Byla 2-595/2014

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo finansų maklerių įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Stockholm Sparkassa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. pareiškimą atsakovui finansų maklerių įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Stockholm Sparkassa“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovui FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“. Nurodė, kad atsakovas iki šiol nesumoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimu priteisto 62 634,77 Lt darbo užmokesčio ir kt. išmokų; į ieškovės siųstus pranešimus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neatsako, todėl manytina, kad bendrovė yra nemoki. Priverstinis išieškojimas rezultatų nedavė ir bendrovė nesiima jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlė FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“.

6Teismas konstatavo, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų reikalavimus bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas nustatė, kad atsakovas daugiau kaip du metus nesumoka ieškovei teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. 2010 m. balanso duomenimis įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sudarė 4 334 308 Lt, per vienerius finansinius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendrovė turėjo už 751 071 Lt, o po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 3 504 873 Lt, nuostolių – už 723 248 Lt. Metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 m., 2012 m. Juridinių asmenų registrui atsakovas nepateikė. Teismas sprendė, jog bendrovė valdoma neatsakingai ir/ar šiuo metu nevykdo jokios veiklos, neketina vykdyti kreditorinių įsipareigojimų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą argumentuoja:

1. Apeliantas neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamos nemokumo sąvokos, kadangi pagal 2013 m. gruodžio 17 d. finansinės atskaitomybės dokumentus apelianto turtas sudarė 4 911 236 Lt, įsipareigojimai – 4 512 164,28 Lt iš jų pradelsti – 1 975 2530,16 Lt, be to debitoriniai reikalavimai sudarė 1 055 935,45 Lt. Taigi apeliantas negali būti pripažintas nemokiu.
2. Apeliantas neneigia skolos ieškovei, tačiau bendrovėje juntamos finansinės krizės pasekmės bei dėl valdymo kilę nesutarimai lėmė, kad skolos grąžinimas užtruko, kadangi finansų maklerio įmonės veikla buvo sustabdyta. Dėl šios priežasties VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai.
3. Apeliantas nuosavybės teise valdo 2 647 000 Lt vertės žemės sklypą, esantį Kalniškių k., Vilniaus r., kuris aktyviai pardavinėjamas, o iš gautų lėšų ketina atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi bei ieškove. Todėl klaidinga teismo išvada, jog atsakovas valdomas neatsakingai ir šiuo metu nevykdo jokios veiklos bei neketina vykdyti kreditorinių įsipareigojimų.

9Ieškovė atsiliepimu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą argumentuoja tuo, kad:

1. Vėlavimo išmokėti darbo užmokestį fakto atsakovas neginčija, todėl teismas pagrįstai nusprendė iškelti jam bankroto bylą, nustatęs kad įmonė neatsiskaito su darbuotojais, o ši aplinkybė yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas.
2. Apelianto argumentai dėl jo mokumo nepagrįsti. Apeliantas pripažįsta, kad per vienerius metus mokėtini pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 975 230,16 Lt. Tačiau nepagrįstai nurodo, kad turimo turto vertė sudaro 4 911 236 Lt. Nepateikti įrodymai, kad apeliantas turi realaus turto 1 208 300,85 Lt sumai. Nepateikti įrodymai apie debitorinių skolų realumą ir galimybes šias sumas atgauti, nes pvz., UAB „Jucca“ skola susidariusi nuo 1994 m., viešai prieinamais duomenimis įmonė veiklos nevykdo, todėl pateiktame balanse turimo turto vertė mažintina. Viešai skelbiamais duomenimis apeliantui priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2014 m. sudaro 32 200 Lt. Darytina išvada, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai viršija pusę realios apelianto turimo turto vertės, todėl jis yra nemokus.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

14Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas apeliantui bankroto bylą iškėlė konstatavęs abiejų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pagrindų – tiek nemokumą, tiek vėlavimą išmokėti ieškovei (darbuotojai) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, buvimą.

15Apeliantas neginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto įsiskolinimo ieškovei ir kitiems darbuotojams. Atskiruoju skundu įrodinėjama, kad teismas nepagrįstai nustatė apelianto nemokumą.

16Bylos duomenys liudija, kad bendra apelianto pradelsta skola darbuotojams (ne tik ieškovei) yra 104 326,84 Lt. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teisingai nurodo, kad įsiskolinimas darbuotojams įstatyme nurodomas kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis pagrindas turi būti vertinamas ne formaliai, o kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis: įmonės mokumu, vėlavimo atsiskaityti priežastimis, terminais, tolesnėmis finansinės būklės pasikeitimo perspektyvomis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2523/2013).

17Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, bankroto byla buvo iškelta taip pat nustačius ir atsakovo nemokumą, kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).

18Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau šiuo atveju būtina pažymėti ir tai, kad teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12 str., 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).

19Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą įmonės nemokumą, nepateikia pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti priešingą, nei nustatė teismas, išvadą.

20Pirmosios instancijos teismas, siekdamas gauti atsakovo finansinius duomenis, savo iniciatyva kreipėsi į Juridinių asmenų registrą. Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija, kad nėra pateikęs VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų už 2011 ir 2012 metus, nors tokia pareiga jam yra nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė teismui finansinių duomenų sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nors tokia pareiga jam įtvirtinta ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje. Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą atsakovo pateiktais 2010 m. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 4 334 308 Lt, iš jo ilgalaikis materialusis turtas – 2 000 347 Lt, finansinis turtas – 767 644 Lt, trumpalaikis – 1 566 297 Lt, per vienerius finansinius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų bendrovė turėjo už 751 071 Lt, o po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 3 504 873 Lt, nuostolių – už 723 248 Lt.

21Apelianto kartu su skundu pateikto 2013 m. gruodžio 17 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudaro 4 911 236 Lt, iš jo ilgalaikis materialus turtas – 2 647 347 Lt, finansinis turtas - 1 196 340 Lt, trumpalaikis turtas – 1 067 549 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 930 790 Lt. Tuo tarpu pagal apelianto nurodytus ir pateiktus įmonės kreditorių duomenis, įmonės pradelstų įsipareigojimų suma siekia 1 975 230 Lt. Jei formaliai remtis vien šiais apelianto pateiktais duomenimis, tai būtų galima sutikti, kad atsakovo būsena iš tiesų neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų. Rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja abejonės dėl to, ar balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo padėtį, kadangi negaunant pelno ir turint pradelstų skolinių įsipareigojimų, bendra įmonės turtinė padėtis, pagal balanso duomenimis, pagerėjo nuo 4 334 308 Lt 2010 m. iki 4 911 236 Lt 2013 m. Abejones dėl balanso duomenų teisingumo pagrindžia ir tai, kad balanse nurodytas 1 049 538 Lt, tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitoje - 41 100 Lt, nuostolis.

22Grįsdamas savo turtinę padėtį apeliantas nurodo, kad nuosavybės teise valdo 2 647 000 Lt vertės, kuri nustatyta 2010 m., žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0555-8296. Žemės sklypą apeliantas įsigijo 2010 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau 2010 m. balanse ilgalaikis materialusis turtas apskaitytas tik už 2 000 347 Lt. Teismui prieinamo Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypo vidutinė rinkos vertė 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo 56 300 Lt (CPK 179 str. 3 d.). Apelianto pateiktame 2013 m. gruodžio 17 d. balanse ilgalaikis materialusis turtas apskaitytas jau 2 647 347 Lt verte, turto pokytis niekuo nepaaiškintas. Esant tokiems skirtingiems duomenims, vertintina, kad apeliantas nepagrindė, jog nuosavybės teise turi 2 647 347 Lt vertės ilgalaikį materialųjį turtą. Nepagrįstas įrodymais ir apelianto teiginys dėl žemės sklypo aktyvaus pardavinėjimo. Be to, šį teiginį paneigia Nekilnojamojo turto registro duomenys, liudijantys, kad nuo 2011 m. spalio 21 d. žemės sklypui taikytas areštas – apribota disponavimo teisė. Taip pat, pažymėtina, kad žemės sklypui nustatyta hipoteka, todėl net ir realizavus šį sklypą, pirmiausiai būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

23Apelianto pateiktame balanse nurodytas finansinis bei trumpalaikis turtas nepagrįstas jokiais įrodymais.

24Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais dėl abejotinų galimybių atgauti debitorinius įsiskolinimus. Didžiausio debitoriaus UAB „Jucca“ skola atsakovui susidarė dar 1994 m. liepos 1 d. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie priemones, kuriomis vykdomas šios skolos išieškojimas. Preliminariai vertinant, yra praleistas senaties terminas šios skolos atgavimui (CK 1.125 str.). Fizinio asmens skola susidariusi dar 2011 m. rugsėjo 30 d., apeliantas nepateikė duomenų apie bandymą realizuoti reikalavimo teisę į šią skolininkę.

25Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta ir reali jo vertė. Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad reali atsakovo turtinė padėtis nėra pagrįsta pakankamais įrodymais ir neatitinka nurodytos balanse, todėl vertintina blogesne.

26Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl veiklos nevykdymo, nepateikia jokių šią išvadą paneigiančių duomenų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimas, kuriuo atmestas atsakovo skundas dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 2K-48 „Dėl FMĮ UAB Stockholm Sparkassa B kategorijos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimo“ panaikinimo, paliktas nepakeistas. Taigi apeliantas neteko licencijos verstis finansų maklerio veikla, į bylą nepateikti jokie duomenys apie šios veiklos atnaujinimą ar vykdomą kitą veiklą. Be to, viešai prieinamais Sodros duomenimis, nustatyta, kad įmonėje nėra apdraustųjų asmenų. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad teismo išvada dėl atsakovo veiklos nevykdymo yra teisinga.

27Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.