Byla AS-556-369-12

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

22012 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) kreipėsi į teismą su skundu (T 1, b. l. 1 - 7) ir patikslintu skundu (T 1, b. l. 98-104), prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011-12-05 raštą Nr. 4S-4512 „Dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo vertinimo“, kuriuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota nutraukti neskelbiamų derybų „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 nauja statyba (papildymas)“ likusiems darbams atlikti, vadovaujantis techniniu projektu 7675/16A „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 nauja statyba (papildymas) (laida C)“ procedūras.

6Pareiškėjas nesutikimą su rašte priimtu sprendimu grindė tuo, jog Tarnyba neteisingai įvertino pirkimo dokumentus, susijusius faktinėmis aplinkybėmis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjas 2011-11-10 gavo Tarnybos raštą Nr. 2S-28 dėl pirkimo procedūrų sustabdymo. 2011-11-11 buvo sustabdyta pirkimo procedūra. Pareiškėjas 2011-11-18 raštu Nr. UD-7.1.1.4763 Tarnybai pateikė visus su pirkimu susijusius dokumentus. Pažymėjo, jog nesutinka su atsakovo skundžiamame rašte priimta išvada, kad pareiškėjo sprendimas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos yra nepagrįstas ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ, Viešųjų pirkimų įstatymas) 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taip pat - skaidrumo principą. Tuo aspektu nurodė, jog skubų viešojo pirkimo įvykdymą nulėmė tai, kad statoma krantinė turėjo būti pradėta eksploatuoti 2012 m. rugsėjo mėnesį, o tai reiškia, kad visi objekto statybos darbai turėtų būti užbaigti iki 2012 m. liepos mėnesio. Tuo tarpu jei nebus laiku pabaigti minėto objekto statybos darbai, strateginis investuotojas - Laivų krovos akcinė bendrovė (toliau – ir LKAB) „Klaipėdos Smeltė“ pagrindinė akcininkė - tarptautinė terminalų valdymo kompanija „Terminal Investment Limited Nerine Trust Company“ gali pasitraukti į bet kurį kitą Baltijos šalių uostą, o tai stipriai nulemtų Klaipėdos uosto konkurencingumo kritimą bei sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių ne tik Klaipėdos uostui, bet šalies ekonomikai, t. y. pažeistų viešąjį interesą. Atkreipė dėmesį, kad laiku neatlikus krantinių Nr. 90-96 statybos darbų, nebūtų užtikrintas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio įrenginio - krantinės - saugumas. Taip pat nurodė, jog, jei krantinių Nr. 90-96 statyba bus baigta iki 2012 m. liepos mėnesio, pareiškėjas galės tinkamai ją eksploatuoti, o pritrauktas investicijas išlaikyti bei užtikrinti pajamų augimą. Tačiau jeigu darbai bus įvykdyti vėliau, kyla reali grėsmė prarasti investuotoją, dėl ko neigiamos ekonominės pasekmės kiltų ne tik pareiškėjui, bet ir visos valstybės mastu, nes krantinės priskirtos valstybei nuosavybės teise priklausantiems strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems įrenginiams. Dėl negalimumo pirkimą atlikti kitais VPĮ nustatytais būdais nurodė, jog, perkant reikalingus krantinės statybos darbus atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais, pirkimo procedūrų nebūtų buvę įmanoma atlikti VPĮ nustatytais terminais. Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą nevertino šių aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė VPĮ normas, o priimto sprendimo išvados neatspindi faktinių aplinkybių. Dėl Tarnybos argumento, jog LKAB „Klaipėdos Smeltė“ inicijuotas techninio projekto pakeitimas bei atsiradęs poreikis statybos darbus baigti iki 2012 m. liepos mėnesio negali būti laikomi įvykiais sukeliančiais ypatingą skubą, t. y. kito juridinio asmens priimti sprendimai nėra tos priežastys, kurioms esant pirkimą galima vykdyti apie jį nepaskelbus nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtino skaidrumo principo, pažymėjo, jog Tarnyba nepateikė jokių paaiškinimų priimant tokią išvadą. Be to, priimtame sprendime cituojamoje byloje nenuspėjamas įvykis yra prilyginamas Vyriausybės veiklai, jos politikos vykdymui, tačiau to negalima teigti pirkimo atveju, kadangi nors ypatinga skuba ir susijusi su kito juridinio asmens sprendimais, tačiau jie yra nekontroliuojami pareiškėjo, be to, neužtikrinus jų įgyvendinimo laiku būtų pažeisti ekonominiai lūkesčiai. Pažymėjo, jog skaidrumo principas negalėjo būti pažeistas ir dėl tos priežasties, kad į pirkimą buvo pakviesti visi tiekėjai (viso 10), kurie per paskutiniuosius 3 metus dalyvavo pareiškėjo skelbtuose didesnės apimties uosto krantinių statybos darbų viešuosiuose pirkimuose ir atitiko rangovams keliamus reikalavimus.

7Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8Atsakovas nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 73 straipsnyje nurodytos išimtinės ir imperatyvios sąlygos, kuomet prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami neskelbiamų derybų būdu. Pabrėžė, kad šiame straipsnyje nustatytos neskelbiamų derybų sąlygos yra baigtinės ir gali būti taikomos tik kaip išimtinės nuostatos, todėl 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad perkančioji organizacija (šiuo atveju pareiškėjas) gali viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu tik VPĮ nustatytu atveju, t. y. kai tenkinamos visos trys kumuliacinės sąlygos: 1) viešąjį pirkimą reikia atlikti ypač skubiai; 2) įvykių, lėmusių ypatingą skubą, perkančioji organizacija negalėjo numatyti; 3) viešojo pirkimo negalima atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais terminais. Ginčo atveju pareiškėjas nepagrindė neskelbiamų derybų teisėtumo sąlygų buvimo, todėl šiuo atveju skaidrumo principo išimtis negali būti taikoma. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vienintelis pareiškėjui duotas privalomas įvykdyti įpareigojimas buvo įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras ir apie tai informuoti atsakovą, kitų jokių įpareigojimų ar nurodymų, kurie galėtų sukelti realius teisinius padarinius pareiškėjui, vertinimo išvadoje nėra. Pažymėjo, jog pareiškėjas nutraukė pirkimo procedūras (tai patvirtina pareiškėjo viešojo pirkimo komisijos 2011-12-06 posėdžio protokolas Nr. 6 ir pareiškėjo pateikta Viešojo pirkimo procedūrų ataskaita. Teigė, jog, kadangi šiuo atveju pareiškėjui įvykdžius vertinimo išvadoje nustatytą įpareigojimą, neliko ginčo objekto, sukeliančio jam teisinius padarinius, ši aplinkybė sąlygotų administracinės bylos nutraukimą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 p.), išaiškindamas pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

11Teismas nustatė, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos viešojo pirkimo komisijos 2011-12-06 posėdyje nutarta vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos

122011-12-05 raštu Nr. 4S-4512 „Dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo vertinimo“ neskelbiamų derybų dėl objekto „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 nauja statyba (papildymas) likusiems darbams atlikti, vadovaujantis techniniu projektu 7675/16A „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 nauja statyba (papildymas) (laida C)“ viešojo pirkimo procedūras nutraukti. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-05 raštas Nr. 4S-4512 „Dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo vertinimo“, kaip šios institucijos įvardijama vertinimo išvada, atitinka individualaus administracinio akto sampratą (vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui), Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2011-12-05 rašte

13Nr. 4S-4512 konstatavusi aptariamojoje situacijoje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, pagrįstai nustatė konkretų įpareigojimą - nutraukti pirkimo procedūras. Teismas iš faktinių aplinkybių padarė išvadą, jog skundo reikalavimo nagrinėjimo momentu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą – nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Kitokių valinio pobūdžio patvarkymų aptariamame oficialiame dokumente, kurie gali ar galėtų sukelti realias teisines pasekmes VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, nenustatyta. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-05 rašto Nr. 4S-4512 įpareigojimo įvykdymas patvirtina, jog išnyko administracinio ginčo dalykas (t. y. įpareigojimas įvykdytas ir nebeliko dėl ko ginčytis). Nuostata, jog po Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-05 rašto Nr. 4S-4512 „Dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo vertinimo“ įvykdymo ir vėl ginčyti tą patį raštą, neargumentuota. Teismas pažymėjo, kad būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimama nutartis nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2007-10-04 nutartyje administracinėje byloje

14Nr. AS16-420/2007 pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Viešųjų pirkimų tarnybos cituojama LVAT nutartis yra pagrįstai pritaikyta nagrinėjimo atvejui. Teismas taip pat rėmėsi LVAT 2012-01-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, nustatęs, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjui įvykdžius Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-05 rašto Nr. 4S-4512 įpareigojimą - viešojo pirkimo procedūras nutraukti, administracinę bylą nutraukė (LVAT 2009-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-578/2009; LVAT 2011-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; LVAT 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-593/11; LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/11).

15III.

16Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o netenkinus pirmojo pareiškėjo prašymo - panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-05 sprendimą Nr. 4S-4512. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus argumentus, tinkamai nemotyvavo padarytų išvadų ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui Tarnybos 2012-12-05 raštas Nr. 4S-4512 nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas vertino ir priėmė sprendimą dėl Tarnybos sprendimo, konstatuodamas jo pagrįstumą. Vadinasi, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės. Nepaisant to, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu teismo sprendimu dėl Tarnybos sprendimo pagrįstumo, teismas turėjo priimti sprendimą, o ne nutartį. Teismas nutartyje nurodo, kad Tarnybos 2011-12-05 raštas Nr. 4S-4512 atitinka individualaus administracinio akto sampratą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi, akivaizdu, kad teismas konstatavo, kad Tarnybos sprendimas sukelia teisines pasekmes, skundas dėl jo yra nagrinėtinas ir buvo išnagrinėtas. Teismo nurodoma teismų praktika, išskyrus LVAT

182012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-20/2012, nėra susijusi su Tarnybos priimtais sprendimais, juolab, ji apibendrina teismų poziciją dėl paties skundžiamo akto, veiksmo sukeliamų teisinių pasekmių (bylose skundžiami informacinio pobūdžio aktai, tarpiniai rezultatai ir pan.). Pažymi, kad LVAT 2012-01-20 nutartimi spręsta administracinė byla Nr. AS146-20/2012 susijusi su kitomis aplinkybėmis - joje pats pareiškėjas kreipėsi ir siekė nutraukti viešąjį pirkimą. Skundžiamo Tarnybos sprendimo teisinės pasekmės išlieka, nes buvo nustatyti VPĮ pažeidimai. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kaip nurodė savo skunde ir teisme, kad pirkimo būdas parinktas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o Tarnybos konstatuoti pažeidimai yra nustatyti nepagrįstai. Pažymi, kad įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras yra išvestinis, t. y. vertinimo metu nustačius VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, perkančioji organizacija gali būti įpareigojama atlikti tam tikrus veiksmus (Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintos Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo ir Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklės (aktuali redakcija galiojusi Tarnybos sprendimo priėmimo metu; šiuo metu galioja Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1S-189 patvirtintos Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklės). Todėl pareiškėjui nutraukus pirkimo procedūras, padarytų pažeidimų konstatavimo pagrįstumo klausimas išlieka aktualus. Kaip buvo nurodyta bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas vykdo naują pirkimą pirkimo objektui įsigyti, tačiau šio pirkimo procedūros dar nėra pasibaigusios. Nustačius, kad Tarnybos sprendimas įpareigoti nutraukti pirkimą yra priimtas neteisėtai, nepagrįstai, pareiškėjas šiuo metu vykstančio viešojo pirkimo nesėkmės atveju galėtų grįžti prie pirkimo procedūrų. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos nepagrįsti sprendimai, ypač įpareigojant nutraukti viešąjį pirkimą tinkamai neįvertinus visų atitinkamo pirkimo organizavimo ir vykdymo aplinkybių bei sąlygų, neužtikrina viešojo intereso bei, kaip pažymėjo trečiasis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu, ateityje gali būti keliamas žalos atlyginimo klausimas, nustačius, kad Tarnyba veikė neteisėtai ir tokiu būdu sutrukdė laiku užbaigti strategiškai svarbaus objekto vystymo darbus. Konkrečios žalos atsiradimas ar jos tikimybė laikytina ne šios bylos nagrinėjimo dalyku ir atsiradus tokioms aplinkybėms toks klausimas būtų nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo (atsiradus konkrečiai žalai). Tarnybos sprendimo apskundimas, jo vykdymo nesustabdo. Viešųjų pirkimų tarnybos

192010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo ir Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių 25 punktas numato, kad vertinimą atlikęs darbuotojas kontroliuoja, kaip perkančioji organizacija vykdo Tarnybos įpareigojimus, jeigu tokie buvo. Jeigu perkančioji organizacija per protingą terminą, tačiau ne ilgiau kaip per 1 mėnesį, nepraneša apie įpareigojimo įvykdymą, reikia su ja susiekti telefonu, elektroniniu paštu ar raštu ir paraginti įvykdyti įpareigojimus. Taigi, perkančioji organizacija nutraukė pirkimo procedūras tik su tikslu, kad tol, kol byla dėl Tarnybos sprendimo bus nagrinėjama teisme, galėtų pradėti organizuoti ir vykdyti viešąjį pirkimą dėl to paties objekto. Tačiau pareiškėjas jokiu būdu nepripažino, kad Tarnybos sprendime yra pagrįstai ir teisėtai nustatyti VPĮ pažeidimai. Tai patvirtina ABTĮ nustatytais terminais pateiktas skundas dėl Tarnybos sprendimo nepagrįstumo. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas nutraukęs pirkimą vykdo naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto, tačiau jo procedūros dar nėra pasibaigusios, vadinasi, vienareikšmiškai pareiškėjas vis dar turi materialinį suinteresuotumą bylos dėl Tarnybos sprendimo visapusišku išnagrinėjimu. Pažymi, kad pareiškėjo teisę skųsti Tarnybos sprendimą įtvirtina ABTĮ bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo ir Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų veiklos tikrinimų taisyklių 24 punktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Tarnybos sprendime nustatytų VPĮ pažeidimų pagrįstumą. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad, kaip nurodė pareiškėjas skunde, Tarnybos sprendimas yra nemotyvuotas, be to, Tarnyba neįrodė, kad pirkimo vykdymas neskelbiamų derybų būdu neatitinka VPĮ reikalavimų dėl skubos aplinkybių. Teismas nutartimi nuspręsdamas nutraukti bylą tuo pagrindu, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių, užkerta pareiškėjui kelią ginti savo pažeistas teises ir interesus siekiant įrodyti, jog pirkimas buvo vykdomas laikantis VPĮ nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad priimtu Tarnybos sprendimu savo pažeistas teises ir interesus pareiškėjas gali ginti tik pateikdamas skundą ABTĮ nustatyta tvarka, jokių kitų būdų ginti savo pažeistas teises ir interesus teisės aktai nenumato. Pareiškėjo nuomone, teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, joje iš esmės nėra pasisakoma dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų ir motyvų, nutartimi tiesiog nustatoma, kad Tarnybos įpareigojimas yra pagrįstas. Teismas nevertino, ar pirkimo procedūrų nutraukimas dėl tariamų formalių pažeidimų yra proporcingas, bei atitinka perkančiosios organizacijos teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Teismas visiškai nevertino, kokias pasekmes pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims sukėlė pirkimo nutraukimas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Atskirasis skundas atmestinas.

23Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-05 raštą Nr. 4S-4512 „Dėl viešojo pirkimo būdo parinkimo vertinimo“, kuriuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota nutraukti neskelbiamų derybų „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 nauja statyba (papildymas)“ likusiems darbams atlikti, vadovaujantis techniniu projektu 7675/16A „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 nauja statyba (papildymas) (laida C)“ procedūras (1 T, b.l. 6).

242011-12-05 dokumente buvo fiksuota, jog perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) veiksmai neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras (1 T, b.l. 8).

25Viešojo administravimo subjekto nurodymas buvo įvykdytas valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011-12-06 protokoliniu sprendimu (2 T, b.l. 25).

26Išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvęs skundo dalykas, t.y. įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras panaikinimas išnyko, pareiškėjui priėmus

272011-12-06 protokolinį sprendimą. Priimant pastarąjį sprendimą, nors tai ir nepažymėta

282011-12-06 dokumente, iš esmės Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai, konstatuojant atitinkamus Viešųjų pirkimo įstatymo pažeidimus, pripažinti teisėtais bei pagrįstais. Skundo pagrindas, kuriuo remiantis buvo prašoma tenkinti skundo dalyką, buvo paneigtas paties pareiškėjo, surašius 2011-12-06 protokolinį sprendimą. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismui atsirado pagrindas užbaigti bylą ją nutraukiant pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą.

29Pažymėtina, jog administraciniai teismai turi nagrinėti tas bylas, kurios priskirtos jų kompetencijai pagal ABTĮ 15 straipsnį. Įstatymų leidėjo sąrašas yra išsamus. Administracinė byla, kuria būtų siekiama pasitikrinti, kas buvo teisus buvusiame ginče, pasibaigusiame laisva valia pripažinus viešojo administravimo subjekto reikalavimą teisėtu bei pagrįstu, į nurodytą sąrašą nepatenka ir yra negalima. Juk kiekvienas teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009).

30Dėl išdėstytų aplinkybių pripažintina atskirąjį skundą esant nepagrįstu ir pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administracinės bylos nutraukimo paliktina galioti.

31Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atskirąjį skundą atmesti.

33Nutartis neskundžiama.