Byla A-858-2049-14
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja I. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–8), prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ) kaime“ pakeitimo“ (toliau – ir 2013 m. gruodžio 6 d. Įsakymas, b. l. 9), kuriuo buvo pakeistas NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ) kaime“ 2.2 punktas, kuris išdėstytas taip, kad žemės savininkui atlyginami nuostoliai dėl servituto, išmokant vienkartinę kompensaciją – 4 152,34 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

5Paaiškino, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 22–25) buvo panaikintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ) kaime“ 2.2 punktas ir NŽT įpareigota iš naujo nustatyti žemės sklypo savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Nepaisant to, kad minėtas įsakymas buvo panaikintas, ginčijamu 2013 m. gruodžio 6 d. Įsakymu NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės ( - ) kaime“ 2.2. punktas buvo pakeistas. Pareiškėjos manymu, neįmanoma pakeisti to, kas teismo sprendimu yra panaikinta, todėl vykdant teismo sprendimą, turėjo būti priimtas naujas individualus administracinis aktas. Pareiškėja taip pat nesutiko su paskaičiuotos kompensacijos dydžiu, nes ji paskaičiuota pagal 2010 m. kainas. Kompensacijos dydis turi būti paskaičiuotas pagal 2013 m. kainas, nes situacija iš esmės yra pasikeitusi ir nebeatitinka 2010 m. būklės. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 8 dalimi, turi būti atlyginama iškertamos medienos rinkos vertė, kurią gali nustatyti tik kvalifikuoti specialistai – turto vertintojai, turintys atitinkamą kompetenciją, tačiau pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika), 8 punktą iškertamo miško rinkos vertė prilyginama miško medelynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei, kuri teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu apskaičiuojama Lietuvos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos. Metodika, pagal kurią buvo paskaičiuoti nuostoliai, prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, nes nėra pateikiama iškertamo miško rinkos vertė, o paskaičiavimus atliko ne kompetentingas turto vertintojas. Pareiškėjo teigimu, turėjo būti pasitelkti nepriklausomi turto vertintojai ir specialiųjų žinių pagalba pateiktas tinkamas Metodikoje nurodytas kapitalizacijos rodiklio paskaičiavimas, kadangi turėjo būti atlikti vietovės, kurioje yra pareiškėjos žemės sklypas, žemės rinkos tyrimai. Žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, pareiškėja naudotis nebegalės, nes ja naudosis tik viešpataujančiojo daikto savininkas, todėl formulėje dydis Kn turėjo būti ne „0,5“, bet „1“. Kompensacija paskaičiuota tik už vienerius metus, tačiau servitutas yra neterminuotas (bet ne ilgesnis nei 99 metams), todėl nuostolių suma turėjo būti dauginama iš 99. 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 buvo pakeistas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo pobūdis ir vietoje žemės ūkio paskirties žemės, ji tapo kitos paskirties, tai yra pareiškėja prarado galimybę naudotis jai priklausančia žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 31–34) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, jog ginčijamas 2013 m. gruodžio 6 d. Įsakymas priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodomos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (minėtų taisyklių 16.6. punktas). Akcentavo, jog toks reikalavimas yra imperatyvus, todėl skunde nurodytas ginčijamo įsakymo panaikinimo pagrindas nepagrįstas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. Ž12-611 nustatytas servitutas paliktas galioti, todėl kompensacijos dydis turėjo būti skaičiuojamas, vadovaujantis įsakymo priėmimo dieną galiojusiais teisės aktais, Metodika, todėl yra pagrįstas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ (toliau – ir AB „Litgrid“) atsiliepimu į skundą (b. l. 42–45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu buvo panaikinta dalis NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611. Minėtu įsakymu AB „Litgrid“ buvo suteikta teisė tiesti ir aptarnauti 330 kV elektros perdavimo oro liniją „Klaipėda-Telšiai“ pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, todėl kompensacijos klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu administraciniu aktu, kaip tai numato Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Metodiką, kuria atsakovas vadovavosi, apskaičiuojant iškertamo miško rinkos vertę. Teisės aktai nenumato pareigos pasitelkti nepriklausomus turto vertintojus bet kokių duomenų nustatymui, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija negali būti laikoma netinkamu subjektu, nes ji yra valstybės valdymo institucija, kuriai pavaldi NŽT. Metodikos 9.1 punkte numatyta, kad nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų apskaičiuojami pagal formulę, kurioje nėra paaiškinama skaičiaus 15 reikšmė, tačiau preziumuota, kad šis skaičius reiškia metus, todėl nuostoliai paskaičiuoti 15 metų laikotarpiui. Pareiškėjai nėra apribota galimybė laisvai disponuoti žemės sklypu, todėl nėra garantijų, kad ateinančius 99 metus ji liks ginčo žemės sklypo savininke. Vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra miško ūkio paskirties ir jame jokia žemės ūkio veikla negalima.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 73–78) pareiškėjos I. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundu ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia 2010 m. spalio 8 d., t. y. administracinio akto, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti servitutai, priėmimo dieną. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu buvo panaikintas ne visas administracinis aktas, o tik jo dalis – 2.2. punktas, todėl padarė išvadą, kad vykdant teismo įpareigojimą, atsakovas pagrįstai neteisėta pripažintą administracinio akto dalį išdėstė nauja redakcija. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktą, kuris kaip sprendimo, kuriuo NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nustato žemės servitutą, sudėtinę dalį įvardija nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus) (16.6 p.). Kadangi tiek pats servitutas, tiek kompensacija turi būti nustatomi tuo pačiu sprendimu, pareiškėjos argumentas dėl būtinybės priimti naują administracinį aktą laikytinas nepagrįstu.

13Ginčijamu įsakymu nustatytą kompensacijos dydį – 4 152,34 Lt, atsakovas grindžia 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-3688, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. 5501/0004:615) yra nustatytas 1,4516 ha ploto servitutas, kuris patenka į miško naudmenas.

14Analizuojant 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3688 turinį matyti, jog nuostolių miško naudmenose dydis buvo apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos – Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 25 d. rašte Nr. R2-2123 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytomis žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) miško žemės ir medynų tūrio kainomis, kaip to reikalauja Metodikos 8 punktas.

15Pareiškėja teigė, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, gauta suma turėjo būti dauginama iš 99, kadangi būtent tokiam maksimaliam terminui nustatytas servitutas. Iš Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų minėtų nuostolių apskaičiavimo formulių (Nžūn = 15 x S x Kp ir Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog abiem atvejais gautos sumos dauginamos iš 15, t. y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus, pagrindo nėra.

16Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (administracinė byla Nr. I-32-243/2013, I t., b. l. 116) matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 3,2500 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Apskrities viršininko 2009 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-1618-(1.3) žemės sklypui nustatyti miško naudojimo apribojimai.

17Esant nurodytai aplinkybei pirmosios instancijos teismas vertino, jog galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį visame žemės sklype buvo apribota dar iki servituto nustatymo, todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad pareiškėjai užkertama galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, nes yra pakeista žemės paskirtis, žemės dalis užstatyta aukštos įtampos elektros energijos perdavimo stulpais, po kuriais jokia veikla negalima.

18Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 3 dalimi, apskaičiuodamas pareiškėjos patirtus nuostolius, NŽT Klaipėdos rajono skyrius negalėjo veikti kitaip, nei numatyta Metodikoje ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjos vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal formules, kurios nurodytos teisės akte.

19Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kv elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybėje esantį 62,24 ha miško žemės paversti kitomis naudmenomis, tačiau šiuo aktu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Pabrėžė, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka reglamentuota Žemės įstatymo 24 straipsnyje.

20Vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas tikrino, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių. Formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civ. b. ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. b. V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė ta, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civ. b. V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.).

21Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuota, iškirsto miško rinkos vertę įvertinus nepriklausomiems ekspertams. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 4 straipsnyje numatyti trys turto arba verslo vertinimo atvejai: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nenumato, kad kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, priešingai – nukreipia į Metodiką, kurios 3 punkte nurodyta, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Pagal tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog Vyriausybei pavesdamas parengti Metodiką, įstatymų leidėjas pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis, atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams laikė nepagrįstu, todėl jo netenkino.

22III.

23Pareiškėja I. K. apeliaciniu skundu (b. l. 80–86) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą visa apimtimi bei tenkinti jos prašymą patikrinti, ar Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5–6 straipsniams. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą bei prašymą pirmosios instancijos teismui.

24Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93–95) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

251. Pareiškėjos reikalavimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pats apeliacinis skundas teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

262. Būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 8 punkte detalizuojama, kas yra laikoma „iškirsto miško rinkos verte“. Metodikos 8 punkte nurodoma, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei. Taip pat nurodoma, kad ši vertė nustatoma vadovaujantis Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte. Apskaičiuojant nuostolius už administraciniu aktu nustatytą servitutą taikoma Metodika, o ne Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatos.

273. 2013 m. gruodžio 6 d. Įsakyme Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622, nurodyta kompensacija perskaičiuota vadovaujantis Metodika. NŽT neturi teisės iškraipyti ar savavališkai koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų dedamųjų dalių, savavališkai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules. Savavališkai įrašius kitas, nei Metodikoje nenumatytas, sumas ar skaičius nuostoliai būtų apskaičiuoti nepagrįstai ir neteisėtai.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101–104) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba. Papildomai nurodoma, kad pareiškėja turi teisę perleisti jai priklausantį žemės sklypą, t. y. nėra garantijos, kad pareiškėja bus šio žemės sklypo savininke ateinančius 99 metus, tačiau kompensacijos už tokį ilgą laikotarpį ji reikalauja. Atitinkamai, jos siūlomas 99 metų terminas yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais kriterijais. Be to, akcentuotina, kad 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ Klaipėdos rajono savivaldybėje esanti 62,24 ha ploto miško žemė, valdoma savininkų (tame tarpe ir pareiškėjos) ar esanti laisvoje valstybinio fondo žemėje, paverčiama kitomis naudmenomis, skirtomis 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda-Telšiai tiesti. Taigi, pareiškėjos žemės sklypo ar jo dalies nei paskirtis, nei pobūdis nurodytu įsakymu nebuvo pakeistas – pakeistos miško naudmenos į kitas naudmenas. Veikla, kurią galima vykdyti servituto plote reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, ir toliau galės naudotis pareiškėja, todėl atsakovas tinkamai apskaičiavo ir pritaikė kapitalizacijos normos rodiklį, kuris yra Metodikos 9.2 punkte nurodytos formulės dedamoji dalis.

29•SS/21 1-201 rija 6

30Ruskan

31iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 2.2 punkto, kuriuo nustatytas vienkartinės kompensacijos, mokamos žemės savininkui nuostoliams, patirtiems dėl administraciniu aktu nustatyto servituto, atlyginti, dydis – 4 152,34 Lt, pagrįstumo ir teisėtumo.

35Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 73–78) pareiškėjos I. K. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti NŽT 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymo 2.2 punktą, atmetė, taip pat netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 8 ir 9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymų 1, 5, 6 straipsniams.

36Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Kadangi ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nėra (apeliaciniame skunde pareiškėja šias aplinkybes tik pakartoja, nenurodo, kad jos būtų klaidingai nustatytos; apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 81 str., 136 str.), faktinių aplinkybių vertinimo klaidų taip pat nenustatė), teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su nagrinėjamai situacijai aktualių teisės normų aiškinimu ir taikymu.

37Iš I. K. skundo (b. l. 4–8) bei apeliacinio skundo (b. l. 80–86) turinio matyti, jog pareiškėja ginčijamo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 2.2 punkto neteisėtumą iš esmės grindžia teiginiu, jog atsakovas, apskaičiuodamas dėl servituto nustatymo atlygintinų nuostolių sumą, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, turėjo pasamdyti nepriklausomą turto vertintoją, kuris nustatytų jai priklausančio iškirsto miško rinkos vertę. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis (redakcija nekito nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) įtvirtino, jog kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo; vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Teisėjų kolegija, vertindama cituotą Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatą, pažymi, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, įstatymas nenumato pareigos, nustatant iškertamo miško rinkos vertę, pasitelkti ekspertus – nepriklausomus turto vertintojus. Kaip matyti, Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Vyriausybės tvirtinamą metodiką, skirtą minėtų nuostolių apskaičiavimui.

38Pažymėtina, kad vadovaudamasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau tekste – Metodika), kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Pagal Metodikos 2 punktą, nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 p.), iškertamą mišką (2.2 p.) ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (2.3 p.).

39Iš NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104.)-36788 (b. l. 10–13) matyti, jog pareiškėjai vienkartinė kompensacija – 4 152,34 Lt – buvo apskaičiuota vadovaujantis Metodikos 8 punktu (už iškertamą mišką) bei 9.2 punktu (už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį).

40Metodikos 8 punktas nustato, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte. Taigi, kaip matyti iš Metodikos 8 punkto formuluotės, pareiga nustatant iškertamo miško rinkos vertę pasitelkti nepriklausomus turto vertintojus Metodikoje taip pat nenustatyta. Iš minėtos nuostatos akivaizdu, jog iškertamo miško rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į medynų tūrio vertę, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės nustatyt tvarka. Vadinasi, iškertamo miško rinkos vertę nustato pats teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas (subjektas, nurodytas Metodikos 3 punkte).

41Byloje nustatyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. birželio 30 d. prašymu dėl Metodikos 8 punkte nurodytų duomenų pateikimo kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Valstybinė miškų tarnyba 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. R2-2123 (b. l. 14) atsakovui pateikė duomenis apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) miško žemės ir medynų tūrio kainas (b. l. 15, 16). Remdamasi šiais duomenimis, NŽT pagrįstai apskaičiavo iškirsto miško medynų tūrio vertes ir pagal Žemės įvertinimo metodikos 6 punkto reikalavimus gautą sumą indeksavo. Minėta, kad pagal Metodikos 8 punktą, iškertamo miško medynų tūrio vertė (neįskaitant miško žemės vertės) yra prilyginama iškertamo miško rinkos vertei. Vadinasi, pareiškėjos argumentas, kad atsakovas, pagal Metodikos 8 punktą apskaičiuodamas jos patirtus nuostolius, nenustatė iškertamo miško rinkos vertės, nepagrįstas. Be to, nors pareiškėja nesutinka su atsakovo paskaičiuotų nuostolių suma ir teigia, kad ši suma – 4 152,34 Lt – neatitinka rinkos kainos, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokia, jos vertinimu, suma atitiktų rinkos vertę. Šis pareiškėjas teiginys abstraktus, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

42Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjos skundo bei apeliacinio skundo argumentą, kad Metodikos 8 punktas prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai (nes skaičiuojant dėl servituto nustatymo atlygintinus nuostolius pagal Metodikoje nustatytą tvarką, nėra pateikiama iškertamo miško rinkos vertė).

43Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų (jų dalių, punktų) prieštaravimo įstatymams, todėl I. K. prašymas ištirti, ar Metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 8 ir 9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymų 1, 5, 6 straipsniams) atmestas pagrįstai. Pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, keliančių abejonių dėl jos nurodytų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės normoms.

44Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovo pateiktu nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį apskaičiavimu, t. y., pareiškėjos manymu, atsakovas, apskaičiuodamas šią nuostolių dalį, netinkamai taikė Metodikos 9.2 punktą.

45Metodikos 9.2 punktas (redakcija, galiojusi servituto nustatymo dieną) nustato, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal formulę Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn. Šioje nuostatoje paaiškinta, kad dydis Sk yra žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas; Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221); Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis.

46Skunde bei apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo šiuos Metodikos 9.2 punkte nurodytus dydžius – Kr (kapitalizacijos normos rodiklis), Kn (žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis). Be to, pareiškėjos manymu, atsakovas šiuos nuostolius paskaičiavo tik už vienerių metų laikotarpį, nors turėjo skaičiuoti už 99 metus.

47Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su kapitalizacijos normos rodiklio apskaičiavimu, pažymi, kad kapitalizacijos normos rodiklis, remiantis Metodikos 9.2 punktu, išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Iš NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104.)-36788 (b. l. 10–13) matyti, jog nagrinėjamu atveju kapitalizacijos normos rodiklį atsakovas apskaičiavo taip: pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalies, kuriai nustatytas servitutas, vidutinę rinkos vertę (ją nustatė atsižvelgęs į VĮ Registrų centras pateiktą informaciją apie vidutines rinkos vertes, b. l. 17), padaugino iš maksimalaus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžio (4 procentai). Pastarąjį dydį atsakovas nustatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punktu, kuris nustato, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydis negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis nei 4 procentai žemės vertės.

48Su atsakovo atliktu kapitalizacijos normos rodiklio apskaičiavimu pareiškėja nesutinka, nes, jos manymu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi Žemės ūkio ministerijos pateiktomis rekomendacijomis, tačiau neatliko pareiškėjai priklausančios privačios žemės rinkos tyrimo. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu sutikti negali. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerijos rekomendacija atsižvelgti į Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 (Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 27 d. raštas Nr. 2D-1027(12.147.), b. l. 18–20), atsakovas rėmėsi nustatydamas tik vieną iš dydžių, reikalingų kapitalizacijos normos rodiklio nustatymui, t. y. vidutines pajamas iš žemės nuomos. Duomenys apie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalies, kuriai nustatytas servitutas, vidutinę rinkos vertę gauti pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą informaciją apie vidutines rinkos vertes (b. l. 17). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Metodikos 9.2 punkte, apiibūdinančiame kapitalizacijos normos rodiklį (Kr) tiesiogiai nurodoma atitinkamos vietovė, o ne konkretaus žemės sklypo rinkos tyrimai, taigi, nėra pagrindo teigti, kad konkrečiu atveju atsakovas turėjo pareigą atlikti atskirą pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vertės vertinimą.

49Apibendrindama pasakytą, teisėjų kolegija vertina, kad Metodikos 9.2 punkto prasme atsakovui pakako turimų duomenų pagrįstam ir teisingam kapitalizacijos normos rodiklio apskaičiavimui. Šioje dalyje pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

50Pareiškėja nesutinka ir su atsakovo taikytu dydžiu Kn, t. y. žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsniu. Pažymėtina, kad pagal Metodikos 9.2 punktą, kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1, o kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.

51Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas taikė koeficientą 0,5 (b. l. 10–13). Pareiškėjos teigimu, turėjo būti taikomas koeficientas 1, nes žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, atsakovas užstatė aukštos įtampos elektros energijos perdavimo stulpais, po kuriais jokia veikla negalima, be to, 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 buvo pakeistas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo pobūdis ir vietoje žemės ūkio paskirties žemės, ji tapo kitos paskirties, tai yra pareiškėja prarado galimybę naudotis jai priklausančia žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi.

52Su šiais argumentais apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“, 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakyme Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ nurodoma tik tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje esanti 62,24 ha ploto miško žemė, valdoma savininkų (tame tarpe ir pareiškėjos) ar esanti laisvoje valstybinio fondo žemėje, paverčiama kitomis naudmenomis, skirtomis 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda-Telšiai tiesti. Tačiau pareiškėjos žemės sklypo ar jo dalies nei paskirtis, nei pobūdis nurodytu įsakymu nėra keičiamas – pakeistos tik miško naudmenos į kitas naudmenas. Šiame kontekste teisėjų kolegija dėmesį atkreipia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 3 punktą, kuriame nurodyta, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tiek keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tiek jos nekeičiant (atsižvelgiant į planuojamos veiklos pobūdį). Duomenų, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, žemės naudojimo paskirtis būtų pakeista, byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų VI skyriaus „Elektros linijų apsaugos zonos“ nuostatas, daroma išvada, jog pareiškėja ir toliau turi galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nusatytas servitutas (tam tikri apribojimai elektros oro linijos apsaugos zonoje – šiuo atveju 30 metrų atstumu (18 p.) nustatyti minėto aprašo 20 punkte).

53Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, apskaičiuodamas pareiškėjos patirtus nuostolius pagal Metodikos 9.2 punktą, taikė Kn (žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis) dydį 0,5, o ne 1.

54Skunde bei apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovas Metodikos 9.2 punkte nurodytus nuostolius nepagrįstai paskaičiavo tik už vienerių metų laikotarpį, nors servitutas jai nustatytas neribotam laikui, bet ne ilgiau nei 99 metams. Šiuo aspektu iš esmės teisingai pasisakė Klaipėdos apygardos administarcinis teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime. Kolegija pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų nekartoja, tačiau papildomai pažymi, jog išvadą, kad nuostoliai apskaičiuojami ne už vienerius metus, bet penkiolikos metų laikotarpiui, galima daryti ir įvertinus Metodikos 9.1 punkto nuostatą, kurioje pateikiamoje nuostolių apskaičiavimo formulėje taip pat yra skaičius 15. Pagal Metodikos 9.1 punktą, apskaičiuojant nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų, nurodoma, kad atsižvelgiama į metinę pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. Taigi, šioje dalyje pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

55Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

58Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja I. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su... 5. Paaiškino, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 7. Paaiškino, jog ginčijamas 2013 m. gruodžio 6 d. Įsakymas priimtas vykdant... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ (toliau – ir... 9. Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d.... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu... 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundu ginčijamas įsakymas... 13. Ginčijamu įsakymu nustatytą kompensacijos dydį – 4 152,34 Lt, atsakovas... 14. Analizuojant 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-3688 turinį... 15. Pareiškėja teigė, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti... 16. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 17. Esant nurodytai aplinkybei pirmosios instancijos teismas vertino, jog galimybė... 18. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5... 19. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.... 20. Vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, pirmosios... 21. Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad kompensacija turėjo būti... 22. III.... 23. Pareiškėja I. K. apeliaciniu skundu (b. l. 80–86) prašo Kauno apygardos... 24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 25. 1. Pareiškėjos reikalavimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį... 26. 2. Būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką,... 27. 3. 2013 m. gruodžio 6 d. Įsakyme Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622, nurodyta... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Litgrid“ atsiliepimu į... 29. •SS/21 1-201 rija 6... 30. Ruskan... 31. iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m.... 35. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu... 36. Pareiškėja, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 37. Iš I. K. skundo (b. l. 4–8) bei apeliacinio skundo (b. l. 80–86) turinio... 38. Pažymėtina, kad vadovaudamasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi,... 39. Iš NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104.)-36788 (b. l.... 40. Metodikos 8 punktas nustato, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško... 41. Byloje nustatyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. birželio 30 d.... 42. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta ir pareiškėjos... 43. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija taip pat pritaria... 44. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovo pateiktu nuostolių už prarastą... 45. Metodikos 9.2 punktas (redakcija, galiojusi servituto nustatymo dieną)... 46. Skunde bei apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai... 47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su... 48. Su atsakovo atliktu kapitalizacijos normos rodiklio apskaičiavimu pareiškėja... 49. Apibendrindama pasakytą, teisėjų kolegija vertina, kad Metodikos 9.2 punkto... 50. Pareiškėja nesutinka ir su atsakovo taikytu dydžiu Kn, t. y. žemės sklypo,... 51. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas taikė koeficientą 0,5... 52. Su šiais argumentais apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Kaip... 53. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas... 54. Skunde bei apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovas Metodikos... 55. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.... 58. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....