Byla e2-1082-516/2017
Dėl tyčinio nekompetentingumo atsiradusios žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2013-221/2017 pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl tyčinio nekompetentingumo atsiradusios žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama Kauno apygardos teismo nuožiūra už Kauno apylinkės teismo nuolatinį atliekamą V. F. teisių varžymą paskirti kompensaciją, nes ieškovė serga ir daugiau negali fiziškai bei psichologiškai bylinėtis su aklu ir kurčiu teismu, kuris visaip išsisukinėja, meluoja, tyčia nekompetentingai nagrinėja jos skundus, ieškinius ir taip tyčia žaloja psichinę sveikatą. V. F. paaiškino, kad ji padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 pagal ieškovių V. F. ir A. M. P. ieškinį atsakovams G. B., M. P., tretiesiems asmenims antstoliui R. S., antstolei R. P. dėl nepagrįsto teisingumo nevykdymo, tačiau Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2S-734-436/2017, nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nėra nagrinėjama civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, ieškovės įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas meluoja ir apgaudinėja V. F.. Dėl to turi atsakyti Lietuvos valstybė ir kompensuoti ieškovės nuostolius.
  2. Kauno apygardos teismas, įvertinęs pateiktą ieškinį, 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei V. F. 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą, aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodant, kokią konkrečią sumą prašo priteisti ieškovė, detalizuoti, kokią žalą – turtinę ar neturtinę – ji patyrė, pagrįsti prašomos priteisti sumos dydį, nurodyti, kokie konkretūs Kauno apylinkės teismo veiksmai pažeidžia V. F. teises, sukėlė ieškovei turtinę ar neturtinę žalą, kodėl jie yra neteisėti, kuo pasireiškė ieškovei padaryta žala, taip pat nurodyti, kokias konkrečias ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, pateikti Imperatoriškojo koledžo sveikatos centro 2017 m. kovo 9 d. pažymą, nurodyti ir įrodymais pagrįsti savo faktinę gyvenamąją vietą, patikslinti atsakovės atstovą, nurodyti jo buveinės adresą, kodą, taip pat nurodyti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartyje ieškovei be kita ko buvo išaiškinta, kad jeigu nurodyti trūkumai per teismo nustatytą terminą nebus pašalinti, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotu ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo, dėl tyčinio nekompetentingumo atsiradusios žalos atlyginimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
  2. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartis ieškovei išsiųsta 2017 m. balandžio 21 d. tokiu pačiu būdu, kaip ieškovė pateikė ieškinį, t. y. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Teismas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalį, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl spręstina, jog 2017 m. balandžio 21 d. nutartis ieškovei įteikta 2017 m. balandžio 24 d. ir 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2017 m. gegužės 2 d.
  3. Teismas akcentavo, kad ieškovė V. F. iki teismo nustatyto termino pabaigos nepateikė jokių procesinių dokumentų, todėl, nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškovės ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Visi faktai, kuriuos Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartyje prašoma nurodyti, jau yra pačios teisėjos įvardinti (nustatyti). Teismams taip pat jau ne kartą buvo pateikta Imperatoriškojo koledžo sveikatos centro 2017 m. kovo 9 d. pažyma ir neaišku, kam ją dar kartą pateikti. Buvo nurodyta ir įrodymais pagrįsta ieškovės faktinė gyvenamoji vieta, kurią net 6 liudytojai patvirtino. Be to, neaišku, kam patikslinti atsakovės atstovą, kai jo nėra ir kam dar prašyti nurodyti jo buveinės adresą ir kodą. Taip pat kam nurodyti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, kai ne taikos, o kompensacijos prašoma. Kokia gali būti taika su teismu, kuris grasus savo tyčiniu nekompetentingumu. Kam rašyti dėl sprendimo už akių priėmimo ir informaciją ar byla bus vedama per advokatą – kai nėra advokato, tai ir sprendimo už akių nereikia priiminėti, nes už akių visi jau surašo taip, kad jokiu sveiku protu neįmanoma suvokti ir tenka skųsti ir skųsti.
    2. Ieškovei buvo nurodyta, kad jeigu per nurodytą terminą trūkumai nebus pašalinti ieškinys bus laikomas nepaduotu. Kodėl ieškovė turi vargintis, kai serga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuorodas užtenka parašyti vieną kartą ir teismas, kaip profesionalus teisės subjektas, privalo taikyti įstatymus, nagrinėti ieškinį, o ne ieškinio padavimo reikalavimus. Ieškovę giną Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTPLAK) 6 straipsnis, pagal kurį negalima nepaisyti ieškovės teisių, teigiant Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytas išvadas, kurios yra neesminės ieškinio reikalavimams. Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau kas ko nepašalino, kai adresas aiškus, o jeigu neiškus, jis yra išsaugotas EPP, liudytojai yra, pažyma paduota, ją parašė ne Lietuvos, o užsienio gydytoja, jog Lietuvos teismai traumuoja ieškovę, ir kad 6 mėnesius ji nuo tokių teismų turi ilsėtis. Taigi teismas turi gražiai ieškovės atsiprašyti ir kompensuoti bent jau 6 mėnesius jos nuostolių, patirtų gydantis užsienyje. Visa, ką išdėstė nutartyse teisėja, galima išsiaiškinti proceso metu, nebūtina laikyti ieškinį nepaduotu ir taip traumuoti ieškovę, siekiant pribaigti.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys, nepašalinus teismo ankstesne nutartimi konstatuotų procesinio dokumento trūkumų, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
  4. Taigi, kaip ne kartą skirtingose bylose jau buvo išaiškinta ieškovei, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kokiu būdu ar pačios ieškovės pasirenkama laisva forma. Teismas, skirtingai nei atskirajame skunde interpretuoja ieškovė, gavęs ieškinį, ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės, nepatikrinęs ieškinio turiniui ir formai keliamų imperatyviųjų reikalavimų, nagrinėti pateikto ieškinio iš esmės, nes, priešingu atveju, gali būti sudarytos prielaidos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į teisingą teismą pažeidimui, o teismui sudaromos kliūtys veiksmingai vykdyti proceso reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas privalo nagrinėti ieškinį, o ne ieškinio „padavimo reikalavimus“, taip neva paisydamas EŽTPLAK 6 straipsnio reikalavimų, atmestini.
  5. Pažymėtina, kad apeliantė Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo nurodyti V. F. ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems ištaisyti, neskundė ir jokio dokumento teismui apie, jos nuomone, trūkumų pašalinimą (ar neegzistavimą), neteikė, nors, kaip matyti iš šiuo metu nagrinėjamo atskirojo skundo dėl 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį ieškovė gavo dar 2017 m. balandžio 24 d., neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė visus su pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatytais ieškinio trūkumais susijusius nesutikimo argumentus turėjo teisę pateikti iki 2017 m. gegužės 2 d., tačiau to nepadarė, ir šiuo metu nagrinėjamame atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių pirmiau nurodyto termino atskirajam skundui dėl 2017 m. balandžio 21 d. nutarties paduoti praleidimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau ieškovės teiginių dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi neva nepagrįsto ir netikslingo ieškinio trūkumų nustatymo nenagrinėja.
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad visi reikšmingi duomenys yra byloje ir todėl laikytina, jog ieškovė pašalino teismo nustatytus trūkumus. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė ne tik pateikti Imperatoriškojo koledžo sveikatos centro 2017 m. kovo 9 d. pažymą bei nurodyti ir įrodymais pagrįsti ieškovės faktinę gyvenamąją vietą, apie kurių buvimą EPP sistemoje savo skunde akcentuoja ieškovė, bet ir nurodyti ieškinio sumą, aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą, nurodant, kokią konkrečią sumą prašo priteisti ieškovė, detalizuoti, kokią žalą – turtinę ar neturtinę – ji patyrė, pagrįsti prašomos priteisti sumos dydį, nurodyti, kokie konkretūs Kauno apylinkės teismo veiksmai pažeidžia V. F. teises, sukėlė ieškovei turtinę ar neturtinę žalą, kodėl jie yra neteisėti, kuo pasireiškė ieškovei padaryta žala, taip pat nurodyti, kokias konkrečias ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Jokių šių aplinkybių ieškovė per teismo nustatytą terminą nepaaiškino (nepatikslino) ir, kaip minėta, savo nesutikimo su šiais teismo nustatytais reikalavimais per numatytą terminą (iki 2017 m. gegužės 2 d.) nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, laikydamasis CPK 115 straipsnio reikalavimų, pripažino ieškovės ieškinį nepaduotu ir nusprendė pastarąjį grąžinti ieškovei.
  7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad V. F. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai