Byla 2A-443/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2073-153/2011 pagal ieškovų P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. ieškinį atsakovei M. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos dydžio.

5Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. G. ieškovui P. Ž. 2 023 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; ieškovei V. Ž. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; ieškovui R. Ž. 4 500 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad atsakovės globotinis A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 11 d. apie 5 val. 30 min. Jurbarko mieste, Kęstučio gatvėje, namo Nr. 2 kieme tyčia dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių itin žiauriai nužudė V. Ž. - peiliu sudavė mažiausiai 39 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko V. Ž. įvykio vietoje mirė. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktas nenagrinėtu. A. G. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą atsako globėja M. G.. Ieškovai nurodė, kad jie yra nužudyto V. Ž. tėvai ir brolis, jiems nusikalstama veika padaryta turtinė žala, kurią sudaro 2 023 Lt laidojimo išlaidos. R. Ž. patyrė 4 500 Lt turtinę žalą už paminklo pastatymą. Ieškovai dėl staigios ir itin žiaurios V. Ž. mirties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Ieškovai džiaugėsi darnia sūnaus šeima, sūnaus jiems skiriamu dėmesiu ir jo nuolatiniu rūpesčiu dėl tėvų sveikatos bei materialine parama tėvams atsiradus sunkumams. Po sūnaus mirties 2008 m. gruodžio 2 d. gimė antras anūkas, kurio sūnus labai laukė, jo staigi mirtis paliko anūkus našlaičiais. Dėl sūnaus netekties ieškovai prarado tolesnio gyvenimo džiaugsmą, patyrė stiprų emocinį disbalansą. Ieškovą R. Ž. su broliu siejo artimi jausmai nuo vaikystės, broliai bendravo šeimomis nepaisydami, kad R. Ž. dirbo užsienyje. Ieškovų nuomone, vienas iš reikšmingų kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo imtasi jokių veiksmų A. G. kaip pavojingą asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Atliekant kratą namuose, kuriuose gyveno A. G., pagal 2008 m. spalio 15 d. kratos protokolą lengvai prieinamose vietose buvo rasta dėklas ginklui su peiliu, du maišeliai su šratukais, šaunamojo ginklo nupjauto vamzdžio dalis, peiliai, maišelis su garsiniais 6 mm kalibro šoviniais, dėžutė su garsiniais 6 mm kalibro šoviniais, dėklas ginklui, peilio geležtė. Globėja M. G., gyvenanti kartu su sūnumi A. G., negalėjo nematyti visų šių daiktų ir nežinoti apie jų buvimą (b. l. 7-11).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės M. G. P. Ž. 2 023 Lt turtinei žalai, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; V. Ž. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. Ž. 4 500 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės nėra, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė M. G. prašė globos ir rūpybos institucijos atleisti ją nuo globėjos pareigų. Atsakovė pati pripažino, kad tinkamai globėjos pareigų nevykdė, nes yra senyvo amžiaus, ligota, tačiau globėjos pareigų neatsisakė, gavo visas globėjai ir globotiniui priklausančias išmokas iš socialinės paramos skyriaus. Tai įrodo atsakovės kaltę, pasireiškusią neveikimu. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė globėjos pareigas, nes neužtikrino, kad globotinis vartotų jam paskirtus vaistus, leido jam naudotis lėšomis, už kurias jis pirko ginklus, neužtikrino nuolatinės jo priežiūros, nes jis, būdamas sunkus ligonis, nakvojo ( - ) atskirai nuo globėjos, atsakovės nekontroliuojamas įvykdė sunkų nusikaltimą (nužudymą), kitus nusikaltimus. Pažymėjo, kad ieškovų patirta turtinė žala yra visiškai pagrįsta, būtina ir protingo dydžio, todėl priteistina. Teismas sutiko su ieškovų atstovės motyvais, kad jauno asmens smurtinė mirtis sukėlė išgyvenimus žuvusiojo šeimos nariams. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad žuvęs V. Ž., būdamas neblaivus, baro kieme tenkino savo lytinius poreikius su nepažįstamąja, kas iš dalies sąlygojo faktą, kad buvo A. G. užpultas ir mirtinai sužalotas. Įvertino atsakovės turtinę padėtį - ji yra pensininkė, pensija- 650 Lt, ligota- serga nepagydoma Parkinsono liga, senyvo amžiaus (gim. 1934 m.), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, su sutuoktiniu išsiskyrusi. Todėl ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos teismas patenkino iš dalies - Pavelui ir V. Ž. priteisdamas po 10 000 Lt, o R. Ž.- 5000 Lt (b. l. 90-96).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovai P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio pakeisti- P. Ž. ir V. Ž. priteisti po 100 000 Lt, o R. Ž.- 50 000 Lt (b. l. 100-104). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Teismas neįvertino byloje nusikalstama veika padarytų padarinių sunkumo, neatskleidė jų turinio. V. Ž. buvo jaunas, sveikas ir darbingas žmogus, jis buvo nužudytas vos 24 metų itin žiauriai, jam peiliu A. G., kuris turėjo būti prižiūrėtas atsakovės, sudavė mažiausiai 39 smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą ir po didelių kančių mirė įvykio vietoje.

122. Teismas neįvertino atsakovės kaltės. Atsakovė žinojo, kad jis negeria vaistų, elgiasi keistai, perka šovinius, peilius, tačiau nesiėmė jokių veiksmų izoliuoti tokį pavojingą asmenį nuo visuomenės. Atsakovė ėmė visas globėjai priklausančias socialines išmokas, bet neužtikrino A. G. priežiūros, įvykio naktį nakvojo atskirai nuo globotinio, ko pasekoje dėl globėjos nerūpestingumo įvyko skaudi nelaimė.

133. Teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties neatitinka tikrovės. Atsakovė gyvena su sutuoktiniu, todėl jos gaunama senatvės pensija nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atsakovės sutuoktinis po nusikalstamos veikos padarymo pardavė jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kas rodo atsakovės nesąžiningumą bei norą išvengti atsakomybės dėl žalos atlyginimo.

144. Nors V. Ž. elgesys neatitiko viešoje vietoje nustatytų elgesio normų, tačiau tai niekaip negalėjo įtakoti A. G. veiksmų, nes žuvusysis su juo nebendravo ir neturėjo jokio kontakto, todėl savo elgesiu ir kalbomis ar veiksmais negalėjo išprovokuoti A. G. tokiems veiksmams.

155. Teismas neįvertino atsakovės veiksmų po jos globotinio nusikalstamos veikos padarymo. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovus, neatsiprašė dėl tragiškos sūnaus žūties, nesiūlė jiems atlyginti turtinę, neturtinę žalą. Be to, nors po įvykio buvo parduotas visas atsakovės sutuoktiniui V. G. priklausęs nekilnojamasis turtas, nagrinėjant bylą teisme, atsakovė nurodė, kad jos pragyvenimo šaltinis yra tik senatvės pensija.

166. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Neteisingai nustatyta piniginė kompensacija už ieškovų patirtą skriaudą, dėl ko ieškovai jaučia dar didesnį dvasinį skausmą, nes jų sūnaus ir brolio gyvybė bei pačių ieškovų dvasiniai išgyvenimai dėl skaudžios netekties buvo sumenkinti ir neįvertinti.

17Atsakovė M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad neturtinė žala turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į atsakovės garbų amžių bei tai, kad vienintelis jos pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija. Nurodė, kad visuomenėje nepriimtinas elgesys daro įtaką ne tik tiems asmenims, į kuriuos jis nukreiptas, bet ir visiems aplinkiniams, jeigu tai vyksta viešoje vietoje ir yra aplinkinių asmenų matomas, todėl, mano, jog V. Ž. elgesys išprovokavo jos sūnaus reakciją, dėl ko įvyko nelaimė (b. l. 120-121).

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

21Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantai dėl žuvusio sūnaus ir brolio mirties turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas apeliantams atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš Konstitucijos įtvirtintų principų (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis išvardintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Taigi, neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis arba dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso ne tik nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių, tačiau ir nuo kitų kriterijų.

24Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl teismas kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

25Šioje byloje nustatyta, kad dėl atsakovės - savo neįgalaus sūnaus globėjos nerūpestingumo, pasireiškusio neveikimu, jos globotinis A. G. užpuolė ir tyčia, itin žiauriai nužudė apeliantų sūnų ir brolį V. Ž.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista viena iš prioritetinių prigimtinių žmogaus vertybių, kuriai taikoma išskirtinė teisinė apsauga, t.y. jaunas asmuo neteko gyvybės. Visgi nagrinėjamos bylos kontekste, akcentuojant sunkias pasekmes, taipogi svarbu yra atsižvelgti ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos neturtinės žalos dydžiui.

26Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė yra senyvo amžiaus, gimusi 1934 m., nuo 1998 m. pati gydėsi pas psichiatrus. Nepaisant to, 2000 m. ji buvo paskirta neveiksnaus sūnaus globėja. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2003 m. atsakovė serga Parkinsono liga (b.l. 80). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, nes žinodama, kad sergantis sūnus negeria vaistų, kaupia įvairius ginklus namuose, nesiėmė jokių veiksmų. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad tokio amžiaus ir sveikatos, kaip nurodyta aukščiau, atsakovės galimybės tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijas yra abejotinos. Be abejo, atsakovės kaltė pasireiškė ne tik tuo, kad turėdama pareigą rūpintis sergančiu sūnum tinkamai savo pareigų neatliko, o ir dėl to, kad žinodama ar bent turėdama suvokti, kad jų atlikti tinkamai nėra pajėgi, nesikreipė į teismą ar globos institucijas dėl atleidimo nuo globėjo pareigų. Išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, įvertino. Apeliantų manymu, vis tik atsakovės kaltė nebuvo pakankamai įvertinta, nes dėl jos neveikimo buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas. Apeliantai teisingai nurodo, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltės forma bei laipsnis. Teisėjų kolegija sutiktų su tuo, kad neturtinės žalos dydis, atskirai paėmus nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, iš tikrųjų galėtų būti vertinamas kaip neadekvatus. Tačiau, nors apeliantai akcentuoja itin žiaurius tyčinius neveiksnaus asmens veiksmus, šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo ne iš paties žalą padariusio asmens, o iš jo globėjos. Todėl nustatant civilinės atsakomybės sąlygas būtina vertinti būtent atsakovės kaip atsakingos už kilusią žalą asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės veiksmų kryptingumą ir turinį, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė siekė ar tikėjosi tokių ieškovams skaudžių pasekmių. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamoje situacijoje pasireiškė rūpestingumo ir atidumo reikalavimų nesilaikymu, t.y. globodama sunkia psichine liga sergantį asmenį ir žinodama, kad šis negeria vaistų, suvokdama, jog negali juo tinkamai pasirūpinti, nesikreipė dėl atleidimo nuo globėjos pareigų. Tuo tarpu įvertinus atsakovės senyvą amžių, jos ligų pobūdį, apeliantų argumentai dėl jos elgesio po nepakaltinamo jos globojamo asmens nusikaltimų padarymų (t.y. jog neatsiprašė, nesiūlė atlyginti žalą), negali būti vertinami kaip turintys itin esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui. Be to, šis vertinimo kriterijus nėra numatytas ir aukščiau minėtame CK 6.250 straipsnio neturtinės žalos nustatymo kriterijų sąraše. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės elgesį vykdant psichiškai neįgalaus asmens globos funkciją, būtina įvertinti ne tik atsakovės, tačiau ir jos globotinio amžių, t.y. kad atsakovė, būdama senyvo amžiaus, globojo suaugusį vidutinio amžiaus sūnų. Globėjui užtikrinti globą tokiam asmeniui sukontroliuojant jo veiksmus realiai nėra paprasta apskritai. Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad byloje atsakovės kaltė buvo įvertinta netinkamai.

27Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje kaltininko (sunki) turtinė padėtis yra pripažįstama priteistinos neturtinės žalos dydžio kriterijumi. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Akivaizdu, kad tyčinių veiksmų atsakovė neatliko. Vertinant už žalą atsakingo asmens turtinę padėtį, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeiminė ir socialinė padėtis bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.

28Nagrinėjamu atveju atsakovė yra senyvo amžiaus - jai beveik 80 metų, turinti sunkių sveikatos problemų, neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama senatvės pensija, kuri siekia 650 Lt. Kitokių duomenų apie jos (gerą) turtinę padėtį byloje nėra. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir iš esmės nėra perspektyvų, jog ji galėtų pagerėti. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nėra išsituokusi (skirtingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime), nekeičia situacijos vertinimo visų pirma dėl to, kad ji, o ne jos sutuoktinis, kaip globėja yra atsakinga už žalą, padarytą jos globotinio veiksmais; antra, jos sutuoktinis taipogi pensijinio amžiaus senyvas asmuo; trečia, apeliantų nurodomos aplinkybės apie atsakovės bandymus išvengti atsakomybės išparduodant turtą, nėra pagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis, todėl pagal į bylą pateiktus įrodymus teisėjų kolegija pagrindo tokiai išvadai neturi. Tuo tarpu jos sutuoktinio turto pardavimas, nesant duomenų apie jo priklausomybę bendrosios jungtinės nuosavybės teise (atsakovė susituokė 2008 m.), taip pat neteikia pagrindo išvadai, kad tai būtų padaryta siekiant išvengti žalos atlyginimo. Beje, ir dėl šio turto pardavimo įrodymai taip pat nepateikti. Taigi, yra pagrindas manyti, kad bet kokio dydžio piniginė kompensacija atsakovei sukels sunkias pasekmes. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jos turtinę padėtį.

29Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad žuvusiojo elgesys įtakojo A. G. veiksmus. Neginčytina, kad A. G. reakcija į žuvusiojo elgesį, tenkinant savo lytinius potraukius viešoje vietoje, yra visiškai nepriimtina, neleistina, neadekvati, nusikalstama ir smerktina. Tačiau, kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks elgesys viešoje vietoje neatitiko visuomenėje priimtinų normos ribų, galėjo sukelti neigiamus ir nemalonius jausmus kiekvienam su tuo susidūrusiam visuomenės nariui. Todėl neatmestina, kad ir tai galėjo turėti įtakos A. G. neadekvatiems veiksmams. Be abejo, šie paties žuvusiojo veiksmai nėra lemiami sprendžiant neturtinės žalos dydį, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visų kitų aplinkybių kontekste pagrįstai vertino ir juos.

30Apeliantai skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Minėta, kad parinkti kuo teisingesnę pinginę kompensaciją už artimo žmogaus netektį yra suteikta teismui, kuris, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą; šie principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytus principus pagrįstai taikė tiek, kiek tai buvo aktualu sprendžiant neturtinės žalos dydį konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad apeliantų skunde akcentuojamas teisingumo principas reikalauja paisyti ir kalto asmens interesų, t.y. to, kad jam liktų nors minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, kad jam taikomos priemonės neįstumtų jo į ekonomiškai beviltišką situaciją. Be to, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros svarbu yra ir priteistos sumos sumokėjimo realumas, t.y. ar dėl žalos kaltas asmuo galės realiai ir bus suinteresuotas kuo greičiau ją atlyginti.

31Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad iš atsakovės apeliantams bendroje sumoje priteista 25 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra nustatyta nepagrįstai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos dydžio.... 5. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės M. G. ieškovui P. Ž. 2... 6. Nurodė, kad atsakovės globotinis A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovai P. Ž., V. Ž. ir R. Ž. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu... 11. 1. Teismas neįvertino byloje nusikalstama veika padarytų padarinių sunkumo,... 12. 2. Teismas neįvertino atsakovės kaltės. Atsakovė žinojo, kad jis negeria... 13. 3. Teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties neatitinka... 14. 4. Nors V. Ž. elgesys neatitiko viešoje vietoje nustatytų elgesio normų,... 15. 5. Teismas neįvertino atsakovės veiksmų po jos globotinio nusikalstamos... 16. 6. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino teisingumo,... 17. Atsakovė M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia,... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantai dėl žuvusio... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš... 24. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 25. Šioje byloje nustatyta, kad dėl atsakovės - savo neįgalaus sūnaus... 26. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė yra senyvo amžiaus, gimusi 1934 m.,... 27. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnyje kaltininko... 28. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra senyvo amžiaus - jai beveik 80 metų,... 29. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė... 30. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į teisingumo,... 31. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pakankamo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą....