Byla e2A-494-450/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „SNORAS“, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“dėl obligacijų pasirašymo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo, pripažįstant sumokėtas sumas lėšomis banko sąskaitoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „SNORAS“, trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“dėl obligacijų pasirašymo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo, pripažįstant sumokėtas sumas lėšomis banko sąskaitoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia su atsakove bankrutavusia akcine bendrove banku „SNORAS“ (toliau – BAB bankas „SNORAS“; bankas) 2011 m. liepos 29 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110729V990057, taikyti vienašalę restituciją – pagal sutartį sumokėtą sumą laikyti ieškovo lėšomis banko sąskaitoje ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu.

82.

9Ieškovas nurodė, kad sudarius su atsakove ginčijamą sutartį, bankui buvo iškelta bankroto byla ir 2016 m. lapkričio 14 d. iš viešoje erdvėje pasklidusios informacijos sužinojo apie tai, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimą Nr.03-2 dėl raštiškų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos riziką ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo BAB bankui „SNORAS“.

103.

11Vertybiniai popieriai pagal Vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ) galėjo būti viešai siūlomi tik po to, kai paskelbtas Prospektas. Prospektas yra visuomenei ir investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo siūlomas ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiamus vertybinius popierius, t. y. pateikiama visa informacija, kuri, atsižvelgiant į konkretaus emitento ir jo išleistų vertybinių popierių ypatumus, yra būtina, kad investuotojai, remdamiesi šia informacija, galėtų teisingai įvertinti emitento turtą ir įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklos perspektyvas, vertybinių popierių suteikiamas teises.

124.

13Vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. birželio 16 d. pažymomis Nr. 4R-11 ir Nr.4R-10 patvirtino 300 000 000 Lt bei 500 000 000 Lt obligacijų emisijų bazinį prospektą su galutinių sąlygų aprašymu (toliau – Prospektas), atsakovė jį paskelbė.Ieškovas susipažino su Prospektu ir sudarė ginčijamą sutartį.

145.

15Lietuvos banko2011 m. sausio 18 d. nutarime buvo nustatyti atsakovės veiklos apribojimai. Atsakovei nustatytas individualaus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis (ne mažesnis kaip 10 proc.), nustatyti papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, o taip pat konstatuota, jog atsakovė neištaisė ir nepašalino 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nustatytų veiklos trūkumų. Lietuvos bankas rašte (atsakyme advokatui) nurodė, jog viena iš moratoriumo paskelbimo bankui bei administratoriaus paskyrimo priežasčių yra ta, kad bankas ignoravo, ar tik formaliai vykdė Lietuvos banko nurodymus mažinti veiklos riziką.

166.

17Prospekte buvo nurodyta, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nebuvo. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 10 dalimi esminio įvykio sąvokos apibrėžimu, esminiu įvykiu laikoma net ir tokia informacija, kuri tik potencialiai gali turėti neigiamą poveikį vertybinių popierių kainai. Vadovaujantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, prospekte turi būti pateikta visa būtina informacija, kuria remdamiesi investuotojai galėtų teisingai įvertinti emitento ir kiekvieno garanto turtą bei įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir nuostolius, veiklas. Nutarime minimi draudimai bankui reiškia, jog atsakovė turėjo ypač rimtų ir įsisenėjusių finansinių problemų, kurios buvo vienos iš pagrindinių sąlygų skelbti atsakovės moratoriumą ir inicijuoti bankroto procedūrą. Nutarimas ir jo pagrindu taikomos poveikio priemonės laikytinos esminiu įvykiu, kuris turėjo būti tinkamai atskleistas Prospekte. Nutarime esanti konkreti informacija viešai skelbiama nebuvo, skelbta tik formaliai (neatskleidžiant viso nutarimo turinio) ir ne teisės aktams skelbti nustatyta tvarka. Atsakovė, žinodama apie taikomus apribojimus ir kitas aplinkybes, sąmoningai turėdamas tikslą suklaidinti, parengė teisės aktų neatitinkantį Prospektą, skelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, ėmėsi apeiti Lietuvos banko taikomą poveikio priemonę – draudimą priimti indėlius didesnėmis nei vidutinėmis palūkanomis – išleido obligacijas.

187.

19Atsakovės apgaulė pasireiškė ne tik esminių aplinkybių nutylėjimu Prospekte, bet ir aktyviais atsakovės veiksmais, nes atsakovės darbuotojai teikė informaciją, kad atsakovės finansinė būklė gera, kad jai netaikomi jokie apribojimai, kad su investuotojų lėšomis elgiasi apdairiai.Ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, būdamas vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, žinodamas išdėstytas aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį, ginčo sutarties su atsakove nebūtų sudaręs. Ieškovas prieš sudarydamas sutartį, konsultavosi su atsakovės darbuotojais, susipažino su Prospektu, buvo apdairus ir pagrįstai tikėjosi, kad jam suteikiama informacija yra teisinga.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

249.

25Teismas sprendė, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, iki kurios išnagrinėjimo ši byla Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi buvo sustabdyta. Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

2610.

27Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį reiškė CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodydamas, kad tyčia buvo suklaidintas banko.Teismas sprendė, kad Prospektas yra pakankamai didelės apimties dokumentas, surašytas vartojant specifinius terminus, tačiau ieškovas neišdėstė jokių aplinkybių, kada ir kokiu būdu jis Prospektą perskaitė ir ką suprato. Teismui kilo abejonės dėl ieškinyje išdėstytų ieškovo argumentų, nes ieškovas nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, pats į posėdį neatvyko ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiškino, be to, apie Prospekto reikšmę savo valia sudaryti ginčijamą sandorį ieškovas pareiškė tik 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, kai kitoje civilinėje byloje (kurioje ieškovą atstovavo tas pats atstovas) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino.

2811.

29Teismas ieškinio pateikimo momentą vertino kaip neatsitiktinį, leidžiantį abejoti ieškovo paaiškinimų patikimumu. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovas negalėjo nurodyti ieškovo išsilavinimo, investavimo bei gyvenimiškos patirties, iš ko teismas galėtų vertinti, ar iš tiesų Prospekto turinys ieškovui buvo žinomas ir suprastas, kokią įtaką turėjo jo valios formavimuisi. Teismas vertino, kad ieškovo procesinis elgesys prieštaringas, o paaiškinimai nenuoseklūs.

3012.

31Teismas įvertinęs, kad apie inspektavimą ir nutarimą Lietuvos banko tinklapyje buvo skelbta 2011 m. sausio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje, bei ieškovui nepateikus konkrečių paaiškinimų, kad apie Prospektą sužinojo tik 2016 m., vertino, kad ieškovo paaiškinimai dėl valios sudaryti ginčijamą sandorį formavimosi aplinkybių nepatikimi.

3213.

33Teismas konstatavo, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo viešai prieinama iki ieškovui sudarant ginčijamą sandorį, ji buvo prieinama ir po bankui bankroto bylos iškėlimo, archyvuose ji yra dabar. Aplinkybė, kad informacija ieškovui nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje 2016 m. lapkričio 3 d. priimto kitam ieškovui palankaus sprendimo (kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-164-611/2018), leido teismui daryti išvadą, kad ne informacija (ar jos trūkumas) apie banko veiklą formavo ieškovo apsisprendimą dėl ginčo sandorio sudarymo.

3414.

35Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė tyčia klaidino tiek Prospekte, tiek viešai skelbta informacija apie obligacijų saugumą, dideles palūkanas (grąžą) bei skleista klaidinga informacija apie banko finansinę padėtį, nėra įrodyti CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis, nereiškia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, kad bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir ieškovą.

3615.

37Teismas konstatavo, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieškovas nurodo, kad jis pagal savo savybes atitinka vidutinio vartotojo kategoriją) turi būti aišku, kad reklamoje nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių.

3816.

39Teismas sprendė, kad neigiamo pobūdžio pranešimai apie atsakovės veiklą viešoje erdvėje, ieškovui turėjo būti žinomi. Teismo vertinimu, nelogiški ieškovo teiginiai, kad sudarydamas sandorį jis vadovavosi vien tik Prospektu, o visą kitą viešoje buvusią informaciją ignoravo.

4017.

41Aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą yra melagingi. Tai, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. – 2011 m. lapkričio 11 d. buvo atliekamas atsakovės inspektavimas, nereiškia, kad bankas 2011 m. spalio 27 d. buvo nemokus.

4218.

43Teismas, nustatęs, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovo teigimą apie apgaulę ar apie blogą banko finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovės veiksmus siekiant suklaidinti ieškovą dėl banko finansinės padėties. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog banko inspektavimas galėtų būti laikomas tokiu įvykiu, apie kurį informacijos atskleidimas galėjo turėti didelį poveikį atsakovės išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.

4419.

45Teismas nustatė, kad Prospektų, jų sudedamųjų dalių formą, turinį ir sudarymo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija (VPĮ 6 straipsnio 5 dalis) ir jie pagal VPĮ buvo Komisijos partvirtinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Prospektas neatitinka VPĮ normų.

4620.

47Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. atsakymas Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896 advokatei K. B. į jos 2016 m. balandžio 26 d. raštą (paklausimą) laikytinas oficialiu įrodymu, kuris patvirtina ieškinio aplinkybes, nes minima advokatė ieškovui neatstovauja; į bylą nėra pateiktas pats paklausimas ir nežinomi formuluojami klausimai; Lietuvos banko atsakyme nurodyta aplinkybė, jog viešai jau buvo skelbta, kad viena iš Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo bankui Snoras paskelbti veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, tačiau atsakyme ši priežastis jokiu būdu nėra įvardinta kaip vienintelė ar esminė.

48III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4921.

50Ieškovas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5121.1.

52Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018), kuri viešai Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ buvo paskelbta 2018 m. kovo 8 d. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp BAB bankas „SNORAS“ ir Bank J. B.&Co.Ltd dėl 306 296 694,75 Eur nuostolių atlyginimo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės poziciją, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimas ir jame nustatyti banko veiklos ribojimai neturėjo įtakos banko nemokumui. Nutartyje išdėstytos aplinkybės turi įtakos aiškinant emitento pareigą atskleisti informacijos Prospekte turinį bei ieškinyje keliamų teisės klausimų aiškinimui, patvirtina banko nemokumo atsiradimą.

5321.2.

54Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo viešai prieinama iki ieškovui sudarant ginčijamą sandorį. Nurodo, kad iš 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko tinklapyje paskelbtame pranešime pateiktos informacijos nėra aišku, kokio pobūdžio trūkumai nustatyti, kokie nurodymai duoti, kokie kapitalo reikalavimai nustatyti.

5521.3.

56Ieškinyje ieškovas nurodė konkrečias Prospekto nuostatas, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti ginčijamas obligacijų sutartis (Prospekto 2.1 ir 4.4.5 punktai). Šios nuostatos nėra sudėtingos ir yra suprantamos vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo teismo proceso metu nereiškė jokių abejonių dėl ieškovo gebėjimo suprasti Prospekto turinį, todėl atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Prospektas surašytas vartojant specifinius terminus ir tai yra viena iš aplinkybių kodėl būtina išsiaiškinti, ką ieškovas suvokė perskaitęs Prospektą.

5721.4.

58Ieškovas su Prospektu susipažino prieš sudarant obligacijų sutartį ir tai patvirtino pasirašydamasginčijamą sutartį. Ginčo šalys nekėlė jokių abejonių dėl šios sutarties sąlygos pagrįstumo. Prospekto viešas paskelbimas reiškia, kad jis tapo visuotinai žinomu. Prospektas yra įstatymų leidėjo valia skirtas neprofesionaliems investuotojams, vadinasi yra preziumuojama, kad jo turinys yra suprantamas vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui. Prospekto nuostatos, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, yra nesudėtingos ir aiškios.Nurodo, kad obligacijos pagal savo esmę yra nesudėtingas vertybinis popierius, kuriam įsigyti nebūtina turėti profesionaliam klientui būdingos kvalifikacijos.

5921.5.

60Pirmosios instancijos teismo išvada apie 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir jo įtaką ieškovui priimant sprendimą kreiptis į teismą, yra nepagrįsta byloje esančia medžiaga, bei prieštarauja ieškovo atvirai deklaruotai pozicijai. Ieškovas nusprendė kreiptis į teismą 2016 m. lapkričio 14 d., sužinojęs iš žinių portalo „DELFI“, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimą Nr. 03-2 dėl raštiškų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos riziką ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo atsakovei. Ieškovui susisiekus su straipsnio autoriumi, tapo žinoma apie 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos atsakymą Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896.

6121.6.

62Ieškovas neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje neprašė pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu, tokio procesinio sprendimo nepriėmė ir teismas, vadinasi neegzistuoja jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo abejoti ieškovoišdėstytomis aplinkybėmis, kad jis su Prospektu susipažino ir jo turinį suvokė.

6321.7.

64Nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018), nes ji yra neaktuali ir nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadų.

6521.8.

66Dėl apgaulės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant sandorio negaliojimo klausimus dėl apgaulės turi būti vertinami ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios civilinio proceso principams.

6722.

68Atsakovėbankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

6922.1.

70Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, nes šią nutartį apelianto atstovas pateikė tik 2018 m. rugsėjo 12 d. kartu su prašymu dėl bylos nagrinėjimo ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po sužinojimo apie nutartį.Toks įrodymo pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, be to, minėtos civilinės bylos nagrinėjimas nėra baigtas, o bylos medžiaga yra nevieša ir negali tapti įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje iki nebus išslaptinta įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, priešingai nei teigia ieškovas, informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2 buvo atskleista ir turėjo būti žinoma apeliantui dar iki Prospektopatvirtinimo ir paskelbimo bei ginčijamo sandorio sudarymo.

7122.2.

72Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, nors apeliantas teigia, kad apie nutarimą ir atsakymą sužinojo tik iš žinių portale paskelbto straipsnio, tačiau apie inspektavimą Lietuvos banko tinklalapyje buvo skelbta 2011 m. lapkričio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo viešai prieinama iki ieškovui sudarant ginčijamą sandorį.

7322.3.

74Apeliantas teigė, kad iš pranešimo Lietuvos banko tinklalapyje nėra aišku, kokio pobūdžio trūkumai nustatyti, kokie nurodymai duoti, kokie kapitalo reikalavimai nustatyti. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (argumentų dėl Prospekto turinio nenurodymas ir teisminio proceso nepradėjimas penkerius metus) įrodo, kad informaciją apie nutarimą ieškovui apskritai nebuvo aktuali iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. priimto sprendimo. Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad iki 2016 m. lapkričio 14 d. žinių portale paskelbto straipsniojis domėjosi nutarimo turiniu ir/ar kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu pateikti informaciją apie nutarimą.

7522.4.

76Apelianto teiginys, neva nutarimo reikalavimų nevykdymas lėmė bankonemokumą, vertintinas kaip prielaida, todėl atmestinas. Nei nutarimas, nei Lietuvos banko 2016 m. gegužės 2 d. atsakymas advokatei K. B. Nr. S 2016/(21.16-2102J-12-1896 nepatvirtina banko faktinio nemokumo būsenos ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo metu.

7722.5.

78Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovės, bet ir ieškovo veiksmai, tiriamas bei vertinamas jo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jo valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

7922.6.

80Lietuvos banko nutarimas galimai būtų vertinamas kaip turėjęs esminę įtaką apelianto apsisprendimui sudaryti ginčijamą sutartį tik tuo atveju, jei bankas apskritai neatskleistų investavimo į obligacijas rizikų. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė informavo apeliantą apie rizikas.

8122.7.

82Apelianto nurodomas straipsnis žinių portale buvo paskelbtas 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. iš karto po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto 2016 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016. Minėto straipsnio autorius, citavo Prospekto punktus (2.1 ir 4.4.5), tarsi sufleruodamas, kokiomis neva apgaulingomis Prospekto nuostatomis turi būti grindžiami ieškiniai dėl obligacijų pasirašymosutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Netrukus (2016 m. lapkričio 24 d.) prieš atsakovą buvo pateikta net 18 identiško turinio ieškinių (visų ieškovų atstovas advokato padėjėjas V. B.) dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir ieškovų pagal jas sumokėtų sumų pripažinimo ieškovų lėšomis banko sąskaitose. Tačiau kasaciniam teismui priėmus civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 galutinį procesinį sprendimą, penki ieškiniai (civilinėse bylose Nr. e2-1860-614/2018, Nr. e2-1555-614/2018, Nr. e2-1861-614/2018, Nr. e2-1549-614/2018, Nr. e2-1865-614/2018) buvo atsiimti.

8322.8.

84Atsakovės teigimu, apelianto pozicija byloje yra dirbtinė ir neatitinka realių ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškinio pateikimo momentą kaip neatsitiktinį ir leidžiantį abejoti apeliantopaaiškinimų patikimumu kaip formavosi jo valia sudarant ginčijamus sandorius.

8522.9.

86Nurodo, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio buvo apgautas, svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Atsakovė nekvestionuoja apelianto teisės vesti bylą per atstovą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog teismas visų bylos aplinkybių kontekste negalėjo vertinti fakto, kad apeliantas nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė neatvykimo priežasčių, taip pat nepaaiškino aplinkybių, kaip formavosi jo valia sudaryti ginčijamą sandorį.

8722.10.

88Nesutiko su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo aptarta teismo praktika nėra aktuali nagrinėjamam ginčui. Nurodo, kad kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015yra aktuali nagrinėjamai bylai tuo aspektu, kad išnagrinėjusi klausimą dėl indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo taikymo asmenims, įsigijusiems atsakovės indėlių sertifikatus ir obligacijas, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne, nes įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką, kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Be to, apeliantas teikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018. Prašymą motyvavo tuo, kad tarp šios bylos ir kitos bylos egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys; sustabdžius nagrinėjamą bylą būtų išvengta galimų prieštaringų teismų sprendimų tuo pačiu klausimu; šios bylos sustabdymas lemtų tinkamą proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Taigi, pats apeliantas patvirtino, kad tarp šių bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys.

8922.11.

90Apeliantas neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų ir apie tai, kad banko būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu ar obligacijų bazinioProspekto paskelbimo metu neatitiko banko viešai skelbiamos informacijos. Apelianto teiginiai dėl Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 03-2 yra abstraktūs ir deklaratyvūs.

9123.

92Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismosprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9323.1.

94Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą dėl nutarties prijungimo, nes Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-231-464/2018 medžiaga nėra vieša.

9523.2.

96Informacijaapie priimtą Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2 apeliantui buvo prieinama, todėl nėra pagrindo teigti, kad informacija apie atsakovės veikios trūkumus ir ribojimus nebuvo viešai prieinama iki sudarant ginčijamą sutartį. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad esminis atsakovės apgaulės elementas buvo tai, jog informacija apie nutarimą neva buvo tyčia slepiama. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad informacija apie priimtą nutarimą buvo skelbiama viešai. Pažymėjo, kad pačiame Prospekte yra nurodyta, kad informacija apie atsakovės esminius įvykius pateikiama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire“ bei skelbiama interneto puslapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt.

9723.3.

98Informacija, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo konstatuoti atsakovės veiklos trūkumai, buvo plačiai skelbiama viešai spaudoje, dienraštyje „Verslo žinios“. Tačiau ši informacija apeliantui nebuvo aktuali ir nekėlė poreikio kreiptis į Lietuvos banką su prašymu pateikti informaciją apie bet kokius sprendimus atsakovės atžvilgiu. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad prieš ginčijamų sutarčių sudarymą jis domėjosi atsakovės finansine padėtimi, gilinosi į Prospektą ir būtent jame pateikta informacija jam būtų turėjusi esminės reikšmės apsisprendžiant ar sudaryti ginčijamas sutartis.

9923.4.

100Apelianto faktinis elgesys (pasirinkta pozicija bylos nagrinėjimo metu) patvirtina, kad jo valia sudaryti ginčo sutartis nepriklausė nuo to, ar Prospekte buvo paskelbta informacija apie nutarimą, ar ne. Siekiant nustatyti ar apeliantas buvo apgautas, būtina nustatyti ar nutarime pateikta informacija buvo esminė, kurią apeliantas sužinojęs, nebūtų sudaręs ginčo sutarčių. Nutarime pateikta informacija neatitinka esminės informacijos kriterijaus, numatyto VPĮ 2 straipsnio 12 punkte, nes byloje nėra įrodyta, kad nutarime pateikta informacija buvo esminė apeliantui, Prospekto išleidimo metu.

10123.5.

102Nutarime nebuvo numatyta jokių ribojimų, kurie būtų susiję konkrečiai su atsakovės platinamomis obligacijomis pagal Prospektą. Tai, kad obligacijų platinimas nebuvo niekaip ribojamas patvirtina ir ta aplinkybė, kad Prospektas buvo patvirtintas priežiūros institucijos. Taip pat, nutarime nėra pateikta pastabų, jog atsakovė neteisingai ar netiksliai atspindėtų savo finansinę atskaitomybę. Apeliantas neįrodė, kad bent vienas konkretus finansinės atskaitomybės kriterijus ar duomuo būtų netiksliai atspindėtas Prospekte ir, kad neatitiktų faktinės atsakovės situacijos Prospekto parengimo dienai.

10323.6.

104Lietuvos banko priežiūros tarnyba nuolat viešai skelbia pranešimus apie kredito įstaigų inspektavimus, tam tikrais atvejais ir apie pritaikytas poveikio priemones, tačiau tai savaime nelemia išvados apie tokios įstaigos nemokumą ar blogą finansinę padėtį.Nutarime buvo įvardinti tik su atsakovės veiklos organizavimu susiję trūkumai, kurie nėra susiję su finansine situacija. Apeliantas, teigdamas, kad nutarimas turėjo jam esminę įtaką, turėjo įrodyti, kuri konkrečiai nutarime nurodyta informacija jam buvo tokia esminė, kad būtų nulėmusi apsisprendimą nesudaryti ginčijamų sutarčių.

10523.7.

106Bylojenėra ginčo dėl to, kad Vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtino Prospektą su galutinėmis sąlygomis, o atsakovė šį Prospektą paskelbė. Todėl daroma išvada, kad Komisija, patvirtindama Prospektą, taip pat nenustatė, kad nutarime pateikta informacija yra tokia esminė, jog ją būtų privaloma įvardinti Prospekte ar, kad ji būtų galėjusi įtakoti investuotojų pasirinkimą dėl investavimo į išleidžiamas obligacijas.

10723.8.

108Apeliantui buvo tinkamai atskleistos su sutarčių sudarymu susijusios rizikos. Ginčijamų sutarčių 1.22 punktu apeliantas pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su Prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutiko. Taip pat apeliantas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

10923.9.

110Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, įvertinęs ieškinio pateikimo momentą kaip neatsitiktinį, kaip aplinkybę, kuri leidžia abejoti apelianto paaiškinimų apie jo valios formavimąsi, patikimumu. Apeliantas į teismo posėdį neatvyko ir paaiškinimų dėl valios formavimosi pasirašant obligacijų sutartis, nedavė. Apelianto atstovas negalėjo nurodyti jo išsilavinimo, investavimo bei gyvenimiškos patirties, o taip pat kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys ir t. t. Apelianto procesinis elgesys buvo prieštaringas, o paaiškinimai nenuoseklūs.

11123.10.

112Pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika. Apeliantas teikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018. Apeliantas prašymo turiniu pripažino, kad tarp šių bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys.

11323.11.

114Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar ieškovas buvo apgautas, turi būti įvertinta, kokiu būdu formavosi jo valia sudaryti sutartis.Nagrinėjamu atveju, faktinis apelianto elgesys (pasirinkta pozicija bylos nagrinėjimo metu) patvirtina, kad jo valia sudaryti sutartis priklausė nuo to, ar Prospekte buvo paskelbta informacija apie Nutarimą, ar ne. Pažymėjo, kad apeliantas nurodė, kad esminę reikšmę sprendimui įsigyti ginčo obligacijų turėjo ne obligacijų draustumo aplinkybė, o atsakovės finansinė padėtis. Apeliantas sudarė net tris obligacijų pasirašymo sutartis, vadinasi diversifikavo rizikas, todėl daroma išvada, kad apeliantas galėjo ir privalėjo suprasti, kad obligacijos, kaip vertybinis popierius, turi jas išleidusio emitento nemokumo riziką, ir negalėjo būti apgautas.

11523.12.

116Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovės darbuotojai įtikinėjo jį, jog atsakovės finansinė padėtis gera, kad jokie ribojimai atsakovei netaikomi ir pan. Apeliantas neprašė apklausti atsakovės darbuotojų, kurie bendravo su juo prieš sudarant sutartis. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad iki sutarčių sudarymo arba vėliau būtų siekęs gauti kokios nors informacijos apie atsakovės finansinę padėtį, jo mokumą bei veiklos perspektyvas, o atsakovė būtų atsisakiusi ją pateikti arba pateikusi aiškiai klaidinančius duomenis. Teigiama, kad apsisprendimą sudaryti sutartis lėmė didesnė jų finansinė grąža, nei terminuotų indėlių sutarčių sudarymo/pratęsimo atveju, atitinkamai, buvo prisiimta ir didesnė rizika, kad tokie lūkesčiai gali ir neišsipildyti.

11723.13.

118Nurodo, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovė nebuvo nemoki, o tokia (nemokumo) rizika apeliantui buvo įvardinta. Jeigu atsakovė nebūtų tapusi nemoki, apeliantas nebūtų ginčijęs sutarties, nes iš jos įvykdymo būtų gavęs naudą.

119Teisėjų kolegija

konstatuoja:

120IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12124.

122Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12325.

124Apeliantas E. M. (ieškovas) ir atsakoveBAB banku „SNORAS“ 2011 m. liepos 29 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9944758, kuria bankas suteikė ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją. Sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punktu ieškovas patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą. Minėto aprašymo 8 punktas aptarė obligacijų riziką bei pelningumą, nurodant, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

12526.

126Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą dėl raštiškų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos riziką ribojančio normatyvinio dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui „SNORAS“.

12727.

128Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtinto AB banko „SNORAS“ ne nuosavybės vertybinių popierių bazinį prospektą, kurio 4.4.5. punkte prieinformacijos apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su emitentu ir turinčiusesminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nurodyta, kadesminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nebuvo.Tarp ieškovo ir banko 2011 m. liepos 29 d. sudarytaObligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110729V990057, kuria ieškovas įsigijo 30 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma už 2 999,95 Lt. Obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 d.Obligacijų pasirašymo sutartyje (1.22 punktas) numatyta, kad prieš pasirašydamas sutartį Investuotojas patvirtina, kad yra supažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka. Investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. iškėlė atsakovui bankroto bylą (įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d.). 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 29 d. sudarytąObligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110729V990057, taikyti vienašalę restitucija – pagal sutartį sumokėtą sumą laikyti ieškovo lėšomis banko sąskaitoje. Ieškinio reikalavimus grindė CK 1.91 straipsnio nuostatomis. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo

12928.

130Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino (atsisakė prijungti prie bylos) Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartiescivilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, nes ši nutartis susijusi su nagrinėjama byla, joje yra kalbama apie BAB banko Snoras turto perėmimo schemą, kuria buvo sukeltas Snoro nemokumas, kuri buvo įvykdyta nepaisant Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 28 d. nutarime nustatytų veiklos ribojimų. Nutartyje išdėstytos aplinkybės turi įtakos aiškinant eminento pareigas atskleisti informacijos prospekte turinį bei ieškinyje keliamų teisės klausimų aiškinimui bei paties Snoro patvirtinimui dėl nemokumo atsiradimo.

13129.

132Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, nes ši byla buvo pripažinta nevieša. Nevieša bylos medžiaga – teismo bylą sudarantys dokumentai, įskaitant ir teismo priimtus procesinius dokumentus, kuriuose yra neviešų duomenų (Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3.2 punktas). Neviešumo požymis LITEKO gali būti panaikinamas tik išnykus aplinkybėms, dėl kurių visa bylos medžiaga ar jos dalis buvo pripažinta nevieša (Tvarkos aprašo 17 punktas).

13330.

134Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), minėta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-231-464/2018 yra pripažinta nevieša, buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose ir priėjimas prie šios bylos kortelės yra apribotas. Ne viešumo požymis LITEKO sistemoje nėra panaikintas, kas reiškia, kad šioje byloje priimti procesiniai sprendimai (bylos medžiaga) yra nevieša, t. y. neišnyko aplinkybės, dėl kurių bylos medžiaga pripažinta nevieša, o jų nuasmenintos versijos – neskelbtinos (Tvarkos aprašo 3.2 punktas 16-17; 19 punktai).

13531.

136Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, jog į bylą teikiamas teismo procesinis dokumentas, priimtas byloje, kurios medžiaga pripažinta nevieša, nurodo, kad neišnykus aplinkybėms, dėl kurių bylos medžiaga yra pripažinta nevieša, atitinkamai užtikrinant byloje pateiktus duomenis neprieinamus tretiesiems asmenims, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nepriimti į bylą minėtos nutarties ir jos nevertinti. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė jog nevieša pripažintoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas buvo viešai paskelbtas nesant tam pagrindo, vertinama kaip padaryta klaida, kuri dabar yra ištaisyta (nutartis neskelbiama).

13732.

138Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pripažinus civilinės bylos medžiagą nevieša, o byloje pateiktus duomenis – laisvai neprieinamais tretiesiems asmenims, teismas negali naudotis tokios bylos medžiaga kaip įrodinėjimo priemone, kadangi teikiama nutartis neatitinka naujai teikiamiems įrodymams keliamo – sąsajumo – reikalavimo (teismas negali žinoti civilinės bylos baigties, nutartis negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės šioje byloje įrodinėjamo ieškinio pagrindo). Kita vertus, šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą klausimą, todėl nutartis nesusijusi su nagrinėjama byla ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados atsisakyti prijungti į bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018. Dėlsandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį

13933.

140Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu teigia, kad obligacijų pasirašymo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Apeliantas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog bankas jį apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų, patikimumo. Apeliantas šias aplinkybes sieja su Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarime nustatytais banko veiklos trūkumais ir apribojimais, kurie jam, kaip banko klientui, turėjo, bet nebuvo atskleisti.

14134.

142Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

14335.

144Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

14536.

146Teismų praktikoje pripažįstama, kadreiškiant reikalavimą sudarytąsandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015; kt.). Dėl informacijos apie atsakovo veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus viešumo

14737.

148Ieškovas suklaidinimą, atsakovės apgaulę byloje įrodinėjo tokiomis argumentų grupėmis: 1) esminių aplinkybių nutylėjimu (neatskleidimu) (privalomuose dokumentuose nenurodant informacijos, reikšmingos ieškovui vertinant obligacijų sandorio sudarymo riziką, klaidingos informacijos pateikimu) – Prospekte nurodant, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento mokumą, nebuvo, nors tuo metu atsakovė jau žinojo apie jos veiklos trūkumus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime, veiklai taikomus ribojimus, artėjančią mokumo krizę; 2) aktyviais atsakovės darbuotojų veiksmais, suklaidinant ieškovą dėl atsakovės finansinės būklės bei gebėjimo išpirkti obligacijas – patikinant ieškovą, kad jo investuojamos lėšos nebus prarastos, o atsakovės veikla yra sėkminga; pažymint, kad atsakovės darbuotojai, vykdydami pareigas, veikė kaip atsakovės atstovai, žinodami nutarimo turinį, todėl jų teikta informacija, kad atsakovė veikia sėkmingai, jokie veiklos ribojimai nėra taikomi, neatitiko tikrovės, prieštaravo nutarime pateiktai informacijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas paaiškinimų dėl jos valios sudaryti ginčo sutartį formavimosi nepateikė, neatvyko du kartus į teismo posėdį, apie Prospekto reikšmę savo valiai sudaryti ginčo sandorį ieškovas pareiškė tik 2016 metų lapkričio mėn., kai vienoje analogiškoje byloje (kurioje ieškovą atstovavo tas pats atstovas) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino obligacijų pasirašymo sutartį negaliojančia, taikė restituciją. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi sprendimas panaikintas, ieškinys atmestas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 20 d.nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 apeliacinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo ieškovui viešai prieinama iki ginčo sandorio sudarymo, ir ji ieškovui nebuvo aktuali, minėtus ieškovo argumentus laikė nepagrįstais ir jais grindžiamo ieškovės ieškinio netenkino.

14938.

150Teismas nurodė, kad informacija apie Lietuvos Banko inspektavimą ir Nutarimą Lietuvos banko tinklalapyje buvo paskelbta 2011 m. sausio 18 d. Apelianto vertinimu, šioje informacijoje nėra jokių duomenų, kad kalbama apie Nutarimą. Kitos viešos informacijos, kurioje būtų aptartas Nutarimas ir jo konkretus turinys, taip pat nėra. Iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokio pobūdžio trūkumai nustatyti, kokie nurodymai duoti, kokie kapitalo reikalavimai nustatyti. Apeliantas nurodė, kad nei viena iš Lietuvos banko paskelbtų aplinkybių, ieškinys nėra grindžiamas. Todėl teismo išvada, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir ribojimus buvo viešai prieinama iki sudarant ginčijamą sandorį, yra nepagrįstas teiginys. Dar ir šiandien nėra aišku, kokie konkretūs ribojimai atsakovės veiklai buvo taikomi.

15139.

152Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos medžiaga (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 14), tiek kitose, analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis, bylose Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo nurodomi atsakovės veiklos trūkumai, nustatyti Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime, buvo viešai skelbiami iš karto po šio nutarimo priėmimo, t. y. 2011 m. sausio mėnesį, Lietuvos banko tinklalapyje, taip pat eilėje kitų interneto tinklalapių, tarp jų ir tinklalapyje www.delfi.lt (t. y. tinklalapis, paskelbęs ir 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnį). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo, tik 2016 m. lapkričio 14 d. iš minėto straipsnio sužinojęs apie Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2. Tačiau vertinant bylos medžiagąnustatyta, kad informacija apie AB banko „SNORAS“ inspektavimo rezultatus Lietuvos banko tinklalapyje buvo skelbiama ir ankstesniais metais dar nuo 2004 metų. Ieškovas galimybę naudotis internetu turėjo, tai patvirtina 2011 m. liepos 29 d. ieškovo su atsakove sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 5 punkte ieškovas patvirtino turintis galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu. Taigi, jeigu Lietuvos banko valdybos kaip priežiūros institucijostam tikrų pažeidimų atsakovės veikloje nustatymas iš tiesų būtų buvęs svarbus ieškovui, jo valiai sudaryti ginčo sutartį su atsakove, jis turėjo galimybę gauti informaciją iki ginčo sutarties sudarymo. Kita vertus, apeliantas neneigia aplinkybės, kad informacija apie Prospektąjam buvo žinoma (iš esmės tai jis patvirtino Obligacijų pasirašymo sutarties 1.22. punkte). Teisėjų kolegijos vertinimu, ne informacija (ar jos trūkumas) apie banko veiklą, formavo ieškovo apsisprendimą dėl ginčo sandorio sudarymo.

15340.

154Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, informacija, susijusi su banko veiklos trūkumais ir apribojimais, nebuvo slepiama, ji buvo prieinama. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas šia informacija būtų domėjęsi, kaip ir nėra duomenų, kad būtų domėjęsis ir informacija apie banko finansinę padėtį. Kadangi apeliantas tokia informacija nesidomėjo, darytina išvada, kad ne informacija (ar jos trūkumas) apie banko veiklą formavo apelianto apsisprendimą dėl sandorio sudarymo. Kita vertus, jeigu apelianto valią sudaryti ginčo sutartį lėmė informacija Prospekte, kuris buvo skelbiamas viešai (informacija apie Nutarimą buvo perduota Vertybinių popierių komisijai, kuri Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme numatyta tvarka ją paskelbė viešai), ieškovas daug anksčiau, tik iškėlus atsakovei bankroto bylą, galėjo kreiptis į teismą dėl galimų savo teisių pažeidimo. Tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog byloje nėra duomenų, kad Prospekte nurodyta informacija, buvo esminė sudarant ginčo sandorį. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 03-2. priimtas daugiau nei pusę metų iki ginčo sutarties sudarymo, todėl faktinė banko situacija, net ir paskelbus apie nutarimą Prospekte, jau nebūtų tokia pati. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad Prospekte nurodyta informacija neturėjo esminės įtakos sprendimui sudaryti ginčo sutartį, tuo pačiu Prospekto turinio vertinimas nėra aktualus nagrinėjamam ginčui išspręsti.

15541.

156Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatė banko veiklos trūkumus, nereiškia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus. Aplinkybė, kad bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir apeliantą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad informacija apie atsakovo veiklos trūkumus ir atitinkamus ribojimus buvo viešai prieinama iki apeliantui sudarant ginčijamą sandorį, informacija buvo prieinama ir po banko bankroto bylos iškėlimo. Be to, kaip nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, pačiame Prospekte nurodyta, jog informacija apie atsakovo esminius įvykius pateikta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržai, informacijos atskleidimo ir platinimo sistemai „GlobeNewswire“ bei skelbiama interneto puslapiuose www.snoras.lt ir www.crib.lt. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad informaciją apie Lietuvos banko nutarimu nustatytus veiklos trūkumus atsakovė slėpė ir jų neatskleidė apeliantui, tokiu būdu jį apgaudama.

15742.

158Taigi, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad bankas, išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo tikslą apgauti obligacijų pirkėjus, neišpirkti obligacijų, tyčia klaidinti apeliantą dėl su obligacijomis susijusios rizikos egzistavimo ar jos pobūdžio. Apeliantas pats pasirinko tokį finansinį produktą, galintį suteikti didesnę finansinę grąžą. Kaip minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad banko finansinė padėtis būtų buvusi apeliantui svarbi ginčo sutarties sudarymo momentu. Bankas negalėjo apgauti dėl aplinkybių, kurios nebuvo svarbios apelianto valios formavimosi procese. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti, kad apeliantas buvo klaidinamas ir (ar) tyčia apgaudinėjamas. Dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje

15943.

160Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepasinaudojo teise duoti paaiškinimus teismo posėdžio metu, nes į posėdį net du kartus neatvyko ir aplinkybių kaip formavosi jo valia sudaryti ginčo sandorį nepaaiškino, yra nesuderinama su CPK 51 straipsnio nuostatomis. Apeliantas nurodė, kad jis neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nes prašymo pripažinti apelianto dalyvavimą teismo posėdyje būtinu neteikė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, taip pat tokio procesinio sprendimo nepriėmė ir pirmosios instancijos teismas.

16144.

162CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismo posėdyje nedalyvavo nei ieškovas, nei jo atstovas.

16345.

164Sutiktina su apeliantu, kad jis neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų, kaip suprato visus specifinius terminus, vartojamus Prospekte. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pagrįstai sprendė, kad juose nėra nurodyta aplinkybių, kada apeliantas susipažino su visomis Prospekto sąlygomis ir kaip jis jas suprato. Kaip teisingai nurodė teismas, byloje nepateikti ir duomenys apie ieškovo išsilavinimą, investavimo bei gyvenimišką patirtį, iš ko teismas taip pat galėtų vienaip ar kitaip vertinti, ar Prospekto turinys ieškovui sudarant ginčijamą sandorį buvo suprantamas, kokią įtaką jo valios formavimesi sudaryti sutartį, jis turėjo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismas ginčydamas sandorį tik po penkerių metų po to, kai bankui buvo iškelta bankroto byla. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas bandė įtikinti teismą, kad bankas visuotinai klaidino savo klientus dėl jo finansinės padėties. Taigi spręstina, kad apeliantui neatvykus į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo paaiškinimus dėl valios sudaryti ginčijamą sandorį formavimosi aplinkybių nepatikimais. Kita vertus, apeliantas skunde taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo valios formavimosi, sudarant ginčijamą sutartį. Dėl teismų praktikos, kuria teismas rėmėsi, priimdamas sprendimą

16546.

166Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neaktualia teismų praktika – kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, paneigiamas ne tik įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta nagrinėjamoje byloje, kuria teismas, konstatavęs bylų sąsajumą, sustabdė šią bylą iki civilinėje bylos Nr. e3K-3-164-611/2018 išnagrinėjimo, bet ir paties ieškovo pozicija byloje – teismas minėta nutartimi nagrinėjamą bylą sustabdė tenkinęs būtent ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo, ieškovui įrodinėjant, kad tarp bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys. Tuo tarpu kita kasacinio teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-602-684/2015, kurią citavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamai bylai aktuali tuo aspektu, kad joje teismas išaiškino, jog obligacijoms netaikoma indėlių garantijų sistema; įgydamas obligaciją, asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką, kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

16747.

168Taigi abiejuose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai yra svarbūs, siekiant įvertinti apelianto elgesį iki ginčijamo sandorio sudarymo ir po jo, taip pat kaip formavosi apelianto valia. Dėl procesinės bylos baigties

16948.

170Ieškovui apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių esmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

171Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad sudarius su atsakove ginčijamą sutartį, bankui buvo... 10. 3.... 11. Vertybiniai popieriai pagal Vertybinių popierių įstatymą (toliau – VPĮ)... 12. 4.... 13. Vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. birželio 16 d.... 14. 5.... 15. Lietuvos banko2011 m. sausio 18 d. nutarime buvo nustatyti atsakovės veiklos... 16. 6.... 17. Prospekte buvo nurodyta, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie... 18. 7.... 19. Atsakovės apgaulė pasireiškė ne tik esminių aplinkybių nutylėjimu... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį reiškė CK 1.91 straipsnyje... 28. 11.... 29. Teismas ieškinio pateikimo momentą vertino kaip neatsitiktinį, leidžiantį... 30. 12.... 31. Teismas įvertinęs, kad apie inspektavimą ir nutarimą Lietuvos banko... 32. 13.... 33. Teismas konstatavo, kad informacija apie atsakovės veiklos trūkumus ir... 34. 14.... 35. Teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog atsakovė tyčia klaidino tiek... 36. 15.... 37. Teismas konstatavo, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui (ieškovas nurodo, kad... 38. 16.... 39. Teismas sprendė, kad neigiamo pobūdžio pranešimai apie atsakovės veiklą... 40. 17.... 41. Aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iškelta bankroto byla, pati... 42. 18.... 43. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovo... 44. 19.... 45. Teismas nustatė, kad Prospektų, jų sudedamųjų dalių formą, turinį ir... 46. 20.... 47. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad Lietuvos banko Priežiūros... 48. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 49. 21.... 50. Ieškovas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 51. 21.1.... 52. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos apeliacinio... 53. 21.2.... 54. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad informacija apie... 55. 21.3.... 56. Ieškinyje ieškovas nurodė konkrečias Prospekto nuostatas, kurių pagrindu... 57. 21.4.... 58. Ieškovas su Prospektu susipažino prieš sudarant obligacijų sutartį ir tai... 59. 21.5.... 60. Pirmosios instancijos teismo išvada apie 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus... 61. 21.6.... 62. Ieškovas neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovė ir trečiasis... 63. 21.7.... 64. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta teismo praktika... 65. 21.8.... 66. Dėl apgaulės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant... 67. 22.... 68. Atsakovėbankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“atsiliepime į... 69. 22.1.... 70. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto minėtos Lietuvos... 71. 22.2.... 72. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, nors apeliantas... 73. 22.3.... 74. Apeliantas teigė, kad iš pranešimo Lietuvos banko tinklalapyje nėra aišku,... 75. 22.4.... 76. Apelianto teiginys, neva nutarimo reikalavimų nevykdymas lėmė... 77. 22.5.... 78. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sprendžiant dėl... 79. 22.6.... 80. Lietuvos banko nutarimas galimai būtų vertinamas kaip turėjęs esminę... 81. 22.7.... 82. Apelianto nurodomas straipsnis žinių portale buvo paskelbtas 2016 m.... 83. 22.8.... 84. Atsakovės teigimu, apelianto pozicija byloje yra dirbtinė ir neatitinka... 85. 22.9.... 86. Nurodo, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio buvo apgautas, svarbu analizuoti... 87. 22.10.... 88. Nesutiko su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo aptarta teismo praktika... 89. 22.11.... 90. Apeliantas neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų ir... 91. 23.... 92. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į... 93. 23.1.... 94. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą... 95. 23.2.... 96. Informacijaapie priimtą Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 03-2... 97. 23.3.... 98. Informacija, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo... 99. 23.4.... 100. Apelianto faktinis elgesys (pasirinkta pozicija bylos nagrinėjimo metu)... 101. 23.5.... 102. Nutarime nebuvo numatyta jokių ribojimų, kurie būtų susiję konkrečiai su... 103. 23.6.... 104. Lietuvos banko priežiūros tarnyba nuolat viešai skelbia pranešimus apie... 105. 23.7.... 106. Bylojenėra ginčo dėl to, kad Vertybinių popierių komisija 2011 m.... 107. 23.8.... 108. Apeliantui buvo tinkamai atskleistos su sutarčių sudarymu susijusios rizikos.... 109. 23.9.... 110. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, įvertinęs... 111. 23.10.... 112. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika. Apeliantas... 113. 23.11.... 114. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar ieškovas... 115. 23.12.... 116. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovės darbuotojai įtikinėjo jį,... 117. 23.13.... 118. Nurodo, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovė nebuvo nemoki, o... 119. Teisėjų kolegija... 120. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 121. 24.... 122. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 123. 25.... 124. Apeliantas E. M. (ieškovas) ir atsakoveBAB banku „SNORAS“ 2011 m. liepos... 125. 26.... 126. Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą dėl raštiškų... 127. 27.... 128. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d.... 129. 28.... 130. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 131. 29.... 132. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie... 133. 30.... 134. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179... 135. 31.... 136. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, jog į bylą teikiamas teismo... 137. 32.... 138. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pripažinus... 139. 33.... 140. Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu teigia, kad obligacijų pasirašymo... 141. 34.... 142. Apgaulė pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį gali būti sandorio šalies... 143. 35.... 144. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra... 145. 36.... 146. Teismų praktikoje pripažįstama, kadreiškiant reikalavimą sudarytąsandorį... 147. 37.... 148. Ieškovas suklaidinimą, atsakovės apgaulę byloje įrodinėjo tokiomis... 149. 38.... 150. Teismas nurodė, kad informacija apie Lietuvos Banko inspektavimą ir Nutarimą... 151. 39.... 152. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos medžiaga (atsakovės atsiliepimo į... 153. 40.... 154. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, informacija, susijusi su banko... 155. 41.... 156. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodoma aplinkybė, kad... 157. 42.... 158. Taigi, byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, kad bankas, išleisdamas... 159. 43.... 160. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 161. 44.... 162. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme... 163. 45.... 164. Sutiktina su apeliantu, kad jis neprivalėjo dalyvauti teismo posėdyje,... 165. 46.... 166. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą,... 167. 47.... 168. Taigi abiejuose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai yra svarbūs,... 169. 48.... 170. Ieškovui apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus teisėtų bei... 171. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....