Byla 2A-533/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Ramūnui Kučiauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-597-370/2008 pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas O. G. 2007 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, prašydamas priteisti iš atsakovo 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad atliekant privalomąją karo tarnybą jam buvo sutrikdyta sveikata, dėl to jis buvo pripažintas netinkamu privalomajai karo tarnybai. Ieškovas pažymėjo, kad nors buvo jam išmokėta kario kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau laikinojo nedarbingumo netekimo pasekmės, susijusios su tarnyba kariuomenėje, pilnai neatlygintos. Ieškovo teigimu, dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis negali įsidarbinti kur nori ir gauti darbo užmokesčio pagal profesinį išsilavinimą, perspektyvos socialinėje ir šeiminėje aplinkoje labai pablogėjo, ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su fiziniu krūviu, slegia nuolatinė psichologinė įtampa dėl ateities, t. y. dėl galimybės uždirbti, išlaikyti šeimą, pasirūpinti tėvais.

4Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo remdamasis CK 6.250 str. nuostata, nurodydamas, kad dėl netinkamai gydytos traumos (laiku nediagnozuotos, netinkamo gydymo, nesudarymo sąlygų nedalyvauti pratybose, esant atleidimui nuo fizinio krūvio), patirtos privalomosios karo tarnybos metu, jis patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju toks neturtinės žalos atlyginimas turi būti numatytas specialaus įstatymo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovui jau buvo atlyginta žala, kai buvo išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu, pagal Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 m. liepos 7 d. potvarkį ir nėra objektyvaus pagrindo šiuo atveju kitaip vertinti bylos aplinkybes ir taikyti įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos atlyginimą, negu išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2004. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis patyrė ir neturtinę žalą, nes akivaizdžiai išgyvena dėl savo sveikatos būklės ir gyvenimo sąlygų, darbingumo lygio, tačiau pažymėjo, kad ieškovui išmokėta specialiajame įstatyme numatyta vienkartinė kompensacija apima ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl papildomai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš šio atsakovo nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovas iš tarnybos atleistas dėl sveikatos būklės, vadovaujantis CPK 2 straipsniu bei protingumo ir teisingumo principais, atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti nėra pagrindo.

5Apeliaciniu skundu ieškovas O. G. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą buvusiems karo tarnybos šauktiniams, privalomosios tarnybos metu patyrusiems traumas su išliekamaisiais reiškiniais ateičiai. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2004, kadangi minėtoje byloje buvo kitokios faktinės aplinkybės. Apelianto teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, kad neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 straipsnio pirmoji dalis ir CK 6.250 straipsnio antroji dalis. Apeliantas pažymi, kad išmokėta kario kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, laikinojo nedarbingumo netekimo pasekmių, susijusių su tarnyba kariuomenėje, pilnai neatlygino. Ieškovo teigimu, dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis negali įsidarbinti kur nori ir gauti darbo užmokesčio pagal profesinį išsilavinimą, perspektyvos socialinėje ir šeiminėje aplinkoje labai pablogėjo, ieškovas negali dirbti darbo, susijusio su fiziniu krūviu, slegia nuolatinė psichologinė įtampa dėl ateities, t. y. dėl galimybės uždirbti, išlaikyti šeimą, pasirūpinti tėvais.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo O. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovui jau buvo atlyginta žala, jam išmokant 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio kompensaciją už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo fizinės galimybės po traumos nėra tokios, kokios buvo iki tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Atsakovo teigimu, CK 6.246 straipsnis ir 6.248 straipsnis nurodo neteisėtus veiksmus ir kaltę kaip pagrindines civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau ieškovas neįrodė, kad Krašto apsaugos ministerija veikė neteisėtai ir yra kalta dėl jo patirtos traumos.

7Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

8Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų vado 2003 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. RT-39 ieškovas O. G. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto pagrindu (dėl sveikatos būklės) buvo išleistas į atsargą (b.l.17). Ieškovas O. G. pripažintas netinkamu karo tarnybai dėl kelio sąnario traumos, patirtos 2002 m. birželio 14 d. Ruklos mokomajame pulke pratybų metu, pasekmių (b.l. 19-20). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2004 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. 9 konstatuota, kad O. G. sveikatos sutrikimas, 2004 m. vasario 2 d. Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 175/2004 priskirtas apysunkiams sužalojimams, yra susijęs su tiesioginių pareigų vykdymu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 m. liepos 7 d. potvarkiu Nr. PS-724, vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 8 dalies 1 punktu bei Tarnybinio tyrimo komisijos 2004 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 9, O. G. išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu (b.l. 22).

9Byloje kilo ginčas dėl to, kad, ieškovo teigimu, išmokėjus jam 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinę kompensaciją už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu, jam nebuvo pilnai atlyginta neturtinė žala, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta remiantis CK 6.250 straipsnio pagrindu.

10Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą buvusiems karo tarnybos šauktiniams, privalomosios tarnybos metu patyrusiems traumas. Neturtinė žala yra viena iš žalos rūšių ir jos funkcija yra kompensacinė. Tokia žala yra padaroma neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu), kuriais turi būti pakenkiami teisės saugomi ir ginami piniginės išraiškos neturintys (neturtiniai, nematerialūs) asmens interesai, – asmens garbė, orumas, dvasiniai išgyvenimai ir pan., o tai reiškia, kad neturtinė žala turi specifinę savo kilmę ir savarankiškus jos kompensavimo pagrindus, numatytus įstatymais. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala yra kildinama iš ieškovui O. G. padarytos žalos, sužalojus ieškovo sveikatą jam atliekant privalomąją karo tarnybą, todėl sveikatos sužalojimo atveju žala jam turi būti atlyginama vadovaujantis specialiojo įstatymo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 67 straipsnio 8 dalies 1 punktas numato, kad jeigu apysunkiai sužeistas ar suluošintas karys po gydymo netapo invalidu, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po sužeidimo, ir dėl šio laipsnio pasikeitimo karys turėtų būti perkeltas į žemesnes arba mažiau apmokamas pareigas, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui mokama 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų vienkartinė kompensacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame specialiajame įstatyme kario sveikatos sutrikimo atveju numatyta vienkartinė kompensacija apima visą ieškovui padarytą žalą – tiek turtinę, tiek ir neturtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2004 G. B. v. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija). Todėl minėtame sprendime nėra atskirai numatytas neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu ieškovui O. G. buvo išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu, atsižvelgdama į tai, kad minėtame specialiajame įstatyme numatytas vienkartinės kompensacijos kario sveikatos sutrikimo atveju išmokėjimas apima turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, ir vadovaudamasi CK 6.250 straipsniu, konstatuoja, kad neturtinė žala ieškovui O. G. yra pilnai atlyginta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo ieškovui O. G. klausimą, privalėjo vadovautis CK 6.283 straipsnio pirmąja dalimi, reglamentuojančia neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, tačiau, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju neturtinė žala yra kildinama iš ieškovui O. G. padarytos žalos, sužalojus ieškovo sveikatą jam atliekant privalomąją karo tarnybą, todėl žala jam turi būti atlyginama vadovaujantis specialiojo įstatymo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nurodytai teisės normų konkurencijai taikytinos minėto specialiojo įstatymo normos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą buvusiems karo tarnybos šauktiniams.

11Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai