Byla 2SA-167-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V.M., UAB „Žaliasis tiltas“ ir UAB „Constructus“ dėl antstolio veiksmų.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas Danske Bank A/S kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolės V.M 2010-01-06 patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą bei 2010-01-06 patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai.

5Nurodė, kad 2010-01-06 patvarkymu antstolė areštavo pareiškėjo lėšas 4 065 662,24 Lt sumai, esančias Banko sąskaitoje Nr. ( - ), ir nurodė pervesti jas į antstolės depozitinę sąskaitą. 2010-01-06 patvarkymu Lietuvos bankui buvo nurodyta areštuoti pareiškėjo lėšas 163 919,29 Lt sumai vykdymo išlaidoms. Savo skundą dėl šių patvarkymų panaikinimo pareiškėjas motyvavo tuo, kad antstolė priėmusi vykdyti UAB „Žaliasis tiltas“ pateiktą vykdomąjį raštą nesikreipė į bankų priežiūrą vykdančią instituciją dėl išvados gavimo dėl pateikto sprendimo įtakos banko ir visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui (Bankų įstatymo 4 str. 6 d.).

6Be to, pareiškėjas ginčijo ir 2009-12-24 antstolės priimtą patvarkymą dėl UAB „Žaliasis tiltas“ pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Pareiškėjo nuomone, antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti pažeidė CPK 651 str. 2 d. 1 ir 7 punktus, nes neįsitikino, ar pateikiantis vykdomąjį dokumentą asmuo gali būti išieškotoju, ar nėra ginčijamas kreditoriaus, kaip išieškotojo, statusas, ar nėra kitų aplinkybių, sudarančių kliūtis priverstinio vykdymo veiksmams atlikti. Nurodė, kad antstolė negalėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumento, išduoto 2009-03-10 teismo sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-515-578/2009, nes šioje byloje buvo analizuojamas tik klausimas, kaip turi būti išmokėta pagal 2006-11-09 Banko garantiją Nr. ( - ), tačiau nebuvo gilinamasi į tai, ar UAB „Žaliasis tiltas“ (išieškotojas) turėjo teisę kreiptis į Banką dėl mokėjimo pagal Garantiją iš viso, t.y. nebuvo analizuojamas klausimas, ar UAB „Constructus“ iš tiesų pažeidė 2006-10-19 statybos rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „Žaliasis tiltas“ ir UAB „Constructus“. Taigi pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos teisme iškėlus civilinę bylą Nr. 2-1522-450/09 pagal UAB „Constructus“ ir AB „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ dėl žalos bei pripažinimo, kad UAB „Constructus“ nepažeidė 2006-10-19 statybos rangos sutarties, pareiškėjo nuomone, yra pakankamas pagrindas nepradėti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/05024 iki bus išnagrinėta nurodyta byla. Be to, Vilniaus apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Constructus“.

7Papildytu skundu pareiškėjas Danske Bank A/S ginčijo antstolės 2010-01-07 patvarkymą Nr. 12-09-5024-P, kuriuo ji nutarė nestabdyti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, ir 2010-01-07 patvarkymą Nr. 15-09-5024-G dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes pareiškėjo nuomone, minėti patvarkymai priimti neatsižvelgiant į banko teisėtus ir pagrįstus interesus.

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė.

9Teismas panaikino Vilniaus miesto 2010-01-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/09-05024 pagal išieškotojo UAB „Žaliasis tiltas“ pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-515-578/2009 sustabdymą.

10Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teismas nurodė, jog iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui pateikė išieškotojo atstovas – advokatas, ką numato CPK 56 str. 1 d. 1 punktas, 650 str. 1 dalis, kuri nustato, kad vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo atstovo nepagrįsti. Teismas pripažino, kad nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad antstolis pažeidė CPK 651 str. 2 d. 7 punktą, nes nepatikrino, ar nėra kitų kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kadangi nei vykdomosios bylos medžiagoje, nei civilinėje byloje renkant įrodymus pagal pareiškėjo pateiktą skundą, nebuvo gauta jokios informacijos, sudariusios pagrindą pripažinti buvus kliūčiai pagal CPK 651 str. 2 d. 7 punktą, dėl kurios antstolė negalėjo priimti išieškotojo UAB „Žaliasis tiltas“ vykdomojo dokumento, todėl teismas konstatavo, kad kliūčių nebuvo, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl teismų priimtų sprendimų motyvų analizavimo išeina už antstoliui priverstiniam vykdymui pateikto dokumento vykdymo ribų (CPK 180 str.). Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomasis raštas Nr. 2-515-578/2009 buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, tuo tarpu pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus ignoruodamas imperatyvias įstatymų leidėjo nuostatas (CPK 18 str.), jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Duomenų, jog yra numatytos aplinkybės, darančios priverstinio vykdymo procesą negalimu, numatytos CPK 629 str. 1 d. 5 punkte (panaikinami vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindu), nėra, todėl teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti .

11Dėl kreipimosi į bankų priežiūrą vykdančią instituciją teismas konstatavo, jog LR bankų įstatymo 4 str. 6 dalyje yra nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama banko galimybė disponuoti jo sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama banko teisė teikti finansines paslaugas banko klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos banko ir visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui.“ Šioje normoje įstatymų leidėjas aiškiai įvardijo subjektus, kuriems įstatymu nustatė pareigą kreiptis į bankų priežiūrą vykdančią instituciją dėl atitinkamos išvados gavimo prieš priimant sprendimus. Teismas šiuo atveju sutiko tiek su antstolės, tiek su suinteresuoto asmens išieškotojo argumentais, jog antstolis į šį subjektų ratą nepatenka, nes teismo sprendimas minėtos normos prasme šiame ginče jau yra priimtas, todėl antstolė neturėjo pareigos kreiptis ir gauti bankų priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos banko ir visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolis netikrina jam teikiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl antstolė, 2009-12-24 patvarkymu priėmusi vykdyti 2009-12-23 išduotą vykdomąjį dokumentą ir išsiuntusi 2009-12-24 raginimą įvykdyti sprendimą, pagrįstai ėmėsi papildomų veiksmų, numatytų CPK 658 str., ir patikrino skolininko sąskaitas, o 2010-01-05 patvarkymu vadovaujantis CPK 689 str. nurodė Lietuvos bankui patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą. 2010-01-05 Lietuvos bankui informavus apie antstolės reikalavimų įvykdymą – Lietuvos bankui sustabdžius 4 065 662,24 Lt išmokėjimą, 2010-01-06 antstolės patvarkymu nurodytos lėšos buvo areštuotos ir pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismo teigimu, šio antstolės patvarkymo pripažinti neteisėtu pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, nes išieškojimas buvo vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, todėl turto eiliškumas pagrįstai buvo nustatytas vadovaujantis CPK 665 str. 2 dalimi, numatančia, kad išieškoma iš lėšų, o tik vėliau iš vertybinių popierių, kilnojamojo turto ir pan. Kiti pareiškėjo argumentai (prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kiti pareiškėjo teisminiai procesai) teismo teigimu, neanalizuojami kaip tiesiogiai nesusiję su ginčijamo patvarkymo veiksmų apimtimi bei išeinantys už šio priverstinio vykdymo ribų. Analogiškais motyvais teismas nenustatė pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti 2010-01-06 antstolės patvarkymą dėl lėšų arešto vykdymo išlaidų sumai, atkreipdamas dėmesį tai, kad išieškoma suma jau buvo pervesta.

12Dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei vykdomosios bylos užbaigimo teismas konstatavo, kad 2010-01-07 patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, nes teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 18 str.); dėl skolos dydžio pareiškėjo atžvilgiu buvo pasisakyta paties pareiškėjo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2010-01-05 nutartyje civilinėje byloje N. 2-1945-450/2010 pažymint, kad pareiškėjo atžvilgiu tokios aplinkybės teismas nekonstatavo; 2010-01-05 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė prašymą atidėti skolos išieškojimą pagal teismo sprendimą Nr. 2-515-578/2009, nustačius, kad toks reikalavimas jau yra užtikrintas; kasacinio skundo padavimas nestabdo skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą; CPK 626 str. numato baigtinį sąrašą atvejų, kai vykdomoji byla privalo būti sustabdyta, tuo tarpu pareiškėjas nei vieno nuodytoje normoje numatyto atvejo nenurodė; pasibaigus raginime nustatytam terminui, antstolis privalo ne vėliau kaip 10 dienų pradėti sprendimą vykdyti priverstinai, o išieškotas sumas antstolis nedelsdamas privalo išmokėti išieškotojui (CPK 758 str. 2 d.)

13Vykdomosios bylos sustabdymo atvejai numatyti CPK 626 ir 627 straipsniuose. CPK 626 str. reglamentuoja privalomuosius vykdomosios bylos sustabdymo atvejus, tačiau teismo nuomone, nei vieno atvejo prašymo pateikimo dienai nebuvo, todėl priverstinį vykdymą atliekanti antstolė neturėjo jokio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad 2010-01-07 antstolei sprendžiant pateiktą skolininko prašymą, vykdomajame dokumente nurodyta suma jau buvo išieškota ir paskirstyta. Stabdyti išieškotų sumų išmokėjimą išieškotojui prašymo nebuvo, be to, antstolė vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl 2010-01-05 Vilniaus apygardos teismo procesinių sprendimų bylose Nr. 2-1945-450/2010 ir Nr. 2-515-578/2009, kuriais nebuvo tenkinti pareiškėjo prašymai tiek dėl skolos išieškojimo atidėjimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo Danske Bank A/S Lietuvos filialui išmokėti UAB „Žaliasis tiltas“ priteistas sumas, todėl teismo teigimu pagrįstai atmetė ir pastaruosius pareiškėjo argumentus.

14Teismo teigimu, atlikus išieškotų lėšų paskirstymą, antstolė pagrįstai nusprendė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. CPK 632 str. numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Nustatytų aplinkybių pagrindu antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, o patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo pripažinti neteisėtu nustatytų aplinkybių pagrindu ir pareiškėjo išdėstytų motyvų, kurie buvo atmesti aukščiau teismo išdėstytais argumentais, negalima.

15Atskiruoju skundu pareiškėjas Danske Bank A/S prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo 2009-12-31 skundą, 2010-01-08 skundą ir 2010-01-26 skundo papildymą patenkinti.

16Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171)

18dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pernelyg siaurai išaiškino CPK normų, ypač CPK 651 str. 2 d. 7 p. turinį. Teigia, jog pareiškėjas kartu su savo skundu pateikė įrodymus, kad Vykdomasis raštas yra išduotas Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo c.b. Nr. 2-515-578/2009 pagrindu (byla Nr. 1). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Byloje Nr. 1 buvo analizuojamas tik klausimas, kaip turi būti išmokėta pagal 2006-11-09 banko garantiją, tačiau nebuvo gilinamasi į tai, ar kreditorius apskritai turėjo teisę kreiptis į pareiškėją dėl mokėjimo pagal Garantiją, t.y. Byloje Nr. 1 nebuvo analizuojamas klausimas, ar UAB „Constructus“ iš tiesų pažeidė 2006-10-19 statybos rangos sutartį, sudarytą tarp kreditoriaus ir UAB „Constructus“. Tuo tarpu UAB „Constructus“ iniciatyva Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1522-450/09 kreditoriui, kurioje UAB „Constructus“ kartu su UAB „Panevėžio keliai“ prašo teismo pripažinti, kad UAB „Constructus“ nepažeidė Statybos rangos sutartis, o tuo pačiu UAB „Žaliasis tiltas“ neturėjo teisės kreiptis į pareiškėją dėl pasinaudojimo Garantija, užtikrinusią kreditoriui Statybos rangos sutarties vykdymą, t.y. kad bet kokie mokėjimai pagal garantiją yra nepagrįsti (byla Nr. 2). Apelianto teigimu, tai reiškia, kad Byloje Nr. 2 ginčijamas kreditoriaus, kaip išieškotojo statusas. Jeigu Byloje Nr. 2 bus nustatyta, kad kreditorius neteisėtai nutraukė Statybos rangos sutartį, bus įrodyta, kad kreditorius neturėjo teisės gauti lėšų pagal garantiją ir atitinkamai, antstolė neteisėtai vykdo priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, turėjo būti teismo pripažinta savaime pakankama aplinkybe, sudarančia kliūtį priverstinio vykdymo veiksmams vykdomoje byloje CPK 651 str. 2 d. 7 p. normos prasme tol, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas Byloje Nr. 2;

192)

20dėl kreipimosi į Lietuvos banką – bankų priežiūrą vykdančią instituciją apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Bankų įstatymo 4 str. 6 . normą išaiškino tokiu būdu, kad ši norma faktiškai prarado bet kokią prasmę ir praktinį pritaikomumą ir vietoj privalomos elgesio taisyklės tapo deklaratyvia nieko nereiškiančia nuostata. Teigia, kad ši Banko įstatymo nuostata atsirado siekiant išvengti situacijų, kai areštuojant bankų turimas lėšas yra apsunkinama ir sutrikdoma bankų veikla. Bankų įstatymo 4 str. 6 d. ne tik nustato įpareigojimą gauti Lietuvos banko išvadą LR teismams, kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms, t.y. apibrėžia šios normos subjektų ratą ir apibrėžia atvejus kuomet tai yra privalu. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimai, kurių pagrindu buvo išduotas Vykdomasis raštas (Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimas ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2009-12-21 nutartis) bei kreditoriaus pareikštas ieškininis reikalavimas spręstas minėtų teismų nepapuola į Bankų įstatymo str.4 str. 6 d. taikymo sritį, kadangi kreditorius reikalavo išspręsti, o teismai sprendė, ar pareiškėjas turi pareigą mokėti kreditoriui pagal Garantiją, tačiau teismai nesprendė dėl pareiškėjo galimybės disponuoti jo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ar pareiškėjo teisės teikti finansines paslaugas banko klientam ribojimo. Apelianto nuomone, nors teismai ir yra išvardinti Bankų įstatyme, kaip vieni iš subjektų, kuriems privalu gauti Lietuvos Banko išvadą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jų spręsta byla nesikvalifikavo kaip atvejis, nurodytas Bankų įstatymo 4 str. 6 d., kuomet yra privalu kreiptis dėl minėto išvados. Pareiškėjo teigimu, tuo tarpu priešinga situacija susiklosto antstolės atžvilgiu. Nurodo, jog aiškinant šią Banko įstatymo normą pagal jos paskirtį, ji galėtų būti taikoma ir antstoliams, kadangi jie turi teisę apriboti banko teisę disponuoti jo sąskaitose esančiomis lėšomis jas areštuodami. Atitinkamai, areštavus visą ar dalį banko sąskaitoje esančias lėšas, gali būti sutrikdoma banko ir visos bankų sistemos veikla. Apelianto nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad antstolės priimti patvarkymai kvalifikuojasi kaip vienas iš atvejų nurodytų Bankų įstatymo 4 str. 6 d., kuomet buvo ir yra privalu kreiptis į Lietuvos banką išvados. Be to, pareiškėjas pažymi, kad antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas, t.y. antstolis turi tas pačias pareigas kaip pareigūnas, todėl apelianto nuomone, Bankų įstatymo 4 str. 6 d, taikymo atžvilgiu antstolė privalėjo būti laikoma pareigūnu, ir tokiu atveju ji privalėjo taikyti analizuojamą Bankų įstatymo normą. Taigi antstolei negavus bankų priežiūros institucijos išvados dėl savo ketinimų atlikti veiksmų, jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje buvo negalimi, o antstolės atlikti veiksmai privalo būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti;

213)

22dėl vykdomosios bylos sustabdymo pareiškėjas nurodo, kad vykdomosios bylos sustabdymas yra dalis priverstinio vykdymo veiksmų ir yra tiesiogiai susiję su apelianto ginčijamais antstolės patvarkymais, nes jeigu antstolė laiku patenkintų pareiškėjo prašymus dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, nebūtų priimta dalis ginčijamų antstolės patvarkymų ir antstolės neteisėtų veiksmų pasekmės būtų žymiai švelnesnės – nebūtų pasisavintos ir išvaistytos bei faktiškai prarastos iš pareiškėjo išieškotos lėšos. Nurodo, jog teismas visiškai neanalizavo, kad antstolė turėjo teisę stabdyti vykdymo veiksmus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių fakultatyviniu pagrindu – pagal CPK 627 str. – teismui išreikalavus Vykdomąją bylą antstolė turėjo teisę stabdyti vykdymo veiksmus. Kodėl antstolė nedelsiant neperdavė Vykdomosios bylos teismui ir nesustabdė vykdymo veiksmų, o vietoj to 2010-01-07 priėmė skundžiamus patvarkymus, antstolė nepateikė jokio paaiškinimo. Teigia, kad vykdomosios bylos metu buvo skubama atlikti vykdymo veiksmų bet kokia kaina siekiant išvengti Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindžia tokios aplinkybės: VAT 2009-03-10 sprendimas įsigaliojo priėmus LapT 2009-12-21 nutartį; 2009-12-21 kreditorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo į VAT; Vykdomąjį raštą VAT išdavė po 2 dienų, t.y. 2009-12-23; 2009-12-24 antstolė įteikė pareiškėjui raginimą per 10 kalendorinių dienų (iki 2010-01-04), iš kurių buvo 6 buvo nedarbo dienos, įvykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą; pareiškėjas, gavęs raginimą, iš karto susisiekė su antstole, informuodamas apie kliūtis šiam raginimui įvykdyti ir prašė sustabdyti vykdymo veiksmus; tačiau savo 2010-01-06 patvarkymu antstolė nurodė Lietuvos bankui areštuoti 4 065 662,24 Lt dydžio sumą; 2010-01-16 pareiškėjo atstovai prašė antstolės sustabdyti vykdymo veiksmus; 2010-01-11 pareiškėjas gavo 2010-01-07 antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Taigi akivaizdu, kad antstolė, nors ir buvo paraginta pareiškėjo, vykdymo veiksmų nesustabdė. Apelianto nuomone, iš turimų duomenų apie vykdymo veiksmų skubotumą bei tolesnį priteistų lėšų likimą matyti, kad skubaus kreditoriui priteistos sumos išieškojimo buvo siekiama tikslingai, siekiant kuo greičiau gautas sumas realizuoti ir perleisti tretiesiems asmenims, tikintis apriboti galimybę vėliau jas išsireikalauti iš kreditoriaus. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokių veiksmų skubotumas šioje byloje buvo visiškai nepateisinamas, kadangi pareiškėjas yra sėkmingai veikiantis komercinis bankas, dėl kurio sugebėjimo bet kada pervesti nurodytą sumą objektyviai negalėjo ir negali kilti jokių abejonių;

234)

24dėl vykdomosios bylos užbaigimo apeliantas teigia, kad šiuo metu negalima laikyti, kad vykdomoji byla yra užbaigta, kadangi 2010-01-15 LAT priėmė nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą dėl VAT 2009-03-10 sprendimo, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-21 nutarties. Be to, 2010-01-15 nutartimi LAT taip pat nusprendė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti kreditorių grąžinti jo naudai išieškotas pinigines lėšas atgal į antstolės depozitinę sąskaitą, t.y. LAT nutartimi buvo nuspręsta grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki antstolės patvarkymo dėl priteistos sumos pervedimo į kreditoriaus sąskaitą;

255)

26apeliantas nurodo, jog vien dėl to, kad priteista suma buvo antstolės pervesta kreditoriui, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo būtinybė šioje civilinėje byloje niekaip nėra paneigta. Minėta LAT nutartimi buvo nuspręsta bylos kasacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki antstolės patvarkymo dėl kreditoriui priteistos sumos pervedimo į kreditoriaus sąskaitą. Atitinkamai laikytina, kad šiai dienai vykdomieji veiskami nėra laikytini užbaigtais. Priešingu atveju, susidarytų tokia padėtis, kad antstolei tarsi būtų paliekama laisvė vėl pervesti nurodytą sumą kreditoriui, nes LAT savo nutartimi antstolės vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje nesustabdė. Apelianto nuomone, siekiant išvengti tokios dviprasmiškos situacijos, šioje byloje turėtų būti palikta galioti laikinoji apsaugos priemonė (vykdymo veiksmų Vykdomojoje byloje sustabdymas), kurią skundžiama nutartis yra numačiusi panaikinti;

276)

28pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad antstolės veiksmai neatitinka CPK 665 str. reikalavimų – antstolė nesidomėjo, ar bankas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nurodyto CPK 665 str. 2 d, ir išieškomo antrąja eile, į kurį visų pirmą galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir šioje dalyje konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti antstolės 2010-01-06 patvarkymą, nes išieškojimas buvo vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, todėl turto eiliškumas buvo pagrįstai nustatytas vadovaujantis CPK 665 str. 2 d. Apeliantas teigia, kad tuo atveju, kai antstolė turi teisę (šiuo atveju spręsti dėl į kurį išieškomą turtą antrąja eile pirmiausiai nukreipti išieškojimą), antstolė privalėjo naudotis sąžiningai ir teisėtai. Tačiau antstolė nesidomėjo, ar bankas turi kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nurodyto CPK 665 str. 2 d. ir išieškomo antrąja eile, į kurį visų pirma galėtų būti nukreiptas išieškojimas, ir tik įsitikinusi, kad tokio turto nėra, galėjo nukreipti išieškojimą į tokį įmonei svarbų veiklos pagrindą kaip pinginės lėšos.

29Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Žaliasis tiltas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusios teismo sprendimo pagrindu, tuo tarpu apeliantas skundžia antstolės veiksmus ignoruodamas imperatyvias įstatymų leidėjo nuostatas (CPK 18 str.). Be to, apelianto argumentai, ar civilinėje byloje Nr. 2-1522-450/09 išieškotojas UAB „Žaliasis tiltas“ turėjo teisę nukreipti išieškojimą į Danske Bank A/S dėl mokėjimo pagal garantiją, ar skolininkas tikrai pažeidė statybos rangos sutartį ir kt. nėra susiję su vykdymo procesu pagal įsiteisėjusį 2009-03-10 teismo sprendimą ir negali būti pagrindas panaikinti antstolės patvarkymus. Nurodo, jog apeliantas savo skunde iš esmės remiasi aplinkybėmis, kurios nesusijusios su VAT 2009-03-10 sprendimu ir yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu 2009-03-10 teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo suabejoti įsiteisėjusios teismo sprendimo teisėtumu.

31Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas klaidingai teigia, kad antstolės skundžiami 2010-01-06 patvarkymai pažeidė LR Bankų įstatymo 4 str. 6 d. nuostatą. Šioje normoje įstatymų leidėjas aiškai įvardijo subjektus, kuriems įstatymu numatė pareigą kreiptis į bankų priežiūrą vykdančią instituciją dėl atitinkamos išvados gavimo. Antstolis į šį subjektų ratą nepatenka, nes teismo sprendimas minėtos normos prasme šiame ginče jau yra priimtas.

32Teigia, kad CPK 626 str. reglamentuoja privalomuosius vykdomosios bylos sustabdymo atvejus, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei vieno atvejo prašymo antstolei pateikimo dienai nebuvo, todėl priverstinį vykdymą atliekanti antstolė neturėjo jokio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2010-01-07 antstolei sprendžiant pateiktą skolininko prašymą. vykdomajame dokumente nurodyta suma jau buvo išieškota ir paskirstyta. Atlikus išieškotų lėšų paskirstymą, antstolė pagrįstai nusprendė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes CPK 632 str. numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta, visiškai įvykužius vykdomąjį dokumentą.

33Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog antstolės veiksmai neatitinka CPK 665 str. reikalavimų – antstolė nesidomėjo, ar bankas turi kito turto, į kurį visų pirma galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad išieškojimas buvo vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėjo naudai, todėl turto eiliškumas pagrįstai buvo nustatytas vadovaujantis CPK 665 str. 2 d., numatančia, kad išieškoma iš lėšų, o tik vėliau iš vertybinių popierių, kilnojamojo turto ir pan.

34Teigia, kad jo nesuprantama ir apelianto prašymas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kuri šiais dienai jau yra užbaigta. UAB „Žaliasis tiltas“ pažymi, kad dar iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-10 nutarties priėmimo, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, vykdomoji byla jau buvo užbaigta, tad tokių laikinųjų apsaugos taikymas nebuvo tikslingas nei priimant minėtą nutartį, nei juolab dabar.

35Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V.Meškauskienė prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Teigia, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime teismas konstatavo, kad išieškotojas yra UAB „Žaliasis tiltas“, o skolininkas „Danske Bank A/S Lietuvos filialas‘. Tokios proceso šalys yra nurodytos teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte, kurio kopija yra vykdomojoje byloje, todėl teismas pagrįstai argumentavo, kad antstolei nebuvo kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti.

37Nurodo, jog Vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti pateikė išieškotojo atstovas advokatas R.Mikliukas, savo norą pradėti išieškojimą tą pačią dieną patvirtino ir UAB „Žaliasis tiltas“, nurodydamas į kokią sąskaitą turi būti pervestos išieškotos lėšos.

38Dėl kreipimosi į banką antstolė pažymi, kad LR Bankų įstatymo 4 str. 6 d. pareiga gauti priežiūros institucijos išvadą yra numatyta LR teismas ir kitoms įstatymų nustatytoms institucijoms ar pareigūnams. Antstolis į tokių asmenų sąrašą nėra įtrauktas. Jis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Nei CPK, nei Antstolių įstatymas nenustato antstoliui pareigos prieš vykdant išieškojimą iš banko, gauti bankų priežiūros institucijos išvados.

39Dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo nurodo, jog pareiškėjo argumentai, kad antstolė turėjo stabdyti vykdymo veiksmus nepagrįsti. Imperatyvūs vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai numatyti CPK 626 str., tuo tarpu teismui išreikalavus bylą, vykdomoji byla neprivalo būti sustabdyta, juo labiau, kad visi vykdymo veiksmai buvo atlikti turint vykdomąją bylą, t.y. iki 2010-01-01, o vykdomoji byla teisme buvo tik nuo 2010-01-19. Teigia, kad antstolei nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys privalomo vykdomosios bylos sustabdymo būtinumą. Be to, vykdomosios bylos neturėjimas fiziškai gali apsunkinti tam tikrų veiksmų atlikimą, todėl įstatymas ir suteikia teisė (ne pareigą) antstoliui bylą sustabdyti, kol byla yra teisme, tačiau kol byla yra pas antstolį, jis ne tik gali, bet ir privalo atlikti vykdymo veiksmus, jei nėra pareigos jos sustabdyti. Nurodo, jog CPK 758 str. 2 d. norma įpareigoja antstolę nesant privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų vykdyti sprendimą ir pilnai išieškotas sumas pervesti išieškotojui, kas ir buvo padaryta. Antstolės nuomone, kasacinio skundo paruošimas ar jo padavimas nestabdo skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, antstolei nebuvo pateikti jokie dokumentai, įpareigojantys bylą sustabdyto ar atidėti vykdymo veiksmus.

40Teigia, kadangi išieškojimas buvo vykdomas ne hipotekos kreditoriaus naudai, turto eiliškumas yra nustatytas CPK 665 str. 2 d., kuriame visų pirma nurodoma, kad išieškoti skolą reikia iš lėšų, o tik vėliau iš vertybinių popierių. Išieškojimas iš lėšų yra pats ekonomiškiausias ir greičiausias būdas. Tai reiškia, jog kitokio būdo, nei skolą išieškoti iš skolininko turimų lėšų pasirinkimas prieštarautų bylos ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.

42Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

45Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

46Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimų į jį argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmų teisėtumo kontrole (CPK 510 str. 1 d., 594 str.), su antstolio veikimo (kompetencijos) ribomis, dėl ko nepažeidė procesinių teisės normų, bei priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

47Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion

48

49Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.).

50Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pagal CPK 651 str. 1 d., prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju vykdomojo rašto) priėmimo vykdyti klausimą, t. y. patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdymo procesas yra galimas teismui išdavus vykdomąjį dokumentą (raštą), ir antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo. Tai reiškia, jog pagal CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-04-06 nutartis byloje 3K-3-127/2007). CPK 651 str. 2 d. išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

51CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, nes 7 punkte nustatyta pareiga antstoliui patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, tačiau kiekvienu atveju, tikrindamas ar tam tikros aplinkybės yra (nėra) kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis negali viršyti savo kompetencijos ribų.

52Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2009-12-24 priverstiniam vykdymui buvo pateiktas išieškotojo UAB “Žaliasis tiltas” atstovo advokato R.M. prašymas priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 išduotą vykdomąjį dokumentą - vykdomąjį raštą Nr. 2-515-578/2009 dėl 4 029 662,24 Lt išieškojimo iš Danske Banks A/S išieškotojui UAB “Žaliasis tiltas” (vykdm.b.l. 1-4). Vykdomąjį raštą išdavė Vilniaus apygardos teismas 2009-03-10 priimto sprendimo pagrindu.

53Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pernelyg siaurai išaiškino CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto normos turinį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka.

54Remiantis suformuota teismų praktika teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir vykdydamas CPK 594 straipsnio reikalavimus, privalo patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. Šiuo atveju matyti, kad 2009 m. gruodžio 24 d. antstolė V.M. surašė patvarkymą (vykdm. b. l. 6) priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-515-578/2009 dėl 4065662,24 Lt išieškojimo iš skolininko Danske Bank A/S Lietuvos filialas išieškotojui UAB “Žaliasis tiltas”.

55Taigi nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tai reiškia, jog antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo suabejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu, o gavusi vykdomąjį raštą privalėjo vykdyti tai, kas yra nuspręsta teismo.

56Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, darančių priverstinio vykdymo procesą negalimu, t.y. byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo ar yra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 178 str.). Tuo tarpu jeigu akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus nenustatoma, antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str.).

57Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolė V.Meškauskienė pagrįstai nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog antstolė pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą.

58Apelianto nurodomi argumentai, esą antstolė privalėjo patikrinti, ar civilinėje byloje Nr. 2-2522-450/09 išieškotojas UAB „Žaliasis tiltas“ turėjo teisę nukreipti išieškojimą į Danske Bank A/S dėl mokėjimo pagal garantiją, ar skolininkas tikrai pažeidė 2006-10-19 statybos rangos sutartį, ar skolininko UAB „Constructus“ iniciatyva Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-1522-450/09, kurioje skolininkas prašo priteisti 17 735 966,36 Lt žalos ir kt. nėra susiję su vykdymo procesu pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 teismo sprendimą ir negali būti pagrindas panaikinti antstolės V.M. patvarkymus. Šie argumentai nagrinėjami kitoje civilinėje byloje, kurioje priimdamas sprendimą, teismas juos įvertins ir dėl jų pasiakys. Tuo tarpu antstolės kompetencijai nepriskirtas tokių aplinkybių nagrinėjimas ir priimdama vykdyti teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, ji šių aplinkybių neprivalėjo nustatyti, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

59Dėl kreipimosi į bankų priežiūrą vykdančią instituciją

60

61

62Byloje nustatyta, jog antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 išduotą vykdomąjį raštą dėl 4 029 662,24 Lt išieškojimo iš Danske Banks A/S išieškotojui UAB “Žaliasis tiltas”, 2010-01-06 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdm.b.l. 46) ir patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai (vykdm.b.l. 45). Šiuose patvarkymuose antstolė nurodė Lietuvos bankui areštuoti 4 065 662,24 Lt ir 163919,29 Lt dydžio sumas, esančias Banko sąskaitoje ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

63Apeliantas skunde teigia, kad antstolės 2010-01-06 patvarkymai pažeidžia LR bankų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies imperatyvius reikalavimus – antstolė į bankų priežiūros instituciją nesikreipė ir jokios priežiūros institucijos išvados, kaip antstolės veiksmai ar priimami procesiniai sprendimai (ne)įtakoja banko ir visos bankų sistemos stabilumą ir patikimumą, negavo ir neturi. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šią Banko įstatymo normą išaiškino tokiu būdu, kad ji faktiškai prarado bet kokią prasmę ir praktinį pritaikomumą ir vietoj privalomosios elgesio taisyklės tapo deklaratyvia nuostata. Tačiau teisėjų kolegija tokį pareiškėjo argumentą laiko neteisėtu bei nepagrįstu.

64LR Bankų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kurias apribojama banko galimybė disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama banko teisė teikti finansines paslaugas banko klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos banko ir visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui.

65Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog šioje normoje įstatymų leidėjas aiškiai įvardijo subjektus, kuriems įstatymu nustatė pareigą kreiptis į bankų priežiūrą vykdančią instituciją dėl atitinkamos išvados gavimo prieš priimant sprendimus. Tuo tarpu antstolis į šį subjektų ratą nepatenka, nes teismo sprendimas minėtos normos prasme šiame ginče jau yra priimtas.

66Pažymėtina, jog LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią užduotį įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis įvykdomas priverstinai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Vykdydamas teismo sprendimą antstolis vykdo tai, kas yra priteista vykdyti, yra nurodyta vykdomajame rašte, ir negali elgtis savavališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. R. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-388/2009). Pabrėžtina ir tai, kad antstolis neturi teisės revizuoti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).

67Be to, teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, kad apie išieškojimą iš Danske Bank A/S filialo buvo informuotas ir bankų priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas, kuris ne tik išdavė pažymą apie skolininko sąskaitos numerį, bet ir pervedė lėšas, ko nebūtų daręs, jei antstolis būtų pažeidęs LR Bankų įstatymą (vykdm.b.l. 1, 39,40).

68Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolės veiksmai ir procesiniai sprendimai nepažeidžia LR Banko įstatymo nuostatų, todėl pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais nėra pagrindo.

69Dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo

70Apeliantas skunde taip pat ginčija antstolės 2010-01-07 patvarkymą Nr. 12-09-5024-P, kuriuo antstolė nutarė nestabdyti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, ir 2010-01-07 patvarkymą Nr. 15-09-5024-G dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nes pareiškėjo nuomone, minėti patvarkymai priimti neatsižvelgiant į banko teisėtus ir pagrįstus interesus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, kad antstolė turėjo teisę stabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje dėl apelianto nurodytų aplinkybių – teismui išreikalavus vykdomąją bylą, t.y. CPK 627 str. pagrindu.

71Pabrėžtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas.

72Kolegijos vertinimu, antstolė, priimdama skundžiamą 2010-01-07 patvarkymą dėl atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą, procesinės teisės normų, reglamentuojančių fakultatyvųjį vykdomosios bylos sustabdymą (CPK 627 straipsnis), taip pat teisės normų, reglamentuojančių jos veiksmų teisėtumą vykdymo procese, nepažeidė, šis jos atliktas procesinis veiksmas neprieštarauja vykdymo procese galiojančiam teisėtumo principui bei nepažeidžia išieškotojo ir skolininko interesų.

73Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdomoji byla teismui buvo pateikta tik 2010-01-19 (2 t., b.l. 30), tuo tarpu visus vykdymo veiksmus antstolė atliko turėdama vykdomąjį bylą, t.y. 2010-01-07 antstolei sprendžiant pateiktą pareiškėjo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, vykdomajame dokumente nurodyta suma jau buvo išieškota ir paskirstyta.

74Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios įpareigotų antstolę sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 626 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų antstolei sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus (CPK 627 straipsnis).

75Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog šiai dienai negalima laikyti, kad vykdomoji byla yra užbaigta, kadangi 2010-01-15 LAT priėmė nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-03-10 sprendimo. Pažymėtina, jog kasacinio skundo padavimas nestabdo skolos išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, vykdomosios bylos užbaigimo metu kasacinis skundas dar nebuvo pateiktas teismui.

76Taigi nustatytų aplinkybių pagrindu antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, o patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo pripažinti neteisėtu nustatytų aplinkybių pagrindu negalima.

77Kiti pareiškėjo argumentai (dėl turto eiliškumo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

78Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmų teisėtumo kontrole, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

79Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nutarties, iš pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo priteistina 16,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Nutarė

80

81Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

82Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 16,10 Lt (šešiolika litų ir 10 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėjas Danske Bank A/S kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas... 5. Nurodė, kad 2010-01-06 patvarkymu antstolė areštavo pareiškėjo lėšas 4... 6. Be to, pareiškėjas ginčijo ir 2009-12-24 antstolės priimtą patvarkymą... 7. Papildytu skundu pareiškėjas Danske Bank A/S ginčijo antstolės 2010-01-07... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo... 9. Teismas panaikino Vilniaus miesto 2010-01-10 nutartimi taikytas laikinąsias... 10. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teismas nurodė, jog iš vykdomosios... 11. Dėl kreipimosi į bankų priežiūrą vykdančią instituciją teismas... 12. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei vykdomosios bylos užbaigimo teismas... 13. Vykdomosios bylos sustabdymo atvejai numatyti CPK 626 ir 627 straipsniuose. CPK... 14. Teismo teigimu, atlikus išieškotų lėšų paskirstymą, antstolė pagrįstai... 15. Atskiruoju skundu pareiškėjas Danske Bank A/S prašo Vilniaus miesto 1... 16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1)... 18. dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti apeliantas nurodo, jog pirmosios... 19. 2)... 20. dėl kreipimosi į Lietuvos banką – bankų priežiūrą vykdančią... 21. 3)... 22. dėl vykdomosios bylos sustabdymo pareiškėjas nurodo, kad vykdomosios bylos... 23. 4)... 24. dėl vykdomosios bylos užbaigimo apeliantas teigia, kad šiuo metu negalima... 25. 5)... 26. apeliantas nurodo, jog vien dėl to, kad priteista suma buvo antstolės... 27. 6)... 28. pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad antstolės veiksmai neatitinka... 29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Žaliasis... 30. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, vykdomasis raštas buvo išduotas... 31. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apeliantas klaidingai teigia, kad antstolės... 32. Teigia, kad CPK 626 str. reglamentuoja privalomuosius vykdomosios bylos... 33. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog antstolės veiksmai neatitinka CPK... 34. Teigia, kad jo nesuprantama ir apelianto prašymas palikti galioti laikinąsias... 35. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V.Meškauskienė prašo Vilniaus... 36. Teigia, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime teismas konstatavo, kad... 37. Nurodo, jog Vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti pateikė išieškotojo... 38. Dėl kreipimosi į banką antstolė pažymi, kad LR Bankų įstatymo 4 str. 6... 39. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo nurodo, jog pareiškėjo... 40. Teigia, kadangi išieškojimas buvo vykdomas ne hipotekos kreditoriaus naudai,... 42. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 45. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 46. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą,... 47. Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ... 48. ... 49. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio... 50. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo... 51. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių aplinkybių... 52. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2009-12-24 priverstiniam vykdymui... 53. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 54. Remiantis suformuota teismų praktika teismas, nagrinėdamas pareiškėjo... 55. Taigi nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas buvo išduotas įsiteisėjusio... 56. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas... 57. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą,... 58. Apelianto nurodomi argumentai, esą antstolė privalėjo patikrinti, ar... 59. Dėl kreipimosi į bankų priežiūrą vykdančią instituciją... 60. ... 61. ... 62. Byloje nustatyta, jog antstolė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23... 63. Apeliantas skunde teigia, kad antstolės 2010-01-06 patvarkymai pažeidžia LR... 64. LR Bankų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos... 65. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog šioje normoje įstatymų... 66. Pažymėtina, jog LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos... 67. Be to, teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, atkreipia dėmesį į... 68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo... 69. Dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo... 70. Apeliantas skunde taip pat ginčija antstolės 2010-01-07 patvarkymą Nr.... 71. Pabrėžtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems... 72. Kolegijos vertinimu, antstolė, priimdama skundžiamą 2010-01-07 patvarkymą... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdomoji byla teismui buvo pateikta tik... 74. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo... 75. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo... 76. Taigi nustatytų aplinkybių pagrindu antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą... 77. Kiti pareiškėjo argumentai (dėl turto eiliškumo, dėl laikinųjų apsaugos... 78. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 79. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 80. ... 81. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti... 82. Priteisti iš pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 16,10 Lt...