Byla 2-1007-370/2009
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui žvejybiniam kolektyviniam ūkiui „Zimnyaya Zolotitsa“ priklausančiam laivui „Mount Kent“ taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėja Danguolė Martinavičienė, išnagrinėjusi pareiškėjo „Tromso Mekaniske AS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui žvejybiniam kolektyviniam ūkiui „Zimnyaya Zolotitsa“ priklausančiam laivui „Mount Kent“ taikymo,

Nustatė

2pareiškėjas teismo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti žvejybiniam kolektyviniui ūkiui „Zimnyaya Zolotitsa“ nuosavybės teise priklausančiam laivui išplaukti iš Klaipėdos uosto, uždrausti šį laivą parduoti, dovanoti, įkeisti ir atlikti kitus teisinius ar kitokius veiksmus, dėl kurių keistųsi laivo savininkas ar sumažėtų laivo vertė, taip pat supjaustyti laivą į metalo laužą, laivo saugotoju paskirti jo savininką; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti nepranešus atsakovui. Nurodo, kad 2007-09-14 Tromse, Norvegijos Karalystėje, tarp pareiškėjo „Tromso Mekaniske AS“, įmonės numeris 983 519 520 MVA, adresas Skansegata 1, 9008 Tromso, Norvegijos Karalystė, ir žvejybinio kolektyvinio ūkio „Zimnyaya Zolotitsa“, adresas Naberezhnaya Severinoj Dvini g. 68, of. 17, 163061 Arkhangelsk, Rusijos Federacija, buvo sudaryta atsakovui priklausančio laivo „Mount Kent“, TJO Nr. 6723692, remonto sutartis. Šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo atlikti remonto darbus atsakovo laive, o atsakovas – už juos sumokėti. Remonto darbai laive buvo atlikti laiku ir tinkamai, atsakovas juos priėmė, dėl atlikimo kokybės jokių pretenzijų nereiškė. Už laivo remontą atsakovui buvo pateiktos dvi sąskaitos apmokėti: 2007-10-22 Nr. 2701856 už dyzelinių generatorių remontą 450 000 Norvegijos kronų (NOK) sumai ir 2008-07-15 Nr. 2801524 už kitus remonto darbus ir atsargines dalis 1 020 758,23 NOK sumai. Priskaičiavus sutartinius delspinigius už pradelstą mokėjimą, atsakovas pareiškėjui iš viso yra skolingas 1 069 262,81 NOK. Kadangi šalys buvo susitarusios, jog bet kokie iš sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami Tromso Arbitraže pagal Norvegijos civilinio proceso įstatymą, pareiškėjas dėl skolos priteisimo inicijavo arbitražo procesą. Ieškiniui arbitraže užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieninteliam žinomam atsakovo turtui – laivui „Mount Kent“, kuris šiuo metu yra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste AB „Laivitė“ akvatorijoje, nes priešingu atveju, Tromso Arbitražui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas būtų itin sunkus arba neįmanomas. Pagal 1952 m. tarptautinės konvencijos Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo 1str. 4 dalį pareiškėjas yra ieškovas, turintis jūrinį reikalavimą (Konvencijos 1 str. 1 d. l) p.), dėl kurio laivas gali būti areštuojamas ieškiniui užtikrinti nepriklausomai nuo aplinkybės, kad ieškinys yra pareikštas kitos valstybės, nei prašoma areštuoti laivą, teisme (Konvencijos 7 str. 2 ir 3 d.). Be to, Lietuvai yra privalomos 1968 m. Briuselio Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų įvykdymo civilinėse ir komercinėse bylose nuostatos, o šios Konvencijos 24 straipsnyje yra nustatyta, kad į Konvencijoje dalyvaujančios šalies teismą galima kreiptis dėl preliminarių, įskaitant apsaugos, priemonių taikymo, pagal toje šalyje galiojančias teisės normas, net jeigu pagal Konvencijos nuostatas kitos šalies teismas privalo spręsti bylą iš esmės. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir 2000-12-22 ES Tarybos reglamente Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo. Šio Reglamento 31 straipsnyje nustatyta, kad prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį Reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.

3Prašymas netenkintinas.

4Klausimui spręsti nei 1968 m. Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinės bylose vykdymo, nei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinės bylose pripažinimo ir vykdymo netaikytini, nes Norvegijos Karalystė ir Rusijos Federacija nėra susitariančios valstybės (Briuselio konvencijos 3 str.) ar Europos Sąjungos valstybės narės (Reglamento 1 str. 3 d.).

5Iš su ieškiniu pateikto liudijimo matyti, kad prašomam areštuoti laivui „Mount Kent“, kurio 52 proc. priklauso RAB „SevNaucFlot“ ir 48 proc. priklauso atsakovui žvejybiniam kolektyviniam ūkiui „Zimnyaya Zolotitsa“, leidžiama plaukioti su Rusijos Federacijos valstybine vėliava. 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo (toliau – Konvencija) Lietuvos ratifikuota 2002-03-26 įstatymu Nr. IX-802 (įsigaliojo nuo 2002-05-04), Rusijos Federacija prie šios Konvencijos prisijungė 1999-01-06 federaliniu įstatymu N 13-??, todėl Konvencijos nuostatos taikytinos sprendžiant atsakovui – Rusijos Federacijos juridiniam asmeniui žvejybiniam kolektyviniam ūkiui „Zimnyaya Zolotitsa“ – priklausančio laivo arešto klausimą (Konvencijos 8 str. 1 d.).

6Pareiškėjas pagal Konvenciją laikytinas turinčiu jūrinį reikalavimą (Konvencijos 1 str. 1 d. l) punktas) ieškovu (Konvencijos 1 str. 3, 4 d.), turinčiu teisę reikalauti atsakovo, kuriam pareikštas jūrinis reikalavimas, laivo arešto (Konvencijos 3 str. 1 d.) kreipdamasis į Lietuvos Respublikos teismą (Konvencijos 4 str., 7 str. 2, 3 d., Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 str.). Konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą, tačiau jis negali būti areštuotas dėl jokio kito reikalavimo; vis dėlto pripažįstama, kad šios Konvencijos nuostatos neišplečia ir neapriboja Vyriausybėms ar jų žinyboms, valstybinės valdžios institucijoms arba dokų ar uostų administracijoms pagal galiojančius nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus suteiktų teisių ar galių areštuoti, sulaikyti ar kitaip neleisti plaukti jų jurisdikcijoje esantiems laivams. Konvencijos 6 str. 2 dalyje taip pat nustatyta, kad procesines normas, susijusias su laivo areštu ir prašymu gauti 4 straipsnyje nurodytą sprendimą, taip pat visus su areštu susijusius procesinius klausimus reglamentuoja susitariančiosios valstybės, kurios jurisdikcijoje buvo areštuotas ar pareikalauta areštuoti laivą, teisė.

7Civilinėje teisėje ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti kelią skolininkui išvengti skolos mokėjimo, t. y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą arbitraže, ir tai garantuotų galutinio arbitražo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Kadangi ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, todėl čia ypač svarbus teisingumo principo įgyvendinimas (CPK 3 str. 1, 7 d.). Taikant ieškinio užtikrinimo priemones teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams (CPK 145 str. 2 d.).

8Konvencijoje vartojama sąvoka „Areštas“ reiškia laivo sulaikymą teismo nurodymu (Konvencijos 1 str. 2 d.). Konvencijos 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas gali areštuoti arba konkretų laivą, dėl kurio buvo pareikštas jūrinis reikalavimas, arba bet kurį kitą laivą, priklausantį asmeniui, kuris jūrinio reikalavimo pareiškimo metu buvo to konkretaus laivo savininkas, netgi tuo atveju, kai areštuojamas laivas yra pasiruošęs išplaukti. Iš pareiškėjo pateikto liudijimo Apie teisę plaukioti su Rusijos Federacijos valstybine vėliava matyti, kad atsakovui žvejybiniam kolektyviniam ūkiui „Zimnyaya Zolotitsa“ priklauso tik 48 proc. prašomo areštuoti laivo „Mount Kent“, o 52 proc. priklauso kitam juridiniam asmeniui, kuriam pareiškėjas jokių reikalavimų nereiškia. Pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias pasaugos priemones, neigiamų ekonominių pasekmių patirtų ne tik žvejybinis kolektyvinis ūkis „Zimnyaya Zolotitsa“, bet ir su pareiškėjo ir atsakovo ginču nesusijęs asmuo, kuriam, be to, priklauso didžioji dalis laivo nuosavybės teisių. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, pažeistų teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.

9Atskirai pažymėtina, kad CPK 148 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Pateikdamas tokį prašymą, suinteresuotas asmuo sumoka pusę už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, kuris negrąžinamas nepareiškus ieškinio, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK148 str. 3 d.). Įstatymo nuostata, kad pareiškėjui negrąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu per teismo nustatytą terminą jis nepareiškia ieškinio, nulemta prevencinės žyminio mokesčio funkcijos – užkirsti kelią piktnaudžiavimui savo teisėmis reiškiant nepagrįstus reikalavimus, todėl pareiškėjas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepriklausomai nuo to, kad ieškinį ruošiamasi pareikšti kitoje šalyje, privalo sumokėti pusę žyminio mokesčio, kuris gali būti grąžintas pareiškėjui pateikus įrodymus apie pareikštą ieškinį arba įrodymus, kad ieškinys nebuvo pareikštas be pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo ir nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į Tromso Arbitražą dėl ginčo nagrinėjimo. Teismui pateiktas pareiškėjo advokato pranešimas atsakovui dėl arbitro paskyrimo tokiu įrodymu nelaikytinas.

10Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 148, 290, 291 straipsniais, teismas

Nutarė

11pareiškėjo „Tromso Mekaniske AS“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

12Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai