Byla 3K-3-469/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir pagal atsakovės R. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jo bei atsakovės santuoką; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis po 125 Lt per mėnesį kiekvienai; nutraukus santuoką palikti atsakovei santuokinę pavardę. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra nuolatinių judviejų barnių iniciatorė, nuolat reikalauja iš jo pinigų neva vaikams išlaikyti, kaltina ieškovą, kad jis yra nepagydomas alkoholikas, netinkamai gyvena, rodo nederamą pavyzdį dukterims. Ieškovo teigimu, atsakovė yra nuteikusi prieš jį dukteris, pradėjo į namus vedžiotis svetimus vyrus. Ieškovas pažymėjo, kad jis neturi kreditorinių įsiskolinimų, be to, jeigu vaikai pageidautų, tai ieškovas sutiktų, kad jų abiejų arba vienos iš jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Anot ieškovo, iš jo išieškotinas išlaikymas nepilnametėms dukterims, mokant periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Ieškovas taip pat nurodė, kad, pagerėjus turtinei padėčiai, nedelsdamas skirs dukterims išlaikyti didesnes lėšas.

5Atsakovė R. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir ieškovo santuoką; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja; priteisti išlaikymą iš ieškovo nepilnametėms dukterims turtu, perduodant K. S. nuosavybėn 102/1195 dalis, o E. S. nuosavybėn 294/1195 dalis ieškovui priklausančio buto, esančio ( - ). Atsakovė nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, šiurkščiai elgiasi su ja ir dukterimis, o ieškovo teiginys, neva ji vedžioja į namus svetimus vyrus, neatitinka tikrovės. Anot atsakovės, ieškovas neprisideda prie šeimos išlaikymo; kadangi jis girtauja, tai gali prarasti darbą, todėl išlaikymas dukterims turi būti priteistas turtu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai: nutraukė A. S. ir R. S. santuoką, įregistruotą 1987 m. spalio 1 d. Vilniaus CMS, akto įrašo Nr. 4489; pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę - S.; nepilnamečių K. S. ir E. S. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų motina R. S.; priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą K. S. iki 2006 m. birželio 30 d. ir E. S. iki 2014 m. birželio 30 d., turtu perduodant K. S. nuosavybėn 103/1194 dalis ieškovui priklausančio buto, esančio ( - ), o E. S. nuosavybėn - 295/1194 dalis ieškovui priklausančio buto, esančio ( - ). Teismas nustatė, kad šalims santuokoje 1988 m. kovo 30 d. gimė duktė K., o 1995 m. gegužės 23 d. - duktė E.; šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę jau prieš keletą metų, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusi ir nutrauktina. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kuris piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šiurkščiai elgiasi su atsakove ir nepilnametėmis dukterimis, kelia namuose triukšmą, trukdo savo elgesiu ieškovei bei nepilnametėms dukterims ilsėtis, mokytis, rodo nederamą pavyzdį, sukelia namuose psichologinę įtampą, nesirūpina šeima. Teismas nustatė, kad atsakovė, siekdama išlaikyti šeimą, dirba ne vienoje darbovietėje, taip pat pagal verslo liudijimą, tuo tarpu ieškovas, būdamas darbingas, dirba sargu už beveik minimalų darbo užmokestį, dažnai keičia darbovietes, išeidamas iš darbo savo noru. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis prisideda prie šeimos išlaikymo, moka už butą, tuo tarpu iš atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų teismas darė išvadą, kad šeimai išlaikyti naudojamos atsakovės gaunamos pajamos. Teismas pažymėjo, kad šalys santuokos metu įgytą turtą yra pasidalijusios 2004 m. balandžio 28 d. turto pasidalijimo sutartimi, todėl turto padalijimo klausimas nesprendžiamas. Teismas sprendė, kad nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, nes ji dukromis rūpinasi ir išlaiko, jų tarpusavio santykiai geri, be to, abi mergaitės išreiškė norą gyventi tik su motina. Atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametėms dukterims išlaikyti atsakovė išleidžia daugiau kaip po 1200 Lt per mėnesį kiekvienai, teismas darė išvadą, kad iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis turėtų atitikti atsakovės nurodytus 400 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai. Teismo vertinimu, tai užtikrins protingus vaikų poreikius, išlaikymo dydis atitiks ir ieškovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, nes ieškovas, būdamas darbingas, turi galimybę ieškoti ir rasti geriau apmokamą darbą, be to, ieškovas 2004 m. rugpjūčio 5 d. yra pardavęs butą, esantį ( - ), už kurį gavo 94 000 Lt. Teismas neatsižvelgė į ieškovo teiginį, kad 45 000 Lt, gautų už parduotą butą, buvo panaudota įsigyti automobilį „Opel Astra“, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kaip buvo apmokėta už minėtą automobilį, tuo tarpu atsakovė prieštaravo ieškovo teiginiui, kad už automobilį „Opel Astra“, kuris buvo įsigytas lizingo būdu, ieškovas mokėjo iš pasiskolintų pinigų. Atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimus, pateiktus banko išrašus, K. S. parodymus, taip pat į tai, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, teismas darė išvadą, kad ieškovas trejus metus neteikė dukterims išlaikymo, todėl iš ieškovo taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienai dukteriai už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Kadangi šalių nepilnametės dukterys mokosi vidurinėje mokykloje, kurią baigs jau būdamos pilnametės, teismas sprendė, kad išlaikymas kiekvienai dukteriai priteistinas iki baigs vidurinę mokyklą, t. y. K. S. - iki 2006 m. birželio 30 d., o E. S. - iki 2014 m. birželio 30 d. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas nepriteistinas periodinėmis išmokomis, nes ieškovo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti nurodyto dydžio išlaikymą, be to, ieškovas turi galimybę išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą sumokėti turtu ar tvirta pinigų suma. t. y. pinigais, gautais pardavus butą, esantį ( - ), taip pat 1/3 dalimi buto, esančio ( - ), kurios vertė 79 666 Lt. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų apie 45 000 Lt, gautų už parduotą butą, esantį ( - ), sumos ar jos dalies buvimą šiuo metu, taip pat įrodymų apie tai, kokiems tikslams buvo panaudota ir ar apskritai buvo panaudota ši pinigų suma ar jos dalis, todėl išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas priteistini turtu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad priteisiant išlaikymą turtu bus sudarytos sąlygos mergaitėms gyventi ir augti saugioje bei ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o ieškovo gyvenimas tame pačiame bute kartu su dukterimis tokių sąlygų nesudaro.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad, teismui nustačius, jog ieškovas dukterims išlaikyti turėtų skirti po 400 Lt per mėnesį, atsakovei tenka didesnė išlaikymo dalis po 800 Lt per mėnesį. Kolegijos vertinimu, nustatęs tokią vaikų išlaikymo proporciją tarp tėvų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes atsakovė uždirba gerokai daugiau negu ieškovas. Kolegija pažymėjo, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovo gaunamos pajamos neleidžia priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis ir kad ieškovui gaunant mažą darbo užmokestį tikslinga išlaikymą priteisti turtu. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis prisidėjo prie dukterų išlaikymo, o gaudamas Valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį bei piktnaudžiaudamas alkoholiniais gėrimais, vargu ar galėjo teikti tinkamą ir pakankamą išlaikymą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismas apskaičiuodamas išlaikymą ne iki mergaičių pilnametystės, o iki mergaitės baigs vidurinę mokyklą, netinkamai aiškino CPK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes mergaitėms skaičiavo išlaikymą ir už laikotarpį, kada jos bus pilnametės, t. y. K. S. - nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2006 m. birželio 30 d., o E. S. - nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 30 d; tačiau kolegija nelaikė šios procesinės teisės normos netinkamo aiškinimo pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes jis nesuvaržo nepilnamečių teisių ir nepažeidžia jų interesų gauti tinkamą išlaikymą, o ieškovas šios sprendimo dalies neskundė.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Anot kasatoriaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005, yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasatoriaus teigimu, tokia pozicija suponuoja mintį, kad nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į realią tėvų turtinę padėtį ir tokio proporcingumo pažeidimu bus laikomas nepagrįstai didelės išlaikymo sumos priteisimas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad iš ieškovo priteistino išlaikymo dydis turėtų atitikti atsakovės nurodytus 400 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai; kad tai užtikrins protingus vaikų poreikius; kad išlaikymo dydis atitiks ir ieškovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, nes ieškovas, būdamas darbingas, turi galimybę ieškoti ir rasti geriau apmokamą darbą, tačiau, kasatoriaus nuomone, tokia teismo pozicija neatitinka pirmiau nurodytos teismų praktikos bei iš esmės pažeidžia kasatoriaus teises. Kasatorius pažymi, kad teismui priimant sprendimą buvo gerai žinoma jo - kasatoriaus turtinė padėtis: gaunamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 440,71 Lt, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (išskyrus vaikams išlaikyti priteistą buto dalį), o teismo argumentas, jog kasatorius yra pajėgus susirasti kitą, geriau apmokamą darbą, prieštarauja kertinėms žmogaus teisėms bei laisvėms. Kasatoriaus teigimu, CK 3.192 straipsnio norma tiesiogiai įpareigoja teismą vertinti ne tik vaiko poreikius, kurie šiandieninėje visuomenėje gali būti neriboti, bet ir realias galimybes patenkinti tokius poreikius. Kasatoriaus teigimu, lėšos, gautos pardavus butą, esantį ( - ), yra perduotos tretiesiems asmenims, siekiant atsiskaityti už sutuoktinių įsipareigojimus, tačiau teismai nevertino šios aplinkybės. Kasatorius pažymi, kad priteisus nepilnametėms dukterims išlaikymą turtu jis liko be gyvenamojo būsto, todėl yra pažeisti jo teisėti interesai, kertiniai civilinės teisės principai, įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje - teisingumo, protingumo bei sąžiningumo, taip pat ir konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.

122. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, be kita ko, nagrinėdami nepilnametės K. S. išlaikymo klausimą, padarė procesinės teisės normų pažeidimą, neįtraukdami ribotai veiksnios K. S. į teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2004). Kasatorius pažymi, kad nepilnametė K. S., gim. 1988 m. kovo 30 d., bylos nagrinėjimo metu būdama ribotai veiksni ir turėdama teisę dalyvauti bylos nagrinėjime šalies statusu, buvo tik pakviesta liudytoja, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kasatoriaus nuomone, taip teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. S. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nustatydami išlaikymo dydį teismai atsižvelgė ir į tai, kad kasatorius 2004 m. rugpjūčio 5 d. pardavė butą ( - ), už kurį gavo 94 000 Lt, kurie yra pakankami naujam būstui įsigyti. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, konstatuota, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo) jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Be to, kaip nurodoma atsiliepime, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į tokio vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Atsakovės nuomone, K. S. neįtraukimas byloje dalyvaujančiu asmeniu neturėtų būti vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes ji dalyvavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, žinojo apie byloje sprendžiamus jos išlaikymo klausimus, be to, K. S. byloje davė paaiškinimus ir pasisakė už bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma greičiausią terminą, nes, gyvendama kartu su tėvu viename bute, jaučiasi nesaugi.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

16Priteisiant išlaikymą turtu, atsižvelgta į tai, kad išlaikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik materialinius vaikų poreikius, bet ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi saugioje, ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, vaikų gyvenimas kartu tame pačiame bute su tėvu tokių sąlygų nesudaro. Vaikų tėvas yra jauno amžiaus, darbingas ir turi galimybę gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti vaikus ir save. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius, didesnė vaikų išlaikymo našta paskirta vaikų motinai.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydžio ir formos parinkimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

19Dėl nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio, formos (būdo). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

20Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004 V. Sinkevič v. M. Sinkevič). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. Andriuškevičienė v. A. Andriuška). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.

21Bylą nagrinėję teismai, nustatydami tėvo turtinę padėtį įvertino ne tik jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad skolininkas (šioje byloje - tėvas), privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Remdamiesi byloje pateiktais duomenimis, teismai nustatė, kad nepilnametėms dukterims išlaikyti būtinos lėšos yra po 1200 Lt kas mėnesį kiekvienai. Vaikų motina yra pajėgi teikti kiekvienai po 800 Lt, o tėvas - po 400 Lt. Teismai pažymėjo, kad išlaikymo dydis, kuris priteisiamas iš tėvo, nustatytas remiantis ir tuo, kad pastarasis būdamas darbingas turi galimybę ieškoti ir rasti geriau apmokamą darbą, taip pat turi lėšų, kurias gavo pardavęs butą. Priteisiant išlaikymą turtu, šioje byloje teismai atsižvelgė į tai, kad išlaikymo paskirtis yra užtikrinti ne tik materialinius vaikų poreikius, bet ir sudaryti sąlygas vaikams gyventi ir augti saugioje ir ramioje aplinkoje, būtinoje jų protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai), o byloje pateikti duomenys dėl vaikų tėvo gyvenimo būdo, leidžia teigti, kad ieškovo gyvenimas tame pačiame bute kartu su dukterimis tokių sąlygų nesudaro. Taip pat teismai pažymėjo, kad ieškovo teisės į būstą nebus pažeistos, nes yra pardavęs butą, už kurį gavo 94 000 Lt, tai yra pakankama suma gyvenamajam plotui įsigyti, o byloje nepateikta įrodymų dėl dalies ar visų šių lėšų panaudojimo šeimos reikmėms. Teismai, nustatę faktines aplinkybes, kad ieškovas neteikė išlaikymo, priteisė įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kokia forma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, priklauso nuo reikalavimo, tačiau įstatyme (CPK 376 straipsnio 3 dalis) leidžiama teismui nustatyti ir kitokia forma, jeigu tai labiau atitinka vaiko interesus. Remdamasi aptartais argumentais ir teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo teisiniams santykiams reguliuoti teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis), išlaikymo formą ir dydį (CK 3.196 straipsnis), išlaikymo priteisimo momentą (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Byloje teismų nustatytas išlaikymo dydis, kuris apskaičiuotas kasatoriui kiekvienam vaikui, yra mažesnis nei minimali mėnesinė alga, didžiąją vaikų išlaikymo dalį prisiėmė vaikų motina. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad yra nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos dėl išlaikymo dydžio negali būti laikomi pagrįstais.

22Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, būsimas turto išlaikymo išlaidas bei galimybę tenkinti vaikų poreikius. Bylos duomenimis, nėra pagrindo laikyti, jog šios nuostatos, priteisiant išlaikymą turtu, būtų pažeistos. Taip patenkinami vaikų poreikiai būstui. Vaikų motina uždirba pakankamai, kad patenkintų kitus vaikų poreikius. Priteisiant išlaikymą turtu, turto vertė nustatoma remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Byloje turto vertė nustatyta remiantis turto vertintojų pateiktais duomenimis. Bylą nagrinėjant iš esmės, kasatorius nustatytos turto vertės neginčijo. Turtas priteistas kasatoriaus vaikų nuosavybėn ir jų išlaikymo poreikiams tenkinti, todėl tikslus turto rinkos kainos nustatymas (jai augant) tokiu atveju negali būti laikomas pažeidžiančiu CK 3.119 straipsnio nuostatas. Kasacinio skundo argumentai dėl materialinių teisės normų taikymo sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos klausimus nelaikytini pagrįstais remiantis aptartais motyvais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

23Dėl procesinių teisės normų taikymo. Sprendžiant, ar pažeistos šalių dukters teisės jai neįstojus į procesą, svarbu yra tai, kad išlaikymas priteisiamas pačiam vaikui ir tai, kad byloje yra pateikiama vaikų pozicija dėl sprendžiamo ginčo. CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis) pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui – tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Be to, įstatyme (CK 3.164 straipsnis) nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, turi būti išklausytas. Nors šalių duktė, kuriai bylos nagrinėjimo metu buvo 17 metų, byloje, kurioje buvo sprendžiamas jos išlaikymo klausimas, dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtraukta, tačiau ji buvo išklausyta teisme, apie sprendžiamą ginčą jai buvo žinoma, sprendžiamu klausimu išreiškė savo poziciją, išlaikymas priteistas vaikų nuosavybėn, šalių duktė (šiuo metu pilnametė) neteigia, jog sprendžiant dėl išlaikymo būtų pažeistos jos teisės. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad aptartas procesinis pažeidimas negali būti vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas šios bylos kontekste.

24Kasacinis skundas nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvardytų pagrindų naikinti teismų priimtus procesinius sprendimus.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

26Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti jo bei... 5. Atsakovė R. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 11 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 11. 1. Anot kasatoriaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 30 d.... 12. 2. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, be kita ko, nagrinėdami... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. S. prašo kasacinį skundą... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 16. Priteisiant išlaikymą turtu, atsižvelgta į tai, kad išlaikymo paskirtis... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus... 19. Dėl nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio, formos (būdo).... 20. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų... 21. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami tėvo turtinę padėtį įvertino ne tik... 22. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo turtu, turi... 23. Dėl procesinių teisės normų taikymo. Sprendžiant, ar pažeistos šalių... 24. Kasacinis skundas nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) išvardytų... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą bei... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...