir turtas buvo perkeliami į kitą įmonę, t. y. UAB „Resursas“. Vykdydama rangos darbus Švedijoje ir Lietuvoje, turėdama didelių finansinių sunkumų, UAB „Industrika“ iš esmės vykdė UAB „Resursas“ sudarytas sutartis, o pinigus už darbus gaudavo UAB „Resursas“. Be to, į šią įmonę perėjo dirbti UAB ,,Industrika“ darbuotojai. 2016 m. spalio 17 d. UAB „Industrika“ dirbo 99 darbuotojai (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 17 d. buvo atleisti 54 darbuotojai iš 153). Kai buvo sudaryti nuostolingi sandoriais, jų vykdymui UAB „Industrika“ nuo 2015 m. spalio 18 d. iki 2017 m. birželio 1 d. prisiėmė papildomai 170 darbuotojų, kas sudarė papildomus įsipareigojimus. Minėti darbuotojai Jungtinės veiklos sutarties pagrindu uždirbo pajamas ne UAB ,,Industrika“, bet UAB „Resursas“. UAB „Industrika“ gaunamos pajamos buvo naudojamos šių darbuotojų darbui apmokėti apeinant UAB „Industrika“ banko sąskaitą, kas užkirto galimybę atsiskaityti su kitais UAB ,,Industrika“ kreditoriams, nors jų reikalavimai buvo ankstesni.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

249.

25Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl BUAB „Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2610.

27Teismas nustatė, kad UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ 2015 m. spalio 17 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį bei 2016 m. birželio 3 d. Papildomą susitarimą dėl Suomijos įmonės NPS kontrakto dėl vamzdynų ir metalo konstrukcijų tiekimo bei montavimo galutiniam naudotojui Švedijos įmonei Sodra Cell. Jungtinės veiklos sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, kad po sutarties su Suomijos įmone NPS pasirašymo UAB „Resursas“ bus atsakinga už finansinio pobūdžio nurodytos sutarties vykdymo aspektus ir organizacinių darbų, reikalingų tinkamam sutarties vykdymui, atlikimą, o UAB „Industrika“ vykdys vamzdynų, plieno konstrukcijų darbus bei kitus sutartyje nurodytus gamybos, pristatymo ir montavimo darbus. Jungtinės veiklos sutarties 3.1. punkte šalys nustatė, kad UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ yra bendrai atsakingos perkančiajam subjektui už susitarimų vykdymą pagal sutarties sąlygas. Rangos darbų sutartis Nr. NPS/20150925 tarp UAB „Industrika“ ir Suomijos įmone NPS buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 16 d., kuria UAB „Industrika“ įsipareigojo Švedijoje esančiame objekte atlikti vamzdynų montavimo ir įrengimo darbus, o Suomijos įmonė NPS atitinkamai įsipareigojo atsakovei už atliktus darbus sumokėti. Jungtinės veiklos sutarties ir rangos darbų sutarties vykdymo eigoje UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ sudarė 2016 m. birželio 3 d. Papildomą susitarimą prie Jungtinės veiklos sutarties, kurio pagrindu šalys papildomai apibrėžė atsirandančios veiklos rizikos ir gautinos naudos paskirstymą tarp šalių bei nustatė kitas projekto Švedijoje vykdymo sąlygas. 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ sudarė sutartį Nr. 20151102, kurios pagrindu UAB „Resursas“ užsakė, o UAB „Industrika“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka atlikti vamzdynų ruošinių gamybos, metalo konstrukcijų gamybos bei montavimo darbus įrenginiuose pagal AB „ORLEN Lietuva“ projektą OLP 653 pagal su atsakove suderintą darbų vykdymo grafiką.

2811.

29Teismas, įvertinęs 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės balanso duomenis (turto vertė – 1 823 714 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 779 151,39 Eur), sprendė, jog įmonės nemokumas atsirado nuo 2016 m. spalio mėnesio, akcininkams dėl UAB „Industrika“ finansinės situacijos pateikus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris nebuvo tenkintas teismui nusprendus bendrovei iškelti bankroto bylą.

3012.

31Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad Jungtinės veiklos sutartį statybos rangos darbus Švedijoje turėjo vykdyti UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“. UAB „Resursas“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo jas apmokėti Suomijos įmonei NPS, tuo tarpu UAB „Industrika“ pagal faktiškai atliktus rangos darbus išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo jas apmokėti UAB „Resursas“.

3213.

33Teismas nustatė, kad UAB „Resursas“ išrašė ir pateikė NPS apmokėti 23 PVM sąskaitas faktūras (RS Nr. 000062, RS Nr. 000067, RS Nr. 000068, RS Nr. 000074, RS Nr. 000075, RS Nr. 000082, RS Nr. 000085, RS Nr. 000089, RS Nr. 000091, RS Nr. 000092, RS Nr. 000094, RS Nr. 000094/1, RS Nr. 000098, RS Nr. 000099, RS Nr. 000100, RS Nr. 000101, RS Nr. 000102, RS Nr. 000106, RS Nr. 000108, RS Nr. 000109, RS Nr. 00015, RS Nr. 000123, RS Nr. 000146), kurių vertė 3 433 535,56 Eur. Byloje esantys įrodymai (UAB „Resursas“ banko sąskaitų išrašai; Suomijos įmonės NPS surašytas patvirtinimas dėl visiško atsiskaitymo pagal Rangos darbų sutartį už atliktus statybos rangos darbus Švedijoje) patvirtina, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra apmokėtos. Teismas, įvertinęs UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonės NPS 2016 m. gruodžio 12 d. Galutinį priėmimo aktą, sprendė, kad Rangos darbų sutartis, kurios pagrindu buvo vykdomi statybos rangos darbai Švedijoje, užbaigta 2016 m. gruodžio 12 d.

3414.

35Taip pat byloje teismas nustatė, kad UAB „Industrika“ už atliktus statybos rangos darbus, vykdant įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį, išrašė ir pateikė UAB „Resursas“ apmokėti 13 PVM sąskaitas faktūras (AAA Nr. 000835, AAA Nr. 000836, AAA Nr. 000837, AAA Nr. 000838, AAA Nr. 000851, AAA Nr. 000855, AAA Nr. 000862, AAA Nr. 000869, AAA Nr. 000873, AAA Nr. 000880, AAA Nr. 000886, AAA Nr. 000915, AAA Nr. 000919/1), kurių vertė 2 928 220,09 Eur (su PVM). Taip pat nustatė, kad pagal 2015 m. lapkričio 2 d. Sutartį pagal AB „ORLEN Lietuva“ projektą OLP 653, UAB „Industrika“ išrašė ir pateikė UAB „Resursas“ apmokėti 7 PVM sąskaitas faktūras (AAA Nr. 000870, AAA Nr. 000872, AAA Nr. 000874, AAA Nr. 000881, AAA Nr. 000887, AAA Nr. 000896, AAA Nr. 000892 ), kurių vertė 463 844,16 Eur. Teismas sprendė, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras UAB „Resursas“ atsiskaitė su UAB „Industrika“, dalį lėšų mokėdama tiesiogiai UAB „Industrika“, o kitą dalį UAB „Industrika“ kreditoriams. Teismas pažymėjo, kad dėl mokėjimų už ieškovės atliekamus statybos rangos darbus atlikimo UAB „Industrika“ kreditoriams UAB „Resursas“ buvo gavusi UAB „Industrika“ 2016 m. sausio 15 d. prašymą „Dėl UAB „Industrika“ įsipareigojimų apmokėjimo tiesiogiai kreditoriams“.

3615.

37Pagal bylos duomenis (UAB „Resursas“ suvestinės, sąskaitos išrašai) nustatyta, kad UAB „Resursas“ tiesiogiai UAB „Industrika“ sumokėjo 795 300 Eur, o UAB „Industrika“ kreditoriams – 2 479 335,04 Eur sumą. Taip pat nustatė, kad iš 2 479 335,04 Eur UAB „Resursas“ sumokėjo 1 553 327,65 Eur (62,65 proc.) UAB „Industrika“ darbuotojams, 205 100 Eur (8,27 proc.) VSDFV biudžetui, 70 750 Eur (2,85 proc.) Valstybinei mokesčių inspekcijai, 650 157,39 Eur (26,22 proc.) kitiems UAB „Industrika“ kreditoriams. Teismas sutiko su trečiojo asmens Š. M. argumentais, kad UAB „Resursas“ prievolė atsiskaityti su UAB „Industrika“ už projektuose Lietuvoje ir Švedijoje atliktus statybos rangos darbus ir suteiktas paslaugas yra įvykdyta.

3816.

39Teismo vertinimu, PVM sąskaitos faktūros, kurias UAB „Resursas“ yra pateikusi Suomijos įmonė NPS, patvirtina, kad UAB „Resursas“, vykdydama projektą Švedijoje, buvo gavusi faktoringą, o šią paslaugą UAB „Resursas“ suteikė AB SEB bankas. Be to, suvestinių duomenys apie Suomijos įmonės NPS apmokėjimus Švedijos projekte tiesiogiai ir per AB SEB banko faktoringą patvirtina, kad per AB SEB banko suteiktą faktoringą UAB „Resursas“ gavo didžiąją dalį lėšų (2 237 977,04 Eur).

4017.

41Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Resursas“ pati vykdė projektui įgyvendinti reikalingų medžiagų pirkimus, sudarinėjo sutartis su subrangovais ir mokėjo jiems už atliktus rangos darbus, pirko darbuotojams, kurie vykdė darbus Švedijoje, kelionės į darbų vietą bilietus, specialius rūbus, įrankius, mokėjo už darbuotojų apgyvendinimą. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad UAB „Resursas“, vykdydama Rangos darbų sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį, naudos negavo, bet patyrė 267 552,36 Eur dydžio nuostolį (iš 3 433 535,56 Eur sumos, gautos iš Suomijos įmonės NPS, atėmus 2 928 220,09 Eur sumą, sumokėtą UAB „Industrika“, atėmus 772 867,83 Eur sumą, kurią sudaro UAB „Resursas“ sąnaudos (darbuotojams, medžiagoms, darbo rūbams, subrangovams, komandiruočių išlaidoms ir kitoms išlaidoms). Projektas Švedijoje buvo nuostolingas ir UAB „Industrika“, nes ji patyrė 174 806,23 Eur nuostolį.

42Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

4318.

44Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog Rangos darbų sutartį su Suomijos įmone NPS pasirašė UAB „Resursas“, o ne UAB „Industrika“, lėmė tai, kad UAB „Industrika“ dėl savo prastos finansinės padėties nebūtų gavusi faktoringo. Bankroto administratorė šio argumento nepaneigė. Taip pat teismas sprendė, kad byloje paneigta aplinkybė, jog sudaryti sandoriai buvo naudingi tik susijusiai įmonei UAB „Resursas“, o visi nuostoliai ir veiklos išlaidos perkeltos UAB „Industrika“ ir jos kreditoriams. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad sutarčių vykdymo pasekmės paaiškėjo vėliau, o UAB „Resursas“, vykdydama Rangos darbų sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį, taip pat patyrė 267 552,36 Eur dydžio nuostolį.

4519.

46Teismas nustatė, kad UAB „Resursas“ įvykdė prievolę atsiskaityti su UAB „Industrika“ už jos vykdytus projektus Lietuvoje ir Švedijoje. Teismas sprendė, kad BUAB „Industrika“ bankroto administratorė neįrodė egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto pagrindo.

47Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

4820.

49Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. Susitarimo prie Jungtinės veiklos sutarties 4.2. punkto nuostatoje numatyta, jog 95 proc. nuostolių tenka UAB „Industrika“, o tik 5 proc. UAB „Resursas“, tačiau Susitarimo 4.1. punkte yra numatytas ir pelno paskirstymas, t. y. 5 proc. pelno tenka UAB „Resursas“, o likę 95 proc. – atsakovei. Teismas, atsižvelgęs į tokį pelno iš projekto Švedijoje paskirstymo principą, sprendė, kad 2016 m. birželio 3 d. Susitarimo 4.2. punkto nuostata negali būti vertinama kaip nesąžininga. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“ iš anksto buvo žinoma, kad pelno nepavyks gauti.

5021.

51Byloje nebuvo paneigta, kad į bylą prezentacija, kuri 2016 m. gegužės 2 d. projekto vystymo eigoje buvo pateikta užsakovui Suomijos įmonei NPS, patvirtina, jog visos problemos dėl projekto Švedijoje iškilo tik jo vykdymo eigoje. Teismas sutiko, kad pagal UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonės NPS tarpusavyje pasirašytą 2015 m. lapkričio 16 d. Rangos darbų sutartį Nr. NPS/20150925 projekto Švedijoje vertė turėjo būti apie 2,4 mln. Eur, tačiau minėta prezentacija patvirtina, kad projekto vykdymo eigoje dėl užsakovo atliktų pakeitimų iškilo būtinybė atlikti papildomus rangos darbus, todėl projekto vertė išaugo. Teismas darė išvadą, kad minėta prezentacija buvo siekiama išspręsti dėl išaugusių darbų apimčių atsiradusio finansavimo trūkumo klausimą ir atitinkamai išvengti projekto žlugimo.

5222.

53Teismas sprendė, kad pasirašant Jungtinės veiklos sutartį bei pradedant faktiškai vykdyti projektą Švedijoje, negalėjo iš anksto būti žinoma, jog užsakovas atliks projekto pakeitimus. Aplinkybė, kad darbų apimtys bei finansavimo poreikis išaugs, o iš užsakovo Suomijos įmonės NPS gautos lėšos nepadengs visų BUAB „Industrika“ projekto vykdymo eigoje patirtų sąnaudų, negalėjo būti iš anksto žinoma. Teismas nenustatė, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta ir projekto Švedijoje buvo imtasi tam, kad BUAB „Industrika“ tyčia, t. y. sąmoningai, būtų privesta prie bankroto.

54Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

5523.

56Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Resursas“ neturėjo reikalavimų į UAB „Industrika“ ir joks įskaitymo sandoris su UAB „Resursas“ nebuvo sudarytas. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Resursas“ turėjo prievolę atsiskaityti su UAB „Industrika“ už Lietuvoje ir Švedijoje atliktus statybos rangos darbus ir šią prievolę įvykdė. Mokėjimų kreditoriams eiliškumas yra pažeidžiamas tokiu atveju, kai mokėjimą ne pagal nustatytą eiliškumą atlieka pats skolininkas, t. y. įmonė, neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nagrinėjamu atveju, mokėjimus atliko ne UAB „Industrika“, o UAB „Resursas“, vadovaudamasi UAB „Industrika“ pateiktu 2016 m. sausio 15 d. prašymu „Dėl UAB „Industrika“ įsipareigojimų apmokėjimo tiesiogiai kreditoriams“ bei Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6. punktu. Analogiškos pozicijos laikėsi Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-458-368/2019.

57Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo

5824.

59Teismas, nenustatęs, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta ir projekto Švedijoje buvo imtasi tam, kad BUAB „Industrika“ tyčia, t. y. sąmoningai, būtų privesta prie bankroto sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog minėtais sandoriais buvo siekiama BUAB „Industrika“ veiklą ir turtą perkelti į UAB „Resursas“. Teismas, įvertinęs, kad BUAB „Industrika“ finansinė padėtis buvo prasta ir mokėjimai už dalį PVM sąskaitų faktūrų buvo atliekami įmonės darbuotojams ir kitiems kreditoriams, sutiko su trečiųjų asmenų pozicija, kad didžiosios dalies mokėjimų atlikimas ne BUAB „Industrika“ tiesiogiai, o jos pirmos eilės kreditoriams, buvo lemtas sunkios BUAB „Industrika“ finansinės padėties, todėl jai negalint atsiskaityti su darbuotojais, BUAB „Industrika“ būtų visai negalėjusi vykdyti veiklos. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog didelė dalis UAB „Industrika“ darbuotojų 2016-2017 metais perėjo dirbti į UAB „Resursas“, nereiškia, kad buvo sąmoningai siekiama BUAB „Industrika“ veiklą ir turtą perkelti UAB „Resursas“.

60Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo

6125.

62Teismas sprendė, kad nėra pagrindo BUAB „Industrika“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nes UAB „Resursas“ atlikus 2 479 335,04 Eur dydžio apimties mokėjimus UAB „Industrika“ kreditoriams, UAB „Industrika“ finansinė padėtis iš esmės nepablogėjo, skolų ir turto pusiausvyra nepakito, nes ta suma, kurią UAB „Resursas“ sumokėjo UAB „Industrika“ kreditoriams, sumažėjo ir UAB „Industrika“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams.

63Dėl senaties taikymo

6426.

65Teismas nurodė, kad trečiųjų asmenų nurodytas 6 mėnesių terminas nėra taikomas administratoriaus kreipimuisi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti paduotas bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje.

66Dėl kitų argumentų

6727.

68Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl netyrė UAB „Resursas“ veiklos, nes su tuo susiję argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nevertino kaip nesąžiningos aplinkybės, kad buvo kreiptasi dėl UAB „Industrika“ restruktūrizavimo. Teismas nesirėmė bankroto administratorės pateiktu kaip įrodymu 2017 m. kovo 9 d. UAB „Industrika“ vadovo atskiruoju skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, nes skunde yra išreikšta šalies nuomonė. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Industrika“ bankroto bylos medžiaga šioje byloje nėra detaliau aptariama, nes visi reikšmingi bylos įrodymai yra pateikti šioje byloje.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

7028.

71Teismas, įvertinęs, kad trečiojo asmens Š. M. prašomos priteisti 3 055, 25 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, priteisė 3 055,25 Eur bylinėjimosi išlaidas iš BUAB „Industrika“ bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ BUAB „Industrika“ administravimo išlaidų.

72III.

73Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7429.

75Pareiškėja BUAB „Industrika“ bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti BUAB „Industrika“ bankrotą tyčiniu. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7629.1.

77Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės nemokumo momentą (2016 m. spalio mėn.). 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-925-357/2016 teismas atsisakė iškelti UAB „Industrika“ bankroto bylą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą, kurią Lietuvos apeliacinis teismas panaikino. Taigi, tas pats teismas (teisėja), tuos pačius atsakovės duomenis vertino skirtingai, todėl kyla abejonių dėl teismo šališkumo.

7829.2.

79Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad UAB „Resursas“ tariamas sąnaudas sudaro įmonės mokėjimai atlikti tretiesiems asmenims po UAB „Industrika“ bankroto bylos iškėlimo (po 2017 m. kovo 2 d.), todėl nesudaro jos sąnaudų, bet yra išlaidos, tame tarpe ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl neteisingai apskaičiuoto ir sumokėto PVM mokesčio, kurios neturi nieko bendra su UAB „Industrika“ bei rangos darbų nuostolių paskirstymu. Skirtumas tarp 3,8 mln. Eur realiai atliktų UAB „Industrika“ rangos darbų ir 3,4 mln. Eur UAB „Resursas“ deklaruotų pajamų už šiuos darbus, liko UAB „Resursas“, todėl UAB „Resursas“ nuostolio nepatyrė.

8029.3.

81Pagal Jungtinės veiklos sutartį rangos darbus Švedijoje įsipareigojo atlikti UAB „Industrika“, o finansuoti – UAB „Resursas“, kuri vėliau, matydama gautų iš Suomijos įmonės NPS sumų ir jos sumokėtų UAB „Industrika“ sumų skirtumą, t. y. aplinkybę, jog realiai ši įmonė naudojosi UAB „Industrika“ uždirbtais pinigais ir piktybiškai nemokėjo jų rangovui, pradėjo aiškinti, kad tariamai įsipareigojo apmokėti tik už atliktus ir priduotus jai rangos darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad rangos darbai privalėjo būti atlikti iš UAB „Industrika“ apyvartinių lėšų ir UAB „Resursas“ finansavimo pareigos pagal sutartį realiai neatliko.

8229.4.

83Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys rangos darbų vykdymo eigoje sudarė Papildomą susitarimą prie Jungtinės veiklos sutarties, kurio pagrindu apibrėžė atsirandančias veiklos rizikas ir gautinos naudos paskirstymą tarp šalių bei nustatė kitas projekto vykdymo Švedijoje sąlygas. Iš tiesų šis susitarimas sudarytas paaiškėjus aplinkybei, kad pelnas nebus gautas dėl didelio kiekio papildomų darbų, todėl 95 proc. nuostolių buvo priskirti finansinių sunkumų turinčiai UAB „Industrika“, tokiu būdu jos uždirbtos pajamos tapo UAB „Resursas“ turtu. Toks susitarimas yra nesąžiningas, niekinis ir negaliojantis ab initio.

8429.5.

85Teismas, vertindamas mokėjimus atliktus UAB „Industrika“ kreditoriams, kuriems buvo mokamos iš esmės nepradelstos einamosios skolos, yra neteisus, nes šių pinigų įmonė negavo, buvo pažeisti kitų kreditorių teisėti interesai. UAB „Industrika“ 2016 metais turėjo finansinių sunkumų, buvo pateikta 10 vykdomųjų dokumentų, buvo susikaupusios didelės skolos valstybės biudžetams, todėl tretieji asmenys negalėjo nesuprasti, kad per UAB „Resursas“ mokėdami einamąsias skolas ir tik tokia apimtimi, jog būtų užbaigti rangos darbai Švedijoje ir įvykdyti UAB „Resursas“ įsipareigojimai užsakovui Suomijos įmonei NPS, jie prives UAB „Industrika“ prie bankroto.

8629.6.

87UAB „Industrika“ vadovo raštas UAB „Resursas“ dėl atsiskaitymų tiesiogiai su jos kreditoriais, vertintinas kritiškai, nes pagal UAB „Resursas“ banko sąskaitos išrašą, neteisėtus atsiskaitymus su kreditoriais UAB „Resursas“ vykdė nuo pat 2016 metų pradžios, todėl vėliau surašytas UAB „Industrika“ vadovo M. S. raštas, kurio turinys bendrinis, yra formalus, turint tikslą paslėpti neteisėtus UAB „Resursas“ veiksmus. Taip pat tretieji asmenys yra ir UAB „Industrika“ akcininkai bei vadovai, todėl jie buvo saistomi lojalumo įmonei pareigos. Šios aplinkybės rodo, kad atlikdami mokėjimus UAB „Industrika“ kreditoriams per susijusia įmonę UAB „Resursas“ tretieji asmenys privalėjo laikytis imperatyvios mokėjimų eiliškumo tvarkos.

8829.7.

89Byloje nėra duomenų, kad UAB „Industrika“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus rangos darbus Lietuvoje ir Švedijoje yra apmokėtos. Teismo nurodytas UAB „Resursas“ banko sąskaitos išrašas patvirtina faktą, kad ji yra sumokėjusi konkrečiam asmeniui už UAB „Industrika“ konkrečią sumą, tačiau šie mokėjimai nėra susieti su kuria nors konkrečia PVM sąskaita faktūra, kaip atsiskaitymas pagal ją.

9029.8.

91UAB „Resursas“, vykdydama neteisėtus mokėjimus kai kuriems UAB „Industrika“ kreditoriams, veikė savo rizika ir sąskaita, todėl tai negali būti laikoma tinkamu atsiskaitymu su finansinių sunkumų turinčia įmone.

9229.9.

93Jeigu būtų galima sutikti, kad UAB „Resursas“ sumokėjo 2 479 335,04 Eur sumą UAB „Industrika“ kreditoriams 2016 metais, teismas turėjo daryti išvadą, kad minėtos sumos apimtyje UAB „Resursas“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Industrika“. Taigi, galima išvada, kad įmonės atliko tarpusavio skolų įskaitymus. Be to, aplinkybę, kad šalys atliko tarpusavio skolų įskaitymus, patvirtina mokesčių administratoriaus 2019 m. kovo 15 d. Operatyvinio patikrinimo pažyma Nr. (27.13) FR1041-123. Šioje pažymoje mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB „Industrika“ įskaitymą atliko 2017 m. vasario 13 d., t. y. likus 15 dienų iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau įmonė nepateikė informacijos kokiu pagrindu atlikti įskaitymai (1 161 019 Eur sumai).

9429.10.

952016 metais UAB „Industrika“ buvo kryptingai ir sąmoningai vedama prie bankroto ir šios aplinkybės nepaneigia nepagrįsti trečiojo asmens Š. M. teiginiai, kad UAB „Resursas“ neįgijo reikalavimo teisės į UAB „Industrika“, nors pats nurodė, jog UAB „Resursas“ sumokėjo 2 479 335,04 Eur sumą UAB „Industrika“ kreditoriams. UAB „Resursas“ kiekvieną mėnesį mokėdama dalimis savo pasirinktiems UAB „Industrika“ kreditoriams, lapkričio ir gruodžio mėnesiais šį savo reikalavimą padidino iki 1 148 019,07 Eur ir šiai sumai gruodžio mėnesį UAB „Industrika“ išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, tokiu būdu šalys atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

9629.11.

97Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad UAB „Industrika“ bankrutavus, jos vykdytos rangos sutartys ir kiti darbai atiteko UAB „Resursas“, taip pat perėjo UAB „Industrika“ rangos darbų įdirbis Švedijos rinkoje, nes rangos sutartį su užsakovu Suomijos įmone NPS sudarė UAB „Resursas“, o darbus atliko iš savo apyvartinių lėšų UAB „Industrika“. Tokia situacija lėmė įmonės bankrotą.

9829.12.

99Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.9301 straipsnio normą. Teismo vertinimu, ši teisės norma taikoma tik skolininkei, dėl jos vykdytų mokėjimų kreditoriams, bet netaikoma įmonės skolininkės atžvilgiu, dėl jos atliktų mokėjimų. Tokiu atveju, kai UAB „Industrika“, būdama skolininkė savo kreditorių atžvilgiu, pavedė savo skolininkei UAB „Resursas“ vykdyti mokėjimus jos kreditoriams, kuri veikdama skolininkės UAB „Industrika“ vardu ir jos pinigais, atsiskaitinėjo su skolininkės kreditoriais, veikė kaip pati skolininkė (pagal rašytinį pavedimą). Taigi, UAB „Resursas“ atlikdama atsiskaitymus UAB „Industrika“ kreditoriams, privalėjo vadovautis CK 6.9301 straipsnio norma.

10030.

101Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pritaria atskirojo skundo argumentams.

10231.

103UAB „Metalo linija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir pripažinti BUAB „Industrika“ bankrotą tyčiniu. Sutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais.

10432.

105Trečiasis asmuo M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10632.1.

107Bankroto administratorė nenurodė, iš kokių aplinkybių Papildomo susitarimo sudarymo metu trečiasis asmuo galėjo sužinoti apie galutinį projekto vykdymo Švedijoje rezultatą. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonės NPS derybos dėl galutinio apmokėjimo už rangos darbus, atliktus Švedijoje, užsitęsė iki pat 2016 metų pabaigos, t. y. tik 2016 m. gruodžio 12 d., kai buvo pasirašytas Galutinis priėmimo aktas.

10832.2.

109Siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais, neužtenka vien nustatyti, kad konkretūs įmonės vadovo sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi įmonei, tačiau kartu būtina nustatyti ir tai, kad šiuos sandorius įmonės vadovas sudarė sąmoningai siekdamas privesti įmonę prie bankroto (padaryti ją nemokia) arba dar labiau pabloginti jau nemokios įmonės finansinę padėtį.

11032.3.

111Bankroto administratorė nepagrindė, kad Papildomas susitarimas buvo sudarytas žinant, jog projektas Švedijoje bus atsakovei ekonomiškai nenaudingas. Taip pat apie sandorio nenaudingumą nebuvo žinoma ir sudarant Jungtinės veiklos sutartį.

11232.4.

113Visos problemos dėl projekto Švedijoje finansavimo iškilo jau projekto vykdymo eigoje. Dėl atsiradusių papildomų darbų, siekiant iš Suomijos įmonės NPS gauti papildomą finansavimą, atsakingiems asmenims buvo pateikta 2016 m. gegužės 2 d. pretenzija. Finansavimo klausimas buvo iš dalies išspręstas, t. y. projektą pavyko užbaigti, tačiau iš Suomijos įmonės NPS nepavyko gauti tiek lėšų, kad būtų padengtos absoliučiai visos atsakovės ir UAB „Resursas“ sąnaudos, patirtos vykdant projektą.

11432.5.

115Didžioji dalis lėšų, kurias UAB „Resursas“ pagal susitarimą su atsakove sumokėjo atsakovės kreditoriams, atiteko atsakovės darbuotojams, vykdžiusiems rangos darbus, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams bei kitiems kreditoriams, nuo kurių priklausė tolimesnė atsakovės veikla. Visi mokėjimai buvo atlikti ne bet kokiems kreditoriams ir nesiekiant išvengti kokių nors kitų kreditorių sąskaitų / vykdomųjų dokumentų apmokėjimo, o tiems, kuriems nesumokėjus, atsakovė nebūtų galėjusi tęsti savo veiklos bei užbaigti projektų Lietuvoje ir Švedijoje. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

11632.6.

117Taip pat bankroto administratorė neįrodė, kad trečiasis asmuo tyčia siekė sukelti įmonės bankrotą. Trečiasis asmuo 2016 metais parengė atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie 2016 m. spalio 3 d. įvykusio visuotinio atsakovės akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtinti ir nuspręsta kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, siekiant išvengti atsakovės bankroto.

11833.

119Trečiasis asmuo Š. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12033.1.

121Vykdant darbus Švedijoje atsakovės uždirbtos lėšos nebuvo paverstos UAB „Resursas“ pajamomis. Atsakovė, atlikusi darbus, išrašė ir pateikė UAB „Resursas“ apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių vertė sudarė 2 928 220,09 Eur. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Resursas“ savo naudai iš šios pinigų sumos būtų pasilikusi nors vieną eurą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė projekte Švedijoje nedirbo „už dyką“ ir (arba) UAB „Resursas“ naudai, o dirbo už realų atlygį, kurį gavo pati ir jos kreditoriai.

12233.2.

123Bankroto administratorė akcentuoja, kad pagal Papildomo susitarimo 4.2. punktą nuostoliai, patirti vykdant projektą Švedijoje, yra paskirstomi tokiu principu – 5 proc. UAB „Resursas“, o 95 proc. atsakovei. Tačiau apeliantė ignoruoja, kad to paties susitarimo 4.1. punktas numato ir pelno paskirstymą, t. y. 5 proc. pelno tenka UAB „Resursas“, o 95 proc. pelno tenka atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau pelno buvo paskirta atsakovei, natūralu, jog atsakovei buvo priskirta ir daugiau nuostolių. Aiškinant minėto susitarimo sąlygas kartu, o ne atskirai vieną nuo kitos, susitarimo 4.2. punkto nuostata negali būti vertinama kaip nesąžininga.

12433.3.

125Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonė NPS Rangos darbų sutartį užbaigė 2016 m. gruodžio 12 d., pasirašydami Galutinį priėmimo aktą. Iki 2016 metų pabaigos, kai pasibaigė šalių derybos dėl rangos darbų Švedijoje apmokėjimo ir buvo galutinai suderintos paskutinės iš Suomijos įmonės NPS gautinos pinigų sumos, nei tretieji asmenys, nei UAB „Resursas“ nežinojo, kad projektas Švedijoje bus nuostolingas.

12633.4.

127Papildomo susitarimo 4.2. punkto sąlyga negali būti laikoma nesąžininga ir todėl, kad UAB „Resursas“ projekte Švedijoje faktiškai patyrė didesnį nuostolį nei atsakovė, t. y. atsakovės nuostolis projekte Švedijoje buvo 174 806,23 Eur, tuo tarpu UAB „Resursas“ nuostolis sudarė 267 552,36 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad 267 552,36 Eur sumą, kuri nurodoma kaip UAB „Resursas“ projekte Švedijoje patirtos sąnaudos, sudaro UAB „Resursas“ mokėjimai darbuotojams, vykdžiusiems rangos darbus (40 799,62 Eur); medžiagoms, reikalingoms rangos darbams atlikti, įsigyti (234 156,59 Eur); darbo rūbams įsigyti (1 782,30 Eur); subrangovams, atlikusiems rangos darbus (445 621,07 Eur); komandiruočių išlaidoms padengti (20 045,27 Eur) bei kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms ir būtinoms projekto Švedijoje vykdymu, apmokėti (30 462,98 Eur). Taigi atskirojo skundo teiginiai, kad 267 552,36 Eur suma nėra UAB „Resursas“ nuostolis, patirtas vykdant projektą Švedijoje, niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys bylos duomenims.

12833.5.

129Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog rangos darbų sutartis ir Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašytos ir projekto Švedijoje vykdymo buvo imtasi, siekiant privesti atsakovę prie bankroto ir (arba) dar labiau pabloginti jos finansinę padėtį. Bankroto administratorė tokių duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu.

13033.6.

131Prezentacija, kuri 2016 m. gegužės 2 d. buvo pateikta užsakovo Suomijos įmonės NPS atsakingiems asmenims, patvirtina aplinkybę, kad visos projekto Švedijoje vykdymo problemos atsirado tik jo vykdymo eigoje. Projekto vykdymo eigoje pats užsakovas atliko tam tikrus projekto pakeitimus, dėl ko iškilo būtinybė atlikti papildomų darbų, kas sąlygojo projekto sąnaudų išaugimą. Pretenzija Suomijos įmonei NPS buvo pateikta, siekiant išspręsti dėl išaugusių darbų apimčių atsiradusios finansavimo trūkumo klausimą ir atitinkamai išvengti projekto žlugimo. Tretieji asmenys, prieš pasirašydami rangos darbų sutartį ir Jungtinė veiklos sutartį, negalėjo žinoti, kad projekto Švedijoje vykdymo eigoje bus atlikti pakeitimai ir projekto sąnaudos išaugs, o iš Suomijos įmonės NPS gautos lėšos galiausiai nepadengs visų įmonių patirtų sąnaudų.

13233.7.

133Siekdamos atlikti įskaitymą, šalys viena kitai turi turėti abipusių teisių ir pareigų. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įskaitymo tarp UAB „Resursas“ ir atsakovės sandorio buvimo faktas, privalo būti nustatyta, jog UAB „Resursas“ buvo skolingas atsakovei, o atsakovė tuo pat metu skolinga UAB „Resursas“. Tačiau šiuo atveju egzistavo tik viena vienintelė prievolė – UAB „Resursas“ prievolė atsiskaityti su atsakove už šios Lietuvoje ir Švedijoje atliktus statybos rangos darbus.

13433.8.

135Atsakovė 2016 m. sausio 15 d. prašymu „Dėl UAB „Industrika“ įsipareigojimų apmokėjimo tiesiogiai kreditoriams“ išreiškė valią, kad UAB „Resursas“, atsiskaitinėdama už atsakovės atliktus statybos rangos darbus, pinigus nuo 2016 m. sausio 15 d. pervestų tretiesiems asmenims, o ne tik tiesiogiai atsakovei. Be to, Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6. punkte šalys susitarė dėl UAB „Resursas“ įsipareigojimo atsiskaityti su atsakovės darbuotojais, mokesčių institucijomis ir tiekėjais tiesiogiai. Šiuo atveju skolininkas prievolę kreditoriams vykdė tokiu būdu, koks šalių buvo sutartas (t. y. nebuvo mokama tiesiogiai kreditoriams). Tai, kad UAB „Resursas“ tam tikras pinigų sumas sumokėjo ne tiesiogiai atsakovei, o tretiesiems asmenims, nekeičia tokios prievolės teisinės prigimties ir esmės.

13633.9.

137Aplinkybė, kad UAB „Resursas“, pervesdamas pinigus atsakovės kreditoriams, mokėjimo paskirtyje nenurodė kokia konkreti atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra yra apmokama, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu nebuvo vykdomi atsiskaitymai su atsakove už Lietuvoje ir Švedijoje atliktus rangos darbus.

13833.10.

139Apeliantė byloje yra pateikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 15 d. pažymą. Kaip žinia, teisinius santykius kvalifikuoja bylą nagrinėjantis teismas, tad jokie valstybės ir / ar savivaldybių institucijų surašyti raštai, kuriuose atitinkami specialistai (tuo labiau – net ne teisininkai) kvalifikuoja tarp asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, neturi teismui privalomos galios. Atsižvelgiant į tai, minėtoje pažymoje nurodoma atsakovės ir UAB „Resursas“ tarpusavio santykių kvalifikacija, t. y. kad tarp šalių neva buvo atlikti įskaitymo sandoriai, pirmosios instancijos teismo nesaistė, todėl priimdamas skundžiamą nutartį, jis neprivalėjo vadovautis nurodytoje pažymoje padarytomis išvadomis. Valstybinė mokesčių inspekcija vertina teisinius santykius mokestine prasme, o ne kvalifikavimo atitinkamais civiliniais sandoriais prasme.

14033.11.

141Apeliantė, teigdama, kad UAB „Resursas“ patenkino savo neva turėtus reikalavimus į atsakovę, nepateikė jokio duomenų, patvirtinančių, kad būtų išreikšta atsakovės ar UAB „Resursas“ (arba abiejų) valia įskaityti tarpusavio reikalavimus ir tokiu būdu pabaigti kokias nors tarpusavio prievoles.

14233.12.

143CK 6.9301 straipsnio 1 dalies dispozicija nustato privalomo elgesio taisyklę finansinių sunkumų turinčiai įmonei. Minėtoje teisės normoje įtvirtintas mokėjimų kreditoriams eiliškumas yra pažeidžiamas tokiu atveju, kai mokėjimą ne pagal nustatytą eiliškumą atlieka skolininkas, t. y. įmonė, neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nagrinėjamu atveju mokėjimus atsakovės kreditoriams atliko ne pati atsakovė, o UAB „Resursas“, kuri buvo atsakovės skolininkė ir kurios nurodytame straipsnyje įtvirtintas mokėjimų atsakovės kreditoriams eiliškumas nesaistė.

14433.13.

145Kai yra atsiskaitoma turint tikslą tęsti įmonės veiklą, nors tokie atsiskaitymai ir pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą mokėjimų kreditoriams eiliškumą, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nėra taikomas ir įmonės bankrotas nėra pripažįstamas tyčiniu. Šiuo atveju, dalis lėšų, kurios buvo mokamos atsakovės kreditoriams, atiteko atsakovės darbuotojams (62,65 proc.), o kita dalis (26,22 proc.) – kitiems kreditoriams, nuo kurių tiesiogiai priklausė tolesnė atsakovės veikla. Taigi, UAB „Resursas“ atliko mokėjimus ne bet kokiems kreditoriams ir nesiekiant užkirsti kelią kai kuriems atsakovės kreditoriams gauti atsiskaitymą, o tiems kreditoriams, nuo kurių priklausė tolesnė atsakovės veikla.

14633.14.

147ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti fakto, kad į kitą veikiančią arba naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai. Turi egzistuoti ir kita būtinoji sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi visus skolinius įsipareigojimus palikti įmonei skolininkei, o visas tos įmonės skolininkės reikalavimo teises ir vykdytą veiklą prisiimti sau. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Resursas“ būtų perėmęs atsakovės vykdytą veiklą (nebaigtas vykdyti sutartis) ir atsakovės turėtas reikalavimo teises. Apeliantė skunde deklaratyviai nurodo, kad UAB „Resursas“ neva perėmė atsakovės vykdytą veiklą, tačiau nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

14833.15.

149Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nėra trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytų argumentų atkartojimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pritarė trečiojo asmens pozicijai bei kai kuriems argumentams nereiškia, jog teismas savarankiškai nevertino ir netyrė bylos duomenų. Kiekvienoje civilinėje byloje dalyvauja dvi bylos šalys, kurių interesai ir pozicijos yra priešingos, dėl ko objektyvu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas galutinį teismo procesinį sprendimą, jame pripažįsta kurios nors vienos iš šalių poziciją pagrįsta.

15033.16.

151Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas (ta pati teisėja), priimdamas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-925-357/2016, nenustatė atsakovės nemokumo ir iškėlė jai restruktūrizavimo bylą, nepatvirtina, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas buvo šališkas. Tai, kad 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-925-357/2016 Lietuvos apeliacinio teismo buvo panaikinta, šiam teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė teisės normas, nėra susijusi su šia byla ir nepatvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

152Teismas

konstatuoja:

153IV.

154Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15534.

156Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teismas nenustatė.

15735.

158Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl BUAB „Industrika“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15936.

160Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti BUAB „Industrika“ bankrotą tyčiniu, kadangi nenustatė tyčinio bankroto požymių, nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

16137.

162Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad atsakovės bankrotas yra akivaizdžiai tyčinis, nes įmonės vadovas, nepaisydamas atsakovės ir jos kreditorių interesų, sudarė įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, pažeidė mokėjimų atsiskaitymų eiliškumą, sudarė galimybę UAB ,,Resursas“ naudotis atsakovės lėšomis ir gauti nepagrįstą naudą, dėl ko atsakovės mokumas ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais sumažėjo.

16338.

164ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

16539.

166Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

16740.

168Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

16941.

170Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemokia. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17142.

172Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

17343.

174Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas kaip tyčinio bankroto požymis gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

17544.

176Pagal teismų formuojamą praktiką, tyčinis bankrotas gali būti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo būklę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas, mažinamos atskirų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus.

17745.

178Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 17 d. UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį; 2016 m. birželio 3 d. tarp šių buvo šalių sudarytas Papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties; pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.3. punktą UAB „Resursas“ buvo atsakinga už finansinio pobūdžio sutarties vykdymo aspektus ir organizacinių darbų, reikalingų tinkamam sutarties vykdymui, atlikimą, o UAB „Industrika“ vykdė vamzdynų, plieno konstrukcijų darbus bei kitus sutartyje nurodytus gamybos, pristatymo ir montavimo darbus; 2015 m. lapkričio 16 d. sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. NPS/20150925 tarp UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonės NPS, kuria UAB „Resursas“ įsipareigojo Švedijoje esančiame objekte atlikti vamzdynų montavimo ir įrengimo darbus, o Suomijos įmonė NPS sumokėti už darbus; 2016 m. gegužės 2 d. Suomijos įmonei NPS buvo pateikta prezentacija, siekiant išspręsti dėl išaugusių darbų apimčių atsiradusio finansavimo trūkumo klausimą, nes projekto vykdymo eigoje užsakovas atliko tam tikrus projekto pakeitimus, dėl ko iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus; 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ sudarė sutartį Nr. 20151102, kurios pagrindu UAB „Resursas“ užsakė, o UAB „Industrika“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka atlikti vamzdynų ruošinių gamybos, metalo konstrukcijų gamybos bei montavimo darbus įrenginiuose pagal AB „ORLEN Lietuva“ projektą OLP 653 pagal su atsakove suderintą darbų vykdymo grafiką.

17946.

180Papildomo susitarimo prie Jungtinės veiklos sutarties 4.2. punkte (nuostolių paskirstymas) nustatyta, kad 95 proc. nuostolių tenka UAB „Industrika“, o 5 proc. UAB „Resursas“, taip pat Susitarimo 4.1. punkte (pelno paskirstymas) nustatyta, jog 5 proc. pelno tenka UAB „Resursas“, o 95 proc. – atsakovei. 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonė NPS pasirašė Galutinį priėmimo aktą, kuriame konstatuota, kad statybos rangos darbai Švedijoje, užbaigti 2016 m. gruodžio 12 d.

18147.

182UAB „Resursas“ išrašė ir pateikė Suomijos įmonei NPS apmokėti 23 PVM sąskaitas faktūras (detalizuotos šios nutarties 13 punkte), kurių vertė siekė 3 433 535,56 Eur. UAB „Industrika“ už atliktus statybos rangos darbus, vykdydama įsipareigojimus Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, išrašė ir pateikė UAB „Resursas“ apmokėti 13 PVM sąskaitų faktūrų (detalizuotos šios nutarties 14 punkte), kurių vertė 2 928 220,09 Eur. Taip pat UAB „Industrika“ pagal 2015 m. lapkričio 2 d. Sutartį dėl AB „ORLEN Lietuva“ projekto OLP 653, išrašė ir pateikė UAB „Resursas“ apmokėti 7 PVM sąskaitas faktūras (detalizuotos šios nutarties 14 punkte), kurių vertė lygi

183463 844,16 Eur.

18448.

185Minėta, jog apeliantė skunde tvirtina, kad Papildomas susitarimas, nurodytas nutarties 46 punkte, iš tiesų buvo sudarytas paaiškėjus aplinkybei, kad pelnas pagal minėtus projektus nebus gautas dėl didelio papildomų darbų kiekio, todėl buvo nuspręsta 95 proc. nuostolių priskirti finansinių sunkumų turinčiai UAB „Industrika“, dėl ko jos uždirbtos pajamos tapo UAB „Resursas“ turtu. Toks susitarimas, pasak apeliantės, yra nesąžiningas, niekinis ir negaliojantis ab initio.

18649.

187Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, prieina išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės atskirajame skunde dėstomais argumentais.

18850.

189Apeliantė, įrodinėdama, jog UAB ,,Industrika“ buvo privesta prie bankroto tyčia, iš esmės nurodo, kad BUAB „Industrika“ nutarties 45-46 punktuose nurodytos sutartys ir susitarimai, buvo sudaryti tarp juridinių asmenų (UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“), kurie buvo susiję per akcininką Š. M.; be to, šie sandoriai buvo nuostolingi ir nenaudingi įmonei; UAB „Resursas“ atlikti mokėjimai kai kuriems UAB „Industrika“ kreditoriams negali būti laikomi tinkamu atsiskaitymu su finansinių sunkumų turinčia įmone, o pasirinkdamos tokį tarpusavio atsiskaitymo būdą šalys iš tiesų atliko tarpusavio skolų įskaitymą.

19051.

191Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties numato ne tik nuostolių paskirstymą, bet ir pelno paskirstymo sąlygas, t. y. pagal susitarimo 4.1. punktą (pelno paskirstymas) 5 proc. pelno tenka UAB „Resursas“, o 95 proc. – atsakovei, todėl logiškas ir susitarimas, jog priskyrus didesnę pelno dalį vienam iš jungtinės veiklos dalyvių, jam tenka ir didesnė nuostolių (sąnaudų) dalis. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog kitokio pelno ir nuostolių santykio tarp Jungtinės veiklos dalyvių nustatymas pats savaime nepatvirtina susitarimo ydingumo ir nedaro jo negaliojančio ab initio, juolab, kad buvo pakeista ne tik nuostolių, bet ir pelno proporcija. Vien tokio susitarimo sudarymas pats savaime nesuponuoja išvados, jog Jungtinės veiklos sutartis ir Papildomas susitarimas prie jos buvo akivaizdžiai nesąžiningi atsakovės atžvilgiu, nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog 2016 m. birželio 3 d., kuomet buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties, UAB ,,Industrika“ būtų buvusi nemoki. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, Papildomas susitarimas buvo sudarytas ne iš karto po Jungtinės veiklos ir kontrakto su Suomijos įmone NPS sudarymo, o įpusėjus Suomijos įmonės NPS užsakymo vykdymui. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina ir byloje esanti 2016 m. gegužės 2 d. pretenzija, kuri buvo pateikta užsakovui Suomijos įmonei NPS, siekiant išspręsti dėl išaugusių darbų apimčių atsiradusį finansavimo trūkumą. Taigi pagrįsti suinteresuotų asmenų argumentai, jog apie projekto Švedijoje nuostolingumą, prisiimant įsipareigojimus ir sudarant Jungtinės veiklos sutartį, iš anksto nebuvo žinoma. Šios aplinkybės paaiškėjo tik projekto vykdymo eigoje, kuomet užsakovas Suomijos įmonė NPS atliko projekto pakeitimus, kurie nebuvo numatyti sudarant sandorius tarp šalių, taigi padidino projekto kaštus ir sąnaudas. Juolab kad byloje nėra ginčo, jog UAB ,,Resursas“, vykdydama projektą, partyrė realias sąnaudas, kurias sudaro 267 552,36 Eur suma (mokėjimai darbuotojams, vykdžiusiems rangos darbus (40 799,62 Eur); medžiagoms, reikalingoms rangos darbams atlikti, įsigyti (234 156,59 Eur); darbo rūbams įsigyti (1 782,30 Eur); subrangovams, atlikusiems rangos darbus (445 621,07 Eur); komandiruočių išlaidoms padengti (20 045,27 Eur) bei kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms ir būtinoms projekto Švedijoje vykdymu, apmokėti (30 462,98 Eur)).

19252.

193Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys duomenys: 2016 m. gruodžio 12 d. Suomijos įmonės NPS surašytas patvirtinimas dėl visiško atsiskaitymo pagal rangos darbų sutartį už atliktus statybos rangos darbus Švedijoje; UAB „Resursas“ suvestinės ir banko sąskaitos išrašai, patvirtina, kad pagal UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ sudarytus sandorius buvo visiškai atsiskaityta. UAB „Resursas“ sumokėjo UAB „Industrika“ 795 300 Eur, o jos kreditoriams –

1942 479 335,04 Eur (1 553 327,65 Eur (62,65 proc.) UAB „Industrika“ darbuotojams; 205 100 Eur (8,27 proc.) VSDFV biudžetui; 70 750 Eur (2,85 proc.) Valstybinei mokesčių inspekcijai;

195650 157,39 Eur (26,22 proc.) kitiems kreditoriams). Byloje nėra jokių duomenų, jog lėšos, kurios nurodytos UAB ,,Resursas“ banko sąskaitos išrašuose, kaip sumokėtos UAB ,,Industrika“, būtų buvę panaudotos kokiais nors kitais tikslais ar vykdant kitus sandorius. Tad nors ir mokėjimų pavedimuose nebuvo nurodytos konkrečios sumos ir PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu lėšos buvo pervedamos, ši aplinkybė savaime nepaneigia atsiskaitymo fakto, taigi apeliantės nurodomi argumentai byloje nebuvo įrodyti.

19653.

197Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apeliantės argumentu, kad UAB „Resursas“ atliktais mokėjimais BUAB „Industrika“ kreditoriams pagal 2016 m. sausio 15 d. prašymą „Dėl UAB „Industrika“ įsipareigojimų apmokėjimo tiesiogiai kreditoriams“, iš tiesų faktiškai buvo įvykdytas tarpusavio skolų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įskaitymas atliekamas, kai prievolės šalys turi viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Byloje nėra ginčo, jog tarp UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ 2015 m. spalio 17 d. buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, 2016 m. birželio 3 d. Papildomas susitarimas prie Jungtinės veiklos sutarties, 2016 m. sausio 15 d. buvo pateiktas prašymas „Dėl UAB „Industrika“ įsipareigojimų apmokėjimo tiesiogiai kreditoriams“, buvo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, kas patvirtina, jog pagal šiuos sandorius UAB „Resursas“ turėjo įsipareigojimų BUAB „Industrika“, kuriuos ir vykdė atlikdama dalį mokėjimų tiesiogiai, o dalį sumokėdama jos kreditoriams. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog BUAB „Industrika“ būtų turėjusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminas suėjęs arba kurių terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą UAB „Resursas“. Taigi apeliantė šių aplinkybių neįrodė, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės (CPK 178 straipsnis).

19854.

199Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantės argumentą, kad UAB „Resursas“ atlikti mokėjimai kai kuriems UAB „Industrika“ kreditoriams negali būti laikomi tinkamu atsiskaitymu su finansinių sunkumų turinčia įmone, nes, pasak apeliantės, tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymų vykdymo eiliškumas. Minėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu preziumuojamas, jei atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis).

20055.

201UAB ,,Industrika“ 2016 m. sausio 15 d. prašymu „Dėl UAB „Industrika“ įsipareigojimų apmokėjimo tiesiogiai kreditoriams“ nurodė UAB ,,Resursas“ vykdyti mokėjimus ne jai, o tiesiogiai kreditoriams. Toks prašymas ir mokėjimų būdas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi tokiais veiksmais UAB ,,Industrika“ siekė, kad įmonės veikla būtų toliau tęsiama, kad būtų vykdomi Jungtinės veiklos sutarties pagrindu užsienio kontrahentam prisiimti įsipareigojimai, tai yra buvo siekiama vertingų tikslų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, formuodamas praktiką ginčo klausimu, o būtent, nurodydamas, jog atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

20256.

203Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB ,,Industrika“ buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). UAB ,,Industrika“ vykdoma veikla ir sudaryti sandoriai atitinka įprastinę verslo riziką, kuri negali būti vertinama kaip sąmoningas veikimas priešingais įmonei tikslais, siekiant įmonę privesti prie bankroto ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei.

20457.

205Taigi atsižvelgdamas į tai, kad tarp UAB „Resursas“ ir BUAB „Industrika“ sudaryti sandoriai nebuvo akivaizdžiai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi, pažeidžiantys įmonės kreditorių interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog juridiniai asmenys UAB „Resursas“ ir UAB „Industrika“ yra susiję per akcininką Š. M., savaime nedaro sandorių negaliojančių ab initio, o byloje surinkti duomenys nepatvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose nustatytų tyčinio bankroto požymių egzistavimo.

20658.

207Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė UAB ,,Industrika“ nemokumo momentą. Nustatinėjant įmonės privedimo prie bankroto tyčia egzistavimo sąlygas, iš esmės yra reikšmingas ne nemokumo momento, o paties nemokumo fakto nustatymas. T. y. nemokumas turi būti suinteresuotų asmenų veikimo priešingais įmonės ir kreditorių interesams padarinys. Kadangi įmonei prieš tai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kurią vėliau buvo atsisakyta iškelti, nemokumo momentas, esant skirtingiems duomenims, galėjo būti nustatytas skirtingai. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasiako. Kita vertus, aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-925-357/2016 iškėlė UAB „Industrika“ restruktūrizavimo bylą, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo panaikinta., o vėliau 2017 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Industrika“ buvo iškelta bankroto byla, nerodo teismo šališkumo, nes tai susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, juolab, kad pagal aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką, kai bankrotas nėra akivaizdus, yra siekiama suteikti įmonei galimybę atkurti mokumą, tokiu būdu išsaugoti rinkos dalyvį, t. y. įmonę restruktūrizuoti. Kita vertus, jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie teismo nešališkumą, byloje nėra.

20859.

209Be to, apeliantė nurodo, kad įmonės privedimą prie bankroto rodo ir tai, kad UAB „Industrika“ veikla ir turtas buvo perkelti į UAB „Resursas“; dalis UAB „Industrika“ darbuotojų 2016-2017 metais perėjo dirbti į UAB „Resursas“; bankrutavus UAB „Industrika“, jos vykdytos rangos sutartys ir kiti darbai atiteko UAB „Resursas“.

21060.

211Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Tačiau vien ta aplinkybė, kad dalis UAB ,,Industrika“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Resursus“, neleidžia daryti išvados, kad bankrutavusios atsakovės turtas ir veikla buvo perkelti į kitą įmonę. Apeliantės teiginiai, kad bankrutavusios UAB „Industrika“ vykdytos rangos sutartys ir kiti darbai atiteko UAB „Resursas“ yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 179 straipsnis). Siekiant pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, turi būti nustatytos visos nurodytoje teisės normoje įtvirtintos sąlygos. Byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti atsakovės turto ir veiklos perkėlimą į kitą įmonę, todėl nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto prezumpciją.

21261.

213Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į aukštesnių teismų formuojamą praktiką ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21462.

215Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, todėl dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti.

216Dėl bylinėjimosi išlaidų

21763.

218Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Netenkinus pareiškėjos BUAB „Industrika“ bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Be to, pareiškėja nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

21964.

220Trečiasis asmuo Š. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita ir ataskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje patyrė 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius, todėl trečiajam asmeniui Š. M. priteisiama bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažinama, priteisiant jam iš pareiškėjos BUAB „Industrika“ bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ administravimo išlaidų

2211 675,70 Eur (CPK 98 straipsnis).

222Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

223Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

224Priteisti trečiajam asmeniui Š. M. (asmens kodas ( - ) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Industrika“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ (juridinio asmens kodas 125019963) administravimo išlaidų

2251 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi uždarajai akcinei... 8. 2.... 9. Pareiškėja BUAB „Industrika“ bankroto administratorė UAB „Draugo... 10. 3.... 11. Nurodė, kad UAB „Resursas“ vadovas bei vienintelis akcininkas Š. M.,... 12. 4.... 13. Pagal pateiktas buhalterines pažymas su priedais už 2016 m. sausio 1 d. –... 14. 5.... 15. UAB „Resursas“ vykdė neteisėtus atsiskaitymus ir po bankroto bylos... 16. 6.... 17. Tyčinio bankroto sudėtį taip pat sudaro akcininkų ir vadovų apgaulingi... 18. 7.... 19. Tretieji asmenys teikė teismui duomenis (preliminarius balansus ir pelno... 20. 8.... 21. Bankroto administratorės teigimu, egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1,... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 24. 9.... 25. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad UAB „Industrika“ ir UAB „Resursas“ 2015 m. spalio... 28. 11.... 29. Teismas, įvertinęs 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės balanso duomenis... 30. 12.... 31. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad Jungtinės... 32. 13.... 33. Teismas nustatė, kad UAB „Resursas“ išrašė ir pateikė NPS apmokėti 23... 34. 14.... 35. Taip pat byloje teismas nustatė, kad UAB „Industrika“ už atliktus... 36. 15.... 37. Pagal bylos duomenis (UAB „Resursas“ suvestinės, sąskaitos išrašai)... 38. 16.... 39. Teismo vertinimu, PVM sąskaitos faktūros, kurias UAB „Resursas“ yra... 40. 17.... 41. Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Resursas“ pati vykdė projektui... 42. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ... 43. 18.... 44. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog Rangos darbų sutartį su Suomijos įmone... 45. 19.... 46. Teismas nustatė, kad UAB „Resursas“ įvykdė prievolę atsiskaityti su UAB... 47. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo... 48. 20.... 49. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. Susitarimo prie Jungtinės veiklos... 50. 21.... 51. Byloje nebuvo paneigta, kad į bylą prezentacija, kuri 2016 m. gegužės 2 d.... 52. 22.... 53. Teismas sprendė, kad pasirašant Jungtinės veiklos sutartį bei pradedant... 54. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo... 55. 23.... 56. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Resursas“ neturėjo reikalavimų į... 57. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo... 58. 24.... 59. Teismas, nenustatęs, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta ir... 60. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo... 61. 25.... 62. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo BUAB „Industrika“ bankrotą... 63. Dėl senaties taikymo... 64. 26.... 65. Teismas nurodė, kad trečiųjų asmenų nurodytas 6 mėnesių terminas nėra... 66. Dėl kitų argumentų... 67. 27.... 68. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 70. 28.... 71. Teismas, įvertinęs, kad trečiojo asmens Š. M. prašomos priteisti 3 055, 25... 72. III.... 73. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 74. 29.... 75. Pareiškėja BUAB „Industrika“ bankroto administratorė UAB „Draugo... 76. 29.1.... 77. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės nemokumo momentą... 78. 29.2.... 79. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad UAB „Resursas“ tariamas... 80. 29.3.... 81. Pagal Jungtinės veiklos sutartį rangos darbus Švedijoje įsipareigojo... 82. 29.4.... 83. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalys rangos darbų vykdymo eigoje sudarė... 84. 29.5.... 85. Teismas, vertindamas mokėjimus atliktus UAB „Industrika“ kreditoriams,... 86. 29.6.... 87. UAB „Industrika“ vadovo raštas UAB „Resursas“ dėl atsiskaitymų... 88. 29.7.... 89. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Industrika“ išrašytos PVM sąskaitos... 90. 29.8.... 91. UAB „Resursas“, vykdydama neteisėtus mokėjimus kai kuriems UAB... 92. 29.9.... 93. Jeigu būtų galima sutikti, kad UAB „Resursas“ sumokėjo 2 479 335,04 Eur... 94. 29.10.... 95. 2016 metais UAB „Industrika“ buvo kryptingai ir sąmoningai vedama prie... 96. 29.11.... 97. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad UAB... 98. 29.12.... 99. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.9301... 100. 30.... 101. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimu... 102. 31.... 103. UAB „Metalo linija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti... 104. 32.... 105. Trečiasis asmuo M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių... 106. 32.1.... 107. Bankroto administratorė nenurodė, iš kokių aplinkybių Papildomo susitarimo... 108. 32.2.... 109. Siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1... 110. 32.3.... 111. Bankroto administratorė nepagrindė, kad Papildomas susitarimas buvo sudarytas... 112. 32.4.... 113. Visos problemos dėl projekto Švedijoje finansavimo iškilo jau projekto... 114. 32.5.... 115. Didžioji dalis lėšų, kurias UAB „Resursas“ pagal susitarimą su... 116. 32.6.... 117. Taip pat bankroto administratorė neįrodė, kad trečiasis asmuo tyčia siekė... 118. 33.... 119. Trečiasis asmuo Š. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių... 120. 33.1.... 121. Vykdant darbus Švedijoje atsakovės uždirbtos lėšos nebuvo paverstos UAB... 122. 33.2.... 123. Bankroto administratorė akcentuoja, kad pagal Papildomo susitarimo 4.2.... 124. 33.3.... 125. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Resursas“ ir Suomijos įmonė NPS... 126. 33.4.... 127. Papildomo susitarimo 4.2. punkto sąlyga negali būti laikoma nesąžininga ir... 128. 33.5.... 129. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų,... 130. 33.6.... 131. Prezentacija, kuri 2016 m. gegužės 2 d. buvo pateikta užsakovo Suomijos... 132. 33.7.... 133. Siekdamos atlikti įskaitymą, šalys viena kitai turi turėti abipusių... 134. 33.8.... 135. Atsakovė 2016 m. sausio 15 d. prašymu „Dėl UAB „Industrika“... 136. 33.9.... 137. Aplinkybė, kad UAB „Resursas“, pervesdamas pinigus atsakovės... 138. 33.10.... 139. Apeliantė byloje yra pateikusi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m.... 140. 33.11.... 141. Apeliantė, teigdama, kad UAB „Resursas“ patenkino savo neva turėtus... 142. 33.12.... 143. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies dispozicija nustato privalomo elgesio taisyklę... 144. 33.13.... 145. Kai yra atsiskaitoma turint tikslą tęsti įmonės veiklą, nors tokie... 146. 33.14.... 147. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto... 148. 33.15.... 149. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai nėra trečiojo asmens... 150. 33.16.... 151. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas (ta pati teisėja), priimdamas... 152. Teismas... 153. IV.... 154. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 155. 34.... 156. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 157. 35.... 158. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 159. 36.... 160. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė pripažinti BUAB... 161. 37.... 162. Apeliantė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 163. 38.... 164. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio... 165. 39.... 166. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu,... 167. 40.... 168. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą,... 169. 41.... 170. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto... 171. 42.... 172. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir... 173. 43.... 174. Įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės... 175. 44.... 176. Pagal teismų formuojamą praktiką, tyčinis bankrotas gali būti nustatytas... 177. 45.... 178. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 17 d. UAB „Industrika“ ir... 179. 46.... 180. Papildomo susitarimo prie Jungtinės veiklos sutarties 4.2. punkte (nuostolių... 181. 47.... 182. UAB „Resursas“ išrašė ir pateikė Suomijos įmonei NPS apmokėti 23 PVM... 183. 463 844,16 Eur.... 184. 48.... 185. Minėta, jog apeliantė skunde tvirtina, kad Papildomas susitarimas, nurodytas... 186. 49.... 187. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes,... 188. 50.... 189. Apeliantė, įrodinėdama, jog UAB ,,Industrika“ buvo privesta prie bankroto... 190. 51.... 191. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 192. 52.... 193. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys duomenys: 2016 m. gruodžio... 194. 2 479 335,04 Eur (1 553 327,65 Eur (62,65 proc.) UAB „Industrika“... 195. 650 157,39 Eur (26,22 proc.) kitiems kreditoriams). Byloje nėra jokių... 196. 53.... 197. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su apeliantės argumentu,... 198. 54.... 199. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantės argumentą, kad UAB... 200. 55.... 201. UAB ,,Industrika“ 2016 m. sausio 15 d. prašymu „Dėl UAB „Industrika“... 202. 56.... 203. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro... 204. 57.... 205. Taigi atsižvelgdamas į tai, kad tarp UAB „Resursas“ ir BUAB... 206. 58.... 207. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 208. 59.... 209. Be to, apeliantė nurodo, kad įmonės privedimą prie bankroto rodo ir tai,... 210. 60.... 211. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, preziumuojama, kad bankrotas yra... 212. 61.... 213. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes,... 214. 62.... 215. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo... 216. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 217. 63.... 218. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 219. 64.... 220. Trečiasis asmuo Š. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti 2... 221. 1 675,70 Eur (CPK 98 straipsnis).... 222. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 223. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti... 224. Priteisti trečiajam asmeniui Š. M. (asmens kodas ( - ) iš bankrutavusios... 225. 1 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus...