Byla 2KT-21-943/2016
Dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-482-390/2016 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482-390/2016 ir ieškovės BUAB „Aldengas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“ įgalioto asmens N. Č., pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-482-390/2016 nagrinėjimo,

Nustatė

2Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-482-390/2016 pagal ieškovės BUAB „Aldengas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“, ieškinį atsakovėms UAB „Solotransa“, UAB „Soloservis“, UAB „Besserlita“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir atsakovams antstoliui M. P., antstoliui S. U., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „BTA draudimas“, Ž. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.

3Kauno apygardos teisme 2016 m. vasario 5 d. gautas ieškovės BUAB „Aldengas“ pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-482-390/2016 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti bet kuriam kitam Lietuvos Respublikos apygardos teismui.

4Pareiškėjos nuomone, Kauno apygardos teismas negalės šios bylos išnagrinėti objektyviai ir visapusiškai, nes visi šioje byloje ginčijami varžytynių aktai buvo patvirtinti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų rezoliucijomis. Be to, vieną iš pagrindinių varžytynių aktų, kuris yra ginčijamas ir kuriuo perleisti didelės vertės pastatai, tvirtino teisėjas N. M., šiuo metu einantis Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas, todėl šią bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismo teisėjui gali būti keblu, sudėtinga ir net neetiška teisiškai vertinti procesinius veiksmus, kuriuos atliko šio teismo pirmininkas. Nušalinimo pareiškime nurodyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas šioje byloje jau buvo priėmęs ieškovui nepalankų sprendimą, kurį kasacinės instancijos teismas panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Ieškovės nurodymu, bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme buvo grubiai pažeidinėjamos proceso normos, nepaisyta kasacinio teismo išaiškinimų, ekspertizė paskirta neskaidriai ir byla išnagrinėta neobjektyviai. Kaip pažymėjo ieškovė, jai kyla pagrįstos abejonės dėl Kauno apygardos teismo šališkumo, tai kelia šioje byloje įtampą, priešina civilinio proceso dalyvius, įgalina nepasitikėti priimamo teismo sprendimo teisingumu.

5Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

6CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui, remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu perduotas spręsti ir ieškovės BUAB „Aldengas“, atstovaujamo bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“ nušalinimo, pareikšto visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, klausimas.

7Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

8Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

9Vertinamu atveju pareiškėja nušalinimo bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nereiškia, nepasitikima visais Kauno apygardos teismo teisėjais. Susipažinus su nušalinimo pareiškimo turiniu galima išskirti du pagrindus, kuriais reiškiamas nušalinimas: pareiškėjos netenkina bylą nagrinėjančio teismo priimami procesiniai sprendimai ir atlikti bylos nagrinėjimo veiksmai, be to ieškiniu ginčijamas teisėjo, šiuo metu užimančio Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas, priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei keliamas juo padarytos žalos atlyginimo ieškovei iš valstybės klausimas.

10Sprendžiant dėl pirmojo reiškiamo nušalinimo pagrindo pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą, todėl šiuo pagrindu reiškiamas nušalinimas negali būti laikomas pagrįstu.

11Vertinant antrąjį pagrindą, kuriuo grindžiamas nušalinimas nustatyta, kad ieškovė tik bylą kasacinės instancijos teismui grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo be prašymo pripažinti negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus ir varžytynių aktus (kuriuos pavirtino Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai, tarp jų ir N. M.), pateikė ir alternatyvų reikalavimą - nesant galimybės taikyti byloje restitucijos natūra (pripažinus negaliojančiais turto pardavimo iš varžytinių aktus), atlyginti ieškovei žalą, patirtą dėl neteisėto turto perleidimo. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje teismas turės vertinti ne tik teismo pirmininko, dirbant apylinkės teisme, priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir spręs dėl tokių veiksmų priežastinio ryšio su atsiradusiais nuostoliais, jei tokie bus nustatyti. Todėl, nors šioje situacijoje nėra pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, jog yra pagrindas spręsti, kad objektyviam stebėtojui aptartos aplinkybės galėtų kelti prielaidas abejoti Kauno apygardos teismo nešališkumu, siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo objektyviąja prasme, turi būti pašalintos. Šios prielaidos bus pašalintos perdavus bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui.

12Pažymėtina ir tai, kad šios civilinės bylos perdavimas nagrinėti kitos apygardos teismui nereiškia, jog kitos apygardos teismui turi būti perduotos ir kitos civilinės bylos, kurių šalimis yra ieškovė, kadangi Kauno apygardos teismo nusišalinimą šiuo atveju lėmė tik tai, jog civilinėje byloje keliamas Kauno apygardos teismo pirmininko, dirbant apylinkės teisme, priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas bei jų įtaka ieškovės prašomai iš valstybės žalai atlyginti.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, 69 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14civilinę bylą Nr. 2-482-390/2016 pagal ieškovės BUAB „Aldengas“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto valdymas“, ieškinį atsakovėms UAB „Solotransa“, UAB „Soloservis“, UAB „Besserlita“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir atsakovams antstoliui M. P., antstoliui S. U., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „BTA draudimas“, Ž. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ir varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai