Byla 2A-33-253/2017
Dėl tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams V. P. ir M. B. dėl tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ieškiniu prašė:
    1. įpareigoti atsakovus V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paneigti Šilutės miesto televizijos 2015‑03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“ paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo A. J. garbę bei orumą žeminančią informaciją žodžiu Šilutės miesto televizijos laidoje „Šilutė per savaitę“ pranešant: „informuojame, jog Šilutės miesto televizijos 2015-03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“ politikas V. P., duodamas interviu, nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva A. J. tariamai pirko savo rinkėjų balsus, o A. J. rinkėjų ratą neva sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Pažymime, jog šią tikrovės neatitinkančią bei A. J., taip pat jo rinkėjus žeminančią informaciją V. P. pateikė išgalvotai be jokio pagrindo, ši informacija yra neteisinga bei neatitinka tikrovės, dėl ko V. P., taip pat Šilutės televizija atsiprašo A. J.“ arba kitu panašiu teismo nustatytu būdu;
    2. nustatyti atsakovams kaip įmanoma trumpesnį terminą paneigimo paskelbimui;
    3. įpareigoti atsakovus apie informacijos paneigimą raštu nedelsiant informuoti ieškovo atstovą advokatą Arvydą Ražauską;
    4. priteisti ieškovo A. J. naudai solidariai iš atsakovų V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
    5. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 341 Eur žyminį mokestį, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas.
    6. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad prieš pakartotinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimus, 2015-03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“, kurios prodiuseris ir vedėjas yra atsakovas M. B., atsakovas V. P. davė interviu apie negaliojančiais pripažintus Šilutės rajono savivaldybės rinkimus. Interviu metu atsakovai pateikė tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją: V. P. laidoje duodamas interviu vedėjui M. B., nurodė „jau kai A. kelis kartus sakė ir matau, kaip jo politinė kompanija, politinė reklama tarp žmonių elgiasi, koks jo ratas yra balsuotojų. Nu man su tokiais politikais ne pakeliui“. Atsakant į laidos vedėjo M. B. užduotą klausimą: „O koks tas ratas, atsakovas V. P. atsakė: „nu jeigu prisigėrę už 5 eurus, 7 eurus eina, paskutiniai rinkimai 3, gauna 5 eurus <...>, tai koks tas ratas, kokia ta politika pas mus“. Atsakovas V. P. laidoje duodamas interviu vedėjui atsakovui M. B., taip pat nurodė „nu nieko nepadarysi, jeigu žmonės pas mus į savivaldos rinkimus žiūri taip, kad gautų pinigų, uždirbtų pasiimti prasigėrusius žmones, ir paskui sako – mane išrinko žmonės, nu tokie mūsų politikai ir yra, tokia pas mus ir politika, <...> tokie mūsų politikai: neturi kultūros, neturi politinio padorumo ir neturi atsakomybės“. Ieškovas nurodė, jog kreipėsi į atsakovus su prašymu paskelbti tikrovės neatitinkančios ir garbės bei orumą žeminančios informacijos paneigimą, tačiau atsakovai informacijos nepaneigė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-07-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
    1. įpareigojo atsakovą V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paneigti Šilutės miesto televizijos 2015-03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“ paskleistą tikrovės neatitinkančią ir ieškovo A. J. garbę bei orumą žeminančią informaciją žodžiu Šilutės miesto televizijos laidoje „Šilutė per savaitę“ pranešant: „informuojame, jog Šilutės miesto televizijos 2015-03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“ politikas V. P., duodamas interviu, nurodė tikrovės neatitinkančią bei A. J. garbę ir orumą žeminančią informaciją neva A. J. tariamai pirko savo rinkėjų balsus, o A. J. rinkėjų ratą neva sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Pažymime, jog šią tikrovės neatitinkančią bei A. J., taip pat jo rinkėjus žeminančią informaciją V. P. pateikė išgalvotai be jokio pagrindo, ši informacija yra neteisinga bei neatitinka tikrovės, dėl ko V. P., taip pat Šilutės televizija atsiprašo A. J.“;
    2. įpareigojo atsakovą V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. paskelbti paneigimą per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
    3. įpareigojo atsakovus V. P. bei Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. B. apie informacijos paneigimą raštu nedelsiant informuoti ieškovo atstovą advokatą Arvydą Ražauską;
    4. iš atsakovų V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B. priteisė po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (iš viso 1 000 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-29 iki teismo sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo bei po 503,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 007,30 Eur) ieškovui;
    5. kitą ieškinio dalį dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas V. P. laidoje neišreiškė savo nuomonės, o išreiškė kategoriškus teiginius apie ieškovą – nurodė jo vardą, pavardę, laidoje visuomenei buvo perduota žinia, kaip įvykęs faktas, jog ieškovas Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose neva pirko savo rinkėjų balsus, laidoje nurodant konkrečias sumas, kurias ieškovas tariamai mokėjo asmenims, dalyvavusiems balsavime. Be to, V. P. aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad ieškovo A. J. rinkėju ratą sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Atsakovo M. B. laida nėra transliuojama tiesiogiai, ją galima peržiūrėti interneto tinklapyje. Atsakovas M. B. priėmė galutinį sprendimą dėl laidos turinio, taip pat šios laidos įkėlimo ir išplatinimo „Šilutės TV” interneto tinklalapyje. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros pateiktos informacijos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate nebuvo ir nėra pradėtų ikiteisminių tyrimo prieš A. J.. Atsakovai nepateikė įrodymų apie ginčijamos žinios atitikimą tikrovei.
  3. Teismui atsižvelgus, kad atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovą, žeminančią jo garbę ir orumą, nustačius, jog atsakovai, ieškovui pareikalavus, nepaneigė informacijos, atsakovai įpareigoti šią žinią paneigti. Teismas pažymėjo, kad laida „Šilutės TV“ buvo netiesioginė, todėl visuomenės informavimo priemonė turėjo galimybę ir pareigą patikrinti duomenų, susijusių su pateikiama informacija apie ieškovą, tikrumą dar prieš jų paskleidimą, tačiau to nepadarė. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos, teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo teiginio paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, laida vyko rajoninėje televizijoje, paskleista buvo tik internete, todėl ieškovui iš atsakovų priteisė 1 000 Eur neturtinę žalą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo priimti ir prijungti prie civilinės bylos rašytinius įrodymus bei panaikinti 2016-07-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; apeliacinės instancijos teismui nusprendus neprijungti naujai pateiktų įrodymų, prašo panaikinti 2016-07-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
    1. apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei aplinkybes ir nemotyvuotai pripažino apelianto nuomonę bei situacijos vertinimą, kaip paskleistus melagingus faktus. Apeliantas nurodo, kad, remiantis laidos kontekstu (laidoje buvo akcentuojamas ne A. J., bet politinė situacija, rinkimų rezultatų panaikinimas) bei pokalbio bendru turiniu, jo išsakytos mintys buvo ne žinia, bet aplinkybių vertinimas, subjektyvi nuomonė. Pateikdamas mintis apie rinkėjų ratą, nurodė viešai žinomas mintis apie į rinkimus einančių žmonių balsų pirkimus, tačiau konkrečiai neteigė, kad A. J. iš tokių rinkėjų pirko balsus;
    2. apelianto nuomone, nebuvo atliktas išsamus įrodymų vertinimas, siekiant nustatyti, kad pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad nuomonė apie balsų pirkimą buvo išsakyta kaip bendra situacija, dėl kurios buvo panaikinti rinkimai ir kad nebuvo kalbama apie paties A. J. atliekamą balsų pirkimą. Nurodo, kad teismas atmetė prašymus išreikalauti įrodymus, tad sprendimas priimtas neleidžiant tinkamai paneigti prezumpciją, jog pateikti duomenys neteisingi. Apelianto nuomonė buvo paremta neabejotinais faktais, kad balsų pirkimo faktai buvo registruoti ir dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai;
    3. apelianto nuomone, teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl fakto klausimų, susijusių su tuo, ar pažeista tokio viešojo asmens garbė ir orumas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. J. prašo prijungti prie bylos teikiamus įrodymus, atsisakyti priimti atsakovo V. P. apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus; atmesti atsakovo V. P. apeliacinį skundą visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant galioti nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto ieškovo naudai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atsiliepime išreikštą poziciją grindžia šiais motyvais:
    1. Apelianto teikiami įrodymai, atsižvelgiant į jų parengimo datą galėjo ir privalėjo būti patiekti iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovo nuomone, šie naujai pateikiami įrodymai nepaneigia laidoje paskleistų žinių neatitikties tikrovei, taip pat neįrodo, jog jo paskleista informacija turėtų būti kvalifikuojama kaip nuomonė, o ne žinios;
    2. Ne tik ieškovas, bet ir atsakovas yra viešas asmuo, tad jis privalėjo vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos ir etiketo standartu. Interviu metu apeliantas, kalbėdamas apie ieškovą, nurodė jo vardą, pavardę. Apeliantas neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nepaneigė CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog jo apie ieškovą laidoje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Mano, kad apeliantas, paskleisdamas melagingą informaciją apie ieškovą, sąmoningai siekė pakenkti ieškovo, kaip politiko ir tiesioginio oponento, reputacijai.
  3. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
  4. Teismo posėdžio metu apeliantas V. P. ir jo atstovas apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas V. P. nurodė, kad buvo susipažinęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos medžiaga, kuri politinių partijų atstovams buvo pristatyta Šilutės rajono savivaldybėje, ir informacija, kurią pristatė Šilutės policijos atstovas, dėl ko panaikinti rinkimai, dėl ko pradėti ikiteisminiai tyrimai, matė kaip vyko rinkimai ir išsakė savo asmeninę nuomonę dėl rinkimų, nieko neįžeidžiant. Apelianto atstovas papildomai paaiškino, kad apeliantas kalbėjo ne prieš A. J., laida buvo apie su rinkimais susijusią politinę situaciją, ieškinyje teiginiai ištraukti iš konteksto, apeliantas prieš konkretų asmenį (A. J.) neišdėstė teiginių ar faktinių aplinkybių, kurios galėtų pažeisti jo garbę ir orumą, o dėstė savo nuomonę apie politinę situaciją.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
  2. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo A. J. garbės ir orumo pažeidimo fakto ir atsakomybės atsakovams V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseriui ir vedėjui M. B. taikymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią žinią apie ieškovą, žeminančią jo garbę ir orumą, ir, nustatęs, jog atsakovai, ieškovui pareikalavus, nepaneigė informacijos, atsakovus įpareigojo šią žinią paneigti bei, be kita ko, priteisė iš atsakovų ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; ieškinio dalį dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.
  3. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, pareiga įrodyti aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka atsakovui.

13Dėl naujų įrodymų.

  1. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia argumentais, kad buvo suvaržytos atsakovų teisės apginti savo poziciją, rinkti ir į bylą pateikti (išreikalauti) bylai reikšmingus įrodymus, dėl to pirmosios instancijos teismo išvados paremtos tik ieškovo pozicija ir teiginiais, ieškovo subjektyviu žodžių, išimtų iš konteksto, vertinimu. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė paneigti prezumpciją, jog pateikti duomenys neteisingi, ir šių motyvų pagrindu apeliaciniame skunde pareiškė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus.
  2. Apeliantas prašo prie bylos prijungti ir byloje vertinti šiuos įrodymus: Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015-03-06 raštą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei 2015-07-10 raštą dėl informacijos suteikimo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos) darbo grupės 2015-03-18 pažymą dėl 2015-03-01 dienos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje bei visą 2015-03-28 laidos vaizdo įrašą ir 2015‑04-04 vaizdo įrašą – interviu su A. J..
  3. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
  4. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Šalims nustatyta pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus apelianto prašomų prijungti rašytinių įrodymų priėmimo datas, nustatyta, kad minėti dokumentai priimti iki atsakovo atsiliepimo į ieškinį pareiškimo (jis teisme gautas 2015‑09-08), taip pat esant pakankamai daug laiko iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės, tačiau tokie duomenys kartu su minėtu procesiniu dokumentu ir teismo posėdyje nebuvo pateikiami.
  5. Be to, pirmosios instancijos teisme 2016-06-16 teismo posėdyje ieškovo A. J. atstovas, pasisakydamas dėl atsakovo (apelianto) pareikšto prašymo išreikalauti papildomus įrodymus, nurodė, kad kartu su ieškiniui teismui yra pateikę 2015-03-21 Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo kopiją, taip pat 2015-04-01 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kopiją – iš minėtų sprendimų matomos visos priežastys, dėl ko buvo panaikinti rinkimai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog prašymai dėl įrodymų išreikalavimo bei rašytiniai įrodymai galėjo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  6. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Įvertinus tai, kad ieškovo nurodomos ir nagrinėjamu atveju byloje ginčo objektą sudarančios ginčijamos frazės išsakytos konkrečioje 2015-03-28 laidos „Šilutė per savaitę“ dalyje, kurioje atskirai interviu davė atsakovas V. P., teisėjų kolegija netenkina prašymo prijungti ir visą minėtos laidos vaizdo įrašą, o taip pat ir vėlesnį vaizdo įrašą – 2015-04-04 interviu su ieškovu A. J., kaip nesusijusius su bylos įrodinėjimo dalyku.
  7. Ieškovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pareiškė prašymą prijungti papildomus įrodymus jų pateikimo būtinybę siejo su apelianto teikiamais naujais įrodymais. Kadangi apelianto prašymas dėl skunde nurodytų naujų įrodymų prijungimo atmestas, teisėjų kolegija netenkina ir priešingos šalies prašymo prijungti įrodymus.

14Dėl bylos esmės.

  1. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Garbė ir orumas ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu, kai nustatoma būtina faktų visuma: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimas, 2) faktas, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktis tikrovei ir 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2011‑09‑09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Sprendžiant klausimą dėl pirmosios paminėtos sąlygos – žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo fakto – būtina nustatyti, ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia, ar išreikšta ją pasakiusio asmens nuomonė.
  2. Apeliantas V. P. skunde akcentuoja įrodymų tyrimo neišsamumą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus byloje bei faktines aplinkybes, nesilaikė Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžtos nuomonės sąvokos ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas išreiškė kategoriškus teiginius apie ieškovą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jo išsakytos mintys buvo ne žinia, bet subjektyvi apelianto nuomonė apie rinkimus ir aplinkybių vertinimas.
  3. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Įstatyme apibrėžiama sąvoka, kad žinia yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (ginčo laidos metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Faktas suprantamas kaip tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas; žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta praktika; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).
  4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo garbę ir orumą pažeidžiančių žinių paskleidimas įvyko atsakovui V. P. duodant interviu Šilutės miesto internetinės televizijos „Šilutės TV“ 2015-03-28 laidoje „Šilutė per savaitę“, laidos prodiuseris ir vedėjas yra M. B.. Byloje nustatyta, kad 2015-04-23 A. J. kreipėsi į laidos prodiuserį ir vedėją M. B. bei V. P. su prašymu dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai tikrovės neatitinkančios informacijos nepaneigė.
  5. Ieškinyje ieškovas, kaip atsakovų pateiktą tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją, nurodė tris atsakovo V. P. išsakytas frazes. Ieškovas laikosi pozicijos, kad taip atsakovai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias (faktus, duomenis): jog būtent ieškovas Šilutės rajono savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose neva pirko savo rinkėjų balsus, nurodant konkrečias sumas, kurias ieškovas tariamai mokėjo asmenims, dalyvavusiems balsavime, bei neva ieškovo rinkėjų ratą sudaro tik alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys.
  6. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstą, formuluotes, ar išsakomos mintys suprantamos kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis pašnekovo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007‑03‑16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis, civilinėje byloje E Nr. 3K-3-1-219/2015). Tad tiriant ir vertinant informaciją, svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleistų teiginių kontekstą, atsižvelgti į jų formuluotes.
  7. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015-03-21 sprendimu Nr. Sp-126 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais“ nuspręsta konstatuoti, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merą buvo padaryti šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai, negaliojančiais pripažinti rinkimų rezultatai daugiamandatėje ir vienmandatėje Šilutės rajono rinkimų apygardoje Nr. 47 bei nutarta rengti pakartotinius Šilutės rajono savivaldybės tarybos rinkimus 2015-06-21. Bylos duomenimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-03 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eR-26-552/2015, minėtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paliktas nepakeistas.
  8. Teisėjų kolegija, iš šalių paaiškinimų bei ištyrusi Šilutės miesto internetinės televizijos „Šilutės TV“ 2015-03-28 laidos „Šilutė per savaitę“ laidos ištraukos vaizdo įrašą, nustatė, kad interviu, kuriame kalbintas atsakovas V. P., iš esmės parengtas savivaldybių tarybų rinkimų, kurie pripažinti negaliojančiais, kontekste. Laidos ištraukos pradžioje laidos vedėjas atsakovas M. B., pristatydamas pokalbį su V. P., akcentavo, kad pašnekovas yra „turintis visada savo tvirtą, kietą nuomonę įvairiausiais klausimais“.
  9. Iš 2015-03-28 laidos ginčo ištraukos vaizdo įrašo nustatyta, kad duodamas interviu V. P. pasisakė ne vienu klausimu, tarp jų buvo minimas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas panaikinti rinkimus bei pateiktas jo vertinimas, pasisakoma dėl rinkėjų atstovavimo bei kitų politikų. Interviu metu V. P. taip pat pasisakė ir apie A. J. dalyvavimą rinkimuose ir dėl savo palaikymo A. J.. Dėl šios dalies apelianto pasisakymų ieškovas pretenzijų nereiškė. Nustatyta, kad V. P. kalbant apie A. J. dalyvavimą rinkimuose ir jo palaikymą, apeliantas laidos vedėjo buvo paklaustas: „atvažiuos A. J. pas V. P. į namus, sakys – viskas, elgiuosi garbingai, – V. palaikys A. J.?“. Į šį klausimą V. P. atsakė: „Ne, pirma turi parodyt savo pavyzdžiu.“ – bei toliau tęsė – „Jau kai A. kelis kartus sakė ir matau, kaip jo politinė kampanija, politinė reklama tarp žmonių elgiasi, koks jo ratas yra balsuotojų. Nu, man su tokiais politikais ne pakeliui“ (toliau – pirmoji ieškovo ginčijama frazė). Į laidos vedėjo klausimą „O koks tas ratas?“ atsakovas V. P. atsakė: „nu, jeigu prisigėrę už 5 eurus, 7 eurus eina, paskutiniai rinkimai 3, gauna 5 eurus ir tikisi dar gauti, nu tai koks tas ratas, kokia ta politika pas mus“ (toliau – antroji ginčijama frazė).
  10. Nors duodamas interviu V. P. faktiškai paminėjo ieškovo vardą ir pavardę, tačiau nustatyta, kad pirmoji ginčijama frazė iš esmės išsakyta po ankstesnio V. P. pasisakymo apie ieškovo dalyvavimą rinkimuose ir esant pateiktam atviram laidos vedėjo klausimui dėl apelianto subjektyvios pozicijos dėl galimo palaikymo A. J.. Ginčijamoje pirmojoje frazėje apelianto išsakytos mintys yra bendro pobūdžio, konkrečiai neidentifikuojant faktų ar duomenų, nenurodant konkretaus, detalaus nei ieškovo, nei kitų asmenų elgesio „tarp žmonių“ bruožų ar duomenų apie kokį konkretų elgesį. Be to, frazė reziumuojama subjektyvia pozicija, išreiškiančia apelianto asmeninį vertinimą dėl palaikymo galimybės („man su tokiais politikais ne pakeliui“).
  11. Į laidos vedėjo užduotą patikslinamąjį klausimą dėl balsuotojų rato V. P. pasisakymas, nors ir nurodant konkrečias sumas, už kurias asmenys „eina“ balsuoti, bei tai pateikiant iš esmės negatyviai, konkrečiai tiesiogiai nesiejamas su būtent ieškovo A. J. galimu elgesiu. Pastebėtina, kad žurnalisto patikslinamasis klausimas užduotas tik dėl dalies pirmosios frazės, t. y. dėl rinkėjų. Svarbu ir tai, kad antroji ginčo frazė taip pat užbaigiama ne konkrečiais, bet, priešingai, abstrakčiais bendro pobūdžio svarstymais dėl rinkėjų („nu tai koks tas ratas, kokia ta politika“). Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad antrojoje ginčijamoje frazėje, vertinant ją tiek atskirai, tiek ir kartu su pirmąją fraze, konkrečiai (kaip žinia, faktas) būtų tvirtinta, konstatuota, pasakyta ar pateikta kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, jog ieškovas rinkimuose pirko savo rinkėjų balsus ar mokėjo nurodytas sumas asmenims už dalyvavimą balsavime. Ieškovas nekaltinamas atitinkamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, padarymu.
  12. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju paskleista žinia, jog neva ieškovo rinkėjų ratą sudaro tik alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Iš ginčo objektu esančių apelianto pasisakymų formuluočių negalima konstatuoti tokio lygmens apibendrinimo, jog visas, ir būtent ieškovo, rinkėjų ratas sudarytas tik iš alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų.
  13. Be to, iš 2015-03-28 laidos ginčo ištraukos vaizdo įrašo nustatyta, kad trečioji ieškovo nurodoma ginčijama frazė yra pakankamai atsieta nuo ankstesnių dviejų. Po antrosios ginčo frazės sekė laidos vedėjo įterptas bendras komentaras apie artėjančią šventę ir jos galimą įtaką rinkėjams būsimų rinkimų dieną. Po šio laidos vedėjo komentaro atsakovas V. P. atsakė: „ne nu nieko nepadarysi, jeigu žmonės pas mus žiūri į savivaldą, į rinkimus žiūri tiek, kad gautų pinigų, uždirbtų, pasiimti prasigėrusius žmones, ir paskui sako – mane išrinko žmonės, nu tokie mūsų politikai ir yra, tokia pas mus ir politika, dėl ko, šiandien, kaip sakot, interpeliacijos, tokie mūsų politikai: neturi kultūros, neturi politinio padorumo ir neturi atsakomybės“ (toliau – trečioji ginčijama frazė). Matyti, kad šioje frazėje naudojama daugiskaita, frazė yra apibendrinančio pobūdžio, joje neįvardijami konkretūs asmenys, tokia frazės formuluote iš esmės išreiškiamas apelianto bendras nepasitenkinimas politikais.
  14. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju konkrečios ginčytinos frazės apelianto buvo išsakytos daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio tonu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo paskleista ieškovo ieškinyje nurodoma žinia apie ieškovą. Ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visumą, įvertinus ieškovo ginčijamas frazes, jų paskleidimo kontekstą bei formuluotes, nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto V. P. pasisakymai atitinka žinos sąvokai keliamus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo laidoje pokalbio su žurnalistu metu, pasisakydamas negaliojančiais pripažintų rinkimų kontekste, atsakovas V. P. išdėstė savo nuomonę (požiūrį ir subjektyvų vertinimą).
  15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek ieškovas A. J., tiek apeliantas V. P. yra politikai, aktyviai dalyvaujantys politinėje veikloje bei kandidatavę savivaldybės rinkimuose į merus, tad laikytini viešaisiais asmenimis (ginčo laidos metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalis). Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu, ypač tai taikytina politikams, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai. Tačiau ir ieškovo, kaip viešojo asmens, kritikos ribos taip pat yra platesnės nei privačių asmenų. Viešasis asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atveju galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.
  16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014; 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑1‑219/2015).
  17. Siekiant nustatyti skleidžiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti.
  18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad rašytiniai įrodymai – Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015-06-01 raštas dėl informacijos pateikimo – patvirtina, jog minėtoje prokuratūroje bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate nebuvo ir nėra pradėtų ar atliekamų ikiteisminių tyrimų prieš A. J. bei ( - ) partijos Šilutės skyrių dėl rinkėjų pirkimo. Tačiau pastebėtina, kad ginčo objektu esančios apelianto frazės išsakytos negaliojančiais pripažintų rinkimų kontekste. Iš 2015-03-21 Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo Nr. Sp-126 matyti, jog konstatuota, kad vykdant rinkimus buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-03 sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eR‑26‑552/2015, kuriuo byloje rėmėsi ieškovas, turinio, matyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2015‑03-18 pažymoje Nr. 3-52 (1.2), be kita ko, nurodoma, jog galėjo būti papirkti septyni asmenys, pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Be to, iš nurodyto teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad į teismą kreipęsi pareiškėjai (V. L. ir partija ( - )), nesutikdami su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, nurodė, jog šis buvo priimtas atsižvelgiant į komisijos darbo grupės 2015-03-18 pažymą „Dėl 2015-03-01 savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje“ ir argumentus, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime nebuvo motyvuota, kaip A. J. naudai galimai nupirkti septyni rinkėjų balsai galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tad matyti, jog rinkimus pripažinus negaliojančiais, dar iki ginčo laidos buvo bendros informacijos apie rinkimų metu galimai buvusius rinkėjų papirkimo kandidatų naudai atvejus.
  19. Vertintina, kad rinkimų paskelbimo negaliojančiais kontekste apeliantas turėjo pakankamą pagrindą susidaryti pareikštai nuomonei dėl duomenų buvimo apie rinkėjų papirkimo atvejus rinkimų metu. Tačiau, vertinant ieškovo ginčijamas frazes ir jų visumą, nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog apeliantas paskleidė ieškovo ieškinyje nurodoma žinią, kaip tai nurodyta anksčiau, ar išsakė vienareikšmišką nuomonę, jog būtent ieškovas pirko rinkėjų balsus bei neva ieškovo rinkėjų ratą sudaro tik alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Įvertinus visumą ginčijamų frazių, jų pareiškimo kontekstą ir formuluotes, konkrečiu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog išsakyta subjektyvia nuomone (pozicija, vertinimu) atsakovas V. P. siekė pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Ieškovo A. J. subjektyvūs svarstymai, jog apeliantas sąmoningai siekė pakenkti ieškovo, kaip politiko ir savo tiesioginio oponento reputacijai, sumažino jo galimybes tapti savivaldybės meru pakartotiniuose rinkimuose, nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą dėl ginčytinos nuomonės poveikio.
  20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi žinios ir nuomonės atribojimo kriterijais, numatytais Visuomenės informavimo įstatyme bei teismų praktikoje, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovą A. J., žeminanti ieškovo garbę ir orumą. Šiuo atveju nėra faktų visumos, leidžiančios taikyti CK 2.24 straipsnyje numatytus garbės ir orumo gynimo būdus (tiek paneigti duomenis, tiek atlyginti žalą). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatytas įpareigojimas paskelbti paneigimą, taip pat nepagrįstai tenkinta ieškinio dalis dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15Dėl apeliacinio skundo ribų.

  1. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimai taikyti civilinę atsakomybę buvo reiškiami ne tik atsakovui V. P., bet ir atsakovui M. B., kaip Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseriui ir vedėjui. Reikalavimai atsakovui M. B. motyvuoti tuo, kad jis, būdamas laidos vedėjas ir prodiuseris, suprasdamas, jog laidos metu apelianto apie ieškovą pateikiama informacija (žinios) yra šmeižiamojo pobūdžio ir neatitinka tikrovės, laidą, kuri nėra tiesiogiai transliuojama, po interviu sumontavo ir paskelbė internete, nors privalėjo priimti sprendimą nerodyti laidoje iš apelianto imto interviu. Papildomai teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovo atstovas dėl atsakovui M. B. reiškiamų reikalavimų pažymėjo, kad duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, kurios prodiuseris ir režisierius yra šis atsakovas, dėl to abu atsakovus įpareigojus paskelbti paneigimą, visuomenės informavimo priemonė privalės suteikti eterį paneigimui paskelbti ir bus ištaisytas pažeidimas tuo pačiu būdu, tomis pačiomis priemonėmis (2016-06-16 teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 31 sek.).
  3. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik vienas iš atsakovų byloje – V. P.. Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės prašo panaikinti 2016‑07-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas M. B. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, pozicijos dėl kito atsakovo paduoto apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teisme neišreiškė. Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-15 nutartimi nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šalys informuotos apie apeliacinės instancijos teismo teisę peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo tik apeliantas V. P. ir jo atstovas, kitos bylos šalys į teismo posėdį neatvyko, kitų paaiškinimų nepateikė.
  4. Iš ieškovo ieškinio reikalavimų matyti, jog, ieškovo nuomone, tikrovės neatitinkančią bei ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją sudarė V. P., laidoje žurnalistui duodant interviu, pateikti pasisakymai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog ieškovo nurodomi V. P. pasisakymai nevertintini kaip žinia ir nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę CK 2.24 straipsnio pagrindu, nėra pagrindo ir atsakovo M. B. civilinei atsakomybei. Nors apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju pateikė tik vienas atsakovas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo ir ieškovo reiškiamų reikalavimų pobūdį, daro išvadą, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, tik dėl apelianto (atsakovo) V. P., būtų iš esmės pažeistos atsakovo M. B. teisės ir teisėti interesai, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis).
  5. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimo sąlygas, ir skundžiamu sprendimu nepagrįstai tenkino dalį ieškovo ieškinio reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – šią ieškovo A. J. ieškinio dalį atmesti visiškai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesta dalis ieškinio reikalavimų dėl 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės paliktina nepakeista, teisėjų kolegija tikslina visą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškinys atmestas ir atitinkamai paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovo A. J. ieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. P. byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 350 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme (b. l. 61). Šios išlaidos nėra neprotingai didelės, dėl to, ieškovo ieškinį atmetus, priteistinos atsakovui V. P. iš ieškovo (CPK 98 straipsnis). Duomenų apie atsakovo M. B. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikta.
  2. Atsakovas V. P. už apeliacinį skundą sumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio (b. l. 98). Apeliacinį skundą tenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo A. J.. Apeliantas byloje taip pat pateikė prašymą priteisti 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 689,70 Eur už konsultacijas ir advokato teisinę pagalbą paruošiant apeliacinį skundą bei 242 Eur už atstovavimą žodinio proceso metu.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2015‑03‑19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.19 bei 9 punktų nuostatose iš esmės numatyta, jog teisinių paslaugų (atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui) teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamą laiką apvalinant – iki 30 minučių atmetama. Atsižvelgiant į teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme trukmę (27 min.), į tai, kad teismo posėdyje apeliantą atstovavo tas pats advokatas, kuris rengė ir apeliacinį skundą, 242 Eur išlaidos už atstovavimą žodinio proceso metu pripažintinos per didelėmis ir apeliantui iš priešingos šalies nepriteistinos. Kitos 689,70 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme apeliantui priteisintos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir atsakovai V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseris ir vedėjas M. B. įpareigoti paneigti nurodytą informaciją, įpareigoti paskelbti paneigimą per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir apie informacijos paneigimą raštu nedelsiant informuoti ieškovo atstovą bei priteista ieškovui A. J. iš atsakovų V. P. ir Šilutės miesto televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuserio ir vedėjo M. B. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (iš viso 1 000 Eur), 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

19Dėl nurodytos ieškinio dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

20Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

21„ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovo A. J. atsakovui V. P. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.“

23Priteisti iš ieškovo A. J. atsakovui V. P. 61 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 689,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai