Byla 2S-506-153/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų: Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. G. atstovės advokatės R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-15878-192/2010 pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl globėjo nušalinimo, suinteresuotieji asmenys M. G., Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, viešoji įstaiga Nevalstybiniai vaikų globos namai „Vilnius SOS vaikų kaimas“,

Nustatė

4Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškimu prašė nušalinti globėją M. G. nuo globėjo pareigų S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z., G. L..

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos dėl globėjo nušalinimo nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji Nr. 1A-328-417-2010 Klaipėdos apygardos teisme.

6Teismas nurodė, kad 2010-07-02 rašytinio proceso tvarka nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl šios bylos sustabdymo, kadangi teismas neturėjo tikslių duomenų apie baudžiamosios bylos eigą Klaipėdos apygardos teisme (byla nebuvo paskirta nagrinėjimui apeliacine tvarka) ir nebuvo duoti šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai, pateikti šalių papildomi įrodymai. Teismas išklausė visų šalių paaiškinimus, o 2010-11-08 teismo posėdyje apklausė M. G. atstovės prašymu pakviestus liudytojus O. Č., Z. K. bei prie bylos prijungė M. G. atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą ir 2009-09-22 pasitarimo dėl nepilnamečių vaikų G. L., T. Z., A. Z., R. L., K. C. ir S. I. bendravimo su M. ir K. G. tvarkos ir tolesnės globos nustatymo posėdžio protokolo nuorašą. Teismas sprendė, kad baudžiamosios bylos Nr. 1A-328-417-2010 procesinis sprendimas, kuris bus priimtas išnagrinėjus baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme, gali turėti reikšmės šios civilinės bylos procesiniam sprendimui, todėl pripažino, jog civilinę bylą Nr. 2-15878-192/2010 sustabdyti CPK 164 str. 1 d. 4 p. pagrindu yra būtina iki bus išnagrinėta baudžiamoji Nr. 1A-328-417-2010 Klaipėdos apygardos teisme, kurioje kaltinamasis M. G..

7Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens M. G. atstovė prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

81) teismas nenurodė nei vieno konkretaus argumento, iš kurio būtų matyti, kokį ryšį su nagrinėjama civiline byla turės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Iš nutarties neaišku, kaip baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai susiję su nepilnamečių vaikų, kurių globos klausimas sprendžiamas, interesais, su M. G. tinkamumu įgyvendinti būtent šių vaikų globėjo teises ir pan. Vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjama byla, kurioje reiškiami kaltinimai dėl veiksmų, tariamai atliktų kitų asmenų (ne šioje civilinėje byloje minimų globotinių) atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, jog M. G. netinkamai atlieka savo, kaip minėtų šešių globotinių globėjo, pareigas. Teismas nenurodė, kodėl M. G. dėl jam pareikštų kaltinimų gali būti „pavojingas“ byloje minimiems šešiems vaikams. Nurodytas minėtas procesinis pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį;

92) bylos sustabdymas sudaro sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti procesu, neproporcingai pažeidžia suinteresuoto asmens M. G. teises, pažeidžia teisingumo bei protingumo principus ir sukelia teisinį neapibrėžtumą, pažeidžiantį M. G. globotinių interesus. Pareiškėjo piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tuo, jog viešojo administravimo institucija kreipiasi į teismą, neturėdama tam neabejotino teisinio bei faktinio pagrindo, o vėliau byla sustabdoma, tikintis sulaukti, kad tas pagrindas galbūt atsiras ateityje. Tokiu būdu yra pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas. M. G. negali įgyvendinti globėjo teisių, nors jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuotas jo netinkamas elgesys su šešiais globotiniais;

103) šiuo metu nėra aišku, kada gali būti išnagrinėta baudžiamoji byla Klaipėdos apygardos teisme. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra apsunkintas, nes M. G. ir K. G. šiuo metu gyvena Suomijoje, kur sprendžiamas jų prieglobsčio klausimas dėl Lietuvoje gręsiančio politinio persekiojimo. Yra didelė tikimybė, kad išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis bus apskųstas apeliacine tvarka;

114) skundžiamą nutartį palikus galioti, M. G., kaip globėjo, statuso Lietuvos Respublikoje klausimas būtų neišspręstas neapibrėžtai ilgą laiką, nepaisant to, kad nėra panaikintas Rusijos Federacijos institucijos sprendimas dėl M. G. paskyrimo globėju. Susidarytų dviprasmiška situacija Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos dvišalių santykių kontekste. Būtų pažeista M. G. teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, pažeistas civilinio proceso koncentruotumo principas, pažeistos globotinių teisės, nes nuo 2009 m. sausio 15 d. jiems nustatyta laikinoji globa ir jos nustatymo pagrindas yra išnykęs, o M. G. negali įgyvendinti visos apimties savo, kaip globėjo, teisių . Būtų pažeistas teisės į teisminę gynybą principas;

125) byla turi būti nagrinėjama pagal pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo pagrindą ir sprendžiamas jo reikalavimų pagrįstumas. Jeigu išnagrinėjus šią civilinę bylą aplinkybės pasikeis (pavyzdžiui, įsiteisėtų apkaltinamasis nuosprendis M. G. atžvilgiu ir jame būtų nurodytos aplinkybės, susijusios su elgesiu šešių globotinių atžvilgiu), tuomet pareiškėjas arba kita kompetentinga institucija, matydama pagrindą ginti vaikų interesus, galėtų kreiptis į teismą remiantis naujomis faktinėmis aplinkybėmis;

136) teismas, prieš spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, turėjo pasisakyti dėl galimybės ją nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme. M. G. gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Suomijoje. Remiantis CPK 785 str. bei 787 str. normomis, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 str., ši byla iš viso neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Pareiškėjas nėra kompetentingas kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, nes globotiniai šiuo metu gyvena ne Kauno rajone.

14Apelianto M. G. atstovė pateikė prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo 2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento įsakymo Nr. 15, kuriuo M. G. nušalintas nuo nepilnamečių S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z. ir G. L. globėjo pareigų už netinkamą jų vykdymą. Apelianto atstovės nuomone, civilinės bylos sustabdymas iš viso neturi reikšmės, nes M. G. jau yra nušalintas nuo globėjo pareigų Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos ir tą patį klausimą nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme netikslinga.

15Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsikirsdamas į atskirojo skundo argumentus, nurodė šiuos motyvus:

161) ryšys tarp baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių ir M. G. netinkamumo būti vaikų globėju yra išdėstytas pareiškime;

172) pareiškime išdėstyti faktai dėl netinkamo globėjo pareigų vykdymo grindžiami įsiteisėjusio teismo nuosprendžio faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas dėl globėjo nušalinimo į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2009-12-29. Pareiškime buvo remtasi įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo nuosprendžio, paskelbto 2009-09-25, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis;

183) byla turėtų būti sustabdoma būtent dėl to, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų advokatų kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendžio, 2010-03-23 nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

194) sustabdžius nagrinėjamą bylą dėl globėjo nušalinimo, kol jo atžvilgiu bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose ir objektyviau išnagrinėti bylą;

205) klausimas dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2010-06-09 nutartimi. Atskirojo skundo motyvai jau anksčiau buvo išnagrinėti minėta teismo nutartimi;

216) atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas nėra kompetentingas kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, nes globotiniai šiuo metu gyvena ne Kauno rajone, išeina už atskirojo skundo ribų.

22Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie VRM prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė šiuos motyvus:

231) CK 3.246 str., kuriame nustatyti globėjo atleidimo nuo pareigų atlikimo pagrindai, nuostatos nereikalauja, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atleisti globėją nuo pareigų atlikimo, butų nustatytos įsiteisėjusių teismo sprendimų. Pareiškėjo pareiškimas yra iš dalies grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, t. y. valstybinio kaltinimo požiūriu nustatytais faktais, kurie leidžia spręsti apskritai dėl M. G. globėjo pareigų atlikimo tinkamumo bei savaime sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad M. G. baudžiamoji byla yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, bei siekiant išvengti situacijos, kai tos pačios aplinkybės yra skirtingų teismų įvertinamos skirtingai, buvo tikslinga ir pagrįsta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla;

242) apelianto nurodytas faktas, kad apeliantas gyvena Suomijoje, kur išvyko, palikdamas savo globotinius Lietuvoje likimo valiai, be jokios priežiūros, patvirtintas skunde. Pagal CK 3.246 str. 3 d. vien tai būtų pakankamas globėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindas, tačiau, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-417-2010 priimto sprendimo, galėtų būti atsižvelgta į tai, ar M. G. paliko savo globotinius be priežiūros ir jais nesirūpina dėl to, kad piktybiškai vengia atsakomybės už padarytą nusikaltimą, ar tiesiog negali atlikti savo pareigų dėl aplinkybių, sąlygotų jo pagrindinių teisių apsaugos būtinumu bei susidariusių dėl Lietuvos Respublikos institucijų kaltės;

253) Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties 21 str. yra kalbama apie „atsakovo“ gyvenamosios vietos nustatymą, o šioje civilinėje byloje M. G. yra suinteresuotas asmuo, neturintis atsakovo procesinio statuso, todėl minėta teisės norma šiuo atveju netaikytina. Remiantis tos pačios dvišalės sutarties 35 str., globos bylose taikytini Susitariančios šalies įstatymai, kurios piliečiu yra globotinas asmuo. Teisinio pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos teismai yra nekompetentingi nagrinėti bylą nėra, nes, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir dvišalės sutarties su Rusijos Federacija nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismas gali nagrinėti Rusijos Federacijos piliečių globos bylą, taikant atitinkamus Rusijos Federacijos įstatymus. Globėjo nušalinimas nuo pareigų yra reglamentuotas Rusijos Federacijos CK 39 str., kuriame, be Lietuvos Respublikos CK 3.246 str. numatytų atleidimo nuo globėjo pareigų pagrindų, taip pat nustatyta, kad globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, kai globotinis yra patalpinamas į atitinkamą socialinę įstaigą arba kai globėjas palieka globotinį be priežiūros ir būtinos pagalbos;

265) apelianto nuorodos į CPK 785 ir 787 str. taip pat yra nepagrįstos, nes CPK 785 str. nustato tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumą, o M. G. nėra savo globotinių tėvas arba juos įsivaikinęs. CPK 787 str. reglamentuoja bylų priskyrimą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai pagal atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Byloje M. G. yra suinteresuotas asmuo, neturintis atsakovo procesinio statuso, todėl ši teisės norma negali būti taikoma.

27Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

28Atskirasis skundas tenkintinas.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

30Šioje byloje nagrinėtinas klausimas – ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylos nagrinėjimą, ar tinkamai pritaikė sustabdymo pagrindą (CPK 164 str. 4 p.), kuriame įtvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą ne konkrečiai įstatyme nurodytais, bet kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad be pagrindo pagal CPK 164 str. sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB A. J. spaustuvė v. E. S., bylos Nr. 3K-3-17/2008).

31Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė nušalinti globėją M. G. nuo globėjo pareigų S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z., G. L.. Pareiškimą motyvavo tuo, jog M. G. ir jo sutuoktinė Kh. G. Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendžiu yra pripažinti kaltais padarę nusikaltimus buvusių globotinių, tuo metu nepilnamečių atžvilgiu (1 t., b. l. 2-10). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartimi Kauno apygardos teismo 2009-09-25 nuosprendis panaikintas ir byla iš naujo apeliacine tvarka perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (b. b. Nr. 1A-60-417-2011). Iš pridėto Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-04 nuosprendžio matyti, kad M. G. yra kaltinamas tyčiniais nusikaltimais pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 181 str. 1 d., 181 str. 2 d.

32Pagal CK 3.246 str. 2 d. globėjas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai aiškinant CK 3.246 str. 2 d. ir 3.269 str., kuriame nurodyta, kas negali būti skiriamas vaiko globėju, nuostatas, kitomis svarbiomis priežastimis taip pat pripažintini įstatymo nustatyti atvejai, kai asmuo negali būti paskirtas vaiko globėju. CK 3.269 str. nurodytiems atvejams, kai asmuo negali būti paskirtas globėju, paaiškėjus po globėjo vaikui paskyrimo, turi būti sprendžiamas globėjo nušalinimo klausimas. CK 3.269 str. 6 p. nurodyta, kad vaiko globėju negali būti asmuo, teistas už tyčinius nusikaltimus. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje (b. b. Nr. 1A-60-417-2011) kaltinimai M. G. yra pareikšti dėl tyčinių nusikaltimų. Minėtų nusikaltimų padarymu M. G. gali būti pripažintas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Akivaizdu, kad šiuo atveju tarp civilinės bylos dėl globėjo nušalinimo ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-60-417-2011 yra prejudicinis ryšys. Baudžiamojoje byloje pripažinus M. G. anksčiau minėtų tyčinių nusikaltimų padarymu, atsirastų pagrindas M. G. nušalinti nuo globėjo pareigų remiantis CK 3.269 str. 6 p. Minėtos normos taikymo atveju reikšmės neturi, ar tyčinis nusikaltimas yra padarytas globotinio ar kito asmens atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant globėjo nušalinimo klausimą taip pat gali turėti reikšmės apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios paties globėjo asmenybę. Todėl atskirojo skundo motyvai, jog procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje neturės ryšio su šia civiline byla ir kad kaltinimai nesusiję su nepilnamečių vaikų, kurių globos klausimas yra sprendžiamas, interesais, atmestini kaip nepagrįsti.

33Šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-06-09 nutartimi (1 t., b. l. 111-112), todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais pakartotinai keliamas bylos teismingumo klausimas, atmestini. Pareiškimo teismui pateikimo metu M. G. gyvenamoji vieta buvo nežinoma, todėl pareiškimas priimtas nagrinėti pagal paskutinę M. G. gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusi M. G. gyvenamoji vieta bylos teismingumui įtakos neturi.

34Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog bylos sustabdymas pažeidžia globėjo interesus, sukelia globėjui teisinį neapibrėžtumą, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, iškraipo teisės į teisminę gynybą principo esmę. Kol byloje nėra priimta teismo nutartis dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo pareigų, tol M. G. yra laikomas anksčiau išvardytų nepilnamečių globėju. M. G. globėjo statusas tai pat gali būti panaikintas Rusijos Federacijos institucijos, suteikusios tokį statusą sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 3.249 str. 1 d. 1 p. vienas iš vaiko globos principų – vaiko interesų pirmumo principas – yra absoliutus, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo kitų principų gali būti nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005). Šiuo metu globotiniams S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z., G. L. yra nustatyta laikinoji globa, globotiniai yra apgyvendinti nevalstybiniuose vaikų globos namuose „Vilnius SOS vaikų kaimas“ (1 t., b. l. 51-56). Gyvendamas Suomijoje M. G. negali tinkamai vykdyti globėjo pareigų globotinių atžvilgiu, todėl jo globotiniams laikinosios globos taikymas buvo tęsiamas.

35Apelianto M. G. atstovės prašymas dėl rašytinio įrodymo prijungimo tenkintinas (CPK 314 str.). Įvertinus prašomo prijungti rašytinio įrodymo – 2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento įsakymo Nr. 15, kuriuo M. G. nušalintas nuo nepilnamečių S. I., K. C., R. L., A. Z., T. Z. ir G. L. globėjo pareigų už netinkamą jų vykdymą, turinį, sprendžiama, kad minėtas įrodymas gali turėti reikšmės bylai dėl globėjo M. G. nušalinimo. Pirmosios instancijos teisme sprendžiant bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą, atsižvelgiant į dokumento priėmimo datą, aplinkybė dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo pareigų negalėjo būti žinoma. Pasitvirtinus pateiktame dokumente nurodytoms aplinkybėms, bylos dėl M. G. nušalinimo nuo globėjo pareigų nagrinėjimas netektų prasmės, taip pat neliktų pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą. Pasitvirtinus aplinkybei, kad M. G. nėra globėjas, turėtų būti skiriamas naujas globėjas. Nepilnamečių globotinių interesų apsaugos pirmumo principas, šiuo atveju sutampantis su viešuoju interesu, reikalauja operatyviai spręsti nuolatinės globos nepilnamečiams globotiniams paskyrimo klausimą. Akivaizdu, kad dėl bylos sustabdymo nuolatinės globos nustatymo klausimas operatyviai negali būti išspręstas.

36Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo iš esmės yra teisėta. Skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti prašomo prijungti rašytinio įrodymo – 2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento įsakymo Nr. 15 – tikrumą (CPK 177 str. 4 d.). Patikrinti minėto įrodymo tikrumą bei reikšmingumą gali pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Paaiškėjus, jog pateiktame dokumente nurodytos aplinkybės gali turėti reikšmės bylos išnagrinėjimui, tarp jų ir sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga, remiantis CPK 320 str. 2 d., pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos sustabdymo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., 338 str.,

Nutarė

38Apelianto M. G. atstovės advokatės R. Č. prašymą dėl įrodymų prijungimo tenkinti, prijungti prie bylos 2011-01-28 Grozno miesto merijos švietimo departamento įsakymo Nr. 15 nuorašą.

39Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylos sustabdymo perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. G.... 4. Pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi sustabdė... 6. Teismas nurodė, kad 2010-07-02 rašytinio proceso tvarka nebuvo pagrindo... 7. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens M. G. atstovė prašė pirmosios... 8. 1) teismas nenurodė nei vieno konkretaus argumento, iš kurio būtų matyti,... 9. 2) bylos sustabdymas sudaro sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti procesu,... 10. 3) šiuo metu nėra aišku, kada gali būti išnagrinėta baudžiamoji byla... 11. 4) skundžiamą nutartį palikus galioti, M. G., kaip globėjo, statuso... 12. 5) byla turi būti nagrinėjama pagal pareiškėjo nurodytą faktinį ir... 13. 6) teismas, prieš spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, turėjo pasisakyti... 14. Apelianto M. G. atstovė pateikė prašymą dėl rašytinio įrodymo prijungimo... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės... 16. 1) ryšys tarp baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių ir M. G. netinkamumo... 17. 2) pareiškime išdėstyti faktai dėl netinkamo globėjo pareigų vykdymo... 18. 3) byla turėtų būti sustabdoma būtent dėl to, jog Lietuvos... 19. 4) sustabdžius nagrinėjamą bylą dėl globėjo nušalinimo, kol jo... 20. 5) klausimas dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams yra... 21. 6) atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas nėra kompetentingas kreiptis... 22. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Migracijos... 23. 1) CK 3.246 str., kuriame nustatyti globėjo atleidimo nuo pareigų atlikimo... 24. 2) apelianto nurodytas faktas, kad apeliantas gyvena Suomijoje, kur išvyko,... 25. 3) Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties 21 str. yra... 26. 5) apelianto nuorodos į CPK 785 ir 787 str. taip pat yra nepagrįstos, nes CPK... 27. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą... 28. Atskirasis skundas tenkintinas.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 30. Šioje byloje nagrinėtinas klausimas – ar pirmosios instancijos teismas... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės... 32. Pagal CK 3.246 str. 2 d. globėjas gali būti atleistas nuo pareigų atlikimo,... 33. Šios bylos teismingumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog bylos... 35. Apelianto M. G. atstovės prašymas dėl rašytinio įrodymo prijungimo... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., 338... 38. Apelianto M. G. atstovės advokatės R. Č. prašymą dėl įrodymų prijungimo... 39. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir...