Byla 3K-3-280/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims J. G., J. G. ir V. G. dėl skolos už suvartotą šilumos energiją priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl to, kuris subjektas (buto savininkas ar nuomininkas) turi prievolę atsiskaityti už suvartotą patalpų centralizuotai tiekiamą šilumos energiją.

6Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 8 810,53 Lt skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d. už centralizuotai teiktą šildymą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

7Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui, kuris, 2004 m. gruodžio 6 d. išnuomodamas butą J. G., J. G. ir V. G., sutarties neįregistravo viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš kitus asmenis. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, ieškovo teigimu, atsakovui, kaip nurodytų gyvenamųjų patalpų savininkui, atsirado prievolė mokėti už šioms patalpoms tiekiamą šilumą ir karštą vandenį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinys atmestas.

10Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 6 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu J. G. sudarė buto (duomenys neskelbtini) rašytinę nuomos sutartį. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad J. G. privalo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, Vilniaus miesto valdybos nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu J. G., nebuvo nustačiusi tvarkos dėl nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo. Ankstesnėje išnagrinėtoje byloje 2005 m. sausio 25 d. buvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ ieškinys buvo patenkintas ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės J. G. priteista skola už šilumą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 25 d. iki 2004 m. birželio 24 d.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008 konstatuota, kad šilumos vartotojas - tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar sistemų. Santykiai tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo nustatomi sutartimis, sutarties šalis yra šilumos tiekėjas ir pastato, buto savininkas - šilumos vartotojas (CK 6.584 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 876). Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, o jei tokio susitarimo nėra, - šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas.

12Teismas, remdamasis pirmiau priimtu 2005 m. sausio 25 d. teismo sprendimu, kuriuo skola ieškovui priteista iš J. G., sprendė, kad ieškovas laikė J. G. šiluminės energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi – buitiniu šilumos vartotoju. Ieškovas konkliudentiniais veiksmais faktiškai yra sudaręs šilumos energijos tiekimo sutartį su buitiniu vartotoju – J. G. Šilumos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad buitinis šilumos vartotojas - fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Iš to teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nors ir yra buto, kuriame gyvena trečiasis asmuo J. G. su šeimos nariais, savininkė, neprivalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kuriomis naudojasi buto nuomininkai.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ apeliacinis skundas tenkintas ir nutarta panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui UAB ,,Vilniaus energija“ 8 810,52 Lt skolos.

14Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 punkte nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Šių taisyklių 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Teismas išaiškino, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija.

15Teismas nustatė, kad atsakovo su trečiuoju asmeniu J. G. sudarytoje nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją tvarkos, o gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, dėl to vadovaujantis CK 6.579 straipsnio 4 dalimi gyvenamosios patalpos nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Teismas įvertino, kad patalpų savininkas buvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, jog nesidomėjo išnuomotomis patalpomis, sudarytomis sutartimis ir skolomis, atsakomybė už tiektą ir sunaudotą šilumos energiją tenka patalpų savininkui Vilniaus miesto savivaldybei. Kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

181. Apeliacinės instancijos teismas sprendime netaikė CK 6.584 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t. y. iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos. Kasatoriaus teigimu, į šios normos reguliavimo apimtį patenka mokesčių už šilumos energiją klausimai, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Įstatymo nuostata konkretizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintoje Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkoje, kurioje reglamentuojamas valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymas už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą ir kt.). Šioje Tvarkoje aiškiai reglamentuota, kad nuomininkai sudaro sutartis su šilumos tiekėjais, kurie jiems teikia sąskaitas už suteiktas paslaugas, o nuomininkai jas apmoka. Kasatorius daro išvadą, kad įstatymų leidėjas išskyrė socialinio būsto nuomininkus į atskirą vartotojų grupę, nustatydamas, jog būtent jie, o ne nuomojamo buto savininkas (savivaldybė) yra ieškovo teikiamų paslaugų vartotojai ir būtent nuomininkai privalo mokėti už suvartotą šilumos energiją. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo taikyti ūkio ministro įsakymai negali prieštarauti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatoms.

192. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, vartojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas - fizinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal įrengtų namo įvade atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) buitiniams šilumos vartotojams, o kiekvienas buitinis šilumos vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Iš nurodytų teisės normų nuostatų kasatorius daro išvadą, kad abonentu pagal šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra laikomas faktiškai šilumą vartojantis asmuo ir sutartis yra laikoma sudaryta nuo jo naudojamų įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo sistemų; dėl to ieškovo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančių teisės aktų nuostatoms.

203. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008 konstatuota, kad, nesant šilumos tiekėjo, patalpų savininko bei nuomininko susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Šioje nutartyje nenurodyta, kokio pobūdžio turėtų būti šilumos tiekėjo, nuomininko ir Vilniaus miesto savivaldybės susitarimas. UAB „Vilniaus energija“ nevykdė pareigos sudaryti su nuomininkais rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, dėl to atsakomybė už energijos pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą neturėtų būti perkelta Vilniaus miesto savivaldybei. Tokia pareiga nustatyta teisės akte - Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ 2 punktu nuspręsta įpareigoti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (šios įmonės reikalavimo teises į šilumos vartotojų skolas perėmė UAB ,,Vilniaus energija“) generalinį direktorių iki 2001 m. kovo 31 d. sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Kasatoriaus teigimu, ieškovas su atsakovu yra sudarę susitarimą, kad būsto nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip būsto savininkė, atsiskaitys su šilumos tiekėju. Be to, nuomininko pareiga atsiskaityti su UAB ,,Vilniaus energija“ nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės ir nuomininko nuomos sutartyje. CK 1.17 straipsnio 2 dalyje detalizuojamas sandorio sudarymas konkliudentiniais veiksmais ir nustatyta, kad sandoris laikomas sudarytas, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, t. y. pripažino sandorį. Kasatoriaus teigimu, toks CK 1.17 straipsnio 2 dalies teisės normos aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-392/2004; 2008 m. vasario 29 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-211/2008 išaiškinimus.

214. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 4-258, kuriuo patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos vartotojas atsako, kad už suvartotą šilumą, šilumnešį ir (ar) karštą vandenį būtų laiku sumokama pagal šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą (127.2 punktas). UAB „Vilniaus energija“ sąskaitų nesiųsdavo ir apie susidariusią skolą neinformuodavo Vilniaus miesto savivaldybės, nors reikalaujama priteisti skola susidarė nuo 2004 m. gruodžio 1 d. Dėl to, kasatoriaus teigimu, ieškovas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė ne atsakovą, bet buto nuomininką. Nuo 2004 m. birželio mėnesio už ieškovo teikiamas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) niekas nemokėjo ir skola nuolat augo, ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad išvengtų šios skolos didėjimo. Dėl to ieškovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir pagal CK 6.64 straipsnį turi būti laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu dėl nepakankamo jo bendradarbiavimo skolininkas negali jos įvykdyti. Kreditoriaus kaltės dėl skolininko prievolės neįvykdymo pasekmės nustatytos CK 6.248 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

225. Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino CK 6.579 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 19 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-414/2006 išaiškino, kad teisinė registracija kaip paviešinimas naudojamas tuo metu ir prieš tuos asmenis, kurie faktiškai nežinojo apie registruotiną sandorį, juridinį faktą ar kitą jam žinomą informaciją. UAB „Vilniaus energija“ žinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi viešame registre neįregistruotą nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu J. G., tai patvirtina ir priimtas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimas. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės J. G. prievolė mokėti nustatyta tvarka ir terminais už suteiktą šilumos energiją bei karštą vandenį yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. sprendimu. Nurodytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl skolos už šildymą išieškojimo turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią nagrinėjamos bylos šalims ir teismui.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

241. Ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos teismas sprendime pagrįstai taikė faktinėmis aplinkybėmis tapačioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutarties Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008 išaiškinimus, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir pastato savininko — šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko - buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Ieškovo teigimu, kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra jau suformuota ir aprobuota. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad CK 6.584 straipsnio 1 dalyje ir Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintoje Tvarkoje reglamentuojama valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių, t. y. valstybės ar savivaldybės - nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Taigi nurodyti teisės aktai nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Tuo tarpu šilumos energijos pirkimo—pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą—pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Nurodytos CK 6.584 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos nuostatos, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ teigimu, turi būti aiškinamos kartu su CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prievolę už skolininką visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Įtvirtinus tokią mokėjimo tvarką, siekiama supaprastinti atsiskaitymų tvarką, nes užuot mokesčius už šilumos energiją ir karštą vandenį nuomininkas pervedęs nuomotojui - valstybei ar savivaldybei, o šis vėliau - šilumos tiekėjui, nuomininkas tiesiogiai šilumos tiekėjui įvykdo skolininko (gyvenamųjų patalpų savininko) prievolę atsiskaityti už patiektas paslaugas. Tačiau dėl to, kad vykdo prievolę už skolininką (gyvenamosios patalpos savininką), nuomininkas savaime netampa šilumos vartotoju.

252. Atsiliepime išdėstytas argumentas, kad Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 32 punktas taikytinas kartu su 21 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad šilumos vartotojai yra daugiabučio namo būtų ir kitų patalpų savininkai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu arba taikydami kitus techninius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480/2006). Ieškovo tvirtinimu, įstatymų leidėjas asmens pripažinimą šilumos vartotoju sieja ne su faktiniu šilumos vartojimu, bet su šildomų patalpų nuosavybės teisių turėjimu.

263. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-211/2008, iš esmės skirtingoje nuo nagrinėjamos bylos, dėl to kasatorius nepagrįstai remiasi nurodytos nutarties išaiškinimais. Skirtumai yra dėl daugelio aplinkybių: nurodytoje kasacinėje byloje ginčas kilo tarp visiškai kitokių šalių - 791-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir AB „Grigiškės“, atliekančios namo bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje civilinėje byloje išaiškino, jog nepaisant to, kad sutartį dėl elektros energijos pasirašė daugiabučio namo savininkų bendrija, elektros energijos vartotojais vis tiek yra laikomi butų savininkai. Vertinant kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-268/2005 faktines aplinkybes taip pat matyti, kad ginčas byloje irgi kilo tarp visiškai kitų šalių - elektros energijos tiekėjo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijos.

274. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad buto savininko, nuomininko ir šilumos teikėjo susitarimu, kad nuomininkas taptų energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, turėtų būti laikomas 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 30 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-3/2008 nurodė, kad kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus mieto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Ieškovo teigimu, susitarimas nesudarytas, nes ieškovas su buto nuomininke nesudarė individualios šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, atitinkančios Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Be to, nurodytu Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 356V pareiga sudaryti sutartis buvo nustatyta ne su Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkais, bet su šiuos gyvenamuosius namus administruojančiomis bendrovėmis.

285. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas kaip juridinis asmuo dalyvauja lygiais pagrindais civiliniuose teisiniuose, taip pat ir šilumos pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose, dėl to jam tenka prievolė atsiskaityti už perkamą šilumą kaip ir kitiems patalpų savininkams – fiziniams ar juridiniams asmenims.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo tvarkos

32Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai.

33Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad, VĮ Registrų centro pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2007 m. birželio 9 d. duomenimis, nekilnojamojo daikto – buto (duomenys neskelbtini), savininku nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės taryba, savivaldybės tarybos vardu registruota nuosavybės teisė į šį butą. Teismų taip pat nustatyta, kad su trečiuoju asmeniu sudaryta 2004 m. gruodžio 6 d. manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 62, pagal kurią nuomotojas suteikė nuomininkui (J. G.) ir jos šeimos nariams (vyrui ir aštuoniems vaikams) manevrinio butų fondo butą (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomos sutartyje nėra detalizuotų nuostatų dėl atsiskaitymo už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismo sprendime konstatuota, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų sutarties dėl šių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo už jas nuomininkas nesudarė nei su patalpų savininku, nei su paslaugų teikėju; buto nuomos sutartis viešame registre neįregistruota.

34Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino šilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju, buto savininkę - savivaldybę.

35Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad ginčas kilo dėl atsiskaitymo už šilumos energiją, patiektą savivaldybei, t. y. viešajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kuriose gyvena nuomininkas ir jo šeimos nariai, pagal įstatymą turintys teisę į socialinį būstą.

36Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos.

37Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 punktą šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.

38Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia išvada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“ byloje Nr. 3K-3-3/2008).

39Šilumos pirkimo-pardavimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose neaptarta situacija, kai daugiabučio namo butų, kitų patalpų, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, savininkas yra ne fizinis, bet juridinis asmuo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 punktą ir ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punkte pateiktą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką tokios sutarties šalis gali būti ir juridinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, tarp jų ir daugiabučiame name esančiose gyvenamosiose patalpose.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju nuomininkas netapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, nes nesudarė šios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų.

41Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šių sąlygų (Taisyklių 57 punktas). Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir standartinės sąlygos galioja tol, kol šalys individualiai susitaria dėl sutarčių sąlygų (Taisyklių 66 punktas).

42CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Pažymėtina, kad šis teisės aktas nekeičia šilumos pirkimą-pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme ir, remiantis vien šiuo nutarimu, laikyti byloje trečiojo asmens (gyvenamųjų patalpų nuomininko) šilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui, negalima.

43Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

44Byloje nėra duomenų, kad nuomininkai per visą buto nuomos laiką būtų mokėję už ieškovo suteiktas paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės elgesys, kai ši, sudarydama gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir vėliau, neaptarė su nuomininku atsiskaitymo už šilumos energiją tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų. Be to, savivaldybė sudarytos nuomos sutarties neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre ir pagal CK 6.573 straipsnio 4 dalį negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis. Nors nagrinėjamu atveju tai nelemia atsakomybės subjekto, tačiau rodo įstatyme nustatytų reikalavimų apdairiam nuomotojui nevykdymą. Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis) ir negali vienašališkai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

45Pagal buto nuomos sutartį išnuomotas manevriniam butų fondui priskirtas butas, jis išnuomotas daugiavaikei šeimai. Buto nuomininkė ir jos šeimos nariai už gautą šilumos energiją neatsiskaito, šios šeimos turtinė padėtis byloje priimtuose teismų sprendimuose neįvertinta. Savivaldybei įstatymuose priskirtas socialinės politikos funkcijų, tarp jų ir socialinio būsto užtikrinimas, vykdymas ir, kaip pirmiau nurodyta, vienašališkai negali būti perkeltas energijos tiekėjui.

46Kasatoriaus nurodytų ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punkte nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis už šilumos energiją kiekvienam buitiniam šilumos vartotojui. Šiame sąlygų punkte sutarties šalys nenustatomos, jos, kaip pirmiau nurodyta, nustatomos 8 punkte. Tuo tarpu 14 punkto nuostatos taikytinos apskaičiuojant nuomos mokesčio dydį. Pažymėtina, kad tretieji asmenys-nuomininkai nėra atleidžiami nuo mokesčių už šilumos energiją, kurie šiems yra priskaičiuoti ir patalpų savininko (savivaldybės) reikalaujami sumokėti.

47Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali būti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 straipsnis). Viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas). Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkai būtų siekę sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį su šilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją, taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, sudarydama buto nuomos sutartį būtų susitarusi dėl atsiskaitymo už šilumos energiją (susitarta dėl nuomos mokesčio ir atsiskaitymo už komunalines paslaugas). Mokestis už šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, bendro naudojimo patalpų ir teritorijų valymas, liftų priežiūra ir kt.) yra savarankiški mokesčiai, tokią išvadą leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos.

48Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 25 d. sprendimu skola už suvartotą šilumos energiją 2001-2004 m. laikotarpiu priteista ne iš Vilniaus miesto savivaldybės, o iš nuomininkės J. G., teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas, spręsdamas šios bylos ginčą, nuosekliai laikosi teisės taikymo išaiškinimų, išdėstytų kasacine tvarka išnagrinėtoje ankstesnėje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB ,,VST“, bylos Nr. 3K-3-3/2008.

49Dėl to, esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytiems faktams, kad nėra sudarytos sutarties dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, bei įvertinus nuomininko delsimą atsiskaityti už šilumos energiją, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvadai, kad mokestis už šilumos energiją išieškotinas iš buto savininko (savivaldybės). Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

51Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 2975 Lt, šių išlaidų dydį patvirtina byloje pridėti mokėjimo dokumentai – PVM sąskaita faktūra ir išrašas iš ieškovą atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos apie atliktą mokėjimą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimas iš dalies priteistinas iš bylą pralaimėjusios šalies - atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktą ieškovui iš atsakovo priteistina 1600 Lt.

52Iš atsakovo taip pat priteistina 63,15 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB ,,Vilniaus energija“ (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

56Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. kodas 111109233) 63,15 Lt (šešiasdešimt tris litus 15 centų) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, atlyginimo.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl to, kuris subjektas (buto savininkas ar nuomininkas)... 6. Ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovo... 7. Ieškovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 6 d. atsakovas su trečiuoju asmeniu J.... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 12. Teismas, remdamasis pirmiau priimtu 2005 m. sausio 25 d. teismo sprendimu,... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 14. Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ūkio ministro 2003 m.... 15. Teismas nustatė, kad atsakovo su trečiuoju asmeniu J. G. sudarytoje nuomos... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti... 18. 1. Apeliacinės instancijos teismas sprendime netaikė CK 6.584 straipsnio 1... 19. 2. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu abonentas yra fizinis asmuo -... 20. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 21. 4. Pagal ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 4-258, kuriuo... 22. 5. Kasatoriaus teigimu, Vilniaus apygardos teismas neteisingai aiškino CK... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Vilniaus energija“ prašo... 24. 1. Ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos teismas sprendime pagrįstai taikė... 25. 2. Atsiliepime išdėstytas argumentas, kad Šilumos ūkio įstatymo 2... 26. 3. Ieškovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 27. 4. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad buto savininko, nuomininko... 28. 5. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas kaip juridinis asmuo dalyvauja lygiais... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ir atsiskaitymo tvarkos ... 32. Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių šilumos... 33. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad, VĮ Registrų centro pateikto... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės... 35. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad ginčas kilo dėl atsiskaitymo... 36. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK... 37. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje šilumos vartojimo... 38. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šilumos... 39. Šilumos pirkimo-pardavimą detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties... 41. Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 42. CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d.... 43. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos... 44. Byloje nėra duomenų, kad nuomininkai per visą buto nuomos laiką būtų... 45. Pagal buto nuomos sutartį išnuomotas manevriniam butų fondui priskirtas... 46. Kasatoriaus nurodytų ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260... 47. Šilumos tiekimo sutartis yra viešoji sutartis, pagal kurią vartotoju gali... 48. Atsakydama į kasacinio skundo argumentą, kad kitoje išnagrinėtoje... 49. Dėl to, esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytiems... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 51. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 52. Iš atsakovo taip pat priteistina 63,15 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 55. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini)... 56. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. kodas 111109233)... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...