Byla 2A-909-253/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. L. G., E. M. K., A. K., V. A., R. A., L. J. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja E. L. prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., gimęs ( - ), 1908 metais įvaikino (įdukrino) O. A. (E.), A., gimusią ( - ), ir tapo jos įtėviu. Taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
  2. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimu pareiškėjos pareiškimas tenkintas. Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-25 nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas.
  3. Byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi buvo patenkintas pareiškėjos A. L. G. prašymas, civilinėje byloje atnaujintas procesas ir byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymu numatyto termino atnaujinimo nagrinėta pakartotinai iš esmės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-02-06 sprendimu nusprendė šioje civilinėje byloje priimti naują sprendimą ir atmesti pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
  2. Teismas konstatavo, kad bylą išnagrinėjus pakartotinai iš esmės yra pagrindas priimti naują sprendimą. Nustatyta, kad O. A., A., gim. ( - ), (vėliau O. E.) krikšto ir T. O., A., gimusios ( - ), santuokos pažymų duomenys pripažinti negaliojančiais. Pažymos pripažintos negaliojančiomis, nes nėra išlikusių originalių duomenų apie pažymose nurodytas faktines aplinkybes. Teismas darė išvadą, kad J. T. podukrė O. A., A., tik gyveno T. šeimoje, kaip J. T. podukrė, o ne įdukrė. Gyvenimas šeimoje, kaip ir podukrės statusas, nesukuria teisinę reikšmę turinčio įvaikinimo fakto. Teismas darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės ryšio faktą tarp A. O., A., ir J. T., kad juos siejo įvaikio ir įtėvio santykiai. Pažymėta, kad suinteresuotas asmuo A. L. G. nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios neigė faktinį A. O., A., įvaikinimo faktą, be to, O. E. („A.“) 1992 metais buvo pradėjusi procesą dėl jos įvaikinimo fakto nustatymo, tačiau šio proceso neužbaigė. Teismas konstatavo, kad nėra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, sudarančių pagrindą nustatyti pareiškėjos E. L. prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl įvaikinimo, tuo pagrindu netenkinta ir pareiškimo dalis atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą giminystės dokumentams pateikti nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes šios pareiškimo dalies tenkinimas nesukels pasekmių.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti 2017-02-06 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nes liudytojai bei 1922 metų ( - ) gyventojų sąrašas patvirtino faktą, kad O. E. gyveno J. T. šeimoje. Mano, kad A. L. G., 2006-06-01, 2007-09-03, 2006-04-13 su pareiškėja E. L. pasirašydama susitarimus, prašymus dėl senelio J. T. žemių, iš esmės pripažino faktą, kad E. L. motina O. E. buvo jos tėvo A. T. sesuo, t. y. pilnateisė šeimos narė, todėl jos duktė E. L. turi visas teises paveldėti senelio J. T. žemes. E. L. bendravo su A. L. G., kaip pusseserė. Mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta skubotai, neįsigilinus į bylos esmę. Teismas netyrė, ar pateikti rašytiniai duomenys yra pateikti būtent apie tą patį J. T. ir A. A.. Pažymi, kad kunigas K. M. 1992 metais vadovavo parapijai ir turėjo teisę išduoti pažymas, jos patvirtintos kunigo parašu ir antspaudu. O. E. 1992 metais buvo pradėjusi procesą dėl jos įvaikinimo fakto nustatymo, tačiau šio proceso neužbaigė, nes jai žemės buvo grąžintos ir be juridinio fakto dėl įvaikinimo nustatymo. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus.
  2. Suinteresuotas asmuo V. G., A. L. G. sūnus, šiai 2017-03-02 mirus, priėmęs palikimą, prašo palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei nurodo, kad pateikti tiesioginiai įrodymai paneigė kunigo K. M. surašytas santuokos ir krikšto pažymas, turėjusias esminę reikšmę teismų išvadoms dėl įvaikinimo fakto. A. A. niekada nebuvo T.. Mano, kad apeliacinio skundo abejonės dėl J. T. ir O. E. tapatybių dėl jų gimimo metų nepagrįstos, o teismas vertino visus liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.
  3. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė, kad neprieštarauja dėl pareiškėjos E. L. apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų, teismui nusprendus, jog pakanka įrodymų apeliacinį skundą tenkinti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  3. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai siekiant nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. CPK 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
  4. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006-10-19 sprendimu Nr.1345 bei 2006-10-19 įsakymu Nr. 13.6-5400 O. E. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. nuosavybės teise valdytą žemę, grąžinant 0,3204 ha žemės sklypo dalį turėtoje vietoje – ( - ). Pareiškėja E. L. priėmė ( - ) mirusios motinos O. E. palikimą, pareiškėjos sesuo O. R. R. atsisakė nuo paveldimo turto – žemės sklypo, dalies, adresu ( - ). Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-12-30 pranešimu pareiškėja E. L., kaip O. E. turto paveldėtoja, informuota dėl būtinybės kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtino O. E. nuosavybės tiesėms į buvusio žemės sklypo savininko J. T. iki nacionalizacijos ( - ) turėtą žemę atkurti.
  5. CPK 370 straipsnio 4 dalis numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atnaujinus procesą suinteresuotas asmuo A. L. G. prašė panaikinti priimtą Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  6. Nustatyta, kad byloje kaip rašytiniai įrodymai buvo pateiktos ( - ) evangelikų-liuteronų kunigo K. M. 1992-08-08 išduotos O. A., A., gim. ( - ), (vėliau O. E.) krikšto ir O. T., A., gim. ( - ), santuokos pažymos (t. 1, b. l. 17-18). Iš suinteresuoto asmens A. L. G. su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų duomenų nustatyta, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ( - ) evangelikų liuteronų parapijos 2016‑05‑11 raštu pripažintos negaliojančiomis ab initio kunigo M. M. 1992-08-08 išduotos krikšto ir santuokos pažymos, kaip neatitinkančios naujai nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. neturint galimybės patikrinti pažymose pateiktos informacijos pagrįstumo ( - ) evangelikų liuteronų parapijos metrikų knygose, nesant ( - )evangelikų liuteronų parapijos ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos archyvuose išlikusių minimų pažymų originalų ar kopijų, negalint nustatyti bažnytinių pažymų surašymo aplinkybių (kun. K. M. miręs). Nustatyta, kad ( - ) evangelikų liuteronų parapijai įgaliojimą pripažinti minėtas pažymas negaliojančiomis ab initio suteikė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija 2016‑05-10. Kadangi pateikti nauji duomenys patvirtina, kad 1992-08-08 išduotos krikšto ir santuokos pažymos yra pripažintos negaliojančiomis nuo jų išdavimo momento, tai sudaro pagrindą nesivadovauti šiose pažymose nurodytais duomenimis, sprendžiant šioje byloje keliamą klausimą.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintini kiti byloje esantys duomenys ir tai, ar jie sudaro pagrindą nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
  8. Valstybinio Latvijos istorijos archyvo 2016‑01-14 rašto Nr. LVVA-6.2.1/5/408 duomenimis, ( - ) evangelikų liuteronų parapijos ( - ) m. gimusiųjų ir krikštytų registre užfiksuota J. T. (J. T.), K. sūnaus, gimimo registracija. Iš Valstybinio Latvijos istorijos archyvo 2016-01-14 rašto Nr. LVVA-6.2.1/5/410 ir pateiktų duomenų nustatyta, kad ( - ) evangelikų liuteronų parapijos ( - ) m. gimusiųjų ir krikštytų sąraše užfiksuota A. A. (A. A.), T. (tame dokumente) (T. A.) ir jo žmonos A. (A.) dukters, gimimo registracija. Suinteresuoto asmens V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama minėtuose raštuose pažymima aplinkybė, jog minėtuose archyviniuose dokumentuose prie nurodytų įrašų nebuvo atžymų apie tai, kad J. T. (J. T.), vedęs A. A. (A. A.), mergautinė pavardė A., įsivaikino A. A. (A. A.), T. (T.) ir jo žmonos A. (A.) dukrą, gimusią ( - ) (pagal senąjį kalendorių) ( - ). Tačiau pažymėtina, kad su minėtais raštais pateikti duomenys iš konkrečiais metais gimusiųjų ir krikštytų registro, tad nėra pagrindo manyti, kad šiuose dokumentuose privalėjo būti užfiksuoti ir kiti duomenys.
  9. Iš byloje esančio ( - ) gyventojų sąrašo, sudaryto 1922 m. (ištrauka iš Ig. K. ir V. R. knygos „Palangos kraštas. Palangos kraštui pažinti medžiaga“, Žemės ūkio departamento leidinys, Valstybės spaustuvė, Kaunas, 1925 m., 180–181 psl.) nustatyta, kad J. T., gim. ( - ) m., šeimoje 1922 m. gyveno sutuoktinė O., motina K., sūnus M., sūnus A. ir podukrė O.. Byloje neginčijama aplinkybė, kad O. E. motina buvo ištekėjusi už J. T.. Taip pat neginčijama faktinė aplinkybė, kad pareiškėjos motina O. E. augo J. T. šeimoje, 1922 m. sudaryto gyventojų sąrašo duomenimis įvardyta kaip podukrė.
  10. Liudytoja O. R. R., O. E. dukra, pareiškėjos sesuo, 2017-01-18 teismo posėdyje, duodama paaiškinimus, nurodė, kad jos mama M. ir A. prisimindavo kaip brolius, mama pasakodavo, kad tėvas juos visus tris mylėjo ir jie buvo darni šeima, buvo bendraujama; taip pat nurodė, kad jos mamos (t. y. O. E.) mama liko labai jauna našlė, jos vyras nuskendo jūroje, tada į mamos (O. E.) motinos šeimą atėjo J. T. ir mama buvo jo dukra, nurodė, kad mamai jis buvo tėvas, mama tai pabrėždavo. O. E. byloje esančiame 1992 metų pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nurodžiusi, kad jos tėvas mirė ir motina ištekėjo už J. T., atėjusio gyventi į ūkį, o nuo pusės metų amžiaus iki jos santuokos J. T. ją augino, auklėjo bei davė galimą išsilavinimą. Liudytoja O. R., gyvenusi kaimynystėje, nurodė, kad jos mamos pasakojimuose iki santuokos O. E. buvo nurodoma kaip „T. A.“. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja O. R. R.. Suinteresuotas asmuo V. A., M. (M.) T. dukra, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš tėvų pasakojimų jai žinoma, jog jos senelis iš tėčio pusės J. T. užaugino savo žmonos dukrą O. A. (ištekėjusi – E.), kuri šeimoje augo ne kaip augintinė, o kaip tikra T. dukra; ar O. E. buvo įvaikinta jos senelio, nežino, nes tėvai niekada apie tai nekalbėjo; tiek su A. G. bendravo, tiek su E. L. bendrauja kaip su pusseserėmis.
  11. Aplinkybė, kad tarp E. L. ir A. L. G. buvo sudaryti susitarimai dėl nuosavybės teisių atstatymo klausimų į J. T. iki nacionalizacijos valdytą ir grąžintą žemės sklypą, tiesiogiai nepatvirtina įvaikinimo fakto, tačiau gali būti vertinami kaip papildomi duomenys, suteikiantys informacijos apie pareiškėjos motinos O. E. statuso ir iš jo pareiškėjai E. L. kylančių teisių vertinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo sudaryti net keli tokie susitarimai, jie sudaryti ne tuo pačiu metu: 2006-04-13 A. L. G. kartu su E. L. Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą joms grąžinti nuosavybės teisę į senelio J. T. žemė nurodyta tvarka; 2006-06-01 A. L. G. kartu su E. L. sudarė susitarimą dėl senelio J. T. grąžinamos žemės sklypo pasidalijimo nurodyta tvarka; 2007‑09‑03 A. L. G. kartu su E. L. sudarė susitarimą senelio J. T. grąžinamos žemės sklypą pasidalyti nurodyta tvarka.
  12. Įvertintina ir šių duomenų visuma, kad O. E. tėvas buvo miręs, yra duomenys, patvirtinantys, kad O. E. motina susituokė su J. T., kai O. E. buvo itin jauno amžiaus, o nuo vaikystės iki santuokos O. E. gyveno J. T. šeimoje, buvo auklėjama, faktiškai pripažino jį savo tėvu, aplinkoje buvo žinoma, kad ji kilusi iš T. šeimos, 1922 m. sudaryto gyventojų sąrašo duomenimis įvardyta kaip podukrė. Duomenų, kad O. E. statusas buvo išskirtinis nuo J. T. vaikų, kad J. T. nepripažino jos savo įdukra, nėra. Liudytojų parodymai patvirtina, kad O. E. palaikė gerus ir glaudžius santykius su J. T. vaikais. Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad su O. E. vaikais (dukra E. L.) buvo sprendžiami klausimai dėl nuosavybės teisių atstatymo į J. T. iki nacionalizacijos valdytą ir grąžintą žemės sklypą.
  13. Apeliaciniame skunde pareiškėja teisingai nurodo, kad atveju, jeigu pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teise į žemės sklypą ar mišką, juridinę reikšmę gali turėti faktinio įvaikinimo faktas, kurį teismas gali nustatyti. Pažymėtina, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus byloje remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti klausimas turi būti sprendžiamas ir atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas konkrečiu atveju svarbias bylos aplinkybes. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai (priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą) ir neišvengiamai daromos prielaidos. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005‑03‑02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Taigi tokio pobūdžio bylose itin svarbi reikšmė tenka būtent netiesioginiams įrodymams, vertinami jų teikiamų duomenų visuma. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
  14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors kaip rašytiniai įrodymai byloje pateiktos 1992-08-08 išduotos krikšto ir santuokos pažymos yra pripažintos negaliojančiomis ab initio, tačiau visuma kitų byloje esančių netiesioginių faktinių duomenų apie įrodinėjamas aplinkybes sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad O. E. J. T. buvo faktiškai įvaikinta. Atsižvelgiant į tai, įrodymų byloje visuma suteikia pagrindą nuosavybės teisės atkūrimo tikslu nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turinti faktą, jog J. T., gimęs ( - ), 1908 metais įvaikino (įdukrino) O. A., A. (E.), gimusią ( - ), ir tapo jos įtėviu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvada, jog suinteresuotas asmuo A. L. G. pateiktais rašytiniais duomenimis paneigė pareiškėjos E. L. prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybes. Darytina išvada, kad, nors ir akcentuojant kitus įrodymus, tačiau Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimu šis faktas buvo nustatytas teisingai, jį panaikinti nenustatyta teisinio pagrindo.
  15. CPK 371 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjęs bylą, kurioje buvo atnaujintas procesas, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino įrodymų byloje visumą ir padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrįstumo, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – išnagrinėjus bylą, kurioje buvo atnaujintas procesas, suinteresuoto asmens A. L. G. prašymą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimo panaikinimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 d. 2 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  16. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – suinteresuoto asmens A. L. G. prašymą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimo panaikinimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai