Byla 2A-577-212/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, dalyvaujant ieškovui V. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., V. M. ieškinį atsakovams E. E. J., Anykščių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras dėl pripažinimo negaliojančia pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojimo nugriauti statinius ir teisinės registracijos panaikinimo

Nustatė

3Ieškovai prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 1987-09-11 pirkimo - pardavimo sutartį tarp Eduardo E. J. ir Jadvygos J. M., reg. Nr. 42; panaikinti 1992-08-10 Anykščių apylinkės viršaičio potvarkį Nr. 301 „Dėl pasodybinio žemės sklypo“; panaikinti Anykščių seniūnijos 2001-06-15 pažymą Nr. 298 „Apie pastatus“; panaikinti 2001-06-19 Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 392 „Apie žemės sklypą namų valdai“; panaikinti 2000-06-28 Anykščių rajono savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 90-v „Dėl įgaliojimų pastatams įteisinti suteikimo rajono savivaldybės merui“; panaikinti 2001-06-19 Anykščių rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 491 p “Dėl pastatų įteisinimo“; panaikinti statinių adresu ( - ) kadastro duomenų bylos Nr. ( - ), registro įrašą Nr. 90/90218 ir statinių- gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovą E. E. J. per du mėnesius nugriauti statinius - gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius žemės sklype ( - ), kad. Nr. ( - ); įpareigoti atsakovą Utenos viršininko apskrities administraciją sustabdyti savavalinę statybą žemės sklype ( - ); panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Anykščių rajono inspektoriaus 2001-06-19 išduotą pažymą Nr. 200/AD; priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu reikalavimus patikslino ir prašė pripažinti 1987-09-11 sutartį, sudarytą tarp atsakovo E.E. J. ir J. M. dėl pastatų pirkimo, negaliojančia ir įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti ginčo pastatus. Nurodė, jog sudaryta sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes atsakovas E. E. J. tuo laiku gyveno Vilniuje ir neturėjo teisės įsigyti kitą gyvenamą namą, sutartis neįregistruota, o nupirktus pastatus iš J. M., E. E. J. nugriovė ir pastatė naujus statinius, be leidimo, todėl pastatai turi būti nugriauti.

4Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-05-12 sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisė po 117,70 Lt pašto išlaidų. Nustatė, kad atsakovas E. E. J. pagal 1987-09-11 sutartį iš J. M. nusipirko namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ). Ūkinėse knygose esantys įrašai patvirtino, kad J. M.-M. buvo pastatų savininkė ir 1987-09-11 pastatai parduoti E. E. J.. Iš Utenos apskrities archyvo 2007-10-24 pažymos Nr. N4-2519, nustatė, jog prie pastatų buvo išskirtas 0,006 ha žemės sklypas. Anykščių apylinkės Tarybos 1992-03-24 sprendimu E. E. J. išnuomota 0,25 ha žemės. Pastatai ir prie pastatų išskirtas žemės sklypas yra žemės sklype, į kurį nuosavybės teisės 2000-06-08 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 47618-34-14649 buvo atkurtos T. M.. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas buvo surašytas 1999-02-24, dalyvaujant ieškovui V. M., kuriame nėra nurodyta apie atsakovui E. E. J. priklausančių pastatų buvimą tame sklype, nors ieškovai žinojo, kad tame sklype yra pastatai, kuriuose gyveno jų dėdienė J. M.-M., kuri tuos pastatus pardavė. Byloje nėra duomenų, jog būtų T. M. ginčijęs sklypo ribas. Remiantis atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Utenos apskrities viršininko administracijos) ir liudytojo D. P. parodymais, nustatė, jog kada buvo atkurtos nuosavybės teisės T. M. į žemę, E. E. J. priklausantys pastatai tame sklype buvo, tik matininko nebuvo pažymėti plane ir dėl to buvo padaryta klaida atkuriant nuosavybės teisės T. M. į žemės sklypą. Ieškovai po T. M. mirties pagal 2001-05-11 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėjo žemės sklypą, esantį ( - ), kurio ribos buvo nustatytos 1999-02-24. Nurodė, jog pagal byloje esančią Utenos apskrities administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 1998-10-16 pažymą Nr. 1-17, nuosavybės teisės atkurtos pagal ( - ) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planą, sudarytą 1933 m. Pagal įrašus ūkinėse knygose, pastatai buvo pastatyti 1924 m. Todėl remiantis CK 4.48 straipsnio 2 dalim, ieškovai po T. M. mirties paveldėjo tik žemės sklypą, unikalus Nr. 3416-0002-0109, esantį ( - ) Ieškovai nepagrindė, kaip pažeistos jų teisės ir teisėti interesai dėl 1987-09-11 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Ginčo tarp sandorio šalių nėra. Ieškovai nepateikė argumentų, jog sandorio dalykas buvo ieškovų dalis ir taip pažeistos jų, kaip savininkų, teisės. Argumentai teikiami tik dėl to, kad ieškovai paveldėtoje žemėje negali vykdyti statybos darbų, nes paveldėjo tą žemės dalį, kurioje nėra pastatų. Net jei pripažinus sutartį negaliojančia, tai neturėtų įtakos ieškovo teisių ir pareigų apimčiai dėl nuosavybės teisės į pastatus, nes jie priklausė J. M. – M.. Todėl sandorių negaliojimo instituto nuostatos ieškovų argumentų pagrindu netaikomos. Apie tai, kad žemės sklype yra atsakovui E. E. J. priklausantys pastatai, ieškovai žinojo iki 1991-12-12, t. y. iki jų tėvas T. M. padavė prašymą grąžinti žemę. Apie tai jie yra nurodę ieškinyje bei posėdžio metu. Remdamasis tuo metu galiojusiu 1964 m. Civiliniu kodeksu, teismas darė išvadą, jog ieškovai praleido nustatytą bendrąjį trijų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

5Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pažeidė šalių lygiateisiškumo, teisės stabilumo ir prognozuojamumo, rungimosi, protingumo ir teisingumo principus. Teismas netyrė įrodymų, sprendimui nepritaikė teismų praktikos precedento, atitinkančio bylos faktines aplinkybes ir ginčo dalyką, sprendime nepateikė motyvų dėl ko atmetami ieškovų pateikti argumentai ir įrodymai, nepagrįstai ir netinkamai taikė ieškinio senaties institutą. Teismas sprendimą pagrindė aplinkybėmis ir teisės taikymu dėl 1987-09-11 sandorio tarp atsakovo E. E. J. ir J. M., kuris yra tik išvestinis reikalavimas šioje byloje, tačiau nepateikė motyvų ir argumentų pagrindinių ieškinio reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų bei teise reikalauti apginti bet kokia nuosavybės savininko pažeistas teises, nesusijusias su valdymo praradimu. Ieškovo pagrindinis reikalavimas, įpareigoti atsakovą E. E. J. nugriauti statinius, kilo todėl, kad šie statiniai be teisėto juridinio pagrindo stovi jų žemės nuosavybės sklype, trukdydami įgyvendinti nuosavybės teisę ir atsakovas šių statinių pagrindu siekia užvaldyti jų nuosavybės - žemės sklypo dalį, kurio plotas 0,3462 ha, kreipdamasis į valstybės institucijas ir įrodinėdamas, kad ši ieškovų nuosavybės dalis – jo nuosavybė, namų valda. Nurodo, kad ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra, nes atsakovo E. E. J. ketinama atimti iš ieškovų sklypo dalis ribų neturi – ji nėra suformuota įstatymų nustatyta tvarka kaip atskiras sklypas, taip pat ši dalis yra ieškovų sklypo viduje. Mano, kad turi būti taikomi teisminiai precendentai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2009, kurioje nustatytos aplinkybės yra iš esmės tapačios aplinkybėms, nustatytoms šioje byloje bei kai kurie teisės aiškinimo dalykai pagal aplinkybes atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009. Pagal tuo metu galiojusias specialiąsias teisės normas, gyvenamųjų namų statyba ir kapitalinė (atstatomoji) rekonstrukcija vienkiemiuose buvo visiškai uždrausta, o draudimas buvo panaikintas Vyriausybės 1991-07-12 nutarimo Nr. 278 „Dėl indvidualios statybos“ 2.3 p., antro indvidualaus būsto įsigijimas inter alia statybos būdu buvo draudžiamas. 2001-02-28 įvykdyta teisinė registracija pagal 1987-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį yra nusikalstamas veiksmas, nes juo teisiški įregistruoti dar prieš 1988 m. naują statybą nugriauti statiniai, kurie ir buvo nupirkti minėta sutartimi. Atsakovai nepateikė nei teisiniam registravimui, nei teismui 1988 m. pastatytų statinio projekto, statybos leidimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad gyvenamojo namo teisinė registracija yra teisėta, t. y. neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, nes netaikė materialinės teisės normų, kurias reikėjo taikyti, sprendžiant šį ginčą. Dėl 1988 m. statybos ir 1987 m. pirkimo – pardavimo sandorio, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties institutą, nepaisydamas viešojo intereso apsaugos ir teisingo sprendimo sampratų, suformuluotų oficialiose konstitucinėse doktrinose ir užkirsdamas kelią teisingo sprendimo priėmimui. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009 yra pateiktas išaiškinimų turinys, taikytinas šioje byloje esančiam teisiniam santykiui, faktinėms ir juridinėms aplinkybėms, kad negatorinio ieškinio atveju ieškovų teises pažeidžia būtent statinių buvimas jų nuosavybės sklype; klausimai dėl žemės sklypo naudojimo yra teisiškai nereikšmingi; įrodinėjant negatorinio ieškinio pagrindą ieškovai nei privalo nurodyti ieškinyje, nei įrodinėti aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu jiems priklausančiame žemės sklype atsirado statiniai ir nuo kokio momento statinių buvimas žemės sklype tapo neteisėtas, pažeidžiantis ieškovų nuosavybės teises į žemės sklypą. Atsižvelgiant į įrašus J. M. sąskaitoje Nr. 1196, 1987-09-11 pirkimo-pardavimo metu buvo parduoti tik pastatai, be žemės naudojimo teisės, t. y. nusikėlimui. Notarinis sutarties pavidalas savaime neįrodo, kad buvo parduotas nekilnojamasis turtas, t. y. su teise į pastatais užimamos ar greta jų esančios žemės naudojimą. Archyvuose nerasta duomenų, kad Anykščių apylinkės ( - ) kaimo ūkinėse knygose būtų įregistruotas likviduoto J. M. kolūkiečio ūkio tęstinumas – atsakovo E. E. J. ūkis, o kolūkiečių įgaliotinių susirinkimo nutarimas pagal to meto teisę pats savaime nesuteikė teisės naudotis žeme, juo labiau – namų valdai ar kitokiam užstatymui. Byloje esantys pateikti mokestiniai pranešimai yra patvirtinti Vilniaus miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto Valstybės pajamų inspekcijos antspaudu, t. y. atsakovas E. E. J. teisme klastojo įrodymus, nes pagal to meto teisę mokestinius pranešimus siuntė tie savivaldos padaliniai, kurių teritorijoje buvo teisiškai registruota asmeninio naudojimo žemė. Pateikti mokėjimai matomai yra skirti atsakovo E. E. J. 0,06 ha mėgėjiško sodo sklypo Vilniaus mieste naudojimui apmokėti, tačiau teismas šio argumento (klastojimo) netyrė. Privalomojo ančdėlinio draudimo mokėjimai bei savanoriškas statinių draudimas pagal tuo metu galiojusią teisę nesukuria jų ir žemės naudojimo teisinės registracijos. Anykščių rajono Anykščių apylinkės tarybos 1992-03-24 sprendimas yra pagrįstas duomenų klastojimu apie atsakovo E. E. J. teisinį statusą dėl pretendento atkurti nuosavybės teises, nes nepateikė nuosavybės teisę įrodančių dokumentų bei nebuvo teismui pateikti žemės nuomos sutarčių ar kitokių žemės naudojimo dokumentų. Nurodo, jog atlikti žemės reformos veiksmai (Anykščių apylinkės viršaičio 1992-08-10 potvarkis Nr.301 ir naujos žemės sklypo privatizavimas prie vasarnamio neatkūrus nuosavybės teisių savininkui T. M.) prieštarauja galiojusiai teisei ir tai teismo procese pripažino atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija, todėl laikytina įrodyta aplinkybė, jog E. E. J. ne tik neturi žemės nuosavybės de jure ir de facto pagal galiojančius žemės sklypo teisinės registracijos duomenimis, bet ir neturi teisėtų interesų į žemės nuosavybę ginčo vietoje, kildintų iš byloje pateiktų atsakovų įrodymų–1987-09-11 pirkimo-pardavimo sutarties ir 1992-08-10 administracinių aktų bei mokėjimo dokumentų.

6Teismas pritaikė senaties terminą ir ieškinį atmetė priimdamas formalų sprendimą. Konstitucinė teisė imperatyviai reikalauja priimti teisingą sprendimą, įvertinus visas teismui žinomas aplinkybes ir įrodymus. Netinkamai nustatydamas ginčo ir įrodinėjimo dalykus, teismas sprendime neįvertino, kad pagrindiniai ieškovų reikalavimai su 1987-09-11 pirkimo-pardavimo sandoriu siejasi tik tiek, kad minėtas sandoris yra nurodytas kaip neteisėtos pirminės 2001-02-28 teisinės registracijos juridinis pagrindas ir kaip vienas iš vėlesnės teisinės registracijos pagrindų kartu su neteisėtu Anykščių rajono savivaldybės mero potvarkiu. Tokiu būdu teismui netaikius ieškinio senaties reikalavimui dėl neteisėtos teisinės registracijos panaikinimo, o ją pritaikius tik šios registracijos juridiniam pagrindui, teismas negalėjo nusišalinti nuo konstitucinės pareigos priimti teisingą sprendimą. Senatis siejamas su asmens sužinojimu – suvokimu apie savo teisių pažeidimą, todėl ieškovų suvokimas yra kilęs iš žemės sklypo nuosavybės teisių gynimo, o ne iš 1987-09-11 įvykdyto daiktų perleidimo iš vieno savininko kitam. Teismas sprendime neteisingai interpretuoja ieškovų teiginius, kuriais ieškovai paaiškina savo suvokimą, kad 1987-09-11 sandorio pagrindu yra pažeidžiamos jų teisės, o ne formalų sužinojimą apie tokį sandorį. Ieškovai būtų kreipęsi į teismą, jeigu nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu jiems būtų paaiškėję, kad 1987-09-11 sandorio pagrindu būtų siekiama jiems natūra negrąžinti neteisėtai nacionalizuotos ir valstybės neišperkamos žemės dalies – tokia subjektinė teisė kreiptis į teismą kyla iš asmenų teisės į tinkamą teisinį procesą gynimo, t. y. ieškovai galėjo kreiptis dėl neteisėtų nuosavybės atkūrimą vykdančių institucijų veiksmų, pažeidžiančių jų teises, panaikinimo. Subjektinė ieškovų teisė į nuosavybės teisių gynimą inter alia kreipiantis į teismą, kilo nuo 2000-06-08, kai tokia žemės sklypo nuosavybė buvo teisiškai įregistruota viešame registre. Apie tai, kad 1987-09-11 sandorio pagrindu yra atlikta neteisėta poilsio namelio registracija gyvenamuoju namu ir iš šios neteisės kilęs atsakovo E. E. J. siekis atimti jų žemės sklypo nuosavybės dalį, ieškovai sužinojo tik gavę duomenis iš Panevėžio apygardos administracinio teismo. Šių duomenų pagrindu ieškovai ir suvokė jų teisių pažeidimus. Teismas nepasisakė dėl 1987-09-11 sandorio vertinimo pagal jo sudarymo metu galiojusią teisę, pagal kurią, įvertinus tikruosius šalių ketinimus įrodančius šalių veiksmus po sandorio, šis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo. Sandorio vertinimas pagal atrankines teisės normas, įsigaliojusias daug vėliau, prieštarauja pagrindiniams teisės principams. Nurodo, jog dėl atsakovo įvykdyto 1924 m. statytų ir 1987-09-11 sandoriu įsigytų statinių nugriovimo juridiškai nebėra kitų šio sandorio teisinių pasekmių, kaip tik faktas, kad šis niekinis sandoris yra laikomas neteisėtos 1988 m. naujai pastatytų statinių teisinių registracijų juridiniu pagrindu, o dėl šios teisinės registracijos panaikinimo reikalavimas ieškinyje yra pareikštas ir jam netaikytinas senaties terminas. Todėl niekinio sandorio teisinių pasekmių ginčijimas yra pagrįstas ir pareikštas tinkamai.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Mano, kad teismas teisingai nurodė 2010-05-12 sprendime ieškinio senaties termino pasibaigimą iki ieškinio pareiškimo ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Byloje nėra duomenų, kad senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovai, vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui (taip pat ir dar iki jo), žinojo apie atsakovo E. J. statinių egzistavimo faktą. 1987-09-11 pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai, todėl atitiko 1964 metų CK 255 straipsnyje numatytus reikalavimus. Duomenų apie tai, kad atsakovas E. E. J. būtų vykdęs savavalines statybas atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi. Pažymi, kad apelianto teiginiai dėl duomenų klastojimo nėra paremti specialistų (ekspertų) išvadomis, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai byloje.

8Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Byloje nustatyta, kad J. M. ir Eduardas E. J. 1987 m. rugsėjo 11 d. sudarė sutartį pagal kurią J. M., kaip paskutinė kolūkinio kiemo šeimininkė pardavė J. E. E. medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ). Pardavimo pagrindu nurodyta Anykščių rajono LDT vykdomojo komiteto pažyma Nr. 277, išd. 1987-09-11 (t. 1, b. l. 72). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto registre turtas (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) įregistruotas registro Nr. ( - ), registro sudarymo data: 1989-01-05; nuosavybės savininkas E. E. J., gim. 1941-04-01; įregistravimo pagrindas: pirkimo-pardavimo sutartis, 1987-09-11, Savivaldybės mero potvarkis, 2001-06-19, Nr. 491p; įrašas galioja nuo 2001-07-05 (t. 1, b. l. 28-29). Anykščių rajono apylinkės tarybos 1992-03-24 sprendimu E. E. J. buvo išnuomotas žemės sklypas prie namų valdos. Atsakovas Anykščių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-05-16 pateikė prašymą leisti pirkti 0,35 ha žemės sklypą ( - ). Žemės sklypo 1992-08-07 įkainojimo aktu žemės sklypo kaina nustatyta 1 546 rublių, kurią atsakovas sumokėjo (t. 2, b. l. 92-93, 96-98). Šią aplinkybę patvirtina Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-06-19 pažyma Nr. 392 ir žemės sklypo planas (t. 2, b. l. 25, 109).

10Ieškovai yra T. M., kuriam nuosavybės teisės į 3,80 ha žemės sklypą ( - ) atkurtos Utenos apskrities viršininko 2000-06-08 sprendimu, turto paveldėtojai. Žemės sklypo savininkais jie tapo tik 2001-05-11 (t. 1, b. l. 25-26, 34-41).

11Ieškovai ginčija atsakovo ir J. M. 1987-09-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, administracinius aktus, priimtus Anykščių apylinkės viršaičio, Anykščių rajono savivaldybės ir mero, teisinę gyvenamojo namo registraciją, jos pagrindą patvirtinančias pažymas ir sprendimus. Teigia, kad atsakovo vardu įregistruotas gyvenamasis namas yra vasarnamis, savavališka statyba, reikalauja statinius nugriauti, nes jie trukdo tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises į žemę ir ją valdyti. Nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nes: teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, nesivadovavo teisminiais precedentais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nepagrįstai taikė ieškinio senatį.

12Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

13Byloje neginčijamai įrodyta, kad atsakovas teisėtai įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą ( - ) iš J. M.. Kad pastaroji buvo šio namo savininkė ieškovams ir jų tėvui, žemės savininkui, buvo žinoma. Tai patvirtina byloje esami įrodymai (t. 1, b. l. 100-101, 104-106). Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis atitinka CK 255 str. (1964 m. red.) reikalavimus. Aplinkybę, kad sutartis buvo tinkamai įregistruota Anykščių apylinkės LDT vykdomajame komitete, patvirtina Anykščių seniūno 2001-06-15 pažyma Nr. 298 (t. 2, b. l. 25), kadangi priešingu atveju seniūnija tokių duomenų neturėtų. Gyvenamojo namo techninis pasas buvo sudarytas 1989-01-05, jame nurodyti pastatų statybos metai, plotas, vertė ir kt. techninės apskaitos duomenys (nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 90/90218, b. l. 20-21). Nekilnojamojo turto registre pastatai įregistruoti 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1987-09-11 ir Anykščių rajono savivaldybės mero 2001-06-19 potvarkio Nr. 491p, pagrindu.

14Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus nuostatus teisė įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, buvo numatyta fiziniams, juridiniams ir kitiems asmenims, įsigijusiems nekilnojamąjį turtą ar įgyjantiems teises naudotis nekilnojamuoju turtu; apskrities viršininkas arba jo įgaliotas asmuo; savivaldybės taryba ar meras arba jų įgalioti asmenys. Juridiniu pagrindu įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį nurodomi: prašymas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį; sutartis dėl nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių, registruojamų registre; sutartis dėl daiktinių teisių, registruojamų registre; savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai bei merų potvarkiai, valstybės valdžios ir valdymo institucijų sprendimai ir kt. (Nuostatų 27, punktai). Taigi, pagal minėtą Vyriausybės nutarimą Anykščių rajono savivaldybės meras turėjo pareigą, esant teisiniams pagrindams, įteisinti pastatus. Ginčijamame mero potvarkyje pagrindu nurodyta ir Utenos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Anykščių rajono inspektoriaus 2001-06-19 pažyma Nr. 200/AD. Šios pažymos ir ją pagrindžiančių dokumentų: statybos leidimo, statinio projekto ir kt. byloje nėra, nes baigėsi saugojimo laikas (t. 1, b. l. 107), tačiau šis faktas nepaneigia atsakovo nurodomos aplinkybės, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas 1988 metais buvo rekonstruoti ir pažeidimų nenustatyta. Ieškovams buvo gerai žinoma, kad jų tėvui grąžintinoje žemėje yra gyvenamas namas, o ne vasarnamis, ar poilsio namelis, kaip jie teigia. Žemės savininkas T. M. tuomet dėl to pretenzijų nereiškė. Ieškovai gi žemės savininkais tapo tik po 2001-05-11 ir duomenų, kad jų teisės nuo to laiko buvo pažeidžiamos, nėra. Ieškovai nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie neteisėtą namo statybą po 2001-05-11, o jų teiginiai yra formalūs ir deklaratyvūs. Duomenų, kad namas pirktas nukėlimui ar nugriovimui taip pat nėra.

15Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991-06-18 redakcija Nr. I-1454) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybės išperkama žemė pagal galiojusius įstatymus suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Iš to seka, kad įstatymo leidėjas nesuabsoliutino pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti nuosavybę ir žemės savininkų nuosavybės teisių. Todėl nėra pagrindo naikinti Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-06-19 pažymos Nr. 392 dėl atsakovo 3462 m2 žemės sklypo ( - ) išpirkimo.

16Atmestini apelianto argumentai ir dėl teismo netaikyto teisminio precedento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir taikytos ieškinio senaties. Kaip nurodo apeliantas, apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo 2007 m. pavasarį, o iš ieškinio matyti, kad į teismą kreipėsi tik 2007-07-30. Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029, 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti administracinį aktą. Terminas skaičiuojamas nuo administracinio akto turinio paaiškėjimo dienos. Apelianto cituojamose LAT nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-236/2009 ir Nr. 3K-3-63/2009 ginčo aplinkybės netapačios, todėl teismas turėjo remtis įstatymų, reguliuojančių šalių ginčą, nuostatomis.

17Teisėjų kolegijos nuomone Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamų reikalavimų svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 92, 93 str.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Lt (dešimt litų) susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovai prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 1987-09-11 pirkimo -... 4. Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-05-12 sprendimu ieškinį atmetė ir... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo... 6. Teismas pritaikė senaties terminą ir ieškinį atmetė priimdamas formalų... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo... 8. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 9. Byloje nustatyta, kad J. M. ir Eduardas E. J. 1987 m. rugsėjo 11 d. sudarė... 10. Ieškovai yra T. M., kuriam nuosavybės teisės į 3,80 ha žemės sklypą ( -... 11. Ieškovai ginčija atsakovo ir J. M. 1987-09-11 sudarytą pirkimo-pardavimo... 12. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kaip nepagrįstus ir... 13. Byloje neginčijamai įrodyta, kad atsakovas teisėtai įsigijo gyvenamąjį... 14. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 „Dėl... 15. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į... 16. Atmestini apelianto argumentai ir dėl teismo netaikyto teisminio precedento,... 17. Teisėjų kolegijos nuomone Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti... 20. Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Lt (dešimt litų)...