Byla e2A-1053-924/2019

Dėl tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) akto pripažinimo negaliojančiu ir pinigų priteisimo.

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-1085/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Demeta“, teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Realm Juridical“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Širmulis“ dėl tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) akto pripažinimo negaliojančiu ir pinigų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 3211,72 Eur sumai, priteisti iš atsakovės 3211,72 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1778-658/2017 ieškovei iškelta bankroto byla, 2017 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorinių finansiniai reikalavimai. Ieškovės bankroto administratorius, patikrinęs ieškovės sandorius ir buhalterinius dokumentus, nustatė, jog 2017 m. sausio 31 d. tarp UAB „Demeta“ ir UAB „Širmulis“ buvo sudarytas ir pasirašytas Tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktas (toliau tekste – Užskaitos arba Užskaitymo aktas), kuriuo buvo dengiami ieškovės ir atsakovės priešpriešiniai reikalavimai: 3211,72 Eur suma sumažinta ieškovės turėta 3234,63 Eur skola atsakovei. Užskaitos aktas buvo sudarytas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi ieškovė užskaitos sudarymo metu jau buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaitymams su visais kreditoriais. Be to, ieškovė Užskaitos akto sudarymo metu turėjo pirmesnės / aukštesnės eilės kreditorių, t. y. valstybės institucijai buvo skolinga 14957,51 Eur. Priverstinius išieškojimo veiksmus buvo pradėjusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kadangi Užskaitos aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, jį prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti restituciją.

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės skola atsakovei atsirado gerokai anksčiau, nei buvo pasirašytas Užskaitos aktas – per visus metus ieškovei delsiant atsiskaityti už patalpų nuomą nuo 2016 m. balandžio iki lapkričio mėn. Atsakovės įsipareigojimas ieškovei atsirado tik 2017 m. sausio mėn. Pasirašytas Užskaitos aktas nėra atsiskaitymas, nei grynaisiais, nei negrynaisiais pinigais pagal CK 6.9301 straipsnį. UAB „Širmulis“ nebuvo žinoma, kad, kai buvo pasirašytas Užskaitos aktas, ieškovė būtų turėjusi kitų pareikštų reikalavimų ar, kad ieškovės turėtų lėšų būtų nepakakę Valstybinei mokesčių inspekcijai skolai sumokėti. Atsakovei žinomų kliūčių sudengti skolas nebuvo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. sausio 31 d. tarp UAB „Demeta“ ir UAB „Širmulis“ sudarytą Tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktą nuo jo sudarymo momento; taikė restituciją ir priteisė ieškovei bankrutavusiai UAB „Demeta“ iš atsakovės UAB „Širmulis“ 3211,72 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 800 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Širmulis“ 72 Eur žyminio mokesčio.

145.

15Teismas nurodė, kad ieškovės skola susidarė nuo 2016 m. balandžio mėn. ieškovei nemokant už patalpų nuomą. Atsakovės įsipareigojimas ieškovei atsirado 2017 m. sausio mėn. atsakovei nupirkus iš ieškovės prekių pagal 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 149. Ieškovei su atsakove sudarius Užskaitos aktą, atsakovė ieškovės prievoles laikė didžiąja dalimi įvykdytas įskaitymo būdu. Taigi, Užskaitos aktas tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas siekiant ieškovei atsiskaityti su savo kreditore (atsakove). Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Demeta“, konstatuota, kad UAB „Demeta“ pradelsti įsipareigojimai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną (2017 m. vasario 7 d.), sudarė 121 259,65 Eur (iš jų VMI – 20 842 Eur, VSDFV – 13 018 Eur). Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. priverstinį vykdymą iš ieškovės vykdė VMI, Sodra. Užskaitos akto pasirašymo dieną ieškovė be aukštesnės eilės kreditorių turėjo ir tos pačios eilės, kaip atsakovė, kreditorių, su kuriais atsiskaityti pareiga buvo atsiradusi anksčiau, nei pareiga atsiskaityti su atsakove.

166.

17Teismas konstatavo, kad ieškovė Užskaitos akto sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl ieškovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, o jo nesilaikiusi pažeidė 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl Užskaitos aktas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei taikytina restitucija, t. y. atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovei 3211,72 Eur.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

197.

20Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Širmulis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti (e. b. l. 102-106). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

217.1.

22Teismas neteisingai traktavo CK 6.130 - 6.140 straipsniuose esančias teisės normas, reglamentuojančias įskaitymo institutą, visiškai neatsižvelgė į žodinio posėdžio metu atsakovės atstovo R. Š. išdėstytą argumentaciją dėl reikalavimų įskaitymo, kaip vienašalio UAB „Širmulis“ valios akto, ir dėl to nepagrįstai pripažino buvus pažeistą CK 6.9301 straipsnyje nurodytą teisės normą.

237.2.

24Teismo iš esmės klaidingai įvertintos faktinės Užskaitos akto sudarymo aplinkybės suponavo klaidingą sprendimo teiginį, kad Užskaitos aktas tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas siekiant ieškovei atsiskaityti su savo kreditore (atsakove). Kad atitiktų objektyvią tiesą, jis turėtų būti formuluojamas taip, kad Užskaitos aktas tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas siekiant kreditorei (atsakovei) įskaityti skolininkės (ieškovės) turėtą skolą.

257.3.

26Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.) bei, kad yra įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 2 d.). Skolininkė UAB „Demeta“ pati jokio mokėjimo neatliko, dėl to ir CK 6.9301 straipsnio pažeisti negalėjo. Parašas ant Užskaitymo akto tėra jo patvirtinimas, kad kreditoriaus pateikti skaičiai yra teisingi, o tai svarbu buhalterinės apskaitos kontekste. Juolab, kad įskaitymas buvo dalinis - nedidelė dalis ieškovės skolos atsakovei (22,91 Eur) liko ir po jo.

277.4.

28Teismas nepagrįstai nepritaikė CK 6.140 normos, pagal kurią kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, todėl neteisingai sprendė, kad įskaitymas negalimas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pats teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl iki Užskaitos akto pasirašymo atsiradusių tarpusavio skolinių įsipareigojimų, jų dydžio, susidarymo laikotarpio.

297.5.

30Teismas rėmėsi keliomis kitų teismų išnagrinėtomis bylomis, tačiau jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl precedento įžvelgti neįmanoma. Nagrinėjamu atveju įskaitymas atliktas vienašališku atsakovės sprendimu, ieškovės pritarimo jam nereikėjo, o pati ieškovė jokių mokėjimų neatliko, įskaitymo neginčijo. Atsakovė turėjo pagrįstų lūkesčių, jog įstatymų leidžiamas ir komercinėje praktikoje neretai taikomas skolos įskaitymo institutas užtikrins optimalų, teisėtą, tvarų finansinių santykių tarp ūkio subjektų sprendimą.

317.6.

32Teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas. Teismas, priėmęs sprendimą dėl įskaitymo negaliojimo, galėjo taikyti nebent dvišalę restituciją (CK 1.81 str. 3 d.) ir į pradinę padėtį sugrąžinti abi šalis, o ne vien ieškovę. Teismas „nurašo“ ieškovės skolą atsakovei ir atima iš jos teisę atgauti jos sąžiningai uždirbtus pinigus. Užskaitos aktas yra abipusių finansinių reikalavimų panaikinimo sandoris ir jį panaikinus privalo likti galioti buvę abipusiai kreditoriniai reikalavimai.

338.

34Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą (e. b. l. 116-121). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

358.1.

36Teismas išsamiai ištyrė, išanalizavo ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, todėl priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą.

378.2.

38Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalims atliekant tarpusavio įskaitymą, laikytina, jog buvo atsiskaityta negrynaisiais pinigais, kadangi įskaitomos piniginės prievolės. Ieškovės ir atsakovės pasirašytas Užskaitymo aktas pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, todėl teismas pagrįstai Užskaitymo aktą pripažino niekiniu.

398.3.

40Atsakovė nepagrįstai mano, jog pagal CK 6.140 straipsnį, skolininkui tapus nemokiam, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs. Minėta teisės norma galėtų būti taikoma, jeigu nebūtų taikomos kitos civilinio kodekso normos, šiuo atveju - CK 6.9301 straipsnis. Be to, CK 6.9301 straipsnio norma yra laikytina specialiąja teisės norma, lyginant su CK 6.140 straipsnio norma.

418.4.

42Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji teismo sprendimu pastatoma į blogesnę padėtį. Pripažinus Užskaitymo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, šalys atstatomos į tokią padėtį, kuri reiškia, kad nebuvo jokio įskaitymo akto. Ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl 3 211,72 Eur sumos sumokėjimo, o atsakovė - teikti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje dėl 3 211,72 Eur ieškovės įsiskolinimo.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

459.

46Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4710.

48Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

49Dėl faktinių bylos aplinkybių

5011.

51Byloje nustatyta, kad 2017 m. sausio 31 d. tarp ieškovės BUAB „Demeta“ ir atsakovės UAB „Širmulis“ sudarytas ir pasirašytas Užskaitos aktas (e. b. l. 12), kuriuo buvo dengiami ieškovės ir atsakovės priešpriešiniai įsiskolinimai – 3211,72 Eur suma sumažinant ieškovės turėtą 3234,63 Eur skolą atsakovei. Ieškovės skola susidarė nuo 2016 m. balandžio mėn. ieškovei nemokant už patalpų nuomą (e. b. l. 39-41, 48-52). Atsakovės įsipareigojimas ieškovei atsirado 2017 m. sausio mėn. atsakovei nupirkus iš ieškovės prekių pagal 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 149 (e. b. l. 42). Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Demeta“ iškelta bankroto byla (e. b. l. 8-10).

52Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo

5312.

54Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiskaitymo (įskaitymo) su atsakove sandorį ginčija CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvų CK 6.9301 straipsnį.

5513.

56CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta: skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

5714.

58Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų santykį su CK 6.9301 straipsniu, yra nurodęs, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Taigi tam, kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 20–22 punktai).

5915.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 išaiškinta, kad pripažįstant sandorį negaliojančiu turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Teismas turi įvertinti, ar atlikti ginčijami mokėjimai nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nurodyto kalendorinio eiliškumo.

6116.

62Apeliantė neginčija pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ginčijamo Užskaitos akto sudarymo metu (2017 m. sausio 31 d.) ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių (Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo skolinga 14957,51 Eur) bei, kad UAB „Demeta“ pradelsti įsipareigojimai pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dieną (2017 m. vasario 7 d.) VMI sudarė 20 842 Eur, SODRAI – 13 018 Eur (e. b. l. 8). Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. priverstinį vykdymą iš ieškovės vykdė VMI, SODRA (e. b. l. 18). Be to, nėra ginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, kad Užskaitos akto pasirašymo dieną ieškovė, be aukštesnės eilės kreditorių, turėjo ir tos pačios eilės (kaip atsakovė) kreditorių, su kuriuo atsiskaityti pareiga buvo atsiradusi anksčiau, nei pareiga atsiskaityti su atsakove (skola UAB „Resna“ atsirado 2014 m.), o tuo metu ieškovė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Taigi, byloje įrodyta, jog tarpusavio užskaitymo (įskaitymo) akto pasirašymo metu ieškovė privalėjo atsiskaityti tiek pagal vykdomuosius dokumentus, tiek pagal kitus mokėjimo dokumentus kreditoriams, bet suteikė prioritetą atsakovei.

6317.

64Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad ieškovė UAB „Demeta“ (skolininkė) pati jokio mokėjimo neatliko, atsakovė atliko vienašalį reikalavimų įskaitymą (ieškovės parašas ant Užskaitymo akto tėra patvirtinimas, kad kreditoriaus pateikti skaičiai yra teisingi), todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino buvus pažeistą CK 6.9301 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

6518.

66Byloje nustatyta, kad šalims atlikus tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą, jos padengė įsiskolinimus viena kitai (ieškovė dalinai – liko skolinga 22,91 Eur). CK 6.930 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo pavedimus akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymo priemones. Atliekant priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą buvo sukurtos sąlygos atsakovui gauti atsiskaitymą iš ieškovės, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atsiskaitymas yra mokėjimo prievolės įvykdymas. Vienarūšių reikalavimų įskaitymo taikymas (CK 6.130 – 6.140 straipsniai) taip pat yra atsiskaitymo rūšis, kuri priskirtina prie kitų CK nustatytų atsiskaitymo priemonių, nes atlikus įskaitymą, baigiasi prievolė įvykdyti mokėjimą.

6719.

68Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog CK 6.9301 straipsnis nenustato jokių įpareigojimų kreditoriui. CK 6.9301 straipsnio norma nurodo kokia tvarka skolininkas privalo atlikti atsiskaitymus, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio skolininkui, jų paskirtis – įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčas byloje yra kilęs ne dėl atsakovės vienašališkai atliko priešpriešinio įskaitymo, o dėl 2017 m. sausio 31 d. atsakovės su ieškove bendru sutarimu sudaryto tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto, kurio pagrindu abiejų šalių valia buvo įskaityti jų vienas kitam buvę įsiskolinimai, t. y. abi šalys laisva valia susitarė dėl jas siejančių teisių ir pareigų pabaigos. Šias aplinkybes patvirtina ir ginčijamo akto turinys, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad yra sudaromas šalių (UAB „Širmulis“ ir UAB „Demeta“) tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris buvo abiejų šalių atstovų pasirašytas. Šis įskaitymo sandoris tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas siekiant ieškovei atsiskaityti su atsakove, o atsakovei - su ieškove. Todėl pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė vienašališkai atliko įskaitymą ir apie tai tik pranešė kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju, priešingai nei tvirtina apeliantė, šalys sudarė dvišalį sandorį, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tarpusavio įskaitymo teisiniams santykiams pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.9301 straipsnio nuostatas.

6920.

70Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, sudarydama 2017 m. sausio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kurio pagrindu atliko įskaitymą, pažeidė CK 6.9301 straipsnio reikalavimus. Kadangi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, 2017 m. sausio 31 d. Užskaitymo aktas pagrįstai pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

71Dėl restitucijos taikymo

7221.

73Ieškovė, teismui pripažinus įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu, prašė taikyti restituciją, gražinant ieškovei reikalavimo teises į atsakovę ir priteisiant ieškovei 3211,72 Eur.

22.

74Apeliantės teigimu, Užskaitos aktas yra abipusių finansinių reikalavimų panaikinimo sandoris ir jį panaikinus, privalo likti galioti buvę abipusiai kreditoriniai reikalavimai, t. y. ir atitinkamo dydžio ieškovės skola atsakovei (kilusi iš nuomos teisinių santykių). Apeliantė nurodo, kad primos instancijos teismo taikyta vienašalė restitucija savaime yra klaidinga, nesąžininga ir apskritai neatitinkanti restitucijos koncepcijos.

7523.

76Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (pradinę padėtį). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Ginčo atveju atsakovė įskaitymo sandorio pagrindu iš ieškovės gavo 3211,72 Eur skolos apmokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisė 3211,72 Eur (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

7724.

78Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl restitucijos yra pagrįstos ir jų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad toks restitucijos taikymas atsakovės interesų nepažeidžia, nes turtines teises į atsiskaitymą ji galės realizuoti ieškovei iškeltoje bankroto byloje pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, t. y. klausimas dėl ieškovės skolos apeliantei turi būti sprendžiamas per kreditorinio reikalavimo patvirtinimą ieškovės bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka. Iš teismo sprendimo turinio galima spręsti, kad teismas sprendė dėl dvišalės restitucijos, su tuo iš esmės sutinka ir ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, teismo sprendime argumentų dėl vienašalės restitucijos taikymo nėra. Teismas išsprendė byloje ginčą pagal ieškovės pareikštus reikalavimus (CPK 2 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl reikalavimo teisių į ieškovę grąžinimo atsakovei, nesudaro pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai. Todėl teisėjų kolegija sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl reikalavimo teisės į ieškovę, kuri buvo laikoma pasibaigusia pripažintu niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. sausio 31 d. Tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktu, grąžinamo atsakovei.

7925.

80Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

81Dėl procesinės bylos baigties

8226.

83Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84Dėl bylinėjimosi išlaidų

8527.

86Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis dėl patirtų 420 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

87Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

88Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

89Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria pripažinus niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. sausio 31 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Demeta“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ sudarytą Tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktą, taikyta restitucija, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

90„Taikyti restituciją ir grąžinti į iki niekiniu ir negaliojančiu pripažinto sandorio sudarymo buvusią padėtį – ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Demeta“ ir atsakovei UAB „Širmulis“ grąžinti reikalavimo teises vienai į kitą, kurios buvo laikomos pasibaigusiomis pripažintu negaliojančiu 2017 m. sausio 31 d. Tarpusavio skolų suderinimo (užskaitymo) aktu.

91Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Demeta“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ 3211,72 Eur (tris tūkstančius du šimtus vienuolika eurų 72 ct) ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

92Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širmulis“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Realm Juridical“ 420,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

93Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.