Byla 3K-3-449/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Levickio ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eiginta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą ir ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Eiginta“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Multiimpex“ dėl pažeistų teisių, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, gynimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir administracinių aktų panaikinimo. Tretieji asmenys: valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai M. Š. ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriais prašė pripažinti negaliojančiais atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės priimtus individualius teisės taikymo aktus ir jų pagrindu sudarytus sandorius dėl ginčo žemės nuomos ir pardavimo, taikyti restituciją.

5M. Š. siekia natūra atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios dalis yra Kaune, Savanorių pr. 404C, tačiau dėl sudarytų ginčo sandorių, motyvuojant tuo, kad ši žemė užimta, jos neatkurtos.

6Byloje nustatytos šios aplinkybės:

7Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu atkurtos nuosavybės teisės į 7,3180 ha žemės sklypo dalį – 0,4431 ha, grąžinant natūra 0,2792 ha ir 0,1639 ha žemės sklypus, nurodant, kad nuosavybės teisės į 6,1205 ha žemės bus atkurtos vėliau.

8Kauno miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 27 d. potvarkiu Nr. 1238-v nutarė bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Multiimpex“ išnuomoti 3800 kv. m sklypą administraciniam-komerciniam pastatui statyti vietoje šiai bendrovei anksčiau išnuomoto kito žemės sklypo, grąžinto savininkams.

91995 m. spalio 5 d. buvo sudaryta valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr.19/95-1781, pagal kurią UAB „Multiimpex" išnuomotas 3800 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Kaune, Savanorių pr. 404c, ūkinių ir komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai.

101999 metais bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei „Multiimpex“ buvo išduotas prekybinio administracinio pastato statybos Savanorių pr. 404c projektavimo sąlygų sąvadas, parengti šio pastato architektūriniai sprendimai.

111999 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 621 Kauno miesto valdyba patvirtino, be kitų, ir Biruliškių rajono vakarinės dalies, į kurią patenka ir žemės sklypas, esantis Kaune, Savanorių pr. 404c, detalųjį planą.

121999 m. gruodžio 23 d. išduotas leidimas UAB „Multiimpex“ vykdyti statybos darbus - statyti Kaune, Savanorių pr. 404c, prekybinį administracinį pastatą. 2000 m. gegužės 14 d. šis leidimas remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi perregistruotas UAB „Eiginta“.

13Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyrius 1999 m. gruodžio 27 d. išdavė pažymą Nr. 509-6-99, kurioje nurodė, kad statyba vykdoma pagal projektą ir statybos leidimą, be esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto, statinio perimetru (išskyrus statinio plotį - 23,85 m nuo Savanorių pr.) pakloti pamatai apie 1,0 (mato vienetas nenurodytas) virš esamo žemės paviršiaus. Šios pažymos pagrindu nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 28 d. įregistruotas nebaigtas statyti prekybinis-administracinis pastatas (baigtumo procentas – 4 proc.) adresu: Savanorių pr. 404c, Kaunas, priklausantis UAB „Multiimpex" nuosavybės teise.

141999 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta sutartis, kuria UAB „Multiimpex“ pardavė UAB „Eiginta" prekybinį-administracinį pastatą (nebaigtą statyti, baigtumas 4 proc.), esantį Kaune, Savanorių pr. 404c, už 235 600 Lt. Nekilnojamojo turto registre 2000 m. sausio 5 d. šio pastato savininku nurodyta UAB „Eiginta“.

152000 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracija priėmė įsakymą Nr. 02-01-2998, kuriuo įsakė išnuomoti UAB „Eiginta“ prie nuosavybės teise priklausančio statinio Kaune, Savanorių pr. 404c, 3800 kv. m naudojamą žemės sklypą.

162000 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Eiginta“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuria šiam atsakovui komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui 99 metams buvo išnuomotas 3800 kv. m žemės sklypas Nr. 1901/0063, esantis Savanorių pr. 404c, Kaune.

172001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1475 Kauno miesto savivaldybės valdyba patvirtino 4550 kv. m žemės sklypo Savanorių pr. 404c detalųjį planą ir nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – teritorijos prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti. Prieš šio plano patvirtinimą jis buvo nustatyta tvarka suderintas bei patikrintas.

18Kauno apskrities viršininkas 2002 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4356 “Dėl leidimo UAB „Eiginta” įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Kaune” išdavė leidimą UAB „Eiginta“ įsigyti nuosavybėn 0,455 ha žemės sklypo Savanorių pr. 404c ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo dalį - 0,075 ha.

19Kauno apskrities viršininkas 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 02-01-5175 nutarė parduoti UAB „Eiginta” 4550 kv. m žemės sklypo Kaune, Savanorių pr. 404c, dalį – 750 kv. m.

202002 m. spalio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Eiginta“ už 31 464 Lt įsigijo nuosavybėn 750 kv. m dalį sklypo, esančio Kaune, Savanorių pr. 404c, kurio bendras plotas 4550 kv. m.

212008 m. rugsėjo 16 d. teismo paskirtos statybos ekspertizės akte ekspertai nurodė, kad žemės sklype Savanorių pr. 404c, Kaune, esantys surenkami betoniniai pamatų blokai neatitinka statinio pamatams keliamų reikalavimų ir 1998 m. parengto projekto, statyba ant tokių pamatų blokų negalima, todėl 1999 m. pradėtą statybą Kaune, Savanorių pr. 404c, nebuvo pagrindo įvertinti kaip nebaigto statyti pastato, sumontuotus ant žemės paviršiaus betoninius blokus būtina išmontuoti.

22Ieškovo M. Š. nuomone, atsakovų priimti įsakymai, sprendimas bei sudarytos sutartys yra neteisėti, nes pažeidžia jo teises. UAB „Multiimpex“ 1999 m. gruodžio 29 d. išduotas statybos leidimas, kurio galiojimo laikas buvo nurodytas iki 2004 m. gruodžio 23 d., tačiau įmonė statybos laiku nepradėjo ir nebaigė, bet ant augalinio dirvožemio sluoksnio išdėliojo vieną eilę pamatų blokų (ir tik iš trijų pusių), nesujungiant šių tarpusavyje. Kauno apskrities viršininko administracijos padalinys - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 1999 m. gruodžio 27 d. išdavė neteisėtą pažymą Nr. 509-6-99, kurioje nurodyta, kad statinio perimetru yra pakloti pamatai ir pateikė išvadą, kad statyba vykdoma be esminių nukrypimų nuo patvirtinto projekto. Pažymos Nr. 509-6-99 turinys neatitinka tikrovės, nes sudėti blokai neatitinka norminių aktų pamatams keliamų reikalavimų, todėl pagal 1999 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį tariamai parduoto 4 proc. baigtumo prekybinio-administracinio pastato faktiškai nebuvo ir net dabar nėra. Šiuos blokus kaip pamatus įregistravo VĮ Registrų centro Kauno filialas, nurodant, kad statybos baigtumas yra 4 proc. Blokų, neteisėtai įvardytų statiniu, pirkimo - pardavimo sutartis buvo pagrindas neteisėtai žemės sklypo nuomai, vėliau ir pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti. Statybos leidimo galiojimo laikas - penkeri metai, t. y. iki 2004 m. gruodžio 23 d. Leidime nurodyta, kad, nepradėjus statybos darbų per dvejus metus, šis netenka galios. Darbai iki šiol nepradėti, nors leidimas vėliau perregistruotas kito atsakovo, t. y. UAB „Eiginta“, vardu pagal šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir šis atsakovas nustatytu terminu statybos darbų nepradėjo.

23Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ieškinyje, be M. Š. išvardytų argumentų, nurodė, kad UAB „Eiginta“ įsigijo ne statinį, o statybinius blokus, kurių rinkos vertė 3385 Lt, už beveik 70 kartų didesnę sumą (235 600 Lt), todėl akivaizdu, kad buvo siekiama ne įsigyti statinį, o pagal galiojančius teisės aktus gauti teisę naudotis žemės sklypu, kuriame yra statinys. Taigi ši pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris ir pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus 1999 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir panaikinus statinio teisinę registraciją, UAB „Eiginta“ netenka teisės nuomotis 3800 kv. m valstybinės žemės sklypu. Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4356 išduotas leidimas UAB „Eiginta“ įsigyti nuosavybėn 0,455 ha žemės sklypo Savanorių pr. 404c ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo dalį (0,075 ha) neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra neteisėtas ir, vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 4 dalimi, 1.138 straipsnio 7 punktu, turi būti pripažintas negaliojančiu. Niekinio ir negaliojančio leidimo pagrindu sudarytas ir prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris taip pat yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis).

24II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

25Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinius atmetė ir nurodė, kad pripažinti negaliojančia 1999 m. spalio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartį nėra pagrindo, nes sutarties sudarymo metu galiojo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos patvirtinimo“. Tvarkos 8.1.5 punkte leista ne aukciono tvarka išnuomoti žemę juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie nustatyta tvarka buvo išsinuomoję žemės sklypus komercinei-ūkinei veiklai, bet buvo priversti nutraukti tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus dėl vėliau nustatytų priežasčių, ribojančių ar draudžiančių žemės sklypų panaudojimą šiai veiklai. Teismas nepagrįstais pripažino ieškinių argumentus, kad atliekant statinio kadastrinius matavimus ir pastato registraciją buvo nesilaikyta įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Aplinkos ministras 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtino Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką, tačiau joje nustatyta statinių kadastro matavimų duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarka taikoma tik nuo 2000 m. sausio 1 d. Kadangi statinio Kaune, Savanorių pr. 404c, kadastro duomenys nustatyti 1999 m. gruodžio 27 d., t. y. iki 2000 m. sausio 1 d., nurodyta metodika vadovautis nebuvo galima. Teismas nepagrįstais laikė ieškinių motyvus, kad įregistruotas nebaigtas statyti prekybinis-administracinis pastatas negali būti laikomas statiniu, nes neatitinka statinio sąvokos, kuri pateikiama Statybos įstatymo 2 straipsnyje. Statinį pagal išduotą leidimą buvo pradėta statyti, t. y. pradėti montuoti pamatai. Kai atlikti pirmieji statinio statybos darbai, statyba laikoma pradėta. Tai reglamentuoja aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos 6 punktas. Dėl to esant pradėtai, bet nebaigtai statybai, teismo vertinimu, galėjo būti išduota pažyma apie vykdomą statybą, o jos pagrindu įregistruotas nebaigtas statyti prekybinis-administracinis pastatas. Teismas, remdamasis CPK 218 straipsnio nuostata, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, iš dalies nesutiko su byloje paskirtos statinio ekspertizės išvadomis, kad „1999 metais pradėtą statybą Kaune, Savanorių pr. 404c, nebuvo pagrindo įvertinti nebaigtu statyti pastatu, nes sumontuotus ant žemės paviršiaus betoninius blokus būtina išmontuoti, nes jie atlikti neturint tinkamai paruošto pamatų projekto“. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto 4 dalyje „Tyrimas“ ekspertai konstatavo, kad pamatų blokai yra sumontuoti, montuojant betoninius blokus po jais papiltas smėlio sluoksnis, todėl vertino, kad imtasi priemonių, jog jie būtų tvirtai sujungti su žeme, tačiau pamatų montavimo darbai atlikti ne visai tinkamai, tačiau pamatai pradėti montuoti, t. y. statyba buvo pradėta. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nenustačius pagrindų, dėl ko būtų galima panaikinti šio nebaigto statyti pastato 1999 m. gruodžio 27 d. atliktą teisinę registraciją UAB „Multiimpex“ vardu, negalima pripažinti, kad 1999 m. gruodžio 29 d. nebuvo sandorio objekto. Teismas taip pat nurodė, kad iš Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 14 d. įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 19/2000-0457 matyti, jog atsakovui UAB „Eiginta“ 3800 kv. m naudojamas žemės sklypas Kaune, Savanorių pr. 404c, buvo išnuomotas prie jam priklausančio statinio. Teismas nelaikė, kad parduodant 750 kv. m žemės sklypą UAB „Eiginta“ buvo pažeistos ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ tuo metu galiojusios redakcijos 2.15 punkte nustatytos sąlygos, nes šioje žemėje nebuvo galima suformuoti atskiro sklypo, žemė buvo įsiterpusi tarp kitų sklypų, planuojamo privažiavimo kelio. Teismo manymu, ieškovo M. Š. teisės byloje ginčijamais sandoriais ir aktais nebuvo pažeistos, nes jis 2003 m. kovo 28 d. raštu nurodė, kad pageidauja jog nuosavybės teisės būtų atkurtos ir dalis žemės būtų grąžinta natūra, perduodant lygiavertį žemės, miško, vandens plotą, o kita dalis – atlyginta vertybiniais popieriais.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinius patenkinti:

27Pripažinti negaliojančia 1995 m. spalio 5 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. 19/95-1781, pagal kurią Kauno apskrities valdytojo administracija UAB „Multiimpex“ išnuomojo 3800 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį Kaune, Savanorių pr. 404c.

28Pripažinti negaliojančia valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 1999 m. gruodžio 27 d. pažymą Nr. 509-6-99.

29Panaikinti 1999 m. gruodžio 27 d. atliktą pastato, unikalus Nr. 1999-9008-3013, esančio Savanorių pr.404c, Kaune, teisinę registraciją UAB „Multiimpex“ vardu.

30Pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 29 d. sutartį, kuria bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Multiimpex“ pardavė UAB „Eiginta“ prekybinį-administracinį pastatą, esantį Kaune, Savanorių pr. 404c, taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Multiimpex“ grąžinti UAB „Eiginta“ 235 600 Lt.

31Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 02-01-2998, kuriuo įsakyta išnuomoti UAB „Eiginta“ prie nuosavybės teise priklausančio statinio Kaune, Savanorių pr. 404c, 3800 kv. m naudojamą žemės sklypą.

32Pripažinti negaliojančia 2000 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės 3800 kv. m sklypo nuomos sutartį Nr. 19/2000-0497, sudarytą Kauno apskrities viršininko administracijos ir UAB „Eiginta“, kuria UAB „Eiginta“ komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai bei eksploatavimui buvo išnuomotas 99 metams 3800 kv. m žemės sklypas Nr. 1901/0063, esantis Savanorių pr. 404c, Kaune.

33Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 1475, kuriuo buvo patvirtintas 4550 kv. m žemės sklypo Kaune, Savanorių pr. 404c, detalusis planas.

34Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 02-01-4356, kuriuo išduotas leidimas UAB „Eiginta“ įsigyti nuosavybėn 0,455 ha žemės sklypo Kaune, Savanorių pr. 404c ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo dalį - 0,075 ha.

35Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. leidimą Nr. 82, UAB „Eiginta“ įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

36Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš valstybės UAB „Eiginta“ įsigijo nuosavybėn 750 kv. m sklypą, esantį Kaune, Savanorių pr. 404c ir taikyti restituciją - įpareigoti UAB „Eiginta“ grąžinti žemės sklypą valstybei, iš valstybės priteisiant UAB „Eiginta“ 37 640,16 Lt.

37Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. 02-01-5175 „Dėl valstybinės žemės sklypo Savanorių pr. 404 c, Kaune, pardavimo“.

38Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nurodė, kad Žemės nuomos įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išnuomojama aukcione, jeigu ji neužstatyta būsimam nuomininkui priklausančiais statiniais arba neužstatyta kitiems asmenims priklausančiais statiniais, kurie neišnuomojami kartu su šia žeme, ir nenumatyta šią žemę priskirti pagal teritorinio planavimo dokumentus formuojamai būsimojo nuomininko žemėnaudai. Šių nuostatų įgyvendinimą nustatė Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka. Šios tvarkos 8.1 punkte nurodyti atvejai, kada žemės sklypas gali būti išnuomojamas ne aukciono tvarka. Nė viename iš punktų nenurodyta, kad žemės sklypas gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka juridiniam asmeniui administraciniam-komerciniam pastatui statyti. Teisėjų kolegija sprendė, kad 3800 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis Kaune, Savanorių pr. 404c, galėjo būti išnuomotas tik aukciono tvarka, todėl 1995 m. spalio 5 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr. 19/95-1781, pagal kurią UAB „Multiimpex“ išnuomotas šis žemės sklypas, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

39Ginčo statinio įregistravimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Byloje nustačius, kad pamatų blokai nebuvo sujungti tvirtai su žeme, o tik sudėti sklype „U“ raidės forma, teismas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 1999 m. gruodžio 27 d. pažymą Nr. 509-6-99 pripažino negaliojančia, nes ši išduota neįvertinus tikrosios pamatų būklės ir pažeidžiant Statybos įstatymo normas. Teismas panaikino ir šios pažymos pagrindu 1999 m. gruodžio 28 d. atliktą ginčo pastato teisinę registraciją UAB „Multiimpex“ vardu. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pamatai nebuvo pastatyti, pamatų blokų negalima laikyti nekilnojamojo daikto 1999 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Multiimpex“ pardavė UAB „Eiginta“ prekybinį-administracinį pastatą, esantį Kaune, Savanorių pr. 404 c ir taikyti restituciją - įpareigoti UAB „Multiimpex“ grąžinti UAB „Eiginta“ 235 600 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju UAB „Eiginta“ negalima laikyti sąžininga turto įgijėja, nes ji, pirkdama ginčo sklype net ne pagal projektą sudėtus pamatų blokus kaip statinį, nesielgė pakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir veikė savo rizika. Atsakovas nurodė, kad statinį pirko, turėdamas tikslą ateityje statyti statinį, todėl, kolegijos nuomone, jam turėjo būti žinoma, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jeigu joje stovi nuosavybės teise priklausantys statiniai. Konstatavusi, jog UAB „Eiginta“ neturėjo jokio statinio ginčo sklype, teisėjų kolegija pripažino negaliojančiais Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 02-01-2998 dėl 3800 kv. m naudojamo prie statinio Kaune, Savanorių pr. 404c, žemės sklypo išnuomojimo bendrovei „Eiginta“ ir 2000 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės 3800 kv. m sklypo nuomos sutartį su UAB „Eiginta“, nes, remiantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 28 ir 29 punktais, galima buvo išnuomoti tik tuos valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), kurie užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius).

40Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė, kad 750 kv. m naujas kitos paskirties laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 750 kv. m ploto žemės sklypas negalėjo būti prijungtas prie 3800 kv. m žemės sklypo, esančio Savanorių pr. 404c, todėl 2001 m. spalio 30 d. Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 1475, kuriuo buvo patvirtintas 4550 kv. m žemės sklypo Kaune, Savanorių pr. 404c, detalusis planas, pripažino negaliojančiu. Nurodytas 750 kv. m žemės sklypas buvo suformuotas buvusioje E. Š. žemėje. Į šį sklypą nuosavybės teises pageidavo atkurti pretendentas M. Š.. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4356 išduotas leidimas UAB „Eiginta“ įsigyti nuosavybėn 0,445 ha žemės sklypą neatitiko 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kad žemės, į kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalo būti atstatytos Lietuvos Respublikos piliečio nuosavybės teisės, kol jos nėra atstatytos, ją valdantis subjektas negali parduoti. Dėl to šis leidimas ir Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. 02-01-5175 „Dėl valstybinės žemės sklypo Savanorių pr. 404 c, Kaune, pardavimo“ pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymų normoms. Taip pat pripažinta negaliojančia nurodyto leidimo pagrindu sudaryta 2002 m. spalio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Eiginta“ įsigijo nuosavybėn 750 kv. m sklypą, taikant restituciją - įpareigojant UAB „Eiginta“ grąžinti žemės sklypą valstybei, o iš valstybės priteisiant UAB „Eiginta“ 37 640,16 Lt.

41III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

42Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eiginta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

431. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip ar įstatymas nepreziumuoja nesąžiningumo. Pagal CK 4.26 straipsnio 4 dalį daikto valdymas laikomas nesąžiningu, jei daiktą valdantis asmuo žinojo ar privalėjo žinoti, kad jis neturi teisių tapti daikto valdytoju arba kitas asmuo turi daugiau teisių į tą daiktą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nemotyvavo išvados, kad kasatorius nesąžiningas. Sutarties sudarymo metu ginčo statinio pardavėjas pateikė pažymą, patvirtinančią, kad statinys statomas nenukrypstant nuo projekto, o tuo metu galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius turėjo žinoti, jog statinys neatitinka projekto, prieštarauja įrodymams. Lietuvos apeliacinis teismas, negindamas sąžiningo įgijėjo, sprendžiant restitucijos klausimą, pažeidė CK 6.153 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos.

442. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jei dėl jos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Kasatoriaus padėtis taikant restituciją pablogėja, nes UAB „Multiimpex“ yra bankrutavęs asmuo, todėl pinigų grąžinimas kasatoriui pripažinus negaliojančia jų sudarytą sutartį yra neįmanomas. Taip pat, pripažinus negaliojančia žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, nesąžiningai pagerėja valstybės padėtis.

453. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas juridiniam asmeniui ne tik tuo atveju, kai šiame sklype yra tam asmeniui priklausantys statiniai, bet ir kitais atvejais. Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.5 punkte įtvirtinta galimybė ne aukciono tvarka išnuomoti žemę juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie nustatyta tvarka buvo išsinuomoję žemės sklypus komercinei-ūkinei veiklai, bet buvo priversti nutraukti tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus dėl vėliau nustatytų priežasčių, ribojančių ar draudžiančių žemės sklypų panaudojimą šiai veiklai. Tokia pat nuostata buvo ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.5 punkte. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių teisės normų taikymo nepasisakė. Iš Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 27 d. potvarkio Nr. 1238-v matyti, kad 3800 kv. m. žemės sklypą Kaune, Savanorių pr., buvo nutarta išnuomoti administraciniam-komerciniam pastatui statyti vietoje kito anksčiau išnuomoto sklypo Kauno mieste, Pramonės prospekte. Šis grąžintas buvusiems savininkams. UAB „Multiimpex“ tyrė rinkos poreikius, sprendė, kokių parametrų pastatą statyti.

464. Lietuvos apeliacinis teismas, padarydamas išvadą, kad statinys, esantis Kaune, Savanorių pr. 404c, įregistruojant jį nekilnojamojo turto registre, neatitiko statinio sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 straipsnyje, netinkamai aiškino šį įstatymą ir jį detalizuojančius teisės aktus. Statybos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2000 m. rugsėjo 15 d., nenustatė nebaigto statyti statinio sąvokos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintos Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkos (Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999) 6 punkte nurodyta, kad statyba yra pradėta, kai atlikti pirmieji statinio statybos (pamatų duobės kasimo, pamatų montavimo ar pan.) darbai. Nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Teisės aktuose nesant nebaigto statyti statinio ir nebaigtos statybos teisinio reglamentavimo, nebaigta statyba turėjo būti laikomas bet koks statybinis įdirbis, rodantis, kad statyba yra pradėta. Ginčo statinio teisinės registracijos metu galiojo Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kurių 46 punkte nustatyta, kad teisiškai neregistruojami laikini arba savavališkai pastatyti statiniai, nebaigti statyti statiniai (jeigu jie nėra nustatyta tvarka inventorizuoti). Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtino Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką, kurios 3.6 punkte nustatyta, kad nebaigti statyti pastatai matuojami, jei atlikti požeminių ar antžeminių aukštų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai. Šioje metodikoje nebuvo nustatyta inventorizaciją atliekančių asmenų pareigos tikrinti inventorizuojamų konstrukcijų atitiktį projektui, taip pat jų sumontavimo kokybę. Tinkamai aiškindamas išvardytų teisės aktų nuostatas apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad pradėtus statyti pamatus buvo galima inventorizuoti ir registruoti.

475. Tai, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas buvusioje E. Š. žemėje, teisinės reikšmės iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5,12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo neturėjo, nes Kaune natūra buvo galima atkurti nuosavybės teises į ne daugiau kaip 0,2 ha ir šia įstatymo nuostata E. Š. įpėdiniai buvo pasinaudoję. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 750 kv. m ploto žemės sklypo dalis kasatoriui negalėjo būti parduota, kad pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ tuo metu galiojusios redakcijos 2.15 punkto nuostatos.

48Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

49Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas M. Š. prašo skundą atmesti. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

501. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis byloje esančia statinio ekspertizės išvada, nustatęs, kad ginčo žemės sklype esantys blokai neatitinka projekto, yra neįgilinti, nesujungti, neįrengti per visą statinio perimetrą, atsižvelgdamas į Statybos įstatyme įtvirtintą statinio sąvoką, Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos nuostatas, pagrįstai sprendė, kad šie blokai negali būti vertinami kaip nebaigtas statyti pastatas, registruotinas nekilnojamojo turto registre.

512. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šioje byloje taikytinas Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.5 punktas, kuriame nuostata, kad žemė išnuomojama ne aukciono tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie nustatyta tvarka buvo išsinuomoję žemės sklypus komercinei-ūkinei veiklai, bet buvo priversti nutraukti tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus dėl vėliau nustatytų priežasčių, ribojančių ar draudžiančių žemės sklypų panaudojimą šiai veiklai. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Multiimpex“ buvo priversta nutraukti tyrimo, projektavimo ir statybos darbus anksčiau suteiktame sklype.

523. Kasatorius nepagristai ginasi savininko teisių apsaugos institutu. Šioje byloje taikytina kasacinio teismo praktika, pagal kurią laikomasi nuostatos, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt., byla Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. A. D., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-340/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė, UAB „Sabonio klubas ir partneriai, bylos Nr. 3K-3-143/2010). Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu, ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta.

53Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, prašo skundą atmesti. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

541. Sandorio šalis turi būti sąžininga, atidi ir rūpestinga. Kasatorius savo rizika sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, kurio objektas - statinys, realiai už 235 600 Lt įsigydamas daug mažesnės – 3385 Lt – vertės blokus. Kasatorius negali būti pripažintas turto, kurio nėra, sąžiningu įgijėju. Sudarant nurodytą sandorį, pirkėjui turėjo būti žinoma, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono tvarka tik tuo atveju, jei joje yra nuosavybės teise priklausantys statiniai. Kasatorius neturėjo projekto, nesiruošė statyti jokio statinio, nepradėjo statybos per dvejus metus ir pastato nepastatė per statybos leidime nustatytą terminą. Šios aplinkybės paneigia kasatoriaus sąžiningumą ir atskleidžia tikruosius ketinimus sudarant sandorį – įgyti teisę lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti arba nusipirkti valstybinės žemės sklypą. Argumentai, kad įsigytas turtas buvo teisiškai įregistruotas nekilnojamo turto registre, nepaneigia kasatoriaus nesąžiningumo. Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, taikoma restitucija. Pagal įstatymą šiuo atveju nereikia nustatinėti ir vertinti šalies sąžiningumo. Faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama teisė netaikyti restitucijos, turi būti išimtinė ir tinkamai argumentuota. Tokios padėties byloje nekonstatuota. 750 kv. m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio šalys buvo Kauno apskrities viršininko administracija ir UAB „Eiginta“, t. y. ši bendrovė nebuvo trečiasis asmuo CK 6.153 straipsnio prasme, todėl jai ši norma neturėjo būti taikoma.

552. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Statinio sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnyje, o 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinys privalo būti patvarus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad naujai sukurtas nekilnojamasis turtas registruojamas tik tada, kai jis Vyriausybės nustatyta tvarka inventorizuotas. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. 34 patvirtintos Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos II skyriuje nebaigtu statyti statinys laikomas tada, kai pastatyti pamatai, sienos, yra perdenginys. Kasaciniame skunde nepagrįstai tapatinamos sąvokos „statinys“ ir „statybos darbai“. Tai, kad buvo pradėti (ar ketinama pradėti) statybos darbai atvežant blokus į sklypą, nesuponuoja pagrindo konstatuoti statinio, kaip nekilnojamojo turto objekto, egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 1999 m. gruodžio 27 d. pažymą Nr. 509-6-99 ir panaikino jos pagrindu 1999 m. gruodžio 27 d. atliktą statinio teisinę registraciją.

563. Parduodant 750 kv. m žemės sklypą kasatoriui buvo pažeistos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ tuo metu galiojusios redakcijos 2.15 punkto nuostatos, nes šis sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privačių ar išnuomotų žemės sklypų.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

59Dėl sąžiningumo sampratos ir kasatoriaus veiksmų taikant šį elgesio matą vertinimo

60Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo - jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas ginčo teisiniuose santykiuose.

61CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

62Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorio dalykas atitinka įprastai tokios rūšies nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus faktiniu ir teisiniu požiūriu. Vadovaujantis Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. I-1240 redakcija) 2 straipsniu, statinys - pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Byloje nustatyta, kad pamatų blokai nebuvo sujungti tvirtai su žeme, tik sudėti sklype „U“ raidės forma, t. y. pamatai nepastatyti, o pamatų blokai kaip statybos gaminiai nėra nekilnojamieji daiktai ir negalėjo būti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (CK 4.2 straipsnio 1, 2 dalys, 6.329 straipsnio 1 dalies, 6.396 straipsnis), todėl kasatoriaus elgesys, įsigyjant ant ginčo sklypo sudėtus pamatų blokus kaip statinį – nekilnojamąjį daiktą, neatitiko rūpestingumo, atidumo ir apdairumo imperatyvų, taikytinų sandorio šalims, reikalavimų. Sudarytas sandoris yra didelės vertės. Sudarydamas tokį sandorį sąžiningas įgijėjas paprastai imasi įprastų apdairumo priemonių, kad įsitikintų, ar nėra aplinkybių, kurios gali būti kliūtis sandoriui galioti. Kasatorius yra juridinis asmuo, turintis galimybę pasitelkti savo darbuotojus ar kitus kvalifikuotus specialistus, galinčius įvertinti visus sudaromo sandorio aspektus. To nepadaręs, neįsitikinęs, ar perkamas daiktas atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą daiktą, kasatorius neįgijo pakankamo pagrindo, kad būtų užtikrintas, jog sudarytas sandoris atitinka įstatymo reikalavimus, taigi neįgijo ir teisėtų lūkesčių, kad sandoris nebus pripažintas negaliojančiu. Tokiu nerūpestingumu kasatorius ne tik neužtikrino savo interesų apsaugos, bet ir sukūrė prielaidas pamatų blokus kaip statinį pardavusiai UAB „Multiimpex“ nesąžiningai praturtėti. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai kasatoriaus nepripažino sąžiningu įgijėju.

63Dėl restitucijos natūra imperatyvaus taikymo pripažinus neteisėtais, todėl negaliojančiais, sandorius dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo

64CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jei dėl jos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

65Kasatorius nurodo, kad jo padėtis dėl restitucijos natūra pablogėja, nes UAB „Multiimpex“ yra bankrutavęs asmuo, todėl pinigų grąžinimas kasatoriui pripažinus negaliojančia jų sudarytą sutartį yra neįmanomas; tuo tarpu valstybės padėtis, pripažinus negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nesąžiningai pagerėja.

66Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta:

67„Nuosavybė neliečiama.

68Nuosavybės teises saugo įstatymai.

69Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

70Šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu.

71Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 5 straipsniu, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Žemės reformos įstatymo 6 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Byloje nustačius, kad ginčo žemės sklype statinių nebuvo, o viešojo administravimo subjektų priimti teisės taikymo aktai, kurių pagrindu valstybei priklausiusi žemė buvo perleista privačion nuosavybėn, taip pat sandoriai dėl šios žemės neteisėti, naikintini ir pripažintini negaliojančiais, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad žemės nuosavybės teisiniai santykiai pakito be teisėto pagrindo. Žemės grąžinimas valstybei taikomos restitucijos pagrindu šioje teisinėje situacijoje įgyja imperatyvų pobūdį ir eliminuoja bet kokių kitų restitucijos būdų taikymą dėl dviejų teisinių argumentų: pirma, tai neatitiktų nė vieno Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nustatyto žemės įsigijimo nuosavybėn būdo, taikytino vykdant žemės reformą, ir, antra, kartu be teisėto pagrindo suvaržytų pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teises – atkurti teisę į žemę natūra. Nagrinėjamame kontekste primintina Konstitucinio Teismo argumentacija, išdėstyta 2001 m. balandžio 2 d. nutarime, kad žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra išimtinai turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Visuomenės poreikį apibrėžiantys pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Byloje pripažinus, kad ginčo žemėje nėra pastatų, konstatuotinas ir visuomenės poreikio, nustatyto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip pagrindo, paneigiančio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra, nebuvimas.

72Pateikti argumentai suponuoja žemės grąžinimo valstybei restitucijos pagrindu imperatyvą, užtikrinantį valstybinės žemės, kaip socialinės vertybės, nuosavybės santykių pasikeitimus tik ir išimtinai įstatyme nustatytais pagrindais bei nuosavybės teisių apsaugos garantijas piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese.

73Taigi kasatoriaus argumentai, kad keistinas restitucijos būdas, yra nepagrįsti ir atmestini.

74Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos be aukciono, galiojimo

75

76Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 1995 m. spalio 5 d. sutartis dėl 3800 kv. m valstybinės žemės nuomos įmonei „Multiimpex“, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 27 d. potvarkiu Nr. 1238-v nusprendė UAB „Multiimpex“ išnuomoti 3800 kv. m žemės sklypą administraciniam-komerciniam pastatui statyti vietoje kito anksčiau išnuomoto sklypo Kaune, Pramonės prospekte, kuris grąžintas buvusiems savininkams. Potvarkyje nurodytas pagrindas išnuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka atitinka tiek potvarkio priėmimo metu galiojusio Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.5 punkto, tiek 1995 m. spalio 5 d. nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.5 punkto nuostatas: ne aukciono tvarka žemė juridiniams ir fiziniams asmenims galėjo būti išnuomota, jei šie asmenys nustatyta tvarka buvo išsinuomoję žemės sklypus komercinei-ūkinei veiklai, bet buvo priversti nutraukti tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus dėl vėliau nustatytų priežasčių, ribojančių ar draudžiančių žemės sklypų panaudojimą šiai veiklai. Byloje nustatyta, kad UAB „Multiimpex“ 1992 m. spalio 20 d. buvo išnuomotas 2879 kv. m žemės sklypas, bet įmonė neteko galimybės jo panaudoti komercinei-ūkinei veiklai, nes šis buvo grąžintas savininkams. Fakto, buvo ar nebuvo UAB „Multiimpex“ pradėjusi tyrimo bei projektavimo ar statybos darbus šiame sklype, teismas nekonstatavo. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad 1995 m. spalio 5 d. sutartis neatitiko pirmiau nurodytų teisės normų nuostatų, nustatančių galimybę išnuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, ir prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Remiantis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria 1995 m. spalio 5 d. žemės nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas šią sutartį pripažinti negaliojančia atmestas.

77Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 1995 m. žemės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo klausimas, sprendžiant ginčą dėl kasatoriaus teisių šioje byloje, neaktualus, nes ši žemės nuomos sutartis ją sudariusių šalių susitarimu buvo nutraukta. Kasatorius neperėmė UAB „Multiimpex“ nuomininko teisių ir pareigų, nustatytų 1995 m. nuomos sutartyje, bet sudarė kitą sutartį, kurios sudarymui buvo reikšminga ne 1995 m. nuomos sutartis, bet statinio turėjimas pageidaujamame nuomoti žemės sklype. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog 3800 kv. m žemės sklypas UAB „Multiimpex“ buvo suteiktas apibrėžtam tikslui - administraciniam-komerciniam pastatui statyti. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį. Dėl to valstybė, sudarydama su ieškovu 99 m. laikotarpiui valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius, bet ir turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija byloje, bylos Nr. 3K-3-54/2008). Atsakovas UAB „Multiimpex“ per ketverių metų laikotarpį nepradėjo naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, bet inicijavo neegzistuojančio statinio įregistravimą nekilnojamojo turto registre, sudarė statinio pirkimo-pardavimo sandorį, taip sukurdamas prielaidas kitam subjektui lengvatinėmis sąlygomis nuomoti valstybinę žemę Kauno mieste, už tai neteisėtai gaudamas materialinės naudos. Byloje esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kurios atskleidžia, kad UAB „Multiimpex“ suteiktas sklypas nebebuvo reikalingas žemės nuomos sutartyje nurodytam tikslui, darytina išvada, kad šios sutarties nutraukimas atitinka ir viešąjį interesą. Susitarimas nutraukti šią sutartį byloje neginčijamas, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl 1995 m. žemės nuomos sutarties galiojimo.

78Dėl nebaigto statyti statinio sąvokos ir tokio statinio įregistravimo teisinio reglamentavimo

79Kasatorius, remdamasis tuo, kad ginčo statinio įregistravimo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje nebuvo įtvirtinta nebaigto statyti statinio sąvoka, teigia, kad nebaigtu statyti statiniu laikytini net pirmieji statinio statybos (pamatų duobės kasimo, pamatų montavimo ar pan.) darbai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos redakcijos įstatymo 2 straipsnyje pateikta statinio sąvoka apima nebaigto statinio požymius: statinys – visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Žodžiai „statoma, montuojama, tiesiama“ nurodo į statinio nebaigtumą. Taigi tiek baigtas, tiek nebaigtas statyti statinys turi atitikti bendruosius statinio požymius, įtvirtintus Statybos įstatymo 2 straipsnyje, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad statinys privalo būti patvarus. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Šiame įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą. Dėl to sprendžiant, ar registruotinas naujas nekilnojamojo turto objektas, turėjo būti taikomi bendrieji statinį apibrėžiantys teisiniai kriterijai. Pradėti bet kokie statybos darbai, pvz., blokų sudėjimas sklype, nėra pagrindas konstatuoti Statybos įstatyme apibrėžtus kriterijus atitinkančio statinio egzistavimą ir jį įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektą. Kasatorius taip pat teigia, kad aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintos Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos 3.6 punkte nustatyta, kad nebaigti statyti pastatai matuojami, jei atlikti požeminių ar antžeminių aukštų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai, o inventorizaciją atliekantiems asmenims nebuvo nustatyta pareiga tikrinti inventorizuojamų konstrukcijų atitiktį projektui, jų sumontavimo kokybę. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas būtent statybinių konstrukcijų sumontavimas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus suteikia šioms konstrukcijoms statinio statusą. Dėl to blokų tinkamo sumontavimo faktas turėjo būti tikrinamas ir konstatuotas prieš registruojant statinį nekilnojamojo turto registre.

80Dėl žemės sklypo įsigijimo sandorio prieštaravimo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniam reglamentavimui

81Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 750 kv. m ploto žemės sklypo dalis jam parduota neteisėtai, nurodydamas, kad pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakciją Kaune natūra buvo galima atkurti nuosavybės teises į ne daugiau kaip 0,2 ha ir šia įstatymo nuostata E. Š. įpėdiniai buvo pasinaudoję. Teisėjų kolegija šioje nutartyje minėjo, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nurodyta, jog žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra išimtinai turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Įstatymo nuostatos, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, netaikomos nuo šio nutarimo oficialaus paskelbimo momento (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). 750 kv. m ploto žemės sklypas kasatoriui buvo parduotas 2002 m. spalio 23 d., t. y. po nurodyto nutarimo paskelbimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo 750 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo kasatoriui neteisėtumą pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą draudimą parduoti žemę, į kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalo būti atstatytos Lietuvos Respublikos piliečio nuosavybės teisės, kol jos nėra atstatytos. Be to, pažymėtina, kad teisė įsigyti 750 kv. m ploto žemės sklypą kilo iš teisių į gretimą 3800 kv. m žemės sklypą. Konstatavus, kad šios teisės įgytos neteisėtai, darytina išvada, kad 750 kv. m ploto žemės sklypo įsigijimas taip pat neteisėtas.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas panaikinant jo dalį ir netenkinant ieškinio reikalavimo dėl 1995 m. spalio 5 d. žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nutarties motyvuose pažymėta, kad šio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas nėra reikšmingas byloje sprendžiant ginčą dėl teisių į žemės sklypą. Kiti byloje pareikšti ieškinio reikalavimai, lėmę kasatoriaus nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą pasibaigimą, buvo patenkinti, ši teismo sprendimo dalis nekeičiama. Dėl to paskirstant bylinėjimosi išlaidas šalių materialinėms teisėms įtakos neturinčio ieškinio reikalavimo netenkinimo negalima vertinti kaip sudarančio pagrindą pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis šiais argumentais kasatoriaus prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, iš jo priteistinas 168,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

85Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti: šio teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 1995 m. spalio 5 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr. 19/95-1781, pagal kurią Kauno apskrities valdytojo administracija bendrai Lietuvos - Vokietijos įmonei „Multiimpex“ išnuomojo 3800 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį Kaune, Savanorių pr. 404c, panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

86Priteisti iš UAB „Eiginta“, į. k. 133437510, valstybės naudai 168,81 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

87Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai M. Š. ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekiantis... 5. M. Š. siekia natūra atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios dalis yra... 6. Byloje nustatytos šios aplinkybės:... 7. Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu atkurtos... 8. Kauno miesto valdyba 1994 m. rugsėjo 27 d. potvarkiu Nr. 1238-v nutarė... 9. 1995 m. spalio 5 d. buvo sudaryta valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai... 10. 1999 metais bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei „Multiimpex“ buvo... 11. 1999 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 621 Kauno miesto valdyba patvirtino, be... 12. 1999 m. gruodžio 23 d. išduotas leidimas UAB „Multiimpex“ vykdyti... 13. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno... 14. 1999 m. gruodžio 29 d. buvo sudaryta sutartis, kuria UAB „Multiimpex“... 15. 2000 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities viršininko administracija priėmė... 16. 2000 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta Kauno apskrities viršininko... 17. 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1475 Kauno miesto savivaldybės valdyba... 18. Kauno apskrities viršininkas 2002 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 02-01-4356... 19. Kauno apskrities viršininkas 2002 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 02-01-5175... 20. 2002 m. spalio 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB... 21. 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo paskirtos statybos ekspertizės akte ekspertai... 22. Ieškovo M. Š. nuomone, atsakovų priimti įsakymai, sprendimas bei sudarytos... 23. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ieškinyje, be M. Š. išvardytų... 24. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 25. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinius atmetė ir... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 27. Pripažinti negaliojančia 1995 m. spalio 5 d. valstybinės žemės ne žemės... 28. Pripažinti negaliojančia valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 29. Panaikinti 1999 m. gruodžio 27 d. atliktą pastato, unikalus Nr.... 30. Pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 29 d. sutartį, kuria bendra... 31. Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m.... 32. Pripažinti negaliojančia 2000 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės 3800... 33. Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d.... 34. Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2002 m. liepos 24 d.... 35. Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 30... 36. Pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 23 d. valstybinės žemės... 37. Pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 24 d.... 38. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nurodė,... 39. Ginčo statinio įregistravimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2... 40. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatė, kad 750... 41. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 42. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Eiginta“ prašo panaikinti Lietuvos... 43. 1. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas... 44. 2. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali... 45. 3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybinės... 46. 4. Lietuvos apeliacinis teismas, padarydamas išvadą, kad statinys, esantis... 47. 5. Tai, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas buvusioje E. Š. žemėje,... 48. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pareiškė prisidėjimą prie kasacinio... 49. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas M. Š. prašo skundą atmesti.... 50. 1. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis byloje esančia statinio... 51. 2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šioje byloje taikytinas Vyriausybės... 52. 3. Kasatorius nepagristai ginasi savininko teisių apsaugos institutu. Šioje... 53. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis... 54. 1. Sandorio šalis turi būti sąžininga, atidi ir rūpestinga. Kasatorius... 55. 2. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad... 56. 3. Parduodant 750 kv. m žemės sklypą kasatoriui buvo pažeistos Vyriausybės... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 59. Dėl sąžiningumo sampratos ir kasatoriaus veiksmų taikant šį elgesio... 60. Sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas,... 61. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių... 62. Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis... 63. Dėl restitucijos natūra imperatyvaus taikymo pripažinus neteisėtais,... 64. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali... 65. Kasatorius nurodo, kad jo padėtis dėl restitucijos natūra pablogėja, nes... 66. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta:... 67. „Nuosavybė neliečiama.... 68. Nuosavybės teises saugo įstatymai.... 69. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės... 70. Šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo... 71. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 5 straipsniu, vykdant žemės... 72. Pateikti argumentai suponuoja žemės grąžinimo valstybei restitucijos... 73. Taigi kasatoriaus argumentai, kad keistinas restitucijos būdas, yra... 74. Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos be aukciono,... 75. ... 76. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 1995 m.... 77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 1995 m. žemės nuomos... 78. Dėl nebaigto statyti statinio sąvokos ir tokio statinio įregistravimo... 79. Kasatorius, remdamasis tuo, kad ginčo statinio įregistravimo metu... 80. Dėl žemės sklypo įsigijimo sandorio prieštaravimo nuosavybės teisių į... 81. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 750 kv. m... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 83. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeičiamas... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 86. Priteisti iš UAB „Eiginta“, į. k. 133437510, valstybės naudai 168,81 Lt... 87. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...