Byla 3K-3-140/2009
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas, energijos tiekimo įmonė, 2007 m. liepos 4 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 20 d. už patiektą šilumos energiją atsiradusią skolą ir delspinigius; bylą nagrinėjusiems teismams nusprendus, kad ieškinio reikalavimas dėl išmokų priteisimo už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m. rugpjūčio 20 d. atmestinas kitais pagrindais, t. y. nustačius, jog atsakovės nuosavybės teisė į butą perduota kitam asmeniui 2002 m. vasario 15 d., kilo ginčas dėl to, ar šiuo atveju reikalavimui dėl visų išmokų laikotarpiu iki 2002 m. liepos 4 d. priteisimo netaikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pareiškė, kad už pirmiau nurodytą laikotarpį atsakovės skolą sudaro: 8005,45 Lt už patiektą šilumos energiją, 589,22 Lt delspinigių, 293,95 Lt už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimą, 5 proc. metinių palūkanų, 266,66 Lt žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 7169,86 Lt skolos už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 1 d. iki 2002 m. vasario 15 d., 192,84 Lt skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 10 d. iki 2002 m. vasario 15 d., 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7362,70 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį; teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl delspinigių ir skolos už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m. rugpjūčio 20 d. priteisimo, nustatęs, kad 2002 m. vasario 15 d. atsakovės nuosavybės teisė į butą perduota kitam savininkui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškiniui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido; reikalavimas kyla iš prievolinių (CK 6.1, 6.2, 6.383–6.391 straipsniai), bet ne žalos atlyginimą reglamentuojančių teisinių santykių, kaip nepagrįstai nurodyta ieškinyje. Teismas laikė nepagrįstu atsakovės prašymą taikyti ieškiniui CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą senaties terminą; mokesčio už sunaudotą šilumos energiją dydis priklauso nuo jos suvartoto kiekio, tarifų, taigi mokama už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.388 straipsnio 1 dalis), bet ne nustatytą fiksuotą sumą. Teismas vertino, kad skola pagrįsta rašytiniais įrodymais, susidarė iki 2002 m. rugpjūčio 20 d., ieškinys teismui pateiktas 2007 m. liepos 5 d., todėl ieškovas praleido terminą ieškiniui dėl delspinigių priteisimo pareikšti, ieškovo reikalavimą dėl šios dalies atmetė.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalis sieja iš energijos pirkimo–pardavimo sutarties kilę civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.384 straipsnis); ieškovas tiekė butui, kuriame gyveno atsakovė, šilumos energiją ir karštą vandenį, o atsakovė jais naudojosi. Šiuo atveju šalys nesudarė rašytinės sutarties, tačiau jų valia tiekti ir gauti šilumos energiją ir karštą vandenį reiškė konkliudentiniais veiksmais sudaryto sandorio patvirtinimą (CK 1.71 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai taikytų ieškinio senatį nustatančių materialinės teisės normų; kolegijos vertinimu, byloje pareikštam ieškinio reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido; tuo tarpu CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas taikomas, kai periodinė išmoka, dėl kurios išieškojimo pareiškiamas reikalavimas, suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais), tačiau šiuo atveju išieškoma suma neatitinka pirmiau nurodyto apibūdinimo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių CK normų netinkamo taikymo

10Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iš šilumos energijos tiekimo vartotojui santykių kilusiam reikalavimui priteisti skolą už patiektą šilumos energiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties, bet ne to paties straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Šalių susiklosčiusio teisinio santykio, iš kurio kilo ieškovo reikalavimas, esmė yra ta, kad jis determinuotas išmokų periodiškumo, bet ne skolinio–prievolinio pobūdžio ar teismo konstatuotos aplinkybės, jog mokestis už šilumos energiją priklauso nuo jos suvartoto kiekio, galiojančių tarifų. Nors mokesčio dydis ir priklauso nuo energijos suvartoto kiekio, tačiau dėl to šios išmokos netampa neperiodinėmis, jų periodiškumas nustatytas įstatymo normų; CK 6.583 straipsnio 2 dalies ir 6.584 straipsnio 1 dalies normų konstrukcija ir jų sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas yra periodinis; aplinkybė, kad jis gali kisti nuo tam tikrų sąlygų (suvartotos energijos kiekio, tarifo), nekeičia jo periodiškumo esmės ir suponuoja išvadą dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo pagrindo buvimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas 2007 m. liepos 4 d.; kasatorė prašė taikyti ieškinio senatį ieškomai sumai, kuri yra susikaupusios periodinės išmokos; sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl periodinių išmokų lemia tam tikras apskaitos nuolatinumas ir jo periodiškumas, todėl ieškovas turėjo teisinių galimybių kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo per įstatymo nustatytą penkerių metų laikotarpį, tačiau juo nepasinaudojo. Sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą teismai turėjo taikyti visoms periodinėms išmokoms laikotarpiui iki 2002 m. liepos 4 d.; minėta tai, kad reikalavimas dėl išmokų priteisimo už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m. rugpjūčio 20 d. teismų pagrįstai atmestas kitais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas padarė apskritai neteisingą išvadą, kurios nepaneigė apeliacinės instancijos teismas, kad iš skolinių–prievolinių santykių kylantiems visiems reikalavimams taikomas 2000 m. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas; tokia išvada neatitinka CK 1.125 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo reikalavimams, kurie taip pat kyla iš skolinių–prievolinių santykių, konkrečiu atveju – CK 1.125 straipsnio 9 dalies taikymo reikalavimui dėl periodinių išmokų, kylančių iš energijos tiekimo prievolinių teisinių santykių. Mokėjimo periodiškumas, bet ne skolos prigimtis, nulemia sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymą, todėl šiuo aspektu pripažintina nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nuoroda, kad periodinė išmoka suprantama kaip tam tikros konkrečios sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Teismų praktikos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje AB „Kauno energija“ prieš B. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2004), į kurias atsižvelgė bylą nagrinėję teismai, netaikytinos nagrinėjamoje byloje, nes pirmiau nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo keliami šiai bylai neaktualūs klausimai dėl 2000 m. CK ieškinio senatį nustatančių normų taikymo apskritai, vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII–1864 redakcija) nuostatomis, be to, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis nepaskelbta Teismų įstatymo nustatyta tvarka (CPK 4 straipsnis).

11Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai 2007 m. liepos 4 d. ieškinio reikalavimui, pareikštam galiojant 2000 m. CK, taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų ieškinio senaties terminą; teismai taip pat teisingai sprendė, kad reikalavimas kyla iš prievolinių, bet ne žalos atlyginimo, šiluminės energijos tiekimo–vartojimo santykių; iš šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryto sandorio šalims kilo tam tikrų prievolių ir pareigų, t. y. ieškovo pareiga tiekti šilumos energiją, kasatorės – mokėti už šilumos energiją. Kadangi mokesčiai už šilumos energiją priklauso nuo metų laiko sezono, mokestis nėra pastovus, t. y. priklauso nuo suvartotos energijos kiekio ir tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų, tai teismai tinkamai sprendė, kad ieškinio reikalavimui netaikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas senaties terminas, nes ieškinys pareikštas ne dėl periodinių išmokų išieškojimo.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių CK normų taikymo

15

16Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Tuo būdu ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai.

17Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš šilumos energijos tiekimo energijos vartotojui kilusiam reikalavimui priteisti skolą už patiektą energiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CK 1.125 straipsnio 1 dalies normą, pažymėjo, jog šiuo atveju teismas turėjo taikyti CK 1.125 straipsnio 8, 9 dalyse nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu šį kasacinio skundo argumentą. Pirmiausia energijos tiekimo įmonė ir vartotojas yra saistomi susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, todėl vartotojo skola už patiektą šilumos energiją nelaikytina žala, dėl kurios atlyginimo pareikštam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pareikštam reikalavimui netaikė CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, kuris taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo; periodinė išmoka pirmiau nurodytos teisės normos prasme aiškintina kaip tam tikra konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais; šiuo aspektu laikytinas tinkamas apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas periodinės išmokos pavyzdys, kai atsiskaitoma pagal franšizės sutartį; tuo tarpu mokesčiai už šilumos energiją nėra pastovūs, priklauso nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Kasaciniame skunde teigiama, kad įstatymo nustatytas mokesčių už šilumos energiją mokėjimo reglamentavimas patvirtina jų periodišką pobūdį. Iš tikrųjų, pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už šiluminę energiją mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t. y. mokestis turi būti sumokamas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintoje Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandens, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkoje taip pat nustatyta, kad už suvartotą šiluminę energiją turi būti laiku sumokama pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą. Taigi įstatymo ir poįstatyminių teisės normų nustatytas reglamentavimas dėl mokesčių už energiją mokėjimo tam tikros tvarkos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina jų periodiškumo, nes, minėta, periodinei išmokai pripažinti būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą; iš pirmiau nurodytų teisės normų neišplaukia, kad mokesčiai už energiją atitinka kriterijų visumą.

18Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į teismų praktikos nuostatas dėl ieškinio senaties taikymo, išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Kauno energija“ prieš B. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2004, nes nagrinėjamoje byloje keliami kiti, nesusiję su pirmiau nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje išdėstytu teisės aiškinimu ir taikymu, klausimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas procesiniame dokumente nuorodos į atitinkamą teisės šaltinį nepateikė, vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog nutartyje be teisinio pagrindo atsižvelgta į teismų praktikos nuostatas. Pagal CPK 4 straipsnį, teismams sprendžiant bylą, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ir kurioms turi būti taikoma tapati, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

19Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų kasacinio skundo motyvais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas, energijos tiekimo įmonė, 2007 m. liepos 4 d. ieškiniu prašė... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) prašo panaikinti apeliacinės... 10. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėję... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių CK normų taikymo... 15. ... 16. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių... 17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iš... 18. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 22. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...