Byla e2-8265-863/2020
Dėl sumokėtų lėšų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Paulinai Bradauskaitei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant ieškovės atstovui E. M. (E. M.), atsakovams V. K. (V. K.) ir A. L., tretiesiems asmenims J. P. (J. P.) ir R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams V. K. ir A. L. bei tretiesiems asmenims J. P. ir R. B. dėl sumokėtų lėšų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 597,41 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. liepos 25 d. iš draudėjo J. P. gavo pranešimą apie 2017 m. liepos 21 d. įvykusį įvykį, kurio metu iš R. B. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), Vilnius, buvo aplietas butas, esantis ( - ), Vilnius. Aplietas butas buvo apdraustas Gyventojų turto draudimu, dėl įvykio išmokėjo 597,41 Eur draudimo išmoką. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo pateiktas paklausimas dėl įvykio, į kurį buto savininkas – R. B. nurodė, kad apliejimas įvyko 2017 m. gegužės 3 d., kuomet butas nuosavybės teise priklausė V. K. ir A. L.. Pažymėjo, jog išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, draudimo išmokos išmokėjimo nurodymo kopijos. Nurodė, jog atsakovams, kaip atsakingiems už žalą asmenims, buvo išsiųstos pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovai geranoriškai jiems pareikšto reikalavimo netenkino. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taip pat nurodė, jog CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas .Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, mano, jog CK 6.105 straipsnio 1 dalies pagrindu išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teisę į atsakovus.

5Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog 2013 m. lapkričio 28 d. jo motina I. L., kartu su jos broliu – atsakovu V. K. lygiomis dalimis paveldėjo butą, esantį ( - ), Vilniuje. 2017 m. balandžio 18 d. notaro patvirtinta sutartimi minėtas butas buvo parduotas R. B.. Atkreipė dėmesį, jog pateiktame prie ieškinio 2017 m. rugpjūčio 8 pranešime Nr. S04-661883 nurodyta įvykio data: 2017 m. liepos 25 d., ta pati data nurodyta ir ieškovo pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 8 d. draudimo išmokos mokėjimo pažymoje. Tai reiškia, kad draudiminis įvykis įvyko tuo metu, kai minėtas butas jau jo motinai nebepriklausė. Atsižvelgiant į tai, nei jis, nei kitas atsakovas negalėjo užlieti kitų patalpų, todėl ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti iš jo atlyginti padarytą žalą. Be to, pagal 2017 m. gegužės 5 d. buto priėmimo -perdavimo aktą butas buvo perduotas naujam savininkui R. B.. Priimdamas turtą jis turėjo pastebėti bute vandens nutekėjimo židinį: ar vandens pratekėjimo, ar išsiliejusio vandens dėmių, drėgmės požymių, ar kokių nors vandens vamzdžių gedimų. Jei tokie faktai būtų, viskas būtų labai greitai išaiškėję, tačiau jokių pretenzijų naujas buto savininkas — trečiasis asmuo R. B. nebuvo pareiškęs. Mano, kad išdėstyti faktai paneigia trečiojo asmens R. B. versiją dėl draudiminio įvykio laiko. Kartu pažymėjo, kad keldama versiją, jog jis privalo atlyginti žalą, ieškovė turėjo su juo bendradarbiauti, tačiau sudarydama sąmatą apžiūrėdamas aplietas patalpas ieškovė neužtikrino jos manymu atsakingų asmenų dalyvavimo įforminant įvykį aktu ir apie minėtų veiksmų atlikimą nepranešė. Nederino ir kitų su nuostolių kompensavimu, žalos dydžio, turto sugadinimo priežasčių nustatymu susijusių klausimų. Mano, jog jo veiksmuose nenustatytos visos reikiamos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jam negali atsirasti pareiga atlyginti reikalaujamą žalą.

6Atsakovas V. K. ir tretieji asmenys J. P. ir R. B. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

7Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovei nėra žinoma dėl kokių priežasčių įvyko užliejimas, todėl nors ieškinys grindžiamas dviem teisiniais pagrindais, numatytais CK 6.266 ir 6.263 straipsniuose, bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškinį grįs tik vienu iš jų – CK 6.263 straipsniu.

8Parengiamajame teismo posėdyje trečiasis asmuo R. B. nurodė, jog palaiko ieškovės pusę, o savo poziciją išdėstys raštu. 2020 m. birželio 18 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog butą įsigijo 2017 m. kovo mėnesį, visus buto įsigijimo klausimus aptarinėjo išskirtinai su atsakovu V. K.. Sandorio sudarymo metu buvo susitarta dėl buto atlaisvinimo 2017 m. gegužės 5 d. Per numatytą išsikraustymo laikotarpį ne mažiau kaip vieną kartą skambino pasiteirauti apie eigą ir sužinojo jog procesas jam yra keblus, nes giminaičiai iškraustyti nesutinka ir kitų pagalbininkų sulauks tik prieš pat laikotarpio galą. Iškraustymas iš tikro vyko apie 2 dienas, gegužės 02-03 dienomis, pasak V. K., padedant dviem pagalbininkams. Butą perėmė bei priėmimo perdavimo aktą pasirašė 2017 m. gegužės 5 d. Kadangi butas buvo labai blogos būklės, supuvusiomis grindimis, virtuvėje dalinai užklotomis linoleumu, užliejimo požymių iš karto nepastebėjo. Tik pradėjus remontą ir pakėlus linoleumą pastebėjo, jog grindys po juo yra šlapios. Tai nenustebino ir nesukėlė įtarimų nes bendra buto būklė buvo ypač bloga, grindys visuose kambariuose ir virtuvėje dvokė gyvūnų šlapimu. Vykdant remontą, gegužės viduryje, su juo susisiekė kaimynas iš apačioje po butu esančių patalpų ir pranešė apie užliejimą. Kartu su juo bei meistru vykdžiusiu buto remonto darbus nuėjo į patalpas po butu ir jas apžiūrėjo. Ten buvo nuo vandens iškritusios pakabinamų lubų dalys. Tiek jis tiek meistras vykdęs remontą paaiškino, jog užliejimas galėjo įvykti tik prieš buto perėmimą nes darbų metu vanduo buvo užsuktas bei pasiūlė J. P. kreiptis į draudimą bei į ankstesnį savininką. Pažymėjo, jog po šio įvykio iš karto paskambino V. K. ir pranešė kas buvo aptikta. Jis pasakė, kad suprato ir paaiškino, kad greičiausiai jo pagalbininkai bus kažką padarę iškraustymo metu. Pažymėjo, jog kaip matoma iš pridėtų nuotraukų, virtuvėje, kur įvyko vandens nutekėjimas buvo nuimta kriauklė bet kranas paliktas. Mano, labiausiai tikėtina jog kraustymo metu liko neuždaryta sklendė ir vanduo tekėjo tiesiog ant grindų. Kad paslėpti šį įvykį, vanduo nuo linoleumo buvo nuvalytas, bet po juo liko šlapia.

9Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, pažymėjo, jog trečiojo asmens R. B. pozicija visuomet buvo nuosekli, todėl mano, jog užliejimas įvyko 2017 m. gegužės 3 d.

10Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, jog apie užliejimą sužinojo iš bylos dokumentų, apie tokį užliejimą nežinojo ir jo motina, kuri, beje, niekuomet ginčo bute negyveno. Butą mama paveldėjo kartu su savo broliu, o jo dėde, V. K., iki buto pardavimo niekas jame negyveno 3 metus. Motina net nedalyvavo buto pardavime, buvo įgaliojimas. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškinio reikalavimus vertina pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, o juose įvykio datos nesutampa, mama yra mirusi, o jos brolis – V. K. garbaus amžiaus ir atsiliepimo nepateikė.

11Atsakovas V. K. (į bylos nagrinėjimą atvyko pavėlavęs) paaiškino, jog jam apie užliejimą tapo žinoma iš draudimo bendrovės pranešimo. Buvo nuvykęs į draudimo bendrovę, nes buvo painiava dėl adreso – nurodyta, kad butas Pylimo gatvėje, o jis tokioje gatvėje niekuomet negyveno, butas Palangos gatvėje. Pažymėjo, jog butą pridavė naujam savininkui ir pastarasis jokių pretenzijų neturėjo. Atsakydamas į klausimus paaiškino, jog kriauklę nuėmė, nes priešingu atveju negalima būtų išnešti spintelių, tačiau buto perdavimo metu viskas buvo sausa, o apie užliejimą iš draudimo bendrovės sužinojo daug laiko praėjus nuo buto pardavimo. Apie tai, jog jam skambintų naujas buto savininkas – R. B. – neprisimena.

12Trečiasis asmuo R. B. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, jog jam nėra žinoma kada konkrečiai įvyko užliejimas, apie jį sužinojo iš apačioje gyvenančio kaimyno gegužės viduryje, tuomet buvo pakeltas linoleumas ir nustatyta, jog visur šlapia, drėgna. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog po buto perdavimo kelias dienas bute niekas nesilankė ir negyveno, po kurio laiko pradėjo remontą ir sužinojo apie užliejimą, pradėjus remontą vanduo buvo užsuktas.

13Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl ieškinio tenkinimo pasisakyti negali, tačiau paaiškino, jog užlieto buto adresu yra jo įmonės Sodyba, Prekybos namai, UAB korespondencijos adresas, todėl bute nuolat negyvena, bet periodiškai apsilanko. Paaiškino, jog 2017 m. gegužės 1 d. lankėsi bute dėl korespondencijos pasiėmimo ir tuo metu viskas buvo sausa ir tvarkinga. Apie buto užliejimą tapo žinoma sekančio apsilankymo metu, kuris įvyko antroje gegužės pusėjo, galimai 18 d. ar vėliau. Tada bute buvo labai drėgna, lubos šlapios. Nuėjo į viršuje esantį butą ir rado R. B., su juo nusileido į užlietą butą. Kitą dieną turėjo išvykti į Baltarusiją, todėl į draudiką iš karto nesikreipė. Sugrįžęs iš užsienio liepos mėnesį pamatė, jog dėl užliejimo atsirado rimtų pasekmių, nukrito pakabinamos lubos, atšoko grindys, išbrinko baldai, todėl pranešė apie tai draudikui. Pranešime nurodė, jog įvykio data 2017 m. liepos21 d., nes tuomet atsirado tikros pasekmės, gegužės mėnesį viskas neatrodė taip rimta, tik buvo drėgna. Pranešus draudikui į butą atvyko ekspertas, apžiūrėjo, surašė aktą ir išmokėjo išmoką, kada įvyko užliejimas nežino.

14Ieškinys atmestinas.

15Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad galiojant draudiminei apsaugai ieškovės Gyventojų turto draudimu apdraustas butas, esantis ( - )/ ( - ), , Vilnius, buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. 23, dėl ko ieškovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. išmokėjo draudėjui – J. P. 597,41 Eur draudimo išmoką.

16Apie draudiminį įvykį ieškovei draudėjas – J. P. pranešė telefonu 2017 m. liepos 25 d., o raštu - 2017 liepos 27 d. Pranešime telefonu užfiksuota įvykio data - 2017 m. liepos 25 d., rašytiniame pranešime apie įvykį – 2017 m. liepos 21 d.

17Užlietą butą 2017 m. liepos 27 d. apžiūrėjo ieškovės ekspertas, surašė Turto apžiūros aktą ir padarė foto nuotraukas.

18Dėl nuostolių atlyginimo ieškovė 2017 m. liepos 27 d. į buto ( - ), Vilnius pašto dėžutę įmetė pranešimą apie užliejimą ir paprašė pateikti duomenis apie užliejimą. Į pranešimą atsiliepė tuometis buto savininkas – R. B. ir nurodė, jog butą perėmė 2017 m. gegužės 5 d., o užliejimas įvyko 2017 m. gegužės 3 d., apie ką su buvusiu savininku V. K. kalbėjo gegužės viduryje.

192018 m. sausio 17 d. ieškovė išsiuntė reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo V. K., pastarasis, kaip nurodė teismo posėdžio metu ir dėl ko ieškovė neprieštaravo, nuvyko pas draudiką, tačiau atlyginti nuostolius atsisakė.

20Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

23Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad butas esantis ( - )/ Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančio buto, ( - )/ Vilnius, patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos administravimo, jų tarpe aplieto buto savininko paaiškinimai dėl draudiminio įvykio ir buto nuotraukos. Ginčo dėl užliejimo fakto buvimo bei dėl to, jog virš užlieto buto yra butas ( - )/ Vilnius, ginčo byloje nėra. Aplinkybių dėl buto užliejimo židinio buvimo bute Nr. 23 neginčijo ir patys atsakovai. Ginčas kilo dėl atsakovų civilinės atsakomybės už užliejimo padariniu, nes nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nežino, kada įvyko užliejimas ir dėl kokių priežasčių.

24Užlieto buto savininkas J. P. teisme paaiškino, jog 2017 m. gegužės 1 d. jokių užliejimo požymių nebuvo, jo butas buvo sausas. 2017 m. gegužės 5 d. V. K. ir R. B. pasirašė buto, esančio ( - )/ Vilnius, priėmimo – pardavimo aktą, jame užfiksavo bute esančių komunalinių paslaugų (dujų ir elektros) skaitliukų parodymus, jokių vandens įrenginių avarijų tuo metu nei buvęs buto savininkas – V. K. nei naujas buto savininkas – R. B. nepastebėjo. Bylos nagrinėjimo matu naujasis buto savininkas – R. B. pripažino, jog apie po jo butu esančio buto užliejimą jam tapo žinoma tik gegužės viduryje ir apie tai jis sužinojo iš aplieto buto savininko.

25Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką užliejimo priežastį turi įrodyti patalpos savininkas, tačiau nagrinėjamu atveju jokių įrodymų apie tai, jog užliejimas įvyko iki 2017 m. gegužės 5 d., be trečiojo asmens samprotavimų, jog tai galėjo įvykti 2017 m. gegužės 3 d. (nors jis pats apie užliejimą sužinojo tik 2017 m. gegužės viduryje), byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie buto ( - )/ Vilnius grindų būklę iki 2017 m. gegužės 5 d., ir buto užliejimo (konkrečiai nenustatytą dieną) metu. Pažymėtina, jog pats draudikas, ištyręs draudimo įvykio aplinkybes, Draudimo išmokos mokėjimo pažymoje tenurodė, jog įvykio priežastis nežinoma, tikriausiai apliejo kaimynai. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į ieškinį nurodęs, jog labiausiai tikėtina įvykio priežastis, jog kraustymo metu liko neuždaryta sklendė ir vanduo tekėjo tiesiog ant grindų, nenurodė, ar sužinojęs apie užliejimą ir kartu su meistru apžiūrėjęs abi gyvenamąsias patalpas, patikrino ar minėta sklendė iš tikrųjų buvo uždaryta. Paminėtina ir tai, jog teikdamas paaiškinimą draudikui dėl įvykio, aplinkybės apie neuždarytą sklendę nenurodė.

26Kadangi užliejimo data nežinoma ir byloje nėra nustatyta užliejimo priežastis (ar dėl vandens kaupimosi per ilgą laiko tarpą dėl tam tikrų įrenginių nesandarumo ar dėl tam tikro vamzdelio nutrukimo ar kt.), įvertinus tai, jog 2017 m. gegužės 5 d. naujajam savininkui pasirašant buto priėmimo –perdavimo aktą jokių abejonių dėl galimo vandens prasisunkimo ar vandens įrenginių pažeidimo nekilo, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą daro išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų dėl 2017 m. liepos 25 d. ieškovei pranešto buto, esančio ( - )/, Vilnius, užliejimo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų priteisimo neprašė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

28Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 37,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai.

29Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį atmesti.

31Priteisti valstybės naudai iš ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 37,61 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 61 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

32Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti... 4. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. liepos 25 d. iš draudėjo J. P. gavo... 5. Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu... 6. Atsakovas V. K. ir tretieji asmenys J. P. ir R. B. atsiliepimų į patikslintą... 7. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės parengiamojo teismo posėdžio metu... 8. Parengiamajame teismo posėdyje trečiasis asmuo R. B. nurodė, jog palaiko... 9. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje... 10. Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą... 11. Atsakovas V. K. (į bylos nagrinėjimą atvyko pavėlavęs) paaiškino, jog jam... 12. Trečiasis asmuo R. B. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė,... 13. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl ieškinio... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta,... 16. Apie draudiminį įvykį ieškovei draudėjas – J. P. pranešė telefonu 2017... 17. Užlietą butą 2017 m. liepos 27 d. apžiūrėjo ieškovės ekspertas,... 18. Dėl nuostolių atlyginimo ieškovė 2017 m. liepos 27 d. į buto ( - ),... 19. 2018 m. sausio 17 d. ieškovė išsiuntė reikalavimą dėl išmokėtos... 20. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 23. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad butas esantis ( - )/ Vilnius, buvo... 24. Užlieto buto savininkas J. P. teisme paaiškino, jog 2017 m. gegužės 1 d.... 25. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką užliejimo priežastį turi... 26. Kadangi užliejimo data nežinoma ir byloje nėra nustatyta užliejimo... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93... 28. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš... 29. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas... 30. ieškinį atmesti.... 31. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio... 32. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...