Byla 2-597-370/2008
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja D.Martinavičienė, sekretoriaujant S.Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovui O.G., jo atstovui advokatui V.Žylei, atsakovo atstovui S.Pikturnai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O.G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas 2007 08 02 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 300 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, kad atliekant privalomąją karo tarnybą jam buvo sutrikdyta sveikata. Dėl to jis buvo pripažintas netinkamu privalomajai karo tarnybai, tačiau jam išmokėta kompensacija nepateisino jo lūkesčių. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo negali įsidarbinti kur nori ir gauti darbo užmokesčio pagal profesinį išsilavinmą, perspektyvos socialinėje ir šeiminėje aplinkoje labai pablogėjo, negali dirbti darbo, susijusio su fiziniu krūviu, slegia nuolatinė psichologinė įtampa dėl ateities, t.y. dėl galimybės uždirbti, išlaikyti šeimą, pasirūpinti tėvais.

3Ieškovas prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad atsakovo institucijoms buvo žinoma apie jo patirtas traumas iki tarnybos kariuomenėje, tačiau nebuvo sudarytos tokios tarnybos sąlygos, kurios atitiktų jam nustatytus fizinio krūvio apribojimus. Po 2002 06 14 įvykusio pratybų metu sveikatos sutrikimo jis nebuvo tinkamai gydomas, nebuvo laikomasi jam nustatytų apribojimų dėl fizinio krūvio, t.y. iš esmės vis tiek jis turėjo atlikti tarnybą, dėl atliekamų gydymo procedūrų jautė nepasitikėjimą juo ir jo veiksmų vertinimą kaip siekimą išvengti karinės tarnybos, tik dėl papildomų skundų ir reikalavimų ir pavėlavus buvo tinkamai diagnozuotas sveikatos sutrikimas ir suteikta civilinėje institucijoje medicinos pagalba, tačiau sveikatos sutrikdymo pasekmes jaučia iki šiol, nes negali dirbti sunkaus fizinio darbo, nuolat lankosi pas daktarus, nes reikia vaistų nuo skausmo. Nors ir iki galo išspręstas darbingumo nustatymo klausimas, tačiau tai nepašalina jo patiriamų nepatogumų ir pergyvenimų dėl ateities.

4Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė patenkinti jį LR CK 6.250 str. pagrindu. Nurodė, kad atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių laiku nustatyti ieškovui sveikatos sutrikdymą ir neužtikrino ieškovui tokio gydymo, kuris būtų galėjęs kiek įmanoma labiau užkirsti kelią neigiamoms sveikatos sutrikdymo pasekmėms. Dėl to asmuo ir patyrė didelę moralinę žalą, tik jo paties ir tėvų pastangų dėka buvo imtasi priemonių ieškovo teisėms apginti.

5Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais ir teiginiais, kad tarnyba kariuomenėje sužlugdė ieškovo gyvenimo perspektyvas ir todėl jo naudai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Mano, kad ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą, nes tarnavo Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose, o kariuomenė pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą yra atskiras juridinis asmuo. Taip pat mano, kad nėra įstatymo nustatyto pagrindo ieškiniui tenkinti. LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 str. nuostatos apima specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias kompensacijas kario žūties ar sveikatos sutrikdymo atveju, ir numato jos išmokėjimą apimant tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškovas buvo draustas valstybės biudžeto lėšomis. Jam Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 07 07 potvarkiu Nr. PS -724 „Dėl kompensacijos O.G. išmokėjimo“ buvo išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Tokiu būdu atsakovas atlygino ieškovui tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes ir Lietuvos Aukščiusiojo Teismo 2004 01 12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2004 yra išaiškinta, jog Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatyta vienkartinė kompensacija apima visą padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę.

6Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamą ieškovo gydymą ir aplinkybes, sukeliančias atsakovui prievolę atlyginti neturtinę žalą. Be to, ieškovui jau yra sumokėta kompensacija, kito įstatymo nustatyto pagrindo mokėti ieškovui žalos atlyginimą nėra, ieškovas iš esmės yra darbingas, jo nurodytos aplinkybės dėl neįgalumo nepasitvirtino.

7Ieškinys netenkintinas (LR CKP 6.250 str.).

8Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas 2003 03 21 buvo išleistas į atsargą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 8 str. 1 p. 1 d. ( dėl sveikatos būklės) ir Karinės medicinos komisijos ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 765/2003 pagrindu (b.l. 17). Nustatyta, kad ieškovas pripažintas netinkamu karo tarnybai dėl kelio sąnario traumos, 2002 06 14 patirtos Ruklos mokomajame pulke pratybų metu, pasekmių ( b.l. 19-20). Jam Lietuvos krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 07 02 potvarkiu Nr. PS-724 po papildomo tyrimo ir remiantis 2004 02 02 ekspertinio tyrimo pažyma Nr. 175/2004, kuria sveikatos sutrikimas priskirtas prie apysunkių sužalojimų, susijusių su tiesioginiu pareigų atlikimu, išmokėta 75 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio vienkartinė kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu (b.l.22-26).

9Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo remdamasis LR CK 6.250 str. nuostata, nurodydamas, kad dėl netinkamai gydytos traumos (laiku nediagnozuotos, netinkamo gydymo, nesudarymo sąlygų nedalyvauti pratybose, esant atleidimui nuo fizinio krūvio), patirtos privalomosios karo tarnybos metu, jis patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju toks neturtinės žalos atlyginimas turi būti numatytas specialaus įstatymo. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovui jau buvo atlyginta žala, kai buvo išmokėta

1075 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų dydžio kompensacija už sveikatos sutrikimą, patirtą privalomosios pradinės karo tarnybos metu, pagal Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2004 07 07 potvarkį ir nėra jokio objektyvaus pagrindo šiuo atveju kitaip vertinti bylos aplinkybes ir taikyti įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos atlyginimą, negu išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/04. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis patyrė ir neturtinę žalą, nes akivaizdžiai išgyvena dėl savo sveikatos būklės ir gyvenimo sąlygų, darbingumo lygio, tačiau jam išmokėta specialiajame įstatyme numatyta vienkartinė kompensacija apima ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl papildomai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš šio atsakovo nėra įstatymo nustatyto pagrindo ( LR CPK 185 str.).

11Atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog ieškovas iš tarnybos atleistas dėl sveikatos būklės, teismas mano, kad LR CPK 2 str. pagrindu ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti nėra pagrindo.

12Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,

Nutarė

13ieškinį atmesti.

14Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai