Byla 2A-689-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 625 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu ( - ). Už laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-31 minėtam butui patiektą šilumos energiją atsakovas yra skolingas 625 Lt. Ieškovas nurodo, kad duomenų apie tai, kad tarp atsakovo ir patalpų nuomininko E. K. buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad už patalpoms patiektą šilumos energiją atsiskaitys nuomininkas, nėra.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-02-24 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 625 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 68,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remiantis byloje esančiu Gyventojų Registro tarnybos 2008-07-16 išrašu nustatyta, kad butą – kambarį nuomavęs E. K. 2007-11-20 mirė. Gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šildymo sistemų, ieškovas tiekė šilumos energiją minėtoms gyvenamosios patalpoms, todėl laikytina, kad tarp šalių- ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-01-30 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-3/2008) pažymėjo, kad pagal šilumos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančių teisės aktų (Šilumos ūkio įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių aktų) nuostatas tokių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas, t.y. nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms yra teikiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, tačiau šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas, kuris nuomoja jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, bei šių patalpų nuomininkas gali susitarti dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalių pakeitimo, kur nuomininkas taptų minėtos sutarties šalimi. Jeigu toks susitarimas yra nesudarytas, tai šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė patalpų, esančių adresu ( - ), nuomos sutarties (CPK 178 str.). Duomenų, kad tokia sutartis buvo įregistruota viešame registre byloje taip pat nėra ir atsakovas jų nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovas turi prievolę atsiskaityti už šioms patalpoms laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-31 patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, yra suformavęs praktiką, jog būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties tarp buto nuomininko ir šilumos tiekėjo, už tiekiamą šilumą turi atsiskaityti buto savininkas, netinkamai pritaikė šilumos energijos pirkimo - pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas bei neįvertino visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“, įsiskolinimą skaičiuodamas fiziniams asmenims (vienam asmeniui), sąskaitas pateikdamas gyvenamųjų patalpų nuomininkams ir kt. savo veiksmais pripažino, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių šalimi yra ne atsakovas, bet buto nuomininkas. Vilniaus miesto savivaldybė, teikdama atitinkamus duomenis apie nuomininkus, niekada negaudama sąskaitų dėl apmokėjimo už šilumos energiją negalėjo ir neturėjo laikyti, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi yra ne buto nuomininkas. Vertinant UAB „Vilniaus energija“ veiksmus, pateikiant sąskaitas apmokėjimui, laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė buto nuomininką ir būtent tarp nuomininko ir UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Priteisiant įsiskolinimą iš savivaldybės, būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai faktinis energijos vartotojas nebūtų įpareigotas apmokėti už faktiškai suvartotą energiją, nors tokia jo pareiga kyla tiek iš teisės aktų nuostatų analizės, tiek iš teismų praktikos. Tokiu atveju susidariusi situacija būtų palanki socialinio būsto nuomininkams ir toliau vengti jiems priklausančių mokesčių mokėjimo. Tokia praktika visiškai ignoruotų galiojančių teisės aktų nuostatas, numatančias, jog už energiją mokesčius apmoka nuomininkas, o nesumokėti mokesčiai ir delspinigiai iš gyvenamųjų patalpų nuomininko išieškomi įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tinkamu atsakovu byloje turi būti laikomas buto nuomininkas, su kuriuo UAB „Vilniaus energija“ pati konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir kuris naudojosi ieškovo tiekiama šiluma. Pats nuomininkas turi apmokėti už faktiškai sunaudotą šilumos energiją (CK 6.388 str.). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad tarp buto nuomininko, buto savininko ir šilumos tiekėjo nėra sudaryto susitarimo, kas turi būti laikoma šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai nurodoma, koks konkrečiai turi būti susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko. Tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“. Minėto sprendimo 1 punktu yra patvirtinti pavyzdiniai sutarčių projektai. Taip pat šio sprendimo 2 punktu nuspręsta įpareigoti SP AB Vilniaus šilumos tinklų generalinį direktorių iki 2001-03-31 sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Remiantis minėtu sprendimu, ieškovas turėjo pareigą sudaryti minėtas sutartis. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas savo pareigos neįvykdė. Taip pat minėto sprendimo atitinkamai 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 numatė, kad uždarosios akcinės bendrovės, eksploatuojančios namus, teikia SP AB „Vilniaus šilumos tinklams“ informaciją apie pasikeitusius gyvenamųjų namų negyvenamųjų patalpų, esančių bendrovės balanse, nuomininkus ir savininkus, duomenis apie įrengiamas papildomas šildomas gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas anksčiau apgyvendintuose namuose, taip pat duomenis apie gyvenančių (įregistruotų) gyventojų skaičių butuose. Taigi laikytina, kad tarp SP AB „ Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su šilumos tiekėju. UAB „Vilniaus energija“ yra SP AB „Vilniaus šilumos tinklai" teisių ir pareigų perėmėja, todėl jai taip pat perėjo ir pareiga, 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 356V pagrindu, sudaryti minėtas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtu Vilniaus miesto valdybos sprendimu.

12Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmesti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu, nuomos santykių nebuvo, butas buvo laisvas, individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis nei su E. K., nei su kitu trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta, todėl akivaizdu, kad pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju - ieškovu - turi ( - ), buto savininkas - atsakovas. Jeigu buto šildymo prietaisai ir karšto vandens sistema prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nesant sutarties pagal individualias sąlygas, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, ir pagal jas šilumos energijos vartotoju ir, atitinkamai asmeniu, turinčiu prievolę sumokėti už patiektą energiją, yra buto savininkas. Nagrinėjamu atveju dėl šilumos energijos tiekimo butui ( - ) nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sąlygas, todėl laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas su buto savininku, t.y. atsakovu. Tokio teisės aiškinimo laikosi ir formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, Vilniaus apygardos teismo 2008-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A50-319/2008, Vilniaus apygardos teismo 2008-04-15 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A42- 152/2008, kt). Atkreiptinas dėmesį, kad teismų praktika nėra statiškas dalykas. Lietuvos Aukščiausiajam teismui, 2008-01-30 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, pasikeitė teismų praktika. Teismas išaiškino, kad, kai nėra sudaryta rašytinė individuali šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, šilumos vartotoju, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už suvartotą šilumos energiją, yra laikomas ne faktiškai daugiabučio namo, buto ar kitomis patalpomis besinaudojantis asmuo, o šių patalpų savininkas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 2 d., Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju 2008-01-30 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs savo esme analogišką bylą. Nagrinėjantis šį ginčą, laikydamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d., įpareigojančios laikytis konstitucinės justicijos organo priimamų nutarimų bei juose išdėstytos oficialiosios konstitucinės doktrinos, turėtų paisyti kasacinio teismo suformuoto precedento bei šią civilinę bylą išspręsti ieškovo naudai. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp buto nuomininko ir UAB „Vilniaus energija“ susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekė butui šilumos energiją, kuriame gyveno buto nuomininkas ir naudojosi šilumos energija, todėl šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas laiko, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytas susitarimas, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra buto nuomininkas - faktinis šilumos energijos vartotojas. Ieškovas pažymi, kad E. K. neišreiškė pageidavimo sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis viešame Nekilnojamojo turto registre sutartis nebuvo registruota, todėl pats nuomos faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, t.y. ir prieš šilumos energijos tiekėją (CK 6.579 str. 4 d.). Pagal Gyventojų registro duomenis E. K. 2007-11-20 mirė, todėl nuomos sutartis, jeigu tokia buvo, tarp jo ir atsakovo nutrūko. Tarp ginčo šalių ir E. K. nebuvo pasiekta susitarimo dėl individualių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, o nuo 2007-11-20 toks susitarimas apskritai negalėjo egzistuoti. Atsakovas nurodo, kad tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (bei jo teisių perėmėjas UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su šilumos tiekėju. Tokiu susitarimu turėtu būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“. Ieškovas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu, kadangi minėtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas buvo priimtas, kai šilumos ūkį reguliavo savivaldybės, o dabar reglamentuota įstatyminiu lygiu - šilumos ūkio įstatymas bei poįstatyminiai teisės aktai. Apelianto nurodyto sprendimo priėmimo metu UAB „Vilniaus energija“ nebuvo įsteigta. Be to, UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai tapatinama su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tai du skirtingi juridiniai asmenys. Atsakovas nurodo, kad būtina įvertinti aplinkybes, kad jis negaudavo sąskaitų, mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytas atsiskaitomosios knygelės numeris, kad mano, jog anksčiau nuomininkas mokėjo ieškovui už tiekiamą šilumos energiją, ir tai patvirtina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykių šalimi yra ne atsakovas, o buto nuomininkas. Šių aplinkybių atsakovas nenurodė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, CPK 306 str. 2 d. nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Papildomai paaiškiname, kad sąskaitos buvo siunčiamos pagal turto buvimo vietą. Jų negavimas ir neieškojimas liudija tik apie atsakovės nerūpestingumą ir aplaidumą vykdant savivaldybei priskirtąją funkciją - socialinio būsto suteikimas. Kiekvienam butui suteikiamas identifikacijos kodas, kuris neturi nieko bendro nei su buto savininku, nei su buto nuomininku.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Skundas atmestinas.

15Atsakovo skunde nurodyti argumentai, kad įsiskolinimą už tiektą į butą šilumą ir karštą vandenį turi apmokėti nuomininkas, nurodyti neatsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai, kad prašoma priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2008-07-31, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad butas (lova vieta) būtų išnuomotas kam nors po buvusio nuomininko E. K. mirties 2007-11-20, yra pagrindu atmesti atsakovo skundą. Atsakovas nenurodė, kad yra asmenys, priėmę palikimą po buvusio nuomininko mirties, kad turtiniai reikalavimai už laikotarpį, kuriuo naudojosi butu nuomininkas, gali būti pareikšti paveldėtojams. Buto savininko pareiga buvo pateikti įrodymus, kad butas nebuvo išnuomotas ir juo nesinaudojo kiti asmenys po nuomininko mirties. Tokių įrodymų nepateikus, ieškovas pagrįstai priskaičiavo mokėtinas sumas ir už karštą vandenį, nes atsakovo pareiga buvo įrodyti, jog po nuomininko mirties ieškovas turėjo neskaičiuoti mokesčio už karštą vandenį butui, kuriame nebuvo įrengta apskaitos prietaisų. Tikėtina, kad atsakovui priklausančiu butu po nuomininko mirties galėjo naudotis kiti asmenys, atsakovo pareiga buvo pranešti ieškovui apie tai, kad sutartis tarp jo ir nuomininko nutrūko dėl nuomininko mirties. Atsakovas nenurodė priežasčių, kurios trukdė jam išnuomoti pagal sutartį butą kitam nuomininkui, kuriam būtų kilusi pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų.

16Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-07-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 , kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo Vilniaus m. savivaldybės, nurodyta, kad tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šilumos tiekėjo ir patalpų savininko, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi yra patalpų savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju buvęs nuomininkas netapo sutarties šalimi, nes nebuvo sudaręs sutarties ir neprisiėmė jokių sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas, kaip civilinių santykių dalyvis, negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos subjektams, tiekiantiems šilumos energiją savivaldybei priklausančioms patalpoms.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai