Byla 2-318-780/2014
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo atsakovui S. K. N., su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, priėmė sprendimą už akių

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Odetai Gruodienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo atsakovui S. K. N., su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybine miškų tarnyba ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, priėmė sprendimą už akių.

2Išnagrinėjęs bylą teisėjas nustatė.

Nustatė

3Ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui du ieškinius, kuriuose prašo:

  1. įpareigoti atsakovą S. K. N. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statinį – pavėsinę (3,5 m x 2,7 m. x 3 m), esančią miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, įpareigoti atsakovą mokėti 100 litų baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo;
  2. įpareigoti atsakovą S. K. N. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statinį – lieptą, esantį ties miškų ūkio paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, įpareigoti atsakovą mokėti 100 litų baudą į Inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

42014-07-24 laikinai einančios Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas teisėjos nutartimi pagal abu ieškinius iškeltos civilinės bylos Nr. 2-436-743/2014 ir Nr. 2-318-780/2014 buvo sujungtos į vieną bylą.

5Atsakovui apie teismo posėdį ir civilinių bylų sujungimą buvo pranešta, nes 2014-07-20 jam įteiktas šaukimas į 2014-10-02 teismo posėdį ir nutartis sujungti bylas. Abu ieškiniai atsakovui taip pat buvo įteikti atsiliepimui pateikti, todėl apie visus ieškovo reikalavimus atsakovas žino (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6Atsakovui neatvykus į teismo posėdį ieškovo atstovė prašo priimti sprendimą už akių.

7Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neatvyko į teismo posėdį ir iš jo negautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o atvykusi ieškovo atstovė prašo priimti sprendimą už akių, teismas priima sprendimą už akių, nes apie visus ieškovo reikalavimus atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka, o byloje yra pateikti tik ieškovo įrodymai (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1, 2 dalys).

8Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl liepto statybos 2013-09-12 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-130912-00052-(14.12), kuriame konstatuota, kad lieptas Ančios ežere ties atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), pastatytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2013-10-09 atsakovui surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, Nr. REI-10-131009-00053-(14.29), patvirtina, kad iš jo buvo pareikalauta iki 2014-04-09 nugriauti lieptą. 2014-04-10 Sprendimas Nr. RE-135-(14.29) patvirtina, kad ieškovas nepratęsė atsakovui privalomojo nurodymo įvykdymo termino, o 2014-04-16 Patikrinimo aktas Nr. NPA-10-140416-00035-(14.51) patvirtina, kad S. K. N. neįvykdė 2013-10-09 privalomojo nurodymo ir nenugriovė savavališkai pastatyto liepto.

11Po savavališkos statybos akto surašymo atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento ir nenugriovė savavališkai pastatyto liepto, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).

12Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Norint konstatuoti kiekvieno statinio savavališką statybą reikia nustatyti ar statiniui privalomas statybą leidžiantis dokumentas, ir ar statytojas, savininkas ar naudotojas jį turi.

13Veisiejų regioninis parkas, kuriame yra atsakovo medinis lieptas, buvo įsteigtas 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I-2913. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovas žemės sklypą, į kurį remiasi ginčo lieptas, nusipirko 2007-01-19, o atsakovo 2013-09-06 paaiškinime ir jo 2014-04-05 prašyme pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą, S. K. N. teigia, kad lieptas buvo pastatytas apie 1998 metus ir jis jau stovėjo, kai atsakovas nusipirko žemės sklypą. Vadinasi lieptas buvo pastatytas saugomoje teritorijoje - Veisiejų regioniniame parke.

14Pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 136.7. punktą, galiojantį nuo 1996-10-05, regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija, o statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Vėliau priimti Statybos techniniai reglamentai STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatė ir kitus būtinus statybą leidžiančius dokumentus saugomose teritorijose, tačiau lieptų statyba saugomojoje teritorijoje niekada nebuvo leidžiama be jokio statybą leidžiančio dokumento.

15Pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 6.2. eilutę, lieptas priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 punktą, statant II grupės nesudėtingą statinį konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje privalomas statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Konservacinei apsaugos prioriteto teritorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai. Kompleksinės saugomos teritorijos kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai: valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – biosferos rezervatai ir biosferos poligonai (Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

16Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo naudojamas lieptas, esantis prie jo žemės sklypo, patenka į kraštovaizdžio draustinio bei Veisiejų regioninio parko teritoriją, todėl jam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas supaprastintam nesudėtingų statinių projektui.

17Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jokio statybą leidžiančio dokumento lieptui niekada neturėjo ir jo negavo, šis lieptas, pagrįstai pripažintas savavališka statyba, kurios padarinius būtina pašalinti įstatymo nustatyta tvarka.

18Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-492/2008). CK 4.103 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai statinys yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

19Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio Įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, kad tiek Konstitucinis Teismas, tiek Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas, Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-270/2012).

20Nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - statinio nugriovimą, bet ir savavališkų statinių įteisinimą, tačiau teismas galėtų leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju lieptas stovi Ančios ežere, Ančios kraštovaizdžio draustinio bei Veisiejų regioninio parko teritorijoje, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Vertinant įstatyme įtvirtintus draustinių steigimo tikslus, pabrėžtina, kad atsakovo lieptas yra nesudėtingas, neskirtas kraštovaizdžio išsaugojimui ar pažintiniam turizmui vystyti statinys, kuris yra skirtas asmeniniam atsakovo naudojimui ir nėra susijęs su draustinio steigimo tikslais, nėra būtinas šiems tikslams pasiekti. Todėl šis lieptas neatitinka statinio, kurį galima statyti Veisiejų regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje, kriterijų. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta išimtis, kuri leidžia tam tikras statybas draustinyje, tačiau tik esamose ir buvusiose sodybose. Tačiau atsakovui priklausančiame žemės sklype sodybos nėra ir byloje nėra jokių įrodymų, kad sodyba kada nors buvo.

21Taip pat pabrėžtina, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir pačių saugomų teritorijų nuostatai (Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reikalavimus statinių projektavimui ir statybai Veisiejų regioninio parko teritorijoje reglamentuoja „Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentas“, patvirtintas 2002-08-10 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 433. Pagal šio reglamento 6 punkte įtvirtintas sąvokas, lieptas yra priskiriamas mažųjų kraštovaizdžio architektūros įrenginių ir statinių kategorijai. Pagal to paties reglamento 21.2. punktą, regioninio parko vandens telkiniuose medinį lieptą leidžiama įrengti tik prie esamų sodybų. Tai reiškia, kad liepto statyba Ančios ežere negalima ne tik pagal Saugomų teritorijų įstatymą, bet ir pagal Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamentą.

22Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai pastatytą lieptą tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti lieptą.

23Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl 3,5 m x 2,7 m. x 3 m medinės pavėsinės, esančios miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, atsakovui 2013-09-23 buvo surašytas Reikalavimas Nr. RE-364-(14.29) pašalinti pavėsinę arba pašalinti trūkumus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, kuriuo reikalavimą įvykdyti nustatyta iki 2014-02-13. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2014-02-25 Sprendimas Nr. RE-102-(14.29) patvirtina, kad ieškovas nepratęsė atsakovui privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2717-402/2014 patvirtina, kad atsakovo S. K. N. prašymas panaikinti 2014-02-25 Sprendimą Nr. RE-102-(14.29) dėl atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2014-03-13 Patikrinimo aktas Nr. RE-110-(14.29) patvirtina, kad atsakovas S. K. N. neįvykdė 2013-09-23 privalomojo nurodymo ir nenugriovė šios pavėsinės.

24Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per 2 mėnesius nuo šio nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos kreipiasi į teismą. Kadangi atsakovas neįvykdė 2013-09-23 privalomojo nurodymo ir nenugriovė pavėsinės, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi teismą.

25Sprendžiant neteisėtos medinės pavėsinės statybos padarinių šalinimo klausimą būtina pabrėžti, kad norint statyti tokį statinį atsakovo žemės sklype, pagal dabartinį teisinį statybų reglamentavimą, šiuo metu nebūtų reikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, kurį atsakovui reikėtų gauti jeigu būtų galima įteisinti šiuos statinius, nes pavėsinė stovi ne svetimame sklype, yra priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 6.1 p., 17.2.1. p.), kuriai nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 punktas, 6 priedo 2 p.). Tačiau tai, kad pavėsinei nereikalingas joks statybą leidžiantis dokumentas, nereiškia, kad ji gali stovėti bet kur ir be jokių apribojimų. Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir saugomų teritorijų apsaugą. Todėl net ir tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas, statinių statybai, o taip pat ir jų įteisinimui, keliami tam tikri reikalavimai ir apribojimai, susiję ne tik su statinių pobūdžiu, dėl kurio jiems nereikia statybą leidžiančio dokumento, bet ir su pačia statybos vieta. Vadinasi šioje byloje nustatytos neteisėtos pavėsinės statybos atveju iš viso nėra galimas toks šios statybos padarinių šalinimo būdas kaip Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatytas savavališkos statybos įteisinimas. Šiuo atveju pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, neteisėta statyba siejama ne su statybą leidžiančio dokumento reikalingumu ir jo buvimu, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais statyti statinį konkrečioje vietoje. Tai reiškia, kad dėl šioje byloje konstatuotos neteisėtos statybos teismas gali tik atmesti ieškinį, jeigu konstatuoja, kad statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, arba įpareigoti atlikti statybos darbus, kuriais įstatymų pažeidimai būtų pašalinti, t. y. nugriauti statinius, jeigu jie toje vietoje iš viso negali būti statomi. Tai reiškia, kad teismui reikia patikrinti ar pagal teisės aktų reikalavimus atsakovo pavėsinė gali stovėti jo žemės sklype ar negali, ir priklausomai nuo to, įpareigoti atsakovą vykdyti ieškovo reikalavimą ją pašalinti arba ieškinį atmesti.

26Pabrėžtina, kad nustatinėjant aplinkybę ar atsakovui priklausančiame žemės sklype galima pavėsinės statyba teismas privalo vadovautis įrodinėjimą civilinėje byloje reglamentuojančiomis normomis. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

27Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2717-402/2014 yra nustatyta, kad S. K. N. priklausančiame žemės sklype šio ginčo pavėsinės statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas negalima, todėl ir jo reikalavimas pratęsti 2013-09-23 reikalavimo Nr. RE-364-(14.29) įvykdymo terminą buvo atmestas. Tai reiškia, kad administracinę bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad pagal teisinį saugomų teritorijų ir miškų apsaugos reglamentavimą atsakovo S. K. N. žemės sklype draudžiama statyti pavėsinę, ir dėl šios priežasties nepratęsė jam termino, per kurį jis galėtų atlikti statybos darbus, reikalingus teisės aktų pažeidimams pašalinti. Šioje civilinėje byloje prašoma įpareigoti atsakovą pašalinti tą pačią pavėsinę, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovas privalėtų įrodyti, kad atsakovo pavėsinė negali būti statoma atsakovo žemės sklype. Tačiau tai jau yra padaryta – statybos neteisėtumas įrodytas ir nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje; tiek atsakovas, tiek ieškovas joje dalyvavo; administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – pavėsinės statybos atsakovo sklype teisėtumas (neteisėtumas). Dėl to pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinėje byloje nustatytas atsakovo pavėsinė neteisėtumas šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jo šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

28Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti atsakovo žemės sklype stovinčią pavėsinę taip pat tenkintinas.

29Tai, kad ginčo lieptą ir pavėsinę pastatė ne pats atsakovas nereiškia, kad reikalavimai juos nugriauti negali būti taikomi jam. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 ir 7 dalis, teismas gali įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius ne tik savavališko statinio statytoją, bet ir tokio statinio savininką, valdytoją ar naudotoją arba žemės sklypo, kuriame yra statinys savininką, valdytoją ar naudotoją. Šiuo atveju atsakovas yra žemės sklypo savininkas ir ginčo pastatų valdytojas bei naudotojas, todėl reikalavimai nugriauti savavališkai pastatytą lieptą ir neteisėtai pastatą pavėsinę jam gali būti reiškiami nepriklausomai nuo to, kad jis pats jų nestatė.

30Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius abiejų įpareigojimų, ieškovas ieškiniuose prašo įpareigoti atsakovą mokėti 100 litų baudą ieškovo naudai už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Tačiau šie prašymai atmestini kaip pertekliniai.

31CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą kreipėsi Inspekcija, teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Ši norma yra imperatyviai įpareigojanti teismą priimtame sprendime nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką, leidžiančią teismo sprendimą įvykdyti ir be atsakovo valios, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pripažįsta, jog savavališkos ar neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant savavališkai ar neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-472-264/2014). Tuo tarpu CPK 273 straipsnio 3 dalis, kurios pagrindu atsakovui už teismo sprendimo nevykdymą būtų galima nustatyti baudą, numato, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Toks reglamentavimas reiškia, kad tais atvejais, kai teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ne tik pats atsakovas, pastarajam negali būti skiriam bauda už teismo sprendime nurodytų veiksmų neįvykdymą, nes teismo sprendimą gali įvykdyti ieškovas atsakovo sąskaita.

32Kadangi atsakovui neįvykdžius teismo sprendimu nustatytų įpareigojamų geruoju tokią teisę turi ieškovas, tai teismas neturi pagrindo taikyti dar ir CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatą ir įpareigoti atsakovą mokėti baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną į ieškovo sąskaitą. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti 100 litų baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną atmestinas.

33Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), kadangi ieškinio esmę (dalyką) sudaro savavališkos ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimas, o kaip tik toks teismo sprendimas ir priimamas. Baudos skyrimas už laiku neįvykdytą teismo sprendimą yra tik teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurą taikyti prašė ieškovas, o ne savarankiškas ieškinio dalyką sudarantis materialus ieškovo reikalavimas, todėl tokio reikalavimo atmetimas neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.

34Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų patenkinimą, iš atsakovo valstybei išieškotinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis už du ieškinius (po 144 Lt už kiekvieną), nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), ir 30,70 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

35Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėjas

Nutarė

36Ieškinį tenkinti iš dalies.

37Įpareigoti atsakovą S. K. N., a. k. ( - ) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statinį – pavėsinę (3,5 m x 2,7 m. x 3 m), esančią miškų ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) Mėčiūnų ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

38Įpareigoti atsakovą S. K. N., a. k. ( - ) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti statinį – lieptą, esantį ties miškų ūkio paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), Veisiejų regioninio parko teritorijoje, ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.

39Likusią ieškinio dalį atmesti.

40Išieškoti iš atsakovo S. K. N. 318,70 Lt (tris šimtus aštuoniolika litų 70 centų) (92,30 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei (jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale).

41Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.

42Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos ieškovė ir tretieji asmenys gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Išnagrinėjęs bylą teisėjas nustatė.... 3. Ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui du ieškinius,... 4. 2014-07-24 laikinai einančios Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkės... 5. Atsakovui apie teismo posėdį ir civilinių bylų sujungimą buvo pranešta,... 6. Atsakovui neatvykus į teismo posėdį ieškovo atstovė prašo priimti... 7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio... 8. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl liepto statybos 2013-09-12... 11. Po savavališkos statybos akto surašymo atsakovas nepateikė statybą... 12. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba - statinio... 13. Veisiejų regioninis parkas, kuriame yra atsakovo medinis lieptas, buvo... 14. Pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, patvirtintų... 15. Pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo naudojamas lieptas, esantis prie jo... 17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jokio statybą leidžiančio dokumento... 18. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka... 19. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos... 20. Nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14... 21. Taip pat pabrėžtina, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik... 22. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovės... 23. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl 3,5 m x 2,7 m. x 3 m... 24. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11... 25. Sprendžiant neteisėtos medinės pavėsinės statybos padarinių šalinimo... 26. Pabrėžtina, kad nustatinėjant aplinkybę ar atsakovui priklausančiame... 27. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2014-07-03 sprendimu... 28. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, ieškovės... 29. Tai, kad ginčo lieptą ir pavėsinę pastatė ne pats atsakovas nereiškia,... 30. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius abiejų įpareigojimų,... 31. CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl... 32. Kadangi atsakovui neįvykdžius teismo sprendimu nustatytų įpareigojamų... 33. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi... 34. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų patenkinimą, iš atsakovo valstybei... 35. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286... 36. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Įpareigoti atsakovą S. K. N., a. k. ( - ) per vieną mėnesį nuo teismo... 38. Įpareigoti atsakovą S. K. N., a. k. ( - ) per du mėnesius nuo teismo... 39. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 40. Išieškoti iš atsakovo S. K. N. 318,70 Lt (tris šimtus aštuoniolika litų... 41. Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine... 42. Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos ieškovė ir...