Byla e2FB-9051-907/2019
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant E. P., dalyvaujant pareiškėjui V. K., suinteresuotam asmeniui N. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, antstoliui Ričardui Kudrauskui, antstolei R. A. ir N. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

31.

4Šiaulių apylinkės teisme gautas V. K. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, antstoliui Ričardui Kudrauskui, antstolei R. A. ir N. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 5-7).

52.

6P. V. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2018-11-29 įregistravo santuoką su suinteresuotu asmeniu N. K., jam santuoka antra, santuokoje gimusių bendrų vaikų neturi, pirmoje santuokoje gimę vaikai jau yra pilnamečiai. Sveikas ir darbingas. Turėjo du automobilius, kurių vieną pardavė šiais metais, o kitas buvo išregistruotas, kaip nenaudojamas. Turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), Šiauliai, gyvenamasis namas stipriai nusidėvėjęs, savo nuosavybės teisės į minėtą gyvenamąją namą nėra įregistravęs. Turi įregistravęs individualią įmonę savo vardu, tačiau nuo 2004 metų ji veiklos nevykdo. Jis baigęs aukštesniąją technikos mokyklą, išsilavinimas aukštesnysis, specialybė statybininkas. Su sutuoktine yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas. Šiuo metu jau nedirba UAB „Adista“, nuo 2019-08-14 dirba pagal verslo liudijimą – pas privatų asmenį atlieka ardymo darbus, kokios jo bus pajamos, nežino, sutarė, gal už pusė mėnesio ardymo darbų gaus 250 Eur. Jo būtinieji poreikiai 330 Eur, nemano, jog per dideli. Skola susidarė teismo sprendimu iš jo priteisus žalą BUAB „Aukštaitijos ūkis“. Nurodė, kad nėra sąlygų, neleidžiančių teismui iškelti bankroto bylą, todėl prašo iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti I. M., iš kokių pinigų žada atsiskaityti su kreditoriais ir mokėti bankroto administratoriui, nežino, mano, kad gal pavyks užsidirbti.

73.

8Suinteresuotas asmuo N. K. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad yra pareiškėjo sutuoktinė, susituokė 2018 m., santuoka nenutraukta, bendrų vaikų neturi. Ji automobilio ir nekilnojamojo turto neturi. Jos darbingumas 40 procentų. Dirba pusė etato Šiaulių valstybinėje kolegijoje archyvo darbuotoja, gauna pusė minimumo, taip pat gauna apie 243 Eur netekto darbingumo pensiją. Su sutuoktiniu yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, jų turtas atskirtas. Už jį skolas mokėti nesutinka ir prie jų mokėjimo neprisidės.

94.

10Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai - teismo šaukimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, suinteresuoti asmenys, išskyrus BUAB „Aukštaitijos ūkis“, atsiliepimų nepateikė.

115.

12Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu nesutinka (1 t., b. l. 42-45). Nurodė, kad pareiškėjui V. K. bankroto byla negali būti keliama, nes egzistuoja abu aspektai dėl pareiškėjo nesąžiningumo – kreipdamasis į teismą pareiškėjas nesąžiningai nepateikė visos informacijos bei tapo nemokus elgdamasis nesąžiningai. Pirma, pareiškėjas sąmoningai ir nesąžiningai siekė, kad apie šį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditorius BUAB „Aukštaitijos ūkis“ nesužinotų ir nepareikštų savo pozicijos. Kreditorius apie procesą tik atitiktinai sužinojo iš antstolio kontoros darbuotojų gavus informaciją žodžiu, tačiau nėra gavęs jokių pranešimų, raštų ar informacijos kita forma iš paties V. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ieškinyje yra nurodęs kreditoriaus BUAB „Aukštaitijos ūkis“ adresą ( - ), Šiauliai. Tą patį adresą pareiškėjas yra nurodęs pranešime kreditoriams bei tuo adresu siuntė šį pranešimą, skolininkų sąraše. Tačiau pareiškėjui neabejotinai yra žinoma, kad BUAB „Aukštaitijos ūkis“ yra bankrutuojanti įmonė, žino informaciją apie paskirtą bankroto administratorių ir apie tai, kad jos buveinėje nėra galimybės įteikti korespondencijos, kadangi po bankroto bylos iškėlimo įmonę administruoja būtent bankroto administratorius. Prie šio atsiliepimo kreditorius prideda V. K. įvairiose bylose teiktus procesinius dokumentus, kuriuose V. K. nurodo duomenis apie paskirtą bankroto administratorių, apie administratoriaus adresą. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad V. K. yra žinomi BUAB „Aukštaitijos ūkis“ kontaktiniai adresai ir atsakingi asmenys (bankroto administratorius), tačiau pareiškėjas sąmoningai dokumentus siunčia ir teismui nurodo adresą, kuriuo korespondencijos nėra galimybės įteikti kreditoriui BUAB „Aukštaitijos ūkis“. Kreditorius mano, kad tokiu būdu pareiškėjas siekė nesąžiningų tikslų – kad kreditorius BUAB „Aukštaitijos ūkis“ nesužinotų apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir negalėjo laiku pateikti savo pozicijos. Pareiškėjo nesąžiningumas kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Antra, pareiškėjas nėra pateikęs informacijos ir dokumentų, susijusių su viso jo turimo turto ir įsipareigojimų įvertinimu, t. y.: 1) pareiškėjas yra/buvo verslininkas, vadovavęs UAB „Aukštaitijos ūkis“, tačiau į bylą nėra pateikęs duomenų apie turimus/turėtus vertybinius popierius; 2) pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie turimą kilnojamąjį neregistruotiną turtą bei turtines teises į savo skolininkus; 3) VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėjo vardu yra registruota V. K. gamybinė-prekybinė įmonė (juridinio asmens kodas 144008188), tačiau pareiškėjas šios informacijos teismui neatskleidė, pareiškėjas taip pat nenurodo, kokiu turtu disponuoja ir disponavo į jo individuali įmonė; 4) pareiškėjas gyvena santuokoje, todėl skaičiuojant jo turtinę padėtį, negali būti pamirštamos sutuoktinės gaunamos pajamos, turimas ir turėtas turtas, tačiau pareiškėjas nepateikia šių duomenų apie sutuoktinės vardu registruotą ir//ar turimą (turėtą) turtą, apie jos visas gaunamas pajamas, nepateikia sutuoktinės banko sąskaitų išrašų, kurie taip pat yra svarbūs analizuojant pareiškėjo turtinę padėtį, 5) pareiškėjas nepateikia informacijos apie tai, kodėl nuo 2003-10-17 Sutarties sudarymo, pagal kurią pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 479,44 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskeltini), Šiauliai, iki šios dienos (16 metų) šios savo nuosavybės teisės neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie šio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) būklę ir vertę šiai dienai. Pareiškėjas sąmoningai klaidindamas teismą nurodė šio turto vertę 2003-10-17 Sutarties sudarymo dienai. Byloje taip pat nėra duomenų ne tik apie gyvenamojo namo, tačiau ir apie žemės sklypo realią vertę. Tokiu būdu pareiškėjas slepia tikrąjį savo turto mastą bei neatskleidžia informacijos, ar pareiškėjo turimas turtas nėra pakankamas per protingą laiką atsiskaityti su kreditoriais. Trečia, pareiškėjas nurodo, kad tapo nemokus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-13 sprendimo civ. b. Nr. e2A-41-464/2019 ir dėl to prašo iškelti bankroto bylą. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-03-19 nutartyje dėl BUAB „Aukštaitijos ūkis“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismas sprendė, jog „...suteikiant milijoninę paskolą įmonės akcininkui A. N., UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovas V. K. elgėsi neteisėtai, veikė priešingai bendrovės interesams, nes žinojo, kad įmonė, turi didelių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nežiūrint į tai, šią paskolą išdavė, tuo atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir privesdamas įmonę prie bankroto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriams uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos ūkis“ taip ir liko skolinga, kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti, o Šiaulių apygardos teismo 2011-05-24 nutartimi minėti kreditoriai įtraukti į kreditorių sąrašą. <...> Iš aukščiau paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais įmonės vadovas V. K. privedė įmonę prie bankroto. UAB „Aukštaitijos ūkis“ veikla laikytina nuostolinga, nesąžininga ir turinti tyčinio bankroto požymių. Piniginės lėšos, paskolintos A. N., galėjo būti panaudotos UAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių skoloms apmokėti.“. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-13 sprendimu civ. b. Nr. e2A-41-464/2019 žala iš pareiškėjo V. K. buvo priteista būtent dėl to, kad atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir tyčia privesdamas įmonę prie bankroto, veikdamas nesąžiningai pareiškėjas suteikė milijoninę paskolą įmonės akcininkui A. N.. Taigi pareiškėjas tapo nemokus dėl nesąžiningų savo veiksmų, dėl nesąžiningų sandorių bei dėl to, kad privedė įmonę prie bankroto tyčia. FABĮ įtvirtintas tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu nei skolų atsiradimo prasme, nei procesinio elgesio ir nevisapusiškai informacijos (dokumentų) teikimo į bylą prasme, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas. Teismui nusprendus iškelti V. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. UAB „Lexuna“ nurodė, jog bankroto administratoriaus lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, sudarys 121 Eur sumą bendroje apimtyje pagal prie rašto pridedamus Bankroto administratoriaus įkainius. Likę byloje sutikimus pateikę bankroto administratoriai šias paslaugas teiks ženkliai brangiai, kas taip pat neatitiks kreditorių interesų, būtent kreditoriaus BUAB „Aukštaitijos ūkis“ pasiūlyta administratoriaus kandidatūra labiau atitiktų administratoriui keliamus reikalavimus ir toks administratorius būtų objektyvus ir nešališkas. Pareiškimas netenkintinas.

136.

14Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), vertinamas asmens nemokumas ir sąžiningumas.

157.

16Pagal FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėjas yra skolingas kreditoriams 356 162,38 Eur sumą, t. y., didesnę sumą, nei 25 MMA.

178.

18Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.

199.

20Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus, įvertina tai, kad pareiškėjas V. K. 2018-11-29 yra įregistravęs santuoką su N. K. (( - )), įrašo Nr. 637 (1 t., b. l. 60). Be to, pareiškėjas V. K. ir suinteresuotas asmuo N. K. 2019-02-18 sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuri įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių register. Joje nurodyta, kad visas kiekvieno sutuoktinio turtas iki santuokos sudarymo yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, turtas, įgytas po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o turtas, įgytas po sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio, kurio vardu įgytas, asmeninė nuosavybė, taip pat sutuoktiniai susitarė ir dėl pajamų. Nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių pareiškėjas neturi. Gyvena su sutuoktine N. K. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), Šiauliai. Pareiškėjas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąją namą ir žemės sklypą), esantį ( - ), Šiauliai (1 t., b. l. 67-72). Registruotino kilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 66). Jis turėjo automobilį Audi 80, valstybinis Nr. ( - ) bet 2019-02-15 pardavė, taip pat automobilį Citroen Xsara, valstybinis Nr. ( - ) kuris 2018-03-31 buvo automatiškai išregistruotas, nes neturėjo atliktos galiojančios techninės apžiūros ir draudimo. Jis nedirba UAB „Adista“, nes išėjo iš darbo savo paties prašymu, nuo 2019-08-13 įgijo verslo liudijimą Nr. CZ275982-1 (1 t., b. l. 77-79, 88-92, 2 t., b. l. 82-88), dirba privačiam fiziniam asmeniui, pajamos nežinomos, sveikas. Pareiškėjo vardu yra registruota V. K. gamybinė – prekybinė įmonė, kuri nuo 2009-12-31 veiklos nevykdo. Jo sutuoktinė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, dirba Šiaulių valstybinėje kolegijoje archyvo darbuotoja pusės etatu, jos pajamos – pusė minimalios algos, jai nustatytas neįgalumas, darbingumas 40 procentų, gauna netekto darbingumo pensiją apie 243 Eur (1 t., b. l. 62-65, 2 t., b. l. 79-81, 89). Tokiu atveju pareiškėjas jokių pajamų šiai dienai negauna. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, tuo tarpu minėtų skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA, t.y. pareiškėjas yra nemokus (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

2110.

22Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y., jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

2311.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Be to, turi būti vertinami trys sąžiningumo aspektai: sąžiningumas dėl nemokumo priežasčių, sąžiningumas teikiant pareiškimą (atskleidžiant pilną informaciją), sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu (neslepiant pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas).

2512.

26Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).

2713.

28Pareiškėjas nurodo, jog jis tapo nemokus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. priimto sprendimo, kai iš jo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ buvo priteista 327 309,82 Eur žala, todėl prašo iškelti jam bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo ir didžiausią kreditorinį reikalavimą į pareiškėją turintis kreditorius BUAB „Aukštaitijos ūkis“ su tuo nesutinka, mano, jog žala susidarė dėl paties pareiškėjo nesąžiningų, tyčinių, neteisėtų veiksmų suteikiant paskolą fiziniam asmeniui be jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo, taip vengiant atsiskaityti su kitais kreditoriais ir privedant bendrovę prie tyčinio bankroto, kas konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2 t., b. l. 42-45).

2914.

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis kreditorius yra bankrutuojantis juridinis asmuo - BUAB „Aukštaitijos ūkis“, skola jam sudaro 327 309,82 Eur. Iš įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6-856/2019 (2 t., b. l. 50-55) matyti, kad BUAB „Aukštaitijos ūkis“ bankrotas įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintas tyčiniu, dėl to konstatuoti neteisėti pareiškėjo veiksmai: „...tiek V. K. A. N. 332 256,43 Eur paskolos suteikimo metu, tiek paskolos išmokėjimo metu, UAB „Aukštaitijos ūkis“ buvo nemoki, turėjo itin didelius įsipareigojimus kreditoriams: 2008-01-17 įsipareigojimai sudarė 338 480,74 Lt, o 2009-01-15 – įsiskolinimas A. R., R. R. ir UAB „Pakrosta“ sudarė 1 850 000 Lt, ŽŪB „Žadeikoniai“ – 765 912,32 Lt ūkininkui V. K. - 161 503,35 Lt, UAB „Žaliavų prekyba“ – 317 599,99 Lt. Nurodytų bylos aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad suteikiant milijoninę paskolą įmonės akcininkui A. N., UAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovas V. K. elgėsi neteisėtai, veikė priešingai bendrovės interesams, nes žinojo, kad įmonė turi didelių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nežiūrint į tai, šią paskolą išdavė, tuo atimdamas galimybę kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus ir privesdamas įmonę prie bankroto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriams uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos ūkis“ taip ir liko skolinga, kreditoriniai reikalavimai nebuvo patenkinti <...> Iš aukščiau paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad tokiais savo veiksmais įmonės vadovas V. K. privedė įmonę prie bankroto. UAB „Aukštaitijos ūkis“ veikla laikytina nuostolinga, nesąžininga ir turinti tyčinio bankroto požymių. Piniginės lėšos, paskolintos A. N., galėjo būti panaudotos UAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių skoloms apmokėti. Iš įmonėje likusio turto, kurio vertė bankroto bylos iškėlimo dienai (2011 m. kovo 10 d.) sudarė 593 038 Lt, BUAB „Aukštaitijos ūkis“ pareikšti 3 634 515,67 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia tvirtinti, kad atsakovas buvo privestas prie bankroto tyčia...“ (2 t., b. l. 50-55). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas suteikė itin didelę paskolą kitam fiziniam asmeniui, nepareikalaudamas jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo, žinodamas, kad minėto asmens visas turtas jau areštuotas už skolas, suvokdamas, kad suteiktos paskolos jis niekada bendrovei negrąžins (o tuo labiau per tokį trumpą laiką – metus). Be to, paskola buvo tikslinė, tačiau nebuvo panaudota pajams pirkti, bet ir nebuvo grąžinta vėl bendrovei atgal, to nepareikalavo pareiškėjas, jis dėl to nesikreipė į teismą, net į skolininką, t. y., pareiškėjas suteikė paskolą, žinodamas, jog ji nebus grąžinta, tokie pareiškėjo veiksmai galimai turi sukčiavimo požymių, kas akivaizdžiai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, kas ir buvo konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi.

3115.

32Be to, pareiškėjo skola, dėl kurios jis kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinus iš dalies, priteisus iš V. K. BUAB „Aukštaitijos ūkis“ 327 309,82 Eur žalai atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetus (1 t., b. l. 164-178). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 nurodė, kad „...bendrovė ginčo sumų išmokėjimo momentu turėjo ne mažiau kaip 981 868,60 Eur pradelstų mokėjimų savo kreditoriams, vadinasi, paskolos dalyko perdavimo akcininkui A. N. metu, t. y. 2009 m. sausio–balandžio mėn., jau buvo faktiškai nemoki,...nuo 2009 m. bendrovės veikla tapo nuostolinga, iš užimamų pareigų buvo atleisti visi darbuotojai, išskyrus vadovą ir buhalterį, veikla nevykdoma (Šiaulių apygardos teismo 2011-03-10 nutartis)“.

3316.

34Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu bendrovei faktiškai vadovavo ne atsakovas V. K., o trečiasis asmuo A. N.. Manė, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-06 nuosprendyje, priimtame baudžiamoje byloje Nr. 1A-229-197/2017, nustatytomis aplinkybėmis, tačiau baudžiamojoje byloje šis faktas buvo konstatuotas vertinant epizodą dėl 2008-09-09 išrašytos ir trečiojo asmens neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros, o ne ginčo paskolos išdavimo kontekste. Bendrovės vardu kaip jos vadovas veikė, paskolą išdavė ir sutartį pirmiau pasirašė būtent atsakovas. Be to, kasacinio teismo praktikoje pateikiami nuoseklūs išaiškinimai, kad buvimas vadovu pagal įstatymą (de jure vadovas), kai identifikuojamas ir faktinis vadovavimas (de facto vadovas), neeliminuoja de jure vadovo civilinės atsakomybės, tokiam vadovui gali būti taikomas žalos atlyginimo institutas drauge su de facto vadovu už bendrai padarytą žalą dėl netinkamų verslo sprendimų ir sudarytų sandorių ar fiduciarinių pareigų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015, 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu, taip pat atmeta pareiškėjo argumentus minėtu klausimu, kaip nepagrįstus.

3517.

36Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 taip pat nurodė, jog atsakovui, kuris tiek sutarties pasirašymo metu, tiek joje nurodytos sumos išmokėjimo metu, buvo paskirtas bendrovės vadovu, neabejotinai turėjo būti žinoma tikroji bendrovės finansinė padėtis, jos įsipareigojimų kreditoriams mastas ir jų vykdymo terminas. Jis taip pat turėjo suprasti tai, kad, suteikdamas tokio dydžio paskolą, eliminuos galimybę atsiskaityti pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sutrikdys bendrovės veiklą ir prives ją prie bankroto. Tokioje situacijoje teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines pareigas bei akivaizdžiai pažeidžiant protingą ūkinę komercinę riziką.

3718.

38Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija svarbiomis pripažino ir tyčinio bankroto byloje nustatytas bei nagrinėjamoje byloje nepaneigtas aplinkybes, kad “…paskolos sutartis buvo tikslinė, trečiajam asmeniui deklaravus ketinimus panaudoti ją Žeimelio žemės ūkio bendrovės pajams įsigyti. Kodėl šių pajų negalėjo įsigyti pati BUAB „Aukštaitijos ūkis“, neskolindama piniginių lėšų trečiajam asmeniui, jeigu, kaip teigiama, buvo siekta veikti išimtinai jos naudai bei interesais, siekiant plėsti verslą, jokių įtikinamų paaiškinimų ar, juo labiau, įrodymų byloje nesama. Taip pat nėra nei objektyvių duomenų, nei paaiškinimų ir dėl to, kodėl piniginės lėšos, skirtos įgyti apeliantės naudai kitos bendrovės pajus, jai nebuvo grąžintos iš karto, kai vienintelis Žeimelio žemės ūkio akcininkas atsisakė juos parduoti ir sandoris dėl to neįvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad paskolos sutartyje nurodyta suma trečiajam asmeniui buvo išmokėta jau žinant, kad ji nebus panaudota tuo tikslu, kuris dabar deklaruojamas. Ši aplinkybė, be kita ko, lėmė ir tokio teisiškai reikšmingo fakto konstatavimą toje byloje, kad BUAB „Aukštaitijos ūkis“ buvo privesta prie bankroto tyčia, įskaitant ir šiais atsakovo V. K. veiksmais.”

3919.

40Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 taip pat konstatavo, kad “…šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgement rule) ir taikyti prezumpcija, kad atsakovas veikė geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais. Didelės sumos perdavimas bendrovės savininkui ir jos nesugrąžinimas bendrovei, kai bendrovės veiklos stabilizavimo galėjo būti siekiama ir sudarant atitinkamus sandorius pačios bendrovės vardu, t. y. tiesiogiai, o ne per tarpininką, nėra suderinamas su rūpestingo vadovo elgesiu, viršija protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, yra nelojalus, aplaidus ir savanaudiškas veikimas. Bendrovės vadovas nevykdė pareigos identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Sandoris buvo sudarytas nesąžiningai, todėl verslo sprendimo taisyklės apsauga šiuo atveju apeliantui netaikytina.”

4120.

42Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu buvo konstatuotas tiesioginis pareiškėjo V. K. neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos, t. y. finansinių nuostolių, priežastinis ryšys. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes, taip pat buvo nustatyta, kad V. K., kaip sąžiningam bei bendrovės interesais veikiančiam vadovui, turėjo būti žinoma, kad bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, ji turi vykdytinų ir pradelstų mokėjimų savo kreditoriams, taigi sudarant tokį sandorį bus pažeidžiami ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju žala BUAB „Aukštaitijos ūkis“ yra būtent V. K. suteikta ir trečiojo asmens negrąžinta paskola. Ji pasireiškė tuo, kad, nepagrįstai suteikus paskolą bendrovės akcininkui ir jos neatgavus (labiau tikėtina, žinant, kad ji nebus grąžinta), buvo ne tik apribota galimybė bendrovei plėtoti verslą, ji tyčia privesta prie bankroto, bet ir šios sumos dydžiu bendrovė prarado galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais.

4321.

44Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, svarbu yra įvertinti jo elgesį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui per trejus metus. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie tyčiniai jo veiksmai, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Siekiant konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl kitokių tyčinių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, turi būti vertinamas asmens elgesys prisiimant ir vykdant įsipareigojimus, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

4522.

46Pareiškėjas tvirtina, jog jis tapo nemokus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu priteistos sumos. Tačiau iš įsiteisėjusių Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6-856/2019 (2 t., b. l. 50-55) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-41-464/2019 (1 t., b. l. 164-178) matyti, kad V. K. tapo nemokus būtent dėl savo neteisėtų tyčinių veiksmų, dėl BUAB „Aukštaitijos ūkis“ kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio, kurio sudaryti jis neprivalėjo, kuris minėtai bendrovei neatnešė jokios naudos, bet priešingai – jis buvo nuostolingas, nes privedė bendrovę prie bankroto, kuris vėliau buvo pripažintas tyčiniu būtent vien dėl pareiškėjo neteisėtų tyčinių sąmoningų veiksmų, suteikiant itin didelę paskolą fiziniam asmeniui, nereikalaujant jos grąžinti, neprašant prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, žinant, kad skolininko turtas areštuotas, jo finansinė padėtis sunki, nesitikint paskolos grąžinimo, taip siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taip pat pažymėtina, kad minėtus veiksmus jis atliko anksčiau, tačiau jų neteisėtumas, pareiškėjo tyčiniai veiksmai ir jo nesąžiningumas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu, t. y., per trijų metų laikotarpį, kuris teismo yra vertinamas sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui.

4723.

48Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas jau turėjo vadovavimo patirties, jis buvo įregistravęs savo vardu įmonę, įgijęs nekilnojamojo turto, taip pat, kaip BUAB „Aukštaitijos ūkis“ vadovas buvo jau sudaręs nemažai sandorių, todėl vadovavimo ir sandorių sudarymo patirties tikrai turėjo, be to galėjo pasikonsultuoti su teisininkais. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas atitinkamos patirties ir sąlygas pasikonsultuoti su teisininkais, žinodamas bendrovės tikrąją finansinę būklę, suteikė itin didelę paskolą faktiškai nemokiam fiziniam asmeniui, kas jau neatitinka apdairaus, protingo ir rūpestingo žmogaus standarto, o tuo labiau verslininko standarto, kuriam keliami dar didesni reikalavimai, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko vyko teisminiai procesai, o vėliau – iš jo paties buvo priteista bendrovei padaryta žala. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jo nemokumą sąlygojo tik priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kaip nepagrįstas, nes jis tik konstatavo pareiškėjo veiksmų neteisėtumą ir jo nesąžiningumą, o jo nemokumą sąlygojo kitokie sąmoningi, tyčiniai ir neteisėti paties pareiškėjo veiksmai sudarant aukščiau paminėtą sandorį, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas konstatuota visai neseniai priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šiuo pagrindu pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas iškelti fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui negalima.

4924.

50Pareiškėjas susituokė 2018-11-29, tačiau su sutuoktine vedybų (povedybinę) sutartį (2 t., b. l. 108-112), kuria jų turtas buvo atskirtas, sudarė tik 2019-02-18, t. y., tuoj po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, kad nebūtų nukreiptas išieškojimas ir į sutuoktinės turtą. Beje, apie povedybinę sutartį nei pareiškime, nei teismo posėdyje pareiškėjas teismui nenurodė, nuslėpė šią aplinkybę. Apie tai teismas sužinojo tik iš jo sutuoktinės, teismo iniciatyva ją įtraukęs į bylą suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas turėjo automobilį Audi 80, valstybinis Nr. ( - ) bet 2019-02-15 pardavė (1 t., b. l. 66), iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, jau ruošdamasis kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pareiškėjas turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį Birutės g. 90, Šiauliai, tačiau nuosavybės teisės į jį nuo 2003 metų (jau 16 metų) neįregistravo nekilnojamojo turto registre, minėtos aplinkybės pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nenurodė, apie šį turtą neužsiminė, turimo turto vertė nėra žinoma. Tokie pareiškėjo veiksmai nesuderinami su asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą, pareigomis ir sąžiningumo reikalavimais.

5125.

52Teikiant pareiškimą teismui, pareiškėjas nurodė, jog dirba UAB „Adista”, tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad jis nedirba UAB „Adista“, nes buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu. Tačiau iš teismo iniciatyva iš VSDFV išreikalautų dokumentų apie darbovietes ir gaunamas pajamas už tris metus (2 t., b. l. 15-20, 98-106) matyti, kad jis dirbo UAB Diginesta“, apie jo atleidimą iš darbo duomenų nėra, tos aplinkybės paaiškinti teismui negalėjo. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2019-08-13 įgijo verslo liudijimą Nr. CZ275982-1 (2 t., b. l. 107), dirba privačiam fiziniam asmeniui, jo pajamos nežinomos. Akivaizdu, jog kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas neteko nuolatinio darbo ir pajamų. Šiai dienai jis neturi pastovaus darbo, nes neaišku, kaip jis atliks darbus, ar juos sugebės atlikti, ar fizinis asmuo jam sumokės, o be to, byloje net nėra duomenų, kad jis dirba konkrečiam asmeniui, kad atlieka tam tikrus konkrečius darbus. Šiai dienai jis negauna jokių pajamų, jo sutuoktinė atsisakė jam padėti grąžinti skolą kreditoriams, todėl mokumo plano sudarymas ir atsikaitymas su kreditoriais bei bankroto administratoriumi yra neįmanomas. Taip pat tik iš kreditoriaus BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teismas sužinojo aplinkybę, jog pareiškėjo vardu yra registruota V. K. gamybinė – prekybinė įmonė, kuri veiklos nevykdo, pareiškėjos to teismui nenurodė. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo draudžiamosios pajamos per trejus metus faktiškai minimalios, gauna dar iš VSDFV išmoką, tačiau apie ją teismui nei posėdyje, nei pareiškime net neužsiminė. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą taip pat nurodė, kad jo atlyginimas apie 470 Eur, tačiau šiuo metu jo galimų gauti pajamų dydis visiškai neaiškus ir nežinomas. Kaip ateityje pareiškėjas ketina gauti pajamų, kad atsiskaityti su kreditoriais, paaiškinti negalėjo. Kas rodo, kad pareiškėjas iš anksto ruošėsi nevykdyti teismo sprendimo, sąmoningai siekė padaryti, kad ateityje nebūtų į ką nukreipti skolos išieškojimo. Minėta aplinkybė tik patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu ir fizinio asmens sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas iškelti fizinio asmens bankroto bylos negalima ir šiuo pagrindu.

5326.

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais, teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir siekiantis pagerinti savo finansinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas ne mažiau nei tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo nesirūpino savo turtine padėtimi, jos pagerinimu, net neįregistravo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre, negavo pakankamų pajamų, jų nepadidino, jo pajamas buvo minimalios, šiuo metu – jos net nežinomos, pardavė transporto priemonę ir sudarė povedybinę sutartį iš karto po sprendimo priėmimo, dar vienos transporto priemonės net nenurodė, nors ji ir išregistruota iš registro, tačiau ji turi vertę, jos neįvertino, nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamo darbo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie rodytų pareiškėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir/ar gauti papildomų pajamų, maža to, šiuo metu jis negauna jokių pajamų, nes dirba pagal verslo liudijimą.

5527.

56Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens nesąžiningumas bankroto bylose turi būti vertinamas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, kt.). Pareiškėjas nenurodė visų, su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, nepateikė duomenų apie turtą, įmonę ir pan., nenurodė, kaip jis planuoja atstatyti savo mokumą ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Iš pareiškime pateiktos informacijos bei pridedamų dokumentų visiškai nėra aišku, iš kokių pajamų bus dengiamos bankroto administravimo išlaidos bei bent dalinai tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nes pareiškėjas negalėjo teismui nurodyti, kokios jo planuojamos gauti pajamos jam dirbant pagal verslo liudijimą. Be to, byloje net nėra duomenų, jog jis dirba, tik tiek, kad turi verslo liudijimą. Akivaizdu, kad pareiškėjui sudėtinga būtų sudaryti mokumo atkūrimo planą. Jokių teigiamų poslinkių ir galimybių, kad gautų didesnes pajamas, pareiškėjas nenurodė.

5728.

58Kaip jau buvo paminėta, FABĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vadinasi tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Nėra jokios abejonės, kad bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedėjo pastangų nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 16 str. 1 d. yra išvardintos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. Šio straipsnio 10 p. pasakyta, kad bankrutuojantis asmuo privalo pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjas tokios savo pareigos nevykdo. Posėdžio metu pareiškėjo teikti paaiškinimai laikytinai labiau deklaratyviais ir nepakankamais priimti juos svarstymui (CPK 12 str., 178 str., 179 str.). Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėjas negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros.

5929.

60Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinių asmenų bankroto procedūra negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad bankrotas iškeliamas fiziniam asmeniui, vertinant jo bendrą nemokumo būklę, kaip ir vertinant jo sąžiningumą bendrąja prasme dėl visų aktualiu laikotarpiu atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg aktyvus savo mokumui pabloginti, nes sąmoningai leido susidaryti skolai, tikėdamasis, jog teismo sprendimu iš jo BUAB „Aukštaitijos ūkis” priteista žala bus nurašyta, ir pernelyg pasyvus, nes nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus, todėl toks jo tyčinis veikimas/neveikimas pripažintinas nesąžiningu, pats pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o jam iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, pareiškėjo pareiškimas netenkintinas, jam bankroto bylą kelti atsisakytina dviem pagrindais - paaiškėjus, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bei fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d. 2 p.).

6130.

62Iš pareiškėjo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos remiantis teisingumo ir sąžiningumo principais nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, teismas

Nutarė

64Pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

65Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. 1.... 4. Šiaulių apylinkės teisme gautas V. K. pareiškimas suinteresuotiems asmenims... 5. 2.... 6. P. V. K. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.... 7. 3.... 8. Suinteresuotas asmuo N. K. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.... 9. 4.... 10. Apie teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui ir... 11. 5.... 12. Suinteresuotas asmuo BUAB „Aukštaitijos ūkis“ teismo posėdyje... 13. 6.... 14. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1... 15. 7.... 16. Pagal FABĮ 2 str. 2 d., fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė,... 17. 8.... 18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti... 19. 9.... 20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo galimybių įvykdyti skolinius... 21. 10.... 22. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti... 23. 11.... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje... 25. 12.... 26. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų... 27. 13.... 28. Pareiškėjas nurodo, jog jis tapo nemokus dėl Lietuvos apeliacinio teismo... 29. 14.... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo pagrindinis kreditorius yra... 31. 15.... 32. Be to, pareiškėjo skola, dėl kurios jis kreipėsi į teismą dėl bankroto... 33. 16.... 34. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje... 35. 17.... 36. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje... 37. 18.... 38. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija svarbiomis... 39. 19.... 40. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje... 41. 20.... 42. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu buvo konstatuotas... 43. 21.... 44. Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, svarbu yra įvertinti jo elgesį... 45. 22.... 46. Pareiškėjas tvirtina, jog jis tapo nemokus dėl Lietuvos apeliacinio teismo... 47. 23.... 48. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas jau turėjo vadovavimo patirties, jis... 49. 24.... 50. Pareiškėjas susituokė 2018-11-29, tačiau su sutuoktine vedybų... 51. 25.... 52. Teikiant pareiškimą teismui, pareiškėjas nurodė, jog dirba UAB... 53. 26.... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje... 55. 27.... 56. Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens nesąžiningumas bankroto... 57. 28.... 58. Kaip jau buvo paminėta, FABĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo... 59. 29.... 60. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti... 61. 30.... 62. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos remiantis teisingumo... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292... 64. Pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.... 65. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių...