Byla 2A-115-115/2013
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei J. D., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės J. D. priešieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė nustatyti su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė neleidžia jam matytis su dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Neleidžia dovanoti dukrai dovanų bei perduoti jos išlaikymui pinigų.

5Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki jos pilnametystės, bei 16 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja, nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas paliko atsakovę, kai dukrai buvo du mėnesiai ir iki 3 metų amžiaus ja nesidomėjo. Išlaikymą teikia dukrai nereguliariai ir per paskutinius trejus metus iki priešieškinio pateikimo yra sumokėjęs dukros išlaikymui 1 600 Lt. Dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 000 Lt suma. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarką gali pakenkti dukros psichologinei būklei, nes dukra nebuvo paliekama be atsakovės ilgesnį laiką, pradėjo lankyti mokyklą, o tėvo namuose bus apsupta svetimų jai žmonių.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš ieškovo dukros išlaikymui po 500 litų nuo priešieškinio padavimo dienos (2012 m. kovo 23 d.), kol dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

8Teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką:

  1. Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį tėvas, pranešęs dukros motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną turi teisę paimti dukrą iš mokyklos ar gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinti ją motinai į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.
  2. Metų porinių savaičių šeštadienį tėvas, įspėjęs dukros motiną, ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.
  3. Poriniais metais tėvas praleidžia su dukra šias šventes:
  • Šv. Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną iki 19 val.
  • Dukros gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas ir informavęs gali paimti dukrą 15 val. iš mokyklos ar jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti ją namo tą pačią dieną 19 val.
  1. Neporiniais metais:
  • Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti dukrą kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti ją namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.
  1. Tėvo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
  2. Dukros mokslo atostogų metu dukra nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie dukros paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų.
  3. Dukros tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali tik motinai sutikus.

9Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nuolatinis maksimalus bendravimas tėvo su vaiku kenkia vaiko interesams, kad tėvas savo bendravimu su vaiku ir dalyvavimu jį auklėjant daro jam žalos. Netgi priešingai, sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su tėvu, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Vaikas yra sveikas, mažametis. Tokio amžiaus vaikui apribojus bendravimą su tėvu, vaikas gali nuo jo atprasti, atitolti ir vėliau gali būti sunku sukurti glaudžius jo ir vaiko santykius. Teismas nustatinėdamas ieškovo bendravimo su dukra tvarką pažymėjo, kad Naujųjų metų šventės praleidimo tvarka nenustatoma, nes prieš juos eina Šv. Kalėdų šventė, kurios praleidimas yra reglamentuojamas su tėvais. Netikslinga reglamentuoti ir visų kitų švenčių su tėvu praleidimą, nes toks reglamentavimas būtų perteklinis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi planuoti savo laiką, laisvalaikį ir žinoti su kuo ir kada bus vaikas, todėl tikslinga numatyti, kad apie numatomą vaiko paėmimą, vaiko motinai turi būti pranešama iš anksto šalims priimtinoms ryšio priemonėmis. Siekiant išvengti tarp šalių konfliktinių situacijų apibrėžiami savaitgaliai bei metai (poriniai, neporiniai) ir ribojamas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas, nes vaikas yra mažametis, lanko mokyklą, tad turi grįžęs namo pailsėti, pavalgyti, nusiprausti, paruošti pamokas, pasiruošti kitai dienai.

10Teismas sprendė, kad nors ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tėvystės nedidelę pašalpą ir augina dar vieną dukrą, turi skolinį įsipareigojimą, tačiau turi nekilnojamąjį turtą, kurį gali išnuomoti ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų. Tad ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti vaikui atsakovės prašomą išlaikymą, nes jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė ir ji negali dirbti dėl to, kad augina kūdikį bei šalių nepilnametę dukrą.

11Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas pasisakė, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad ieškovas dukrai teikė dalinį išlaikymą, pačios atsakovės pajamos buvo mažos, tad ji negalėjo dukros išlaikymui išleisti po 1 000 Lt mėnesiui, per tris metus 16 400 Lt, nes tokių lėšų negavo ir neturėjo, todėl reikalavimą šioje dalyje tenkino iš dalies – išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuodamas po 200 Lt x 36 mėn.= 7200 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti dukrai išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Paaiškina, kad teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką ir ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas negali dirbti, nes yra vaiko priežiūros atostogose, yra paėmęs iš banko kreditą, kurį panaudojo būstui įsigyti. Kadangi atsakovė neįrodė, kad 1000 Lt išlaikymas šalių dukrai yra būtinas, todėl ir priteisti 500 Lt išlaikymą teismas pagrindo neturėjo. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįsta ir nemotyvuota, priimta neatsižvelgiant į ieškovo, liudytojų D. A. ir B. P. parodymus. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka pažeidžia ieškovo, kaip tėvo, teises bendrauti su vaiku ta apimtimi, kad „tėvui nepaėmus dukros pagal grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, jis šia teise gali pasinaudoti tais metais tik motinai sutikus“. Be to, teismas nustatė bendravimo su dukra tvarką savaitės dienomis iki 19 val., nors buvo prašoma ieškovo bendravimo laiką nustatyti bent iki 20 val., o su tuo sutiko ir atsakovė. Teismo buvo prašoma, kad poriniais metais šalių dukra Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus praleistų kartu su tėvu, tuo tarpu teismas dėl Naujųjų metų visiškai nepasisakė.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, jis yra sveikas, darbingas žmogus, todėl jis gali gauti papildomų pajamų ne tik pardavęs dalį turimo turto, bet ir siekdamas daugiau jų gauti. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau 1 000 Lt. Ieškovas per trejus metus dukros išlaikymui sumokėjo 1 600 Lt. Jokių kitų piniginių sumų ar turto ieškovas dukros išlaikymui neskyrė. Bet kuriuo atveju atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 7 200 Lt. Nors ieškovas ir nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitinka šalių vaiko interesus, maksimaliai leis šalims dalyvauti jo auklėjime bei bendrauti su juo r nepažeis vaiko teisių.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

19Apeliantas (ieškovas) A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies yra patenkintas jo ieškinys dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymu ir tenkinant priešieškinį nustatytas 500Lt dydžio periodinių išmokų dydis vaiko išlaikymui bei priteista 7200Lt išlaikymo įsiskolinimas.

20Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21Dėl bendravimo tvarkos

22Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

23Apeliantas teigia, kad teismo nustatyta bendravimo su dukra tvarka ta apimtimi, kad „tėvui nepaėmus dukros pagal grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros gimtadienio proga, jis šia teise gali pasinaudoti tais metais tik motinai sutikus“ pažeidžia jo teises. Tačiau kolegija su skunde nurodytais argumentais nesutinka, nes teismas nustatė faktiškai maksimalią ieškovo bendravimo tvarką su dukra, tenkindamas didžiąją dalį ieškinio reikalavimų. Tai rodo, kad tik nuo paties apelianto priklauso ar jis pilnai pasinaudos jam suteikta teise nustatytu laiku bendrauti su dukra ir būtų visiškai neteisinga, jeigu jis be motinos sutikimo savo nuožiūra galėtų kompensuoti tą laiką, kuriuo nepasinaudojo. Be to, patenkinus šį ieškovo reikalavimą, apeliantui būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisę, atsirastų neapibrėžtumas ir su šia aplinkybe susiję ginčai.

24Kolegija taip pat sprendžia, kad teismas pagrįstai nustatė tėvo bendravimo su dukra tvarką savaitės dienomis iki 19 val., nes dukra lanko mokyklą, yra jauno amžiaus ir vakarais jai reikalingas laisvalaikis ir pasiruošimui mokyklai ar poilsiui (miegui) laikas.

25Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas visiškai nepasisakė dėl bendravimo tvarkos su dukra per naujuosius metus, nes šią aplinkybę paneigia sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje nurodyta dėl ko nėra nustatyta naujųjų metų ir kitų švenčių praleidimas su tėvu.

26Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio

27Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

29CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.

30Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

31Iš bylos medžiagos matyti, kad priešieškinis dėl išlaikymo dukrai Gretai, gim. 2005-02-14, ir įsiskolinimo už 3 metus priteisimo iš ieškovo yra paduotas 2012-03-23(b.l. 14).

32Kolegija sprendžia, kad teismas, priteisdamas iš ieškovo dukros išlaikymui kas mėnesį 500Lt, teisingai aiškino ir taikė įstatymą (CK 3.192str.), kuris numato, jog kiekvienas iš tėvų turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

33Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 1000Lt, tačiau teismas sprendė, jog dukros būtiniems poreikiams kas mėnesį tenkinti pakanka 850Lt sumos, kuri atitiko tuo metu buvusią MMA. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nes ji paremta suformuota teismų praktika daugelyje bylų. Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 MMA yra lygi 1000Lt, todėl kvestionuoti dukros būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą 850Lt sumą, kurią nurodė teismas, pagrindo nėra.

34Apeliantas dukros išlaikymui iš jo kas mėnesį priteistą 500Lt sumą prašo sumažinti iki 400Lt, atsižvelgiant į esamą turtinę padėtį, nurodant, jog ieškovas negali dirbti, nes yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat yra paėmęs iš banko kreditą, kurį panaudojo būstui įsigyti ir gauna nedideles pajamas. Tačiau kolegija apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

35Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motinos pajamos per mėnesį sudarė apie 800Lt , o tėvo 1269Lt . Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi nekilnojamojo turto bei abi šalys susilaukė po kitą vaiką. Tačiau iš byloje esamų duomenų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nes jis turi ženkliai daugiau nekilnojamojo turto (b.l.28, 91-92, 96-112), todėl kolegija sprendžia, jog teismui nustatant apeliantui 500Lt periodinių išmokų dydį dukros išlaikymui proporcingumo principas nėra pažeistas, dėl ko apeliacinis skundas dėl priteisto išlaikymo sumažinimo atmetamas.

36Kolegijos nuomone apeliantas taip pat neįrodė, kad iki atsakovės kreipimosi į teismą jis teikė reikiamą išlaikymą dukros išlaikymui. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad jis kartu su dukra ir jos motina negyveno ir nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų visą laiką teiktą tinkamo dydžio paramą dukros išlaikymui pinigais ar kitu būdu.

37Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes.

38Kolegija mano, kad byloje esami įrodymai yra įvertinti nepažeidžiant CPK normų, todėl vadovaujantis CK 3.200str., iš atsakovo yra pagrįstai priteista 7200Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimas, skaičiuojant jį po 200Lt kas mėnesį už 3 metus, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

39Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

40Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

41Kadangi apeliacinis skundas netekinamas, vadovaujantis CPK 93, 98str. iš ieškovo yra priteisiama 800Lt atsakovei advokato išlaidų, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, o jų dydis negali būti pripažintas aiškiai neprotingas.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

43Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovo A. P. (Jacukovič) 800Lt atsakovei J. D. (Barsukovienei) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teisumo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė nustatyti su nepilnamete dukra bendravimo tvarką, priteisti... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką:
    9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad... 10. Teismas sprendė, kad nors ieškovas yra vaiko priežiūros atostogose, gauna... 11. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas pasisakė, kad iš... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. D. prašo ieškovo apeliacinį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 19. Apeliantas (ieškovas) A. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios... 20. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra... 21. Dėl bendravimo tvarkos... 22. Kolegija pažymi, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų... 23. Apeliantas teigia, kad teismo nustatyta bendravimo su dukra tvarka ta apimtimi,... 24. Kolegija taip pat sprendžia, kad teismas pagrįstai nustatė tėvo bendravimo... 25. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas visiškai nepasisakė dėl... 26. Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo dydžio... 27. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo... 29. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti... 30. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad priešieškinis dėl išlaikymo dukrai Gretai,... 32. Kolegija sprendžia, kad teismas, priteisdamas iš ieškovo dukros išlaikymui... 33. Ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 1000Lt, tačiau... 34. Apeliantas dukros išlaikymui iš jo kas mėnesį priteistą 500Lt sumą prašo... 35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motinos pajamos per mėnesį... 36. Kolegijos nuomone apeliantas taip pat neįrodė, kad iki atsakovės kreipimosi... 37. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal... 38. Kolegija mano, kad byloje esami įrodymai yra įvertinti nepažeidžiant CPK... 39. Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui... 40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 41. Kadangi apeliacinis skundas netekinamas, vadovaujantis CPK 93, 98str. iš... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 43. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti... 44. Priteisti iš ieškovo A. P. (Jacukovič) 800Lt atsakovei J. D. (Barsukovienei)...