Byla eCIK-909/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti procesinio teismo sprendimo vykdymą

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2susipažinusi su 2019 m. liepos 5 d. gautu atsakovo A. C. (A. C.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti procesinio teismo sprendimo vykdymą,

Nustatė

3Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o šiuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteista 3516,03 Eur skola ir126,58 Eur delspinigiai.

4Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui dėl 1459,90 Eur skolos priteisimo. Atsiskaitymai už šilumos energiją pagal periodiškai už tam tikrą laikotarpį – kalendorinį mėnesį turi būti vykdomi taip pat periodiškai kiekvieną mėnesį, todėl tai atitinka CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytus periodinių išmokų požymius. Atsižvelgiant į tai, daliai ieškovės reikalavimo turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 ir 2013 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013 pateiktais išaiškinimais. Šiose bylose nagrinėti ginčai buvo kilę iš skirtingų teisinių santykių, kuriuos jungia tik teismų praktika taikant ir aiškinant CK 125 straipsnio 9 dalies sąvokos „kitokios periodinės išmokos“ turinį.

5Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

6Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

8Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus ir tokiu atveju kyla problema, kuriuo iš skirtingų, t. y. vienas kito neatitinkančių, kasacinio teismo išaiškinimų konkrečiu teisės klausimu reikia vadovautis, taip formuoti vienodą teismų praktiką. Kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

9Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

10Pažymėtina, kad atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas atsakovo prašymas dėl skundžiamo procesinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo.

11Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,

Nutarė

12Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

13Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai