Byla 2A-143-178/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl įpareigojimo sudaryti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį, matavimo prietaiso įrengimo ir skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl įpareigojimo teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. sutartimi, taršos nustatymo, piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Hidrona“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad ieškovė teikia atsakovei geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-201600001 (toliau – 2016 m. vasario 17 d. Sutartis) sąlygas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 1 510 353,25 Lt įsiskolinimą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.; 3) priteisti 6 proc. procesines; 4) įpareigoti atsakovę leisti ieškovei atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 (žymėjimas pagal Lietuvos koordinačių sistemos (LKS) planšeto Nr. 24/58-0255 duomenis) įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigoti atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovės teritorijoje; 5) įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bet kuriuo metu neterminuotam laikotarpiui, t.y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie atsakovės teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 (planšeto Nr. 24/58-0255 (x=6191391; Y=323678.76) ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą. Įrengus automatinį mėginių semtuvą, leisti ieškovei jį nufotografuoti bei įpareigoti atsakovę pasirašyti nustatytos formos (priedai Nr. 32, 33) semtuvo pastatymo, o nuimant – nuėmimo aktą, kurių vienas egzempliorius įteikiamas atsakovei, o kitas lieka ieškovei. Atsakovei atsisakius dalyvauti surašant aktus arba juos pasirašyti, nustatyti, kad jie galioja ieškovės atstovams apie atsisakymo faktą pažymėjus abiejuose akto egzemplioriuose; atsakovei nevykdant 1 punkte nurodytų reikalavimų, nustatyti atsakovei 86,89 Eur (300 Lt) baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bei leisti ieškovei priverstinai patekti į atsakovės teritoriją ir įrengti mėginių semtuvą. Ieškovė nurodė, jog atsakovei teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas. Atsakovė neteisėtai pati įsirengė nuotekų apskaitos prietaisą, kurio rodmenimis nėra pagrindo vadovautis. Ieškovė kainą už paslaugas apskaičiavo atsižvelgusi į teisės aktus bei į 2016 m. vasario 17 d. Sutartį, kurios sąlygas prašo teismo patvirtinti. Ieškovė siekia atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą.
  2. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama; 1) pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2012 m. vasario mėn. - 2013 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) laikotarpiu UAB „Agrovet“ į nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekio prilyginimą atsakovės sunaudoto geriamojo vandens kiekiui neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigoti ieškovę vadovautis esančio skaitiklio rodmenimis, o esant gedimui, kiekį nustatyti analogiškai pagal 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „Agrovet“ ir UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2008/12-01 (toliau – 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartis) 15 punktą; 2) pripažinti UAB „Agrovet“ 2012 m. vasario mėn. - 2013 m. rugpjūčio mėn. (imtinai) laikotarpiu deklaruotą AB „Klaipėdos vanduo“ į jos nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekį – 43 915 m3, atitinkančiu faktinį UAB „Agrovet“ perduotų AB „Klaipėdos vanduo“ valyti nuotekų kiekiui; 3) pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. birželio 25 d. UAB „Agrovet“ nuotekų mėginių tyrimo rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais; 4) pripažinti, kad UAB „Agrovet“ 2013 m. vasario 27 d. viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“ deklaravo papildomas koncentracijas nuotekų taršos elementų: bendras fosforas – 20 mg/l; bendras azotas – 100 mg/l; detergentai – 2,0 mg/l; 5) pakeisti 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties 1.7 punktą numatant, kad: maksimalus išleidžiamų nuotekų užterštumas: BDS7-1000 mg/l, SM – 1000 mg/l, naftos produktai 1 mg/l, riebalai – 50 mg/l, bendras fosforas – 20 mg/l, bendras azotas – 100 mg/l, detergentai – 2,0 mg mg/l“; 6) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas UAB „Agrovet“, nuo AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo UAB „Agrovet“ pradžios vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties sąlygomis; 7) priteisti atsakovei iš ieškovės 122 967,52 Lt (su PVM) (35 613,85 Eur) sumą už AB „Klaipėdos vanduo“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.; 8) priteisti atsakovei iš ieškovės 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo iš abonentų gautų piniginių lėšų už nuotekų surinkimą naudojantis nuotekų tinklais 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu nuo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentams išrašytų sąskaitų faktinio apmokėjimo momento iki šios civilinės bylos iškėlimo. Šio reikalavimo pagrindimui įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie transportuotų nuotekų kiekį per nuotekų tinklus (unikalus Nr. 4400-0194-9946) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. ir gautą apmokėjimą (nurodant konkrečias datas ir sumas); 9) priteisti atsakovei iš ieškovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteisiamos 122 967,52 Lt (35 613,85 Eur) (su PVM) sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė už paslaugas skolą skaičiuoja ne visiškai pagrįstai. Atsakovė turi įsirengusi patikrintą apskaitos prietaisą, kurio rodmenimis turėtų būti vadovaujamasi. Ieškovė, apskaičiuodama kainą už teikiamas paslaugas, privalo vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartimi, kadangi ieškovė perėmė minėtos sutarties teises ir pareigas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu:
  • ieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė, kad ieškovė teikia atsakovei geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Sutarties sąlygas; 2) priteisė AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Agrovet“ 351 948,39 Eur skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (351 948,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) įpareigojo atsakovę leisti ieškovei atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 (žymėjimas pagal Lietuvos koordinačių sistemos (LKS) planšeto Nr. 24/58-0255 duomenis) įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigojo atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai atsakovės teritorijoje; 5) įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bet kuriuo metu neterminuotam laikotarpiui, t. y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie atsakovės teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 (planšeto Nr. 24/58-0255 (x=6191391; Y=323678.76) ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą. Įrengus automatinį mėginių semtuvą, leido ieškovei jį nufotografuoti bei įpareigojo atsakovę pasirašyti nustatytos formos (priedai Nr. 32, 33) semtuvo pastatymo, o nuimant – nuėmimo aktą, kurių vienas egzempliorius įteikiamas atsakovei, o kitas lieka ieškovei. Atsakovei atsisakius dalyvauti surašant aktus arba juos pasirašyti, nustatė, kad jie galioja ieškovės atstovams apie atsisakymo faktą pažymėjus abiejuose akto egzemplioriuose. Kitos ieškinio dalies netenkino.
  • priešieškinio dalį ieškovei dėl piniginių lėšų bei palūkanų priteisimo už ieškovės abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus paliko nenagrinėtą. Kitos priešieškinio dalies netenkino.
  • Ieškovei iš atsakovės priteisė 6 844 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Dėl 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties galiojimo. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-730/2017 atsakovės pozicija, kad šalių santykiai pagrįsti 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartimi, pripažinta nepagrįsta. Todėl sprendė, kad išvada dėl 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties sąlygų netaikymo laikytina prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Be to, ieškovė neperėmė jokių teisių ir/ar pareigų, nustatytų 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties sąlygose. Teismas sprendė, kad nepagrįstas atsakovės priešieškinio reikalavimas Nr. 6 įpareigoti ieškovę, teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas atsakovei, nuo ieškovės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų teikimo atsakovei pradžios (2012 m. sausio 1 d.) vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartimi. Dėl to nėra teisinės prasmės tenkinti priešieškinio reikalavimo Nr. 5 ir pakeisti 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties 1.7 punktą.
  2. Dėl atsakovės įsirengto nuotekų apskaitos prietaiso. Teismo vertinimu, atsakovės nuotekų skaitiklis parinktas netinkamai, nes pagrindinį nuotekų kiekį apskaito dirbdamas mažiausio tikslumo zonoje ir didžiąją laiko dalį debitai yra mažesni nei skaitiklio minimalus debitas bei galima skaitiklio jautrumo riba. Todėl atsakovė, įsirengdama nuotekų apskaitos prietaisą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Tą patvirtina ir Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 10 d. raštas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas. Atsakovė savavališkai, nesilaikydama imperatyvių teisės aktų – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 23 straipsnio 5 dalies, 35 straipsnio 3, 8 dalių, Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 127) 7 punkto reikalavimų, įsirengė nuotekų apskaitos prietaisą, kuris taip pat yra netikslus bei techniškai netinkamas tiksliai nuotekų apskaitai, t. y. netinkamas atsakovės įrengtas matavimo prietaisas neatlieka ir negali atlikti matavimo funkcijos. Be to, po skaitiklio remonto jo užplombavimas antstolio pagalba neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes antstolis neatlieka vandens skaitiklio plombavimo funkcijų. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą Nr. 4 ir įpareigojo atsakovę leisti ieškovei atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą bei įpareigojo atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai. Konstatavus, kad atsakovės nuotekų apskaitos prietaisas neatitinka jo įrengimo teisinio reglamentavimo, teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo Nr. 2, t. y. pripažinti atsakovės 2012 m. vasario mėn. - 2013 m. rugpjūčio mėn. deklaruotą AB „Klaipėdos vanduo“ į jos nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekį – 43 915 m3, atitinkančiu faktinį atsakovės perduotų ieškovei valyti nuotekų kiekiui.
  3. Dėl automatinio mėginių semtuvo įrengimo. Teismo vertinimu, ieškovė teisėtai reikalauja įrengti automatinį semtuvą. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-730/2017 pripažinta ieškovės teisė atlikti ne tik atsakovės išleidžiamų nuotekų stebėseną naudojant nuotekų apskaitos prietaisą, tačiau ir įrengiant automatinį nuotekų semtuvą. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartyje nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad semtuvas nėra matavimo prietaisas, jis nebus naudojamas apskaičiuojant abonento atsiskaitymą už nuotekų užterštumą, taip pat į nuotekų debitus atsižvelgiama nebus, nes šis įrenginys nuotekų kiekio nematuoja, automatinis nuotekų semtuvas neturi metrologinės patikros, todėl jis užtikrins nepriklausomą mėginių paėmimą, o tai leis objektyviai matuoti taršą. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą Nr. 5 ir įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bet kuriuo metu neterminuotam laikotarpiui neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie atsakovės teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 ir jame automatinį mėginių semtuvą.
  4. Dėl atsakovės 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir2013 m. birželio 25 d. nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų negali tinkamai atlikti jai deleguotų geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos funkcijų. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis sau teisėto rezultato – nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, nes jos neteisėti veiksmai (neveikimas) negali sukurti teisėto rezultato. Be to, 2013 m. vasario 4 d. ir 2013 m. kovo 14 d. mėginiai neturi alternatyvių mėginių; 2013 m. balandžio 30 d. mėginiai paimti skirtingu metu – 10 val. ir 12 val.; 2013 m. birželio 25 d. rezultatai gali skirtis dėl mėginių idealaus nesuskaidymo į dvi/keletą vienodų frakcijų. Todėl šį atsakovės reikalavimą laikė nepagrįstu.
  5. Dėl atsakovės papildomos koncentracijas nuotekų taršos elementų deklaravimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė šį reikalavimą kildina iš rašto, adresuoto UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Teismo vertinimu, šis rašytinis įrodymas nėra pakankamas tam, kad būtų galima konstatuoti tinkamą deklaravimą ieškovei, dėl ko atsakovės deklaravimas nelaikytinas tinkamu. Todėl priešieškinio reikalavimą Nr. 4 laikė nepagrįstu ir netenkino.
  6. Dėl reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovės skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. Byloje nustatyta, kad ieškovė suteikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, atsakovė jomis naudojosi bei nevykdė teisės aktų reikalavimų dėl apskaitos prietaiso ir semtuvo įrengimo. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, prievolės įvykdymo terminą praleido, todėl privalo ieškovei sumokėti skolą. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo trukmę, ginčo pobūdį, teisės aktų numatytas baudas už nuotekų padidėjusios taršos pažeidimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, su atsakovės restruktūrizavimu susijusius aspektus, sprendė, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteistiną 1 510 353,25 Lt skolą sumažinti 295 145,85 Lt suma (t. y. puse baudos dydžio) ir priteisti galutinę 351 948,39 Eur (1 215 207,40 Lt) skolą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė detalizavo, kokiais konkrečiais laikotarpiais ir už kokias konkrečiai paslaugas bei kokio dydžio įsiskolinimas yra susidaręs. Nesutiko su atsakove, kad tenka tik spėlioti, už kokias konkrečiai paslaugas ir kokiais laikotarpiais yra reikalaujama apmokėjimo. Išsprendus šį klausimą bei atsižvelgiant į nustatytus aspektus, susijusius su 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartimi, teismas priešieškinio reikalavimą Nr. 1 laikė nepagrįstu.
  7. Dėl skolos už ieškovės abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus. Teismo vertinimu, šio klausimo teisingam išsprendimui turi įtakos Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-144-524/2017, kurioje nuotekų tinklų savininkei UAB „Hidrona“ jau yra priteistas atlygis – po 3 523 Eur su PVM metinis mokestis neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. Nors priimtas sprendimas neįsiteisėjęs ir ginčas sprendžiamas Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog priešieškinio reikalavimas Nr. 7 priteisti konkrečią pinigų sumą traktuotinas tapačiu prašymui kaip ir pripažinti ieškovės prievolę mokėti 1,85 Lt/m3 (+PVM) už naudojimąsi nuotekų infrastruktūra. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, todėl priešieškinio reikalavimą Nr. 7 paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 4 p.). Atitinkamai teismas paliko nenagrinėtus iš reikalavimo Nr. 7 išplaukiančius priešieškinio reikalavimus Nr. 8 ir Nr. 9 dėl palūkanų priteisimo.
  8. Dėl 2016 m. vasario 17 d. Sutarties. Teismas nurodė, kad dėl ilgai užtrukusio bylos nagrinėjimo susidarė situacija, kurioje spręsti klausimą dėl paslaugų teikimo pagal anksčiau ieškovės siūlytų 2012 m. kovo 13 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šalto vandens teikimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. K03-201200153 ir Nr. P04-201300179 sąlygas nebeaktualu. Teismo vertinimu, aktualu spręsti klausimą dėl 2016 m. vasario 17 d. Sutarties galiojimo ateinančiu laikotarpiu. Teismas sprendė, kad minėtos sutarties sąlygos nepažeidžia atsakovės interesų, o išlaiko tarp šalių lūkesčių ir interesų pusiausvyrą. jos 1 priedo 2.4 punkto sąlyga neužkerta atsakovei galimybės kontroliniam mėginiui. Šios sutarties bendrųjų sąlygų 7 punkte nurodytas 10 min. reagavimo laikas nėra diskriminacinis, nes faktiškai bet koks asmuo gali užtikrinti ieškovės atstovo patekimą prie apskaitos prietaisų. Atsakovės tam tikri reikalaujami išvalyti taršų dydžiai yra ieškovei techniškai neįgyvendinami. Teismas, išanalizavęs ir kitus 2016 m. vasario 17 d. Sutarties elementus, konstatavo, kad ji negali būti pripažinta kaip primesta tik vandens tiekėjui palankiomis sąlygos bei ji atitinka Europos Sąjungos formuojamą politiką nuotekų tvarkymo srityje (Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje). Todėl ieškovės reikalavimą teismas laikė pagrįstu ir nustatė, kad ieškovė teikia atsakovei geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos pagal 2016 m. vasario 17 d. Sutarties sąlygas. Nurodė, kad toks sprendimas neužkerta kelio tolesniam šalių bendradarbiavimui tobulinant sutartines sąlygas.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl skolos priteisimo už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas ir sumažinta bauda už nuotekų padidėjusios taršos pažeidimus, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sumažino per pusę ieškinio reikalavimą dėl 10 kartų padidintos kainos už keturiais atvejais (2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. birželio 25 d.) nustatytą padidintą taršą.
    2. Sumažinto reikalavimo dalis nėra bauda, tai yra padidinta nuotekų tvarkymo kaina, paskaičiuota savivaldybės norminio akto – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T11-613 (toliau – Sprendimas Nr. T11-613), nustatyta tvarka. Šis norminis aktas neginčijamas ir/ar pripažintas neteisėtu (negaliojančiu), yra privalomas, todėl nėra pagrindo laikyti jo nuostatas prieštaraujančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
    3. Ieškovė teikia viešąsias geriamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas pagal savivaldybių tarybų patvirtintą paslaugų teikimo kainą, kuri suderinta su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Todėl ieškovė neturi diskrecijos taikyti kitokią kainą nei yra valstybės ir savivaldybių nustatyta jos paslaugų kaina. Be to, ieškovės teikiamos paslaugos už valstybės reguliuojamą kainą atitinka viešąjį interesą.
    4. Ieškovė, nustačiusi faktus ir apskaičiavusi teikiamų paslaugų kainą, išrašė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras bei sumokėjo valstybei 21 proc. PVM nuo sąskaitose nurodytų sumų. Sumažinus teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuotekų tvarkymo kainą, valstybė praturtėtų ieškovės sąskaita.
  2. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9Dėl ieškovės paslaugų atsakovei teikimo pagrindo.

    1. Teismas nepagrįstai prejudiciniu faktu, kad šalims netaikytina 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartis, šioje byloje laikė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-22-730/2017 nurodytą įrodymais nepagrįstą iš konteksto paimtą šalutinę frazę, nors prejudiciniu faktu turėjo laikyti priešingą įsiteisėjusiame ankstesniame Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-419-904/2013 konstatuotą faktą, kad šalių santykius reguliuoja 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartis. Tai pripažino ir ieškovė bei jos atstovas.
    2. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų reikšmingų 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties galiojimą patvirtinančių aplinkybių, teisinio reglamentavimo, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai, tik paviršutiniškai pasisakydamas dėl ieškovės vienašališkai pateiktos sutarties sąlygų, į jas neįsigilindamas ir tam neteikdamas didelės reikšmės, nepagrįstu sprendimu faktiškai sureguliavo šalių santykius – nustatė, kad ieškovė teikia atsakovei paslaugas pagal ieškovės vienašališkai parengtą 2016 m. vasario 17 d. Sutartį, tuo pažeisdamas CK 6.184 straipsnio 4 dalį bei užkirsdamas kelią šalims susiderėti dėl sutarties sąlygų.

10Dėl atsiskaitomojo nuotekų apskaitos prietaiso

    1. Sprendimas, kuriuo ieškovei buvo leista atsakovės teritorijoje esančiame šulinyje Nr. 86 įrengti nuotekų apskaitos prietaisą, yra nepagrįstas, neteisėtas, be motyvų (teismas savo išvadų nedarė, o nukopijavo ieškovės subjektyvias išvadas iš ieškovės rašytinių paaiškinimų), priimtas pažeidžiant ir neteisingai taikant teisės aktų reikalavimus.
    2. Teismas nevertino atsakovės nuotekų apskaitos prietaiso įrengimo aplinkybių, neteisingai taikė teisės aktų nuostatas. Atsakovė nuotekų apskaitos prietaisą įrengė 2005 m. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, aprobuotas tuomečių viešųjų paslaugų tiekėjų, pagal jo rodmenis buvo apskaitomas atsakovės išleistų nuotekų kiekis. Todėl pagal šį nuotekų apskaitos prietaisą nuotekų kiekis turėjo būti apskaitomas ir jo duomenimis vadovaujamasi atsiskaitant už paslaugas.
    3. Susidėvėjęs nuotekų apskaitos prietaisas buvo pakeistas 2012 m. lapkričio 23 d., keitimo procese ieškovė nedalyvavo, apie tai ji buvo informuota bei pritarė jo keitimui (išdavė įgaliojimą). Todėl abu nuotekų apskaitos prietaisai įrengti teisėtai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2012 m. įrengtas nuotekų apskaitos prietaisas yra netikslus, techniškai netinkamas tiksliai nuotekų apskaitai. Naujai įrengtas prietaisas įrašytas į apskaitos prietaisų registrą, yra sertifikuotas, metrologiškai patikrintas.
    4. Ieškovė neįrodė, kad jos ketinamas įrengti nuotekų apskaitos prietaisas bus tikslesnis ar kokiais nors techniniais parametrais geresnis nei šiuo metu esantis. Teismas nepasisakė dėl ieškovės ketinamo įrengti nuotekų apskaitos prietaiso nurodytų charakteristikų, sprendime nenurodė, kokį konkrečiai prietaisą leido ieškovei įrengti. Be to, jokiame teisės akte nenurodytas nei modelis, nei matavimo diapazonas, kuris turi būti pasirinktas nuotekų apskaitai.
    5. Teismas nepagrįstai atsisakė analizuoti įrodymus bei spręsti atsakovės reikalavimą dėl nuotekų kiekio neteisėto prilyginimo suvartoto vandens kiekiui. Todėl ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.

11Dėl automatinio mėginių semtuvo įrengimo

    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-730/2017 yra pripažinta ieškovės teisė atlikti atsakovės nuotekų stebėseną ne tik apskaitos prietaisu, bet ir įrengiant automatinį nuotekų semtuvą ir tai yra šioje byloje prejudicinis faktas. Atsakovės teigimu, minėtoje byloje konstatuotos aplinkybės neatitinka prejudiciniam faktui keliamų reikalavimų.
    2. Teismas iš esmės aptariamo ieškovės reikalavimo nenagrinėjo, netyrė su juo susijusių įrodymų, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą – įsakmiai įpareigojo atsakovę leisti jos teritorijoje bet kuriuo metu neterminuotam laikotarpiui neribotą kiekį kartų pastatyti ir nuimti automatinį nuotekų semtuvą, nevertinant tokiais veiksmais galinčių atsakovei atsirasti neigiamų pasekmių ir turtinių nuostolių (sąnaudų). Be to, toks ieškovės reikalavimas neatitinka šalies materialiniam reikalavimui ir teismo sprendimui keliamų reikalavimų, nes neapibrėžtas konkrečiu terminu ir tvarka.

12Dėl UAB „Agrovet“ nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais

    1. Ši sprendimo dalis yra nemotyvuota ir neteisėta. Teismo argumentas dėl tariamai netinkamo nuotekų apskaitos prietaiso įrengimo yra nepagrįstas ir nesusijęs su nuotekų taršos nustatymu, nes tai skirtingos faktinės kategorijos. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovė trukdo ieškovei įrengti automatinį nuotekų semtuvą, nes dėl jo pastatymo susitarti nepavyko dėl ieškovės kaltės.
    2. Tinkamas nuotekų taršos ištyrimas tiesiogiai nėra susijęs būtent su nuotekų paėmimo būdu (ar automatinio nuotekų semtuvo pagalba, ar kitomis priemonėmis), o tiesiogiai susijęs su tokį tyrimą atliekančio subjekto objektyvumu, kvalifikacija, sąžiningumu ir pan. 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. birželio 25 d. atsakovės nuotekų mėginiai buvo tirti ieškovės pavaldume esančios žinybinės laboratorijos, kuri veikia išimtinai ieškovės interesais. Teismas ignoravo, nevertino ir nepasisakė dėl minėtos laboratorijos tyrimo rezultatų objektyvumo ir teisingumo, prieštaravimo nepriklausomos akredituotos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos nuotekų cheminių tyrimų rezultatams.

13Dėl atsakovės papildomos koncentracijas nuotekų taršos elementų deklaravimo

    1. Teismas nevertino ieškovės pateiktos 2017 m. kovo 6 d. pažymos, kurioje ties 2013 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. spalio 31 d. eilutėmis atskleista, jog tris mėnesius ieškovė priėmė atsakovės 2013 m. vasario 27 d. deklaraciją, pagal kurią paskaičiavo nuotekų išvalymo kainą.
    2. Atsakovės 2013 m. vasario 27 d. raštas buvo adresuotas ir ieškovei, kuri jį akceptavo. Nėra įstatymo, kuris numatytų, kad abonento deklaruojama tarša privalo būtų įrašyta į sutartį ir negali būti deklaruojama oficialiu raštu, todėl ieškovė nepagrįstai atsakovės deklaracija nesivadovavo vien dėl šios priežasties.
    3. Teismas nenurodė, koks deklaravimas yra ar būtų buvęs tinkamas. Nuotekų padidintos taršos elementų deklaravimas yra vienašališkas abonento – atsakovės, valinis veiksmas, kurį ji aiškiai išreiškė 2013 m. vasario 27 d. raštu, todėl ši sprendimas dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta.

14Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. 2013 m. lapkričio 1 d.

    1. Ši sprendimo dalis nemotyvuota, priimta pažeidžiant teisės aktus, nevertinti byloje pateikti įrodymai, teisinis reglamentavimas, nepasisakyta dėl atsakovės nesutikimo su šiuo reikalavimu pateiktų argumentų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
    2. Reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas, nes atsakovės mokėtinas ieškovei mokestis už nuotekas buvo skaičiuojamas atsakovės patiektų valyti nuotekų kiekį nepagrįstai prilyginant suvartoto geriamojo vandens kiekiui. Taip pat ieškovė nepagrįstai nuotekų šalinimo ir tvarkymo kainą padidino 10 kartų.
    3. Teismas nevertino, kad ieškovė vadovavosi Sprendimu Nr. T11-613 patvirtinto AB „Klaipėdos vanduo“ kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5, 9.1.1.-9.1.4., 9.2., 9.3., 9.5., 9.7 punktais bei Aprašo priedo 1-4 punktais, kurių nuostatos neatitinka GVTNTĮ 22 straipsnio 3 - 5 dalių nuostatų. Be to, Apraše nurodytos kainos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suderintos su Komisija, todėl neatitinka GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalies.
    4. Remiantis GVTNTĮ (aktuali redakcija) teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis. Kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio (GVTNTĮ 22 str. 3-4 d.).
    5. Ieškovė nepagrindė padidėjusių azoto valymo sąnaudų, susijusių su tariamai aptikta atsakovės azoto tarša, nenurodė ir nepateikė į bylą duomenų, jog ji būtų sumokėjusi kokius nors mokesčius už taršą. Tai suprantama, kadangi padidėjusių sąnaudų dėl azoto taršos parametro ieškovė nepatyrė, nes ji gali išleisti į gamtą nuotekas su tokia azoto koncentracija jų net nevalydama.

15Dėl skolos už ieškovės abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus

    1. Nebuvo pagrindo šį reikalavimą palikti nenagrinėtu. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas nėra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016, nes reikalavimą priteisti atsakovei iš ieškovės 122 967,52 Lt reiškia atsakovė.

16Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų

    1. Sprendime bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai, pažeidžiant CPK nustatytą tvarką, nes teismas ieškinį tenkindamas iš dalies, nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo. Atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista mažiausiai 4,88 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
    2. Teismas priešieškinį dalyje paliko nenagrinėtą, todėl sprendžiant dėl išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį parengimą priteisimo turėjo būti sprendžiama pagal CPK 94 straipsnyje nustatytus kriterijus. Kadangi atsakovė pareikšdama reikalavimus elgėsi sąžiningai, atitinkamai jai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti didinamos, o iš jos priteistosios ieškovei – mažintinos.

17Atsakovė nurodo, kad tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga, šalys yra pareiškusios turtinius bei neturtinius reikalavimus, byloje surinkta, tačiau teismo nebuvo vertinama daug reikšmingų įrodymų, įskaitant liudytojų paaiškinimus, ieškovei tvirtinant patyrus kokias nors sąnaudas, susijusias su atsakovės išleistų nuotekų bendrojo azoto išvalymu, kils būtinybė dėl ekspertizės skyrimo ir atsakovė prašys byloje skirti ekspertizę.

  1. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes ir visus šalių argumentus dėl 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties (ne)galiojimo bylos šalims. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimas (taip pat apeliacinio ir kasacinio teismo procesiniai sprendimai šioje byloje) patvirtino priešingai negu traktuoja atsakovė. Teismai nustatė, jog ieškovė neperima teisių ir pareigų pagal AB „Klaipėdos rajono vandenys“ sudarytas sutartis su vartotojais ir abonentais. Tai reiškia neperima ir teisių ir pareigų pagal 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartį. Skundžiamame sprendime teismas negalėjo neatsižvelgti į šias aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
    2. Atsakovė be pagrindo bando įrodyti, kad jos pastatytas nuotekų apskaitos prietaisas gali būti naudojamas jam suteiktų paslaugų apskaitos tikslams. Teismas išanalizavo teisės normas, kuriose nustatyta, kad nuotekų apskaitos prietaisus įrengia vandens tiekėjas savo lėšomis. Teismas taip pat ištyrė atsakovės pastatyto skaitiklio fizinius parametrus, šio prietaiso savybes ir galimybes bei argumentavo, kodėl šis skaitiklis neatitinka apskaitos tikslams. Teismas teisingai taikė ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą ir pagrįstai pripažino ieškovės teisę nesivadovauti atsakovės savavališkai įrengto apskaitos prietaiso parodymais.
    3. Nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl automatinio mėginių semtuvo įrengimo. Klausimas, kaip paslaugų tiekėjas gali vykdyti nuotekų stebėseną, sprendžiamas teisinio reglamentavimo pagrindu. Teisinis reglamentavimas, leidžiantis vykdyti nuotekų stebėseną, skundžiamame sprendime išnagrinėtas ir įvertintas, pagrindas taikyti prejudicinį faktą, nustatytą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartyje taip pat motyvuotas. Atsakovės prieštaravimai sprendime yra išnagrinėti ir įvertinti. Atsakovė priešinasi bet kuriems paslaugos teikėjo veiksmams, vilkina jų atlikimą, reikalaudama neprivalomų ir beprasmiškų įspėjimų, suderinimų ir pan. Todėl teismas pagrįstai patenkino būtent taip suformuluotą paslaugos teikėjo reikalavimą, t.y. „bet kuriuo metu“ ir „neterminuotam laikotarpiui“.
    4. Dėl nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, teismas ištyrė ir įvertino dokumentinius įrodymus, liudytojų parodymus ir atsakovės pateiktą medžiagą. Teismas išsamiai išnagrinėjo šį klausimą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, bei padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.
    5. Pagrįsta sprendimo dalis „dėl atsakovės papildomos koncentracijas nuotekų taršos elementų deklaravimo“. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartis ginčo šalims negalioja. 2013 m. vasario 27 d. raštas adresuotas AB „Klaipėdos rajono vandenys“, o ne ieškovei. Ieškovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės priimti kitam juridiniam asmeniui skirtą pranešimą. Dėl to kilusias pasekmes turi prisiimti atsakovė.
    6. Teismas išnagrinėjo apeliantės argumentus, kuriais ji nesutiko su skolos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. priteisimo. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų Nr. T11-613 ir T11-591, susijusių su viešųjų paslaugų kainų nustatymu, teisėtumą patvirtino administracinis teismas. Todėl apeliantės samprotavimai šiuo klausimu neturi prasmės, nes nenuginčyti norminiai aktai, kurių pagrindu vyksta kainodara.
    7. Teismas pagrįstai reikalavimą dėl skolos už ieškovės abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus paliko nenagrinėtą, nes šis reikalavimas yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2017 nagrinėtam reikalavimui.
  2. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. Apraše „dešimtkarte kaina“ įvardijama suma savo esme nėra kaina už suteikiamą paslaugą, kaip tai numato CK 6.313 straipsnio 1dalis, 6.720 straipsnio 1 dalis, o laikytina abonentui taikoma bauda už išleistas didesnio nei numatyta Aprašo 1 priede užterštumo nuotekas. Ieškovės taikyta „dešimtkartė kaina“ neatitiko teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų, todėl teismo galėjo būti sumažinta. Net aptariamą sumą laikant kaina, CK 6.313 straipsnio 4 dalis leidžia tokią vienašališkai vienos šalies nustatytą kainą pakeisti kaina, atitinkančia protingumo kriterijus.
    2. Ieškovės prašyta priteisti suma už padidinto užterštumo nuotekas apskaičiuota neteisingai, nes ieškovė padidintos taršos mokestį taikė tik daliai nuotekų kiekio; ieškovės nuotekų mėginių 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. birželio 25 d. tyrimo rezultatai yra neteisėti; atsakovė 2013 m. vasario 27 d. deklaravo papildomas koncentracijas nuotekų taršos elementų.
    3. Aprašo 9.7 punkto bei Aprašo priedo 1-4 punktų nuostatos, kuriomis vadovavosi ieškovė, neatitinka GVTNTĮ 22 straipsnio 3-5 dalių nuostatų. Apraše nurodytos kainos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suderintos su Komisija, todėl yra negaliojančios.
    4. Ieškovė skunde nenurodo nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo, dėl kurio ji negalėtų pagal priimtą teismo sprendimą patikslinti į biudžetą mokėtinos PVM sumos ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka susigrąžinti permokėtą PVM sumą. Todėl ieškovės argumentas dėl tariamo valstybės praturtėjimo ieškovės sąskaita nepagrįstas.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

19

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo sprendimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Nors atsakovė savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl didelės dalies atsakovės argumentų, nevertino ar netinkamai vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, teisės aktuose nurodytą reglamentavimą, tai savaime nelemia išvados, kad sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Sprendime yra išdėstyti trumpesni ar išsamesni motyvai dėl pareikštų reikalavimų, o absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik tuomet, kai jis (sprendimas) yra be motyvų. Tai, kad dėl dalies argumentų ir jų reikšmės nepasisakyta arba dalyvaujantys byloje asmenys nesutinka su išdėstytų motyvų pagrįstumu, gali būti patikrinama apeliacinės instancijos teisme.

20Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Atsakovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinama daug reikšmingų įrodymų, įskaitant liudytojų paaiškinimus, ieškovei tvirtinant patyrus kokias nors sąnaudas, susijusias su atsakovės išleistų nuotekų bendrojo azoto išvalymu, kils būtinybė ir gali būti prašoma byloje skirti ekspertizę, todėl tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).
  3. Byla iš tikrųjų yra sudėtinga. Kita vertus, atsakovė yra pateikusi itin plačiai motyvuotą apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad esminė jo dalis yra susijusi ne tiek su faktinių aplinkybių nustatinėjimu, o su šalims aktualių teisės aktų aiškinimu ir taikymu. Išimtinių aplinkybių žodiniam bylos nagrinėjimui (nutarties 19 punktas) atsakovė faktiškai nenurodo. Dėl ekspertizių paskyrimo atsakovė galėjo reikšti prašymus pirmosios instancijos teisme, be to, apeliaciniame skunde prašymas skirti kokią nors ekspertizę apskritai neformuluojamas ir ekspertizė nurodoma ne kaip būtina, o tik, ieškovei nurodant sąnaudų patyrimą, kaip galimas prašymas. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą savo reikalavimų ir esminių teismo išvadų pagrįstumą grindžia galiojančiais norminiais aktais, o ne sąnaudų patyrimu.
  4. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
  5. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

21Dėl ieškovės teikiamų paslaugų sutartinio pagrindo

  1. Ieškovė prašė nustatyti, kad geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas atsakovei nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teikia pagal 2016 m. vasario 17 d. Sutarties sąlygas (toks galutinis reikalavimas suformuluotas atsižvelgus į kitusį bylos proceso eigoje teisinį reglamentavimą, dėl ko pagal ankstesnį reglamentavimą reikšti reikalavimai dėl dviejų sutarčių sudarymo tapo nebeaktualūs). Kaip matyti iš ginčo esmės, dalis atsakovės priešieškinio reikalavimų grindžiama tuo, kad šalių santykiuose ieškovė turėtų vadovautis atsakovės ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovės pozicija, jog teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas atsakovei turi būti vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties sąlygomis, yra nepagrįsta.
  2. Klaipėdos rajono savivaldybės ir ieškovės Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartis Nr. 2011/sut.05-107 buvo pasirašyta 2011 m. lapkričio 8 d.
  3. GVTNTĮ 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad „kai viešasis vandens tiekėjas įgyja teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą teritorijose, kuriose geriamojo vandens tiekimas buvo vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kitų geriamojo vandens tiekėjų ir (arba) nuotekų tvarkytojų, jis, nenutraukdamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, per 3 mėnesius privalo pateikti pasiūlymą sudaryti viešąsias vandens tiekimo sutartis buvusio vandens tiekėjo abonentams (vartotojams). Iki viešųjų vandens tiekimo sutarčių sudarymo geriamojo vandens tiekimas vykdomas ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos pagal buvusio vandens tiekėjo su abonentais (vartotojais) sudarytų sutarčių dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas“. Iš esmės tai įtvirtinta ir paminėtoje 2011 m. lapkričio 8 d. sutartyje kartu nustatant, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. visiems abonentams taikoma ieškovės patvirtinta kaina (sutarties 6.1 punktas). Pagal 2011 m. lapkričio 8 d. sutarties 5.3 punktą ieškovė kainas turėjo nustatyti vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo metodika (toliau –Metodika), derinti su Komisija ir teikti savivaldybei tvirtinti.
  4. Taigi, (vien jau) įstatymo lygmenyje buvo įtvirtinta ieškovės pareiga po 2011 m. lapkričio 8 d. sutarties sudarymo teikti pasiūlymą sudaryti naujas viešąsias sutartis, kitaip tariant, tai reiškia, kad anksčiau kito paslaugų tiekėjo sudarytos sutartys turėjo būti pakeistos. Pastarųjų sutarčių sąlygos galėjo būti taikomos iki naujų sutarčių sudarymo, t.y. ribotą laiką. Tai suponuoja ir abonentų, neatsisakančių gauti paslaugą, pareigą sudaryti naujas sutartis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų, taip pat viešojo vandens tiekimo vartotojams (abonentams) reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Todėl sutarčių laisvės principas savaime negali paneigti įpareigojimo paslaugų gavėjui sudaryti viešąją sutartį apskritai ar, išlaikant buvusius sutartinius santykius de facto, neribotą laiką šiuo principu pateisinti naujos sutarties sudarymo vilkinimą galimai dėl to, kad atsakovės anksčiau su kitu subjektu sudaryta sutartis jai priimtinesnė (CK 6.184 str. 4 d.).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014 savo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje, vertindamas paminėtos 2011 m. lapkričio 8 d. sutarties 3.2.2 punkto nuostatas, jau yra konstatavęs, jog „...specialusis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą reglamentuojantis įstatymas nenustato ir nereglamentuoja universalaus vandens tiekėjo teisių perėmimo ir ankstesnis vandens tiekėjas nepasibaigė, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovams sudarius Jungtinės veiklos sutartį universalus teisių perėmimas neįvyko. Kaip minėta pirmiau, universalus teisių perėmimas yra galimas tik įstatymų pagrindu, todėl jis negalėjo įvykti savivaldybės sprendimo ir (ar) savivaldybės ir naujo vandens tiekėjo sutarties, kurios šalimi ankstesnis vandens tiekėjas nėra, pagrindu. Nors Viešųjų paslaugų teikimo sutarties 3.2.2 punkte ir susitarta dėl to, kad AB „Klaipėdos vanduo“ perims iš AB „Klaipėdos rajono vandenys“ visas teises ir pareigas, susijusias su vandens tiekimo veiklos vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, tai nereiškia, jog AB „Klaipėdos rajono vandenys“ privalėjo perleisti visas savo turimas prievoles ir reikalavimus AB „Klaipėdos vanduo“, o šis juos perimti“.
  6. Pagal GVTNTĮ 21 straipsnio 5 dalį (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad „jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas“. Ši įstatyminė nuostata buvo aktuali dėl šioje byloje proceso eigoje reikštų ieškovės reikalavimų dėl paslaugų teikimo pagal ieškovės siūlytas, bet atsakovės nepasirašytas sutartis Nr.K03-201200153 ir P04-201300179 laikotarpiams 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. vasario 17 d., kurios (pačios ieškovės teigimu) nebėra aktualios. Paskutiniam pareikštam ieškovės reikalavimui dėl 2016 m. vasario 17 d. Sutarties aktuali to paties įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, o būtent: „jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas“.
  7. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei ne vieną kartą buvo siūloma pasirašyti paslaugų teikimo sutartis, tačiau ji įvairiais pretekstais vengia ją sudaryti, o tai faktiškai reiškia atsisakymą sudaryti naują sutartį. Iš esmės tai patvirtina ir jos pozicija byloje – sutartinių santykių nenutraukti, naudotis paslaugomis, bet iš esmės vadovautis 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartimi bei iš dalies pakoreguojant jos sąlygas. Kaip jau minėta, vadovautis pastarosios sutarties sąlygomis, išskyrus kainą, buvo galima tik ribotą laiką. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog tarp šalių susiklosčiusius santykius įstatymo pagrindu turi reglamentuoti sutartis pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas (nutarties 28 punktas, CK 6.161 str. 5 d.).
  8. Pagal GVTNTĮ 32 straipsnio 3 dalį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta: sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo tvarka, abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka, kai patalpų ar teritorijos savininkas nesutinka įsileisti geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo atstovų, kai sugadintas ar kitaip pažeistas geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisas, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą (įskaitant netesybas), pretenzijų teikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas (toliau – Nutarimas Nr. 126).
  9. Sutiktina su atsakove, kad sutartyje gali būti ir individualiai šalių aptartų sąlygų, neprieštaraujančių CK, Geriamojo vandens įstatymui, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ir kitiems geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reglamentuojantiems teisės aktams (Nutarimu Nr. 126 patvirtinto aprašo 2 p.). Tačiau atsakovė faktiškai nepateikia argumentų, kuriais pagrįstų, jog kokios nors ieškovės pasiūlytos 2016 m. vasario 17 d. Sutarties sąlygos iš esmės prieštarauja tokio pobūdžio sutarčių standartinėms sąlygoms. Nors ji apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ieškovė numatė neigiamas materialines pasekmes galinčias sukelti baudas, dėsto argumentus, susijusius su siūlomoje sutartyje nustatytų bei, atsakovės manymu, galimu kitokių taršos dydžių rodiklių nustatymu, mėginių ėmimo procedūros neracionalumu ir pan., tačiau nepagrindžia, kokios konkrečiai 2016 m. vasario 17 d. Sutarties sąlygos prieštarauja standartinėms tokio pobūdžio sutarties sąlygoms ar kitaip jas pažeidžia (CPK 12, 178 str.).
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau paminėtas įstatyminis reglamentavimas (nutarties 28, 29 punktai) bei faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio pirmąjį reikalavimą ir atmetė priešieškinio reikalavimų dalį, susijusią su 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties sąlygų pakeitimu ir įpareigojimais ja vadovautis.

22Dėl atsiskaitomojo nuotekų apskaitos prietaiso

  1. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę leisti jai atsakovės teritorijoje šulinyje Nr. 86 įrengti atsiskaitomąjį nuotekų apskaitos prietaisą (toliau – NAP) bei įpareigoti atsakovę netrukdyti šio prietaiso eksploatavimui ir priežiūrai. Šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas tenkino. Priešieškinio dalį, kuria atsakovė prašė pripažinti ieškovės 2012 m. vasario - 2013 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu atsakovės į nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekio prilyginimą sunaudoto geriamojo vandens kiekiui neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigoti ieškovę vadovautis esančio skaitiklio rodmenimis, o, esant gedimui, kiekį nustatyti analogiškai pagal 2008 m. gruodžio 1 d. Sutarties 15 punktą, bei pripažinti atsakovės 2012 m. vasario - 2013 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu deklaruotą ieškovei į jos nuotekų valymo įrengimus išleistų nuotekų kiekį – 43 915 m3, atitinkančiu faktinį atsakovės perduotų ieškovei valyti nuotekų kiekiui, teismas atmetė. Teisėjų kolegija tokias išvadas pripažįsta pagrįstomis.
  2. Šalių ginčo kilimo metu pagal GVTNTĮ 23 straipsnio 5 dalį (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) buvo nustatyta, kad nuotekų apskaitos prietaisus įrengia vandens tiekėjas savo lėšomis. Šiuo metu galiojančiame reglamentavime – GVTNTĮ 35 straipsnio 8 dalis - numatyta, kad apskaitos prietaisus turi teisę savo lėšomis įsirengti pats abonentas. Tokiu atveju abonentams, savo lėšomis įsirengusiems teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų apskaitos, nuotekų faktinį užterštumą nustatančias sistemas ir geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotam atstovui šias sistemas patikrinus ir užplombavus bei tai užfiksavus akte, kurį geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo įgaliotas atstovas pateikia susipažinti ir pasirašyti abonentui, mokestis už nuotekų tvarkymo paslaugas nustatomas vadovaujantis abonentų lėšomis įrengtų nuotekų apskaitos ir faktinį nuotekų užterštumą nustatančių prietaisų duomenimis. Tačiau pastarojo reglamentavimo ir bylos faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovė ir šiuo metu ne tik nepageidauja pasinaudoti šia anksčiau tik ieškovei suteikta teise, bet kelia klausimą, kad jos pačios dar 2005 m. įsirengtas ir tokiu pat modeliu vėliau pakeistas NAP yra tinkamas, atsakovei ar ieškovei keisti jį nėra nei pagrindo, nei būtinumo, atsiskaitymai turi būti vykdomi vadovaujantis jo rodmenimis.
  3. Atsakant į tokią atsakovės poziciją, paminėtina, kad dar 2006 m. liepos 13 d, redakcijoje GVTNTĮ 23 straipsnio 5 dalis numatė, jog nuotekų apskaitos prietaisus įrengia vandens tiekėjas savo lėšomis, nuotekų apskaitos prietaisų įrengimo išlaidos įtraukiamos į nuotekų tvarkymo kainą. Tokią pačią apskaitos prietaisų įrengimo tvarką numatė ir Nutarimas 127. Atsakovė nesutiko, kad ieškovė įrengtų NAP. Pažymėtina, kad nė vienas teisės aktas nenustatė, kad aptariama vandens tiekėjo pareiga kyla tik naujiems paslaugos gavėjams, o ankstesnių paslaugos gavėjų atžvilgiu tokia pareiga nekyla (kitaip tariant, nėra nustatyta, kad ankstesniesiems paslaugos gavėjams visais atvejais neribotą laiką išliktų teisė naudotis savo iki 2006 m. įrengtais NAP, o paslaugos teikėjas privalėtų vadovautis būtent jais). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės argumentacija dėl jos įrengto NAP tinkamumo ir šiuo metu tuo pagrindu, kad ankstesnis vandens tiekėjas teikė sąskaitas pagal atsakovės įrengto NAP duomenis, nėra pagrįsti ne tik dėl to, kad ieškovės, kaip jau minėta, 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartis nesaisto, bet ir žemiau nurodomų faktinių bylos aplinkybių kontekste.
  4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atrankos būdu tikrino atsakovės išleidžiamų nuotekų srautus ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-111, be kita ko, konstatavo, jog fiksuojami atvejai, kai į tinklus išleidžiama mažiau kaip 3 m3/h (12 t. b.l. 85-88), o atsakovės įrengtas NAP pradeda tiksliai matuoti tik didesnius kiekius. Taigi, NAP nepakankamą tikslumą konstatavo net ne ieškovės, kuria atsakovė įtaria neskaidria veikla jos (atsakovės) atžvilgiu, o kitos valstybinės institucijos atlikto patikrinimo duomenys. Pastebėtina, kad ir pačios atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovė savo išvadą, kad atsakovės debitai didžiąją laiko dalį yra mažesni nei skaitiklio minimalus debitas, grindė tik epizodiniais netipiniais atsakovės veiklai skaitiklio parodymų momentais, kurie gali susidaryti išskirtiniais atvejais, nepaneigia patikrinimo duomenų, o veikiau patvirtina, kad tokie atvejai (tegul ir išskirtiniai) egzistuoja (ar bent jau gali egzistuoti).
  5. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė neįrodė, jog jos ketinamas įrengti NAP bus tikslesnis ir ieškovė tik turi interesą gauti papildomai fiksuotą abonentinį mokestį, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys išvados apie atsakovės įrengto NAP trūkumus.
  6. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio GVTNTĮ 23 straipsnio 2 dalį vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui. Nagrinėjamu atveju, konstatavus pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu NAP nebuvo įrengtas.
  7. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir atmetė aptariamą priešieškinio reikalavimų dalį.

23Dėl mėginių semtuvo įrengimo

  1. Atsakovė ginčija ir teismo sprendimo dalį, kuria ji įpareigota sudaryti sąlygas ieškovei bet kuriuo metu neterminuotam laikotarpiui, t.y. kol atsakovei bus teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, neribotą kiekį kartų įrengti ir nuimti prie atsakovės teritorijoje esančio šulinio Nr. 88 (planšeto Nr. 24/58-0255 (x=6191391; Y=323678.76) ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą. Įrengus automatinį mėginių semtuvą, leisti ieškovei jį nufotografuoti bei įpareigoti atsakovę pasirašyti nustatytos formos (priedai Nr. 32, 33) semtuvo pastatymo, o nuimant - nuėmimo aktą, kurių vienas egzempliorius įteikiamas atsakovei, o kitas lieka ieškovei. Atsakovei atsisakius dalyvauti surašant aktus arba juos pasirašyti, nustatyti, kad jie galioja ieškovės atstovams apie atsisakymo faktą pažymėjus abiejuose akto egzemplioriuose.
  2. Atsakovė nurodo, kad teismas, tenkindamas nurodytą ieškovės reikalavimą, iš esmės rėmėsi ir perrašė (nukopijavo) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-22-730/2017 22 dalies motyvus (šioje dalyje nurodytų teisės aktų nuostatas); toje byloje nebuvo sprendžiama dėl būtinybės ieškovei statyti automatinį nuotekų semtuvą atsakovės, vidaus tinkle, kas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėtoje byloje konstatuotos aplinkybės neatitinka prejudiciniam faktui keliamų reikalavimų (CPK 182 str. 2 d.); neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyros principą – įsakmiai įpareigojo atsakovę leisti jos teritorijoje bet kuriuo metu neterminuotam laikotarpiui neribotą kiekį kartų pastatyti ir nuimti automatinį nuotekų semtuvą, nevertinant tokiais veiksmais galinčių atsakovei atsirasti neigiamų pasekmių ir turtinių nuostolių (sąnaudų), susijusių su semtuvo pastatymu, naudojimu, apsauga ir pan.; ieškovės reikalavimas „bet kuriuo metu“, „neterminuotam laikotarpiui“ nustatyti tam tikrus įpareigojimus atsakovei neatitinka šalies materialiniam reikalavimui ir teismo sprendimui keliamų reikalavimų, nes neapibrėžtas konkrečiu terminu ir tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio argumentai neteikia pakankamo pagrindo pripažinti šią skundžiamo sprendimo dalį neteisėta ar nepagrįsta.
  3. Visų pirma pažymėtina tai, kad tie patys teisės aktai gali būti reikšmingi ne vienoje byloje apskritai, o juo labiau, kai konkrečiai būtent tarp šių šalių vyksta ne vienas teisminis ginčas. Todėl faktas, kad tais pačiais teisės aktais remiamasi skirtingose bylose, savaime nei paneigia, nei patvirtina skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė teisinį reglamentavimą, reikšmingą klausimo išsprendimui. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė nenurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti teisės aktai nėra reikšmingi ginčo aptariamu aspektu išsprendimui, o turėtų būti vadovaujamasi kitokiais aktais.
  4. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-22-730/2017 22 buvo sprendžiama dėl UAB „Agrovet“ prevencinio ieškinio pagrįstumo siekiant AB „Klaipėdos vanduo“ uždrausti UAB „Hidrona“ priklausančiame nuotekų tinkle įrengti bet kokius nuotekų kontrolės įrenginius, bet toje byloje nebuvo sprendžiama dėl būtinybės ieškovei statyti automatinį nuotekų semtuvą atsakovės vidaus tinkle, kas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl negalima laikyti toje byloje nustatytų faktų prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Tačiau tai niekaip nepaneigia šios skundžiamo sprendimo dalies, grindžiamos šalims privalomu teisiniu reglamentavimu pagrįstumo.
  5. Atsakovės argumentai, kad teismas nevertino galinčių atsakovei atsirasti neigiamų pasekmių ir turtinių nuostolių (sąnaudų), susijusių su semtuvo pastatymu, naudojimu, apsauga ir pan., yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, apeliaciniame skunde ir nenurodoma, kokios konkrečiai neigiamos (ar neproporcingai neigiamos) pasekmės kyla atsakovei tenkinus šį reikalavimą. Pažymėtina, kad jei tokios pasekmių atsiradimo tikimybė ir iš tikrųjų kiltų, atsakovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo, bet ne paneigti tokiu motyvu įstatymo ieškovei pavestų funkcijų vykdymą. Ieškovės reikalavimas užtikrinti jos galimybę „bet kuriuo metu“, „neterminuotam laikotarpiui“ įrengti ir nuimti prie atsakovės teritorijoje esančio šulinio ir šiame šulinyje automatinį mėginių semtuvą taip pat atitinka jos funkcijų realizavimo užtikrinimą.
  6. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde dėstomais motyvais, kurie, be kita ko, kartu pagrindžia ir atsakovės siekį užkirsti kelią tinkamai jos veiklos kontrolei, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimo dalį nėra pagrindo.

24Dėl nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais.

  1. Atsakovė prašė pripažinti ieškovės 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. birželio 25 nuotekų mėginių tyrimo rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais. Toks reikalavimas grindžiamas argumentais, kad nuotekų mėginiai imti pažeidžiant norminius aktus ir daro nuotekų mėginius neadekvačiais tikrajai taršai. Teigia, kad atlikus tyrimus, skirtingų laboratorijų rezultatuose nesutapo kai kurie parametrai, tokiam teiginiui įrodyti atsakovė yra pateikusi įrodymus (4 t., b.l. 165 -200)
  2. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2013 m. vasario 4 d. ir kovo 14 d. ieškovės paimti mėginiai apskritai neturi alternatyvių mėginių, todėl tyrimų rezultatų objektyviai patikrinti ir įvertinti papildomai / dar kartą nėra galimybės.
  3. Kitų dviejų mėginių tyrimo rezultatai skirtingose laboratorijose (žinybinėje ir nepriklausomoje) iš tiesų nesutampa. Tačiau skirtingi mėginių tyrimo rezultatai savaime nereiškia, kad vieni iš jų yra neteisėti, o teisėti yra tik kiti. Vienoks ar kitoks tyrimo rezultatas nėra sandoris ir negali būti pripažintas (ne)galiojančiu, jis tik gali būti pripažintas (labiau) teisingas ar neteisingas, nebent juo apskritai negalima vadovautis dėl neteisėtos gavimo procedūros. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė, nors, be kita ko, teigdama, kad ieškovė nesilaiko norminių aktų imant mėginius, pati nurodo, kad, pavyzdžiui, 2013 m. birželio 25 d. mėginys buvo imtas iš tos pačios talpos tuo pačiu metu, ir laiko teisingais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus tyrimo rezultatus, kitaip tariant, šiuo atveju mėginio paėmimo būdas nekvestionuojamas.
  4. Nors atsakovė teigia, kad (ieškovės) žinybinė laboratorija esanti (ar bent galinti būti) nešališka, vien toks neįrodytas argumentas savaime neteikia pagrindo besąlygiškai vadovautis tik kitos laboratorijos tyrimo rezultatais. Esant skirtingiems tyrimų rezultatams, teismas juos, kaip ir kitus prieštaringus į bylas teikiamus įrodymus, gali vertinti tik tokiu aspektu, kurie iš šių rezultatų dėl tam tikrų motyvų yra patikimesni ir kuriais jų vadovaujantis apskaičiuotinos atsakovės mokėtinos sumos (CPK 185 str.).
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė motyvus, dėl kurių nematė pagrindo nesivadovauti ieškovės žinybinės laboratorijos nustatytais rezultatais. Negalima nesutikti su teismu, kad 2013 m. balandžio 30 d. mėginiai paimti skirtingu laiku – 10 val. ir 12 val. - ir tai gali turėti tyrimų rezultatams. Kita vertus, pažymėtina, kad vadovavimasis vienais ar kitais tyrimų rezultatais bet kuriuo atveju gali būti reikšmingas tik mokėtinų sumų apskaičiavimui (atsakovė nenurodo, kaip pasikeistų jos mokėtina suma net jei ir būtų vadovaujamasi ne žinybinės, o kitos laboratorijos nustatytais tyrimo rezultatais), bet nelemia pripažinimo negaliojančiais mažiau tikėtinų tyrimų rezultatų.

25Dėl atsakovės papildomos koncentracijas nuotekų taršos elementų deklaravimo.

  1. Atsakovė prašė pripažinti, kad ji 2013 m. vasario 27 d. raštu ieškovei deklaravo papildomas koncentracijas nuotekų taršos elementų: bendras fosforas - 20 mg/l; bendras azotas - 100 mg/l; detergentai - 2,0 mg/l.
  2. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo raštu negalima vadovautis dėl to, jog jis adresuotas UAB „Klaipėdos rajono vandenys“. Iš tikrųjų, nors jis adresuotas pastarajai bendrovei, tačiau kopija yra išsiųsta ir ieškovei (4 t., b.l. 110). Tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia teismo išvados dėl šio reikalavimo nepagrįstumo iš esmės.
  3. Šiuo raštu buvo siūloma pasirašyti papildomą susitarimą dėl išleidžiamų nuotekų papildomų parametrų (fosforo, azoto, detergentų) 2008 m. gruodžio 1 d. Sutartyje. Tačiau jau pirmiau minėta, kad pastaroji sutartis turėjo būti pakeista kita nauja sutartimi, o ne papildyta papildomais parametrais. Todėl teismo padarytos išvados nepaneigia ir atsakovės nurodomas apeliacinio skundo teiginys, kad (neva) ieškovė priėmė atsakovės 2013 m. vasario 27 d. deklaraciją dėl to, kad iš pateiktos 2017 m. kovo 6 d. pažymos (12 t., b.l. 112-113) matyti, jog ieškovė tris mėnesius apskaičiavo nuotekų išvalymo kainą pagal šioje deklaracijoje nurodytą bendrojo azoto užterštumą -100mg/l.

26Dėl skolos už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas

  1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 510 353,25 Lt skolą už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. bei palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.1 straipsniu, 6.38 straipsniu, 6.59 straipsniu, 6.200 straipsniu, ieškovės pateiktais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, pačios ieškovės įsakymais, valstybinių institucijų nutarimais (t. 12, b. l. 104–137), sprendė, kad atsakovė privalo ieškovei sumokėti skolą. Išsamiau dėl šalių kitų argumentų pirmosios instancijos teismas nurodė nepasisakąs.
  2. Atsakovė nurodo, kad teismo sprendimas šioje dalyje dėl skolos (įskaitant baudas) priteisimo (skolos pagrindo, dydžio) iš esmės visiškai nemotyvuotas, nevertinti byloje pateikti įrodymai, teisinis reglamentavimas, nepasisakyta dėl atsakovės dėl nesutikimo su šiuo reikalavimu pateiktų argumentų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima pripažinti, jog ši sprendimo dalis naikintina dėl atsakovės nurodomo absoliutaus negaliojimo pagrindo, nes lakoniški motyvai sprendime yra nurodyti. Tačiau konstatuoja, jog teismas, nevertindamas atsakovės nurodomų argumentų, aptariamu klausimu neatskleidė bylos esmės.
  4. Pagal GVTNTĮ 22 straipsnio 5 dalį (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika (toliau –Metodika), apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms. Sprendimas Nr.T11-613, kuriuo buvo patvirtintas Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Komisijos 2010 m. liepos 20 d nutarimu Nr. O3-131 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ padidintos taršos kainų derinimo“.
  5. Pažymėtina, kad Komisija pastaruoju nutarimu buvo nutarusi: 1. Įregistruoti AB „Klaipėdos vanduo“ 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2010/S.01-1136 pateiktą prašymą derinti kainas už padidintą ir specifinę nuotekų taršą; 2. Suderinti AB „Klaipėdos vanduo“ 2010 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2010/S.01-1136 pateiktą Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą; 3. Įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ kreiptis į Komisiją dėl 2 punkte suderintų kainų peržiūrėjimo, Komisijai patvirtinus Metodikos pakeitimus dėl padidintos ir specifinės nuotekų taršos kainų nustatymo, per 30 dienų.
  6. Komisijos 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-174 patvirtinta pakeista Metodika, o 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-217 „Dėl nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Komisija nutarė patvirtinti Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašą, kuris įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 10 d. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad, atsižvelgiant į Komisijos 2010 m. liepos 20 d nutarimo Nr. O3-131 3 punkte nurodytą įpareigojimą (nutarties 59 punktas), ieškovė turėjo kreiptis dėl (pastarojo nutarimo) 2 punktu suderintų kainų peržiūrėjimo.
  7. Kaip matyti iš bylos duomenų, Komisijos nutarimas Nr. O3-130 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ buvo priimtas 2013 m. balandžio 19 d. Iš nutarimo matyti, kad jis buvo priimtas atsižvelgiant į ieškovės (tik - teismo past.) 2013 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2013/S.01-1 pateiktą prašymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba naujas kainas patvirtino tik 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-289.
  8. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių negalima nesutikti su atsakove, kad ieškovė ilgą laiką (beveik pusantrų metų) po Metodikos pasikeitimo nesikreipė, nors turėjo kreiptis per 30 dienų, į Komisiją dėl kainų peržiūrėjimo. Byloje nėra tirta, dėl kokių (ne)pateisinamų priežasčių tai ilgą laiką nebuvo daroma, kokią reikšmę ir kam naudingai galėjo turėti ilgalaikis naujos kainos nederinimas po Metodikos pasikeitimo, kokios įsiskolinimo sumos būtų, jei kainos būtų teiktos suderinimui savalaikiai. Pažymėtina, kad ir ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą tokio pobūdžio atsakovės argumentus faktiškai ignoruoja apsiribodama teiginiu, kad atsakovei nepavyko administraciniuose teismuose nuginčyti Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimų Nr. T11-613, T11-591. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniame teisme buvo sprendžiamas tik Sprendimo Nr. T11-613 (ne)atitikimo įstatymų reikalavimams klausimas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. I-536-342/2015 ir tiesiogiai yra nurodyta, kad tos bylos nagrinėjimo dalykas nėra tikrinti ieškovės mokesčio apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir ekonominio tikslingumo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pirmosios instancijos teismo išvados, grindžiamos tik tuo, kad ieškovės apskaičiuotas atsakovės įsiskolinimas grindžiamas norminiais aktais, savaime nepatvirtina, kad jo dydis turėtų apskaičiuojamas nepaisant aplinkybės, jog turėjusios būti pateiktos derinimui po Metodikos pasikeitimo kainos ieškovės buvo ilgą laiką neteikiamos derinimui.
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Pirmosios instancijos teismui faktiškai netyrus paminėtų aplinkybių, reikšmingų skolos dydžiui nustatyti, ir pagal esamus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylą išnagrinėti nesant galimybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti šią sprendimo dalį ir toje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
  10. Padarius paminėtą išvadą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų aptariamu klausimu, taip pat nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai sumažinto įsiskolinimo dydžio.

27Dėl skolos už transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančius nuotekų tinklus

  1. Teismas šią priešieškinio dalį (ir iš jos išplaukiančius aštuntąjį ir devintąjį priešieškinio reikalavimus) paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl Klaipėdos apygardos teisme pirmąja instancija išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-144-524/2017. Vadovaujantis minėtos bylos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas darė išvadą, kad nuotekų tinklų savininkei UAB „Hidrona“ jau yra priteistas atlygis, o atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti konkrečią pinigų sumą traktuotina tapačiu prašymui kaip ir pripažinti AB „Klaipėdos vanduo“ prievolę mokėti 1,85 Lt/m3 (+PVM) už naudojimąsi nuotekų infrastruktūra.
  2. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2017 priimtas sprendimas buvo dar neįsiteisėjęs (šiuo metu LITEKO duomenimis jau yra ir įsiteisėjęs - Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-24-302/2017).
  3. Paminėtoje byloje, dalyvaujant toms pačioms šalims, pati tinklų savininkė UAB ,,Hidrona“ buvo pateikusi teismui priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti ieškovės prievolę neterminuotai nuo 2012 m. sausio 1 d. mokėti atsakovei 1,85 Lt (+ PVM) kompensaciją už kiekvieną per nuotekų tinklus transportuotą nuotekų kubinį metrą. Joje buvo nuspręsta priteisti iš ieškovės 938,40 Eur metinį mokestį už naudojimąsi UAB ,,Hidrona“ nuosavybės teise priklausančiais tinklais, mokamą kiekvienais metais nuo 2012 m. sausio 1 d. neterminuotai. Taigi, ginčas iš esmės su tokiu pat kaip ir nagrinėjamas reikalavimas buvo nagrinėjamas toje byloje pagal tinklų savininkės priešieškinį, todėl nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs bylų reikalavimų tapatumą ir dėl to palikdamas atsakovės reikalavimą nenagrinėtu, įstatymų reikalavimų nepažeidė.
  4. Kadangi sprendimo dalis naikinama ir perduodama nagrinėti iš naujo, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat naikintina. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų skundžiamame sprendime paskirstymo pagrįstumu. Visų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas baigus bylos nagrinėjimą dėl viso ginčo esmės.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priteista 351‘948,39 EUR skola už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., 6 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1)... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai... 8.
      1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 9. Dėl ieškovės paslaugų atsakovei teikimo pagrindo.
          10. Dėl atsiskaitomojo nuotekų apskaitos prietaiso
            11. Dėl automatinio mėginių semtuvo įrengimo
              12. Dėl UAB „Agrovet“ nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo... 13. Dėl atsakovės papildomos koncentracijas nuotekų taršos elementų... 14. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už suteiktas geriamojo vandens... 15. Dėl skolos už ieškovės abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB... 16. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų
                17. Atsakovė nurodo, kad tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 19.
                1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos... 20. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
                  1. Atsakovė... 21. Dėl ieškovės teikiamų paslaugų sutartinio pagrindo
                      22. Dėl atsiskaitomojo nuotekų apskaitos prietaiso
                        23. Dėl mėginių semtuvo įrengimo
                        1. Atsakovė... 24. Dėl nuotekų mėginių tyrimo rezultatų pripažinimo neteisėtais ir... 25. Dėl atsakovės papildomos koncentracijas nuotekų taršos elementų... 26. Dėl skolos už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas 27. Dėl skolos už transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Hidrona“... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....