Byla 2S-1451-390/2010
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Topo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Topo centras“ 16 956,50 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo banko sąskaitas arba nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar privalomai registruojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar atsakovo lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Prašymą motyvavo tuo, kad skolos suma yra nemaža, atsakovas jau kuris laikas nevykdo mokėjimų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas bandys visais įmanomais būdais išvengti, tame tarpe ir paslėpdamas ar perleisdamas tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą, prievolės atsiskaityti už krovinių pervežimą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino - 16 956,50 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „Topo centras“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas. Teismas konstatavo, kad įsiskolinimo suma yra didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Todėl siekiant užtikrinti galimo procesinio sprendimo byloje įvykdymą ir apsaugoti ieškovo interesus, taikė laikinąsias apsaugos priemones.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Topo centras“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-27 nutartį. Nurodo, kad ieškinio suma (16 956,50 Lt), atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį negali būti laikoma didele. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Atsakovo įstatinis kapitalas yra 500 000 Lt, t.y. beveik 30 kartų didesnis už pareikšto reikalavimo sumą, atsakovas ūkinę-komercinę veiklą vykdo ilgą laiką – nuo 2001 m., atsakovas yra gerai žinoma įmonė, turinti vieną didžiausių mažmeninės prekybos buitine technika tinklų Lietuvoje. UAB „Topo centras“ mažmeninės prekybos tinkle esančių prekių likučio vertė 21 676 373 Lt, todėl atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog atsakovas bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti ieškinio patenkinimo atveju. Teismas nutartyje taip pat nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų realios, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, grėsmės egzistavimą. Teigia, jog atsižvelgiant į Apeliacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įvertinti ar konkrečiu atveju ieškovo pareikšto ieškinio suma yra didelė atsakovui, o ne nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatuoti, jog pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Net gi vertinant pareikšto reikalavimo sumą absoliučiu dydžiu, tokio dydžio suma teismų praktikoje nėra pripažįstama didele ir nelaikoma sudarančia pagrįstą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodo, kad teismas, laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, tačiau nutartyje nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių realią grėsmę, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Ieškovas, prašydamas laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų patvirtinti, jog atsakovas, sužinojęs apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą padarys jų taikymą negalimu. Taip pažeistos atsakovo procesinės teisės, nes buvo užkirstas kelias atsakovui anksčiau pateikti argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokiu būdu išvengti nepagrįsto jų taikymo bei nepagrįstų sunkumų atsakovui atsiradimo.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Egliana ir Ko“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškinio suma – 16 956,50 Lt nėra maža, ypač atsižvelgiant į vėluojančius ir sutrikusius atsiskaitymus visoje šalyje. Bet o atsakovas vėluoja atsiskaityti ir už kitas paslaugas, dėl kurių ieškinys dar nepareikštas. Šiai dienai atsakovas skolingas 32 203 Lt. Atsakovo tikroji turtinė padėtis, ūkinė veikla, gaunamas pelnas ir apyvarta, o taip pat bendrovės autoritetas bei vardas teismui, ir ieškovui nėra ir negali būti žinomi. LR CPK 144-152 str., reglamentuojantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenumato skolininko turtinės padėties nagrinėjimo prieš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Visi atsirojo skundo teiginiai apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamus pelnus ir apyvarą nepagrįsti jokiais tinkamai dokumentais ar kitai įrodymais.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Topo centras“ 16 956,50 Lt skolos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia teismo išvada. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. Civilinė byla Nr. 2-191/2009). Tačiau 16 956,50 Lt dydžio reikalavimas nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į didelę ginčo sumą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, jog atsakovas vėluoja atsiskaityti ir už kitas paslaugas, dėl kurių ieškinys dar nepareikštas, o įsiskolinimas šiai dienai siekia 32 203 Lt neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo vertinamas tik pareikšto reikalavimo dydis. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Todėl ir asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašyme nurodyta aplinkybė, kad atsakovas bandys visais įmanomais būdais išvengti, tame tarpe ir paslėpdamas ar perleisdamas tretiesiems asmenims jam priklausantį turtą, prievolės atsiskaityti už krovinių pervežimą nepagrįsta jokiais įrodymais. Aplinkybė, jog atsakovas jau kuris laikas nevykdo mokėjimų, nėra pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tai yra tik sudaro pagrindą ieškovui kreiptis su ieškiniu į teismą.

10Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl ginčijama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Ieškovo UAB „Egliana ir Ko“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, kolegija,

Nutarė

12Atskirąjį skundą patenkinti.

13Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovo UAB „Egliana ir Ko“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai