Byla e2A-1462-265/2016
Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities VPK

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities VPK.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 914,77 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyryje 2013-10-31 pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00326-13 ieškovui 2014-08-11 buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 178 str. 2 d. Ieškovas buvo įtariamas tuo, kad įsibraudamas į saugomą teritoriją 2014-08-11 nuo 6 val. iki 9.30 val., veikdamas bendrai su UAB „Duomenys neskelbtini“ brigadininku J. D., dirbdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vairuotoju, pagrobė AB „Duomenys neskelbtini“ priklausančias materialines vertybes – 2 vienetus 10-15 kg svorio metalo ruošinių, 9 vienetus metalinių detalių ir dvi 2,8 kg talpos skardines dažų, kurias išvežė krovininiu automobiliu „Renault Master“, valstybinis Nr. Duomenys neskelbtini, iš saugomos AB „Duomenys neskelbtini“ teritorijos, esančios Duomenys neskelbtini. Ieškovas apklausos metu su pareikštais įtarimais sutiko iš dalies, nurodė įvykio aplinkybes, dėl paimtų daiktų gailėjosi. Niekada neteistam, turinčiam darbą ir vienam šeimą išlaikančiam ieškovui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartimi, išnagrinėjus Klaipėdos apylinkės prokurorės K. P. pareiškimą, buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui. Kardomoji priemonė 2014-09-12 buvo panaikinta, paskiriant kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2015-06-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo ir kitų įtariamųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo neteisėta ir neproporcinga siekiamiems baudžiamojo proceso tikslams, nesant būtinumo pernelyg suvaržė ieškovo teises bei sąlygojo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Ieškovas neteisėtai suimtas išbuvo 31 dieną. Jis nebegalėjo dirbti, paaiškėjus suėmimo faktui, ieškovui 2015-09-04 buvo įteiktas 2014-08-20 direktoriaus nurodymas pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, t.y. dėl veikos, turinčios vagystės požymių. Pateikus pasiaiškinimą ieškovas buvo atleistas iš darbo UAB „Duomenys neskelbtini“ be įspėjimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235. str. 1 d. 7 p. Ieškovas 2014-09-17 įsidarbino gamybos darbuotoju „Duomenys neskelbtini“. Turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis suėmimo laikotarpiu ir dėl sumažėjusio atlyginimo įsidarbinus kitoje įmonėje negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai). Neturtinę žalą sudaro patirti dvasiniai išgyvenimai dėl suėmimo – negalėjimas pasirūpinti šeima, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, psichologiniai sutrikimai, bendravimo galimybių sumažėjimas, kiti nepatogumai, darbo netekimas, neigiamos aplinkinių reakcijos bei reputacijos pablogėjimas.
  3. Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu atlikti procesiniai veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartis, kuria A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, išsamiai motyvuota. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pateiktoje ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, buvo pakankami duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą veiką – kvalifikuotą vagystę, tai yra apysunkį nusikaltimą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Suėmimas paskirtas visais LR BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais: 1 p. bėgs (slėpsis), 2 p. trukdys procesui, 3 p. darys naujus nusikaltimus.
  3. Nurodė, kad abejonių gali kelti tik LR BK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realiu egzistavimu, nes įtariamasis anksčiau nebuvo teistas, sankcijoje už inkriminuojamą veiką be laisvės atėmimo numatytos dar trys alternatyvios bausmės, tačiau pažymėjo, kad įtarimai, jog ieškovas ir J. D. galimai anksčiau buvo įvykdę ne vieną analogišką inkriminuojamai vagystę iš saugomos teritorijos, sąlygojo pagrįstą išvadą, kad įtariamasis, nepaisant to, kad anksčiau neteistas, yra linkęs nusikalsti. Kadangi ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti, ne visi įtariamieji nustatyti ir apklausti, teismas konstatavo, jog pagrįstai buvo manoma, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali su jais susisiekti, pats ar per kitus asmenis paslėpti nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, bei tokiu būdu trukdyti procesui.
  4. Teismas pažymėjo, jog suėmimas buvo paskirtas neilgam terminui – 1 mėnesiui, įtariamasis iš suėmimo paleistas likus vienai dienai iki suėmimo termino pabaigos. Duomenų, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą, būtų buvusi pažeista šios kardomosios priemonės skyrimo tvarka, teismas nenustatė.
  5. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei suimtas įtariamasis, nei privatus gynėjas nutarties dėl suėmimo neskundė. Nėra įsiteisėjusio aukštesniojo teismo sprendimo, kad suėmimas būtų buvęs paskirtas neteisėtai.
  6. Teismas konstatavo, jog ieškovas nenurodė, ir bylos duomenimis teismas nenustatė, kokius neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras, ir pažymėjo, jog vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą nesudaro pagrindo išvadai, kad baudžiamasis procesas A. B. atžvilgiu buvo pradėtas, jam procesinės prievartos priemonės taikytos ir kiti procesiniai veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti nepagrįstai ir neteisėtai.
  7. Teismas nurodė, kad suėmimas, kuris nebuvo neteisėtas, nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo galimai patirtais netiesioginiais nuostoliais – darbo užmokesčio sumažėjimu, kadangi ieškovas iš darbo buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir atkreipė dėmesį, jog ieškovas šios drausminės nuobaudos neskundė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo A. B. ieškinį patenkinti arba panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neišsamiai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas konstatuodamas, jog apeliantui taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymas buvo teisėta, tikslingai taikyta ir proporcinga prievartos priemonė.
    2. Ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu buvo pradėtas remiantis išimtinai vien tik žvalgybine informacija. AB „Duomenys neskelbtini“ dukterinės įmonės bei pati AB „Duomenys neskelbtini“, iš kurios teritorijos apeliantas išvežė niekam nereikalingą metalo laužą, į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo iniciatyva niekada nesikreipė. Priešingai, šios įmonės nurodė, jog jokios turtinės žalos nepatyrė, nes apelianto išvežti daiktai net nebuvo įtraukti į įmonių turto balansą. Teismas netinkamai vertino apelianto galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, o kardomąją priemonę paskyręs Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo galimai suklaidintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
    3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė LR BK 122 str. 1 d. numatytų kardomojo kalinimo pagrindų egzistavimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, vertindamas apeliantui paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumą ir proporcingą, rėmėsi iš esmės vieninteliu argumentu - jog sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą buvo pakankami duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad apeliantas A. B. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą veiką, dėl kurios padarymo apeliantas pats iš dalies prisipažino, davė nuoseklius ir išsamius parodymus bei bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Nei paskiriant kardomąjį kalinimą, nei nagrinėjant civilinę bylą nebuvo atsižvelgta į apelianto amžių ir asmenines savybes. Nebuvo jokios grėsmės ir požymių, kad apeliantas gali neatvykti į teismą, kad būdamas laisvas gali trukdyti vykdyti teisingumą ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių ir akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo vertinti kaip esmines - t. y. neišnagrinėjo bylos iš esmės.
    4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas ignoravo faktą, jog apeliantas buvo įtariamas padaręs realiai tik nesunkų nusikaltimą, o veika pripažinta apysunke tik dėl to, jog nedidelės vertės svetimas turtas buvo pagrobtas iš saugomos teritorijos. Už tokią veiką įstatymas nustato keturias alternatyvias bausmes – baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Apeliantas iki tol niekada nebuvo teistas ar pakliuvęs į teisėsaugos akiratį, todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo įtariamas A. B., aplinkybes, mastą bei padarinius, apeliantui net negrėsė reali laisvės atėmimo bausmė.
  2. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas vertino ir civilinio proceso nustatyta tvarka padarė atitinkamas išvadas dėl apeliantui ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinės prievartos priemonės - suėmimo.
    2. Suėmimas apeliantui paskirtas esant visiems BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais: BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas bėgs (slėpsis), BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas trukdys procesui, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas darys naujus nusikaltimus.
    3. Teismas pagrįstai nurodė, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrįstą manymą, kad apeliantas ir J. D. galimai anksčiau buvo įvykdę ne vieną analogišką vagystę iš saugomos teritorijos. O tai sąlygojo ir pagrįstą išvadą, kad apeliantas, nepaisant to, kad anksčiau neteistas, yra linkęs nusikalsti. Kadangi ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti, ne visi įtariamieji nustatyti ir apklausti, pagrįstai buvo manoma, kad būdamas laisvėje apeliantas gali su jais susisiekti, pats ar per kitus asmenis paslėpti nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones bei tokiu būdu trukdyti procesui.
    4. Ikiteisminio tyrimo duomenų, kad galimai pagrobti daiktai nebuvo tinkamai apskaityti įmonės, iš kurios jie buvo galimai pagrobti, sprendžiant dėl apelianto suėmimo, nebuvo. Taip pat suėmimo skyrimo metu dar nebuvo ir tikslios informacijos dėl šių daiktų vertės.
    5. Surinkti duomenys leido pagrįstai spęsti, kad siekiant pasiekti BPK tikslus būtina skirti apeliantui procesinę prievartos priemonę - suėmimą.
  3. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovui suėmimas buvo paskirtas pagrįstai ir teisėtai. Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nekyla ir valstybės deliktinė atsakomybė.
    2. Nėra įsiteisėjusio aukštesniojo teismo sprendimo, kad suėmimas būtų buvęs paskirtas neteisėtai. Tai kad įtariamasis ir gynėjas nutarties suėmimo neskundė, leidžia manyti, kad jie su nutartimi ir joje išdėstytais motyvais sutiko.
    3. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo.
    4. Santykių su darbdaviu ( atleidimas iš darbo) pasekmė yra paties ieškovo atlikti veiksmai, t. y. pažeidimas, turintis vagystės ar turto pasisavinimo požymių, darbdavio įvertintas šiukščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo atlyginti turtinę žalą dėl prarasto darbo ir mažesnio atlygio dabartinėje darbovietėje.

10IV. Apeliacinis skundas atmestinas

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodomus, neištyrė visų byloje pateiktų įrodymų ir LR BK 122 str. 1 d. numatytų kardomojo kalinimo pagrindų egzistavimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą.
  3. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
  4. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176 - 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
  5. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka.
  6. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013-10-31 remiantis žvalgybine informacija apie sistemingai vykdomas nusikalstamas veikas. Panaudojus LR BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotas procesines prievartos priemones, iš dalies nustatytos nusikalstamų veikų schemos ir įtariamieji. Įtariamasis ieškovas A. B. buvo sulaikytas 2014-08-11 su neteisėtai iš saugomos teritorijos išvežtomis materialinėmis vertybėmis prie garažo, kuris priklausė kitam įtariamajam, ir kuriame rasta iš tos pačios teritorijos išvežto turto. Apklausos metu ieškovas pripažino nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau nurodė, kad manė, jog neva išmestos vertybės niekam nebereikalingos. AB „Duomenys neskelbtini“ 2014-08-12 pareiškime nurodė, kad įmonių grupė dėl neteisėtų veikų neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, kurio vertė galimai viršija 50 000 Lt. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įtarimai ieškovui buvo pareikšti pagrįstai, remiantis žvalgybine informacija apie ieškovo ir kito asmens galimai nusikalstamas veikas. Pranešime apie įtarimą išdėstytos faktinės aplinkybės bei ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu.
  7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ši procesinės prievartos priemonė nepagrįsta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Remiantis BPK 119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.).
  8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą. Pagal Lietuvos teismų praktiką pagrįsto įtarimo kaip būtinosios procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąlygos buvimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00326-16 medžiagos matyti, kad skiriant ieškovui procesinės prievartos priemones egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad jis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą LR BK 178 str. 2 d. Išvados dėl faktinių duomenų pakankamumo įtarimui pagrįsti nurodytos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartyje, kurioje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones yra gauti duomenys apie A. B. bendrai su J. D. įvykdytą ne vieną analogišką vagystę iš saugomos teritorijos, o tai leidžia daryti išvadą, kad A. B. yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo būtina užtikrinti, kad įtariamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, atitiko procesinėms prievartos priemonėms keliamus tikslus. Nors apeliantas skunde teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas nebuvo proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs įstatyme įtvirtinta teise apskųsti jam pritaikytas procesines prievartos priemones, ar jas prašęs pakeisti. Aplinkybė, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise baudžiamojo proceso tvarka skųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dėl procesinės prievartos priemonių skyrimo, patvirtina faktą, jog ieškovas išnaudojo ne visas gynybos priemones arba nematė pagrindo nutarimų priėmimo metu apskųsti instancine tvarka.
  9. Be to, byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovui pritaikytų procesinių prievartos priemonių sukeltos žalos. Iš A. B. paaiškinimų matyti, kad ieškovas iš UAB ,, Duomenys neskelbtini“ buvo atleistas be įspėjimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d. 7 p. Iš byloje esančio UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014-08-20 rašto matyti, kad darbdavys įpareigojo ieškovą pateikti paaiškinimą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kuri pagal DK 253 str. laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog darbdavys atleido ieškovą ne dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, bet dėl ieškovo veiksmų, turinčių nusikaltimo požymių. Dėl to laikytina neįrodytu priežastinis ryšys tarp ieškovo negauto bei sumažėjusio darbo užmokesčio ir jo atžvilgiu taikytų procesinių prievartos priemonių.
  10. Apelianto argumentai, jog įmonės nurodė, jog jokios žalos nepatyrė, nes ieškovo išvežti daiktai net nebuvo įtraukti į įmonės balansą, atmestini. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo duomenų, kad galimai pagrobti daiktai nėra tinkamai apskaityti įmonės, taip pat šio tyrimo metu nebuvo žinoma tiksli daiktų vertė. Apelianto argumentai, jog įmonės nereiškė jokių pretenzijų nepagrįsti, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo AB „Duomenys neskelbtini“ 2014-08-12 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad įmonių grupė dėl neteisėtų veikų neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, kurio vertė galimai viršija 50 000 Lt.
  11. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad apeliantas buvo įtariamas padaręs realiai tik nesunkų nusikaltimą, o atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, mastą ir padarinius, apeliantui negrėsė reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl paskirtinos kardomosios priemonės – suėmimo vienam mėnesiui pagrįstumo, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo matyti, kad buvo pakankami duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą veiką – kvalifikuotą vagystę - apysunkį nusikaltimą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų.
  12. Ieškovas teigia, jog nei paskiriant kardomąjį kalinimą, nei nagrinėjant civilinę bylą nebuvo atsižvelgta į apelianto amžių ir asmenines savybes. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutarties matyti, kad teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai išanalizavo ir įvertino visus LR BK 122 str. 1 d. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apelianto tvirtų socialinių ryšių ir pažymėjo, kad galima suabejoti tik dėl LR BK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo, tačiau dėl kitų, LR BK 122 str. 1 d. 2 p., 3 p. numatytų suėmimo pagrindų egzistavimo teismo išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą bei byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
  13. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 268 str. 4 d. nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti LR CPK 270 str. nustatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuodamas savo išvadas teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo ar teisėjo veiksmais, atlyginimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus, tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą ir procesinių pažeidimų nepadarė.
  14. Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, o neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų žalos atlyginimas neįmanomas.
  15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, priešingai, nei nurodė apeliantas, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai