Byla 2-993-196/2017
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 240-1166/2004

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-3564-431/2017 pagal atsakovo A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. 240-1166/2004,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovų J. J. ir UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ieškinį atsakovams Z. B., A. B., A. S., L. S., J. S. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Minėtu sprendimu, be kita ko, priteista iš atsakovo A. B. ieškovui J. J. 6 780 Lt, ieškovei UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ – 11 300 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2005 m. sausio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Atsakovas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimą, išieškotojams kas mėnesį mokant po 10 Eur iki visiško skolos padengimo. Nurodė, kad yra praradęs 55 proc. darbingumo, darbo birža darbo jam suteikti negali, dėl sunkios ligos nuo 2017 m. vasario 27 d. yra nedarbingas, gauna tik neįgaliojo pensiją, neturi pakankamai lėšų vaistams nusipirkti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovo A. B. prašymą atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog vykdymo procesą reglamentuojančiose CPK normose yra aiškiai nustatyta, kokią dalį ir nuo kokios sumos antstolis, vykdydamas išieškojimą, gali atskaityti iš skolininko turto ir pajamų, o nuo kokių sumų atskaitymai yra negalimi, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Skunde nurodo, kad atsakovas teismui pateikė įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimą, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. CPK 738 ir 739 straipsniai numato, iš kokių lėšų negalimas išieškojimas. Tokiomis lėšomis yra tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. CPK 738 straipsnis riboja išieškojimą iš laikinojo nedarbingumo, ligos ir nedarbo pašalpų.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
  3. Apeliantas būtinybę išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. sprendimo vykdymą motyvuoja sunkia savo finansine padėtimi ir ją grindžia tokiomis aplinkybėmis - apeliantas yra praradęs 55 proc. darbingumo, gauna tik neįgaliojo pensiją ir neturi pakankamai pinigų net vaistams nusipirkti. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pagal CPK 738 ir 739 straipsnius negalimas išieškojimas iš netekto darbingumo pensijos.
  4. Vertinant tokius apelianto argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 738 straipsnyje nurodytos pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.), ir kuris išieškojimą vykdo laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų, kad vykdant išieškojimą iš apelianto gaunamų pajamų, būtų pažeistos minėtos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos, apeliantas antstolio veiksmų neskundė.
  5. Apelianto su prašymu į bylą pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai gali būti aktualūs tik konstatuojant sudėtingą finansinę situaciją apelianto pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą piniginėmis lėšomis, aspektu, bet neparodo tikrosios jo turtinės padėties, kurią lemia ir visas turimas turtas. Taip pat atsižvelgiant į prievolės neįvykdymo net nuo 2005 m. sausio 4 d. laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, juo labiau tokiam ilgam laikotarpiui, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Tokio prašymo patenkinimas, kai savo turtinei prievolei įvykdyti apeliantas turėjo pakankamai laiko (daugiau nei 11 metų), paneigtų ir teisingumo, protingumo principus (CPK 3 str. 1 d., 6 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas nėra pagrįstas bei neatitinka aukščiau šioje nutartyje cituotos sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo paskirties – užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą bei vykdytinumą, dėl to nėra pagrindo jį tenkinti.
  6. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai