Byla eAS-42-502/2018
Dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas UAB „Autodata“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (kuris vėliau buvo patikslintas), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 2-LV4-2321 „Dėl 2017-09-20 privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-24 ir 2017-09-18 privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-23 panaikinimo“ dalį dėl 2017 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-24 (toliau – ir ginčijamas sprendimas), taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2017 m. rugsėjo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (9)‑LT2-24 (toliau – ir privalomasis nurodymas).

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas byloje.

7Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. lapkričio 22 d. suėjo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Šio nurodymo įvykdymas gali sukelti dideles neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas, nes transporto priemonė būtų utilizuota. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų prarastas tikslas, kurio pareiškėjas siekia kreipdamasis į teismą.

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, tačiau jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kuriais remiantis šioje byloje turėtų būti konstatuota, jog nesiėmus pareiškėjo nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai, susiję su tuo, kad vėlesnis privalomojo nurodymo panaikinimas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, neapgintų jo teisių, o teismo sprendimas realiai negalėtų būti įgyvendintas, nepagrindžia būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

11III.

12Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bei šį jo prašymą tenkinti – laikinai stabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2017 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-24 galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

13Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 28 d. sueis privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. Privalomojo nurodymo įvykdymas pareiškėjui gali sukelti didelių neigiamų pasekmių (padaryti didelę neatitaisomą žalą), kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų nebeįmanomas, nes transporto priemonė jau bus utilizuota (sunaikinta), pareiškėjas patirs didelių finansinių nuostolių, susijusių su išlaidomis, kurias patyrė ieškant transporto priemonės įsigijimui, įsigyjant ją, transportuojant į Lietuvos Respubliką ir pan., bei negautomis pajamomis, kurias pareiškėjas būtų gavęs realizavus suremontuotą transporto priemonę. Tuo pačiu būtų padaryta didelė neigiama įtaka ir pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos vykdymui, kuri išimtinai susijusi su šios transporto priemonės įsigijimu, remontu ir realizavimu. Jeigu pareiškėjas įvykdytų privalomąjį nurodymą, o vėliau teismas tenkintų jo skundo reikalavimus, pareiškėjui būtų nebeįmanoma utilizuotos (sunaikintos) transporto priemonės susigrąžinti bei atstatyti į buvusią padėtį. Jeigu pareiškėjas nuspręstų nevykdyti atsakovo nurodymo, pareiškėjui būtų skiriamos ekonominės sankcijos (baudos) už aplinkosauginių reikalavimų tariamus pažeidimus, ir tokias paskirtas baudas pareiškėjas būtų privestas sumokėti, o vėliau, esant palankiam teismo sprendimui, būtų priverstas inicijuoti teisminius ginčus dėl tokių sumokėtų sumų išieškojimo iš valstybės. Tokiu būdu būtų padaroma neproporcingai didelė žala pareiškėjui.

14Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI-32-492/2017). Norminiai aktai, dėl kurių teisėtumo Seimo narys kreipėsi šiuo pranešimu į teismą, yra būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. D1-798 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2016-1125, Nr. 2016-27523), pagal kurio nuostatas yra priimtas ir šioje byloje ginčijamas nurodymas, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. D1-658 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Šių teisės aktų pagrindu tiek atsakovas, tiek kiti Lietuvos regiono aplinkos apsaugos departamentai atlieka veiksmus, kurie sukelia ginčytinus teisinius santykius, dėl kurių pareiškėjas ir kiti subjektai, vykdantys panašią veiklą, yra priversti kreiptis į teismus.

15Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijant analogiškus privalomuosius nurodymus Lietuvos teismuose jau yra pradėta daug bylų. Vienoje iš tokių bylų, nagrinėjamoje Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-3350-406/2017), teismas priėmė 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria pareiškėjo toje byloje identiškas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo patenkintas visiškai.

16Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, jog egzistuoja akivaizdi būtinybė neatidėliotinai įvykdyti privalomuosius nurodymus, t. y. kad atsakovo interesai šiuo atveju yra svarbesni už pareiškėjo interesus.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Autodata“ atskirąjį skundą dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

20ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS‑900‑662/2016).

22Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2017 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (9) LT2-24 galiojimą. Minėtu privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas eksploatuoti netinkamą transporto priemonę per 30 dienų perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas; Aplinkos apsaugos agentūrai ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Klaipėdos miesto agentūrai pateikti dokumentus, patvirtinančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojams. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. lapkričio 22 d. (b. l. 10–11, 28).

23Kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti administracinius aktus, pareiškėjas iš esmės siekia, kad jis neprivalėtų vykdyti privalomojo nurodymo ir, be kita ko, jam nereikėtų perduoti eksploatuoti netinkamos transporto priemonės atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tokias atliekas tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, jog šiam nurodymui įgyvendinti buvo nustatytas konkretus terminas, akivaizdu, jog pareiškėjui įvykdžius privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, vėlesnis ginčijamų aktų panaikinimas, priėmus galimai pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pareiškėjo teisių neapgintų ir tikslas, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą, būtų neįgyvendintas, o pats reikalavimas, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą, netektų prasmės. Pareiškėjui palankus teismo sprendimas nesukeltų realių teisinių padarinių, nes atkurti iki ginčijamų aktų įvykdymo buvusios padėties būtų neįmanoma. Pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų įmanoma garantuoti realų ir veiksmingą iki skundžiamų aktų įvykdymo buvusios padėties atkūrimą tuo atveju, jei pareiškėjui būtų priimtas palankus teismo sprendimas. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad egzistuoja akivaizdi būtinybė neatidėliotinai, t. y. dar iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įvykdyti privalomąjį nurodymą, kad neeksploatuojant netinkamos transporto priemonės, tačiau jos neperduodant atliekų tvarkytojams, gali būti padaryta didelė žala. Taigi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo interesai šiuo atveju yra svarbesni už pareiškėjo interesus. Nors pareiškėjas nepateikė teismui faktinių duomenų apie turtinę žalą, kurią jis galimai patirtų įvykdydamas privalomąjį nurodymą (netinkamą eksploatuoti transporto priemonę perduodamas atliekų tvarkytojams), tačiau šiuo atveju yra akivaizdu, kad nesustabdžius privalomojo nurodymo galiojimo ir pareiškėjui utilizavus transporto priemonę, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

24Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, jis nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, taip pat viešojo intereso, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jas taikyti.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ atskirąjį skundą tenkinti.

27Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti bei šį pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ prašymą tenkinti – laikinai stabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2017 m. rugsėjo 20 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-24 galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas UAB „Autodata“ (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m.... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones –... 7. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. lapkričio 22 d. suėjo privalomojo nurodymo... 8. II.... 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių ir... 11. III.... 12. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 13. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 28 d. sueis privalomojo nurodymo... 14. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius... 15. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijant analogiškus privalomuosius nurodymus... 16. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, jog... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Autodata“... 20. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio... 23. Kreipdamasis į teismą su prašymu panaikinti administracinius aktus,... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70... 26. uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ atskirąjį skundą tenkinti.... 27. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties... 28. Nutartis neskundžiama....