Byla e2-21235-820/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, vertėjaujant vertėjai Svetlanai Miniakovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovui advokatui Laimonui Šileriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 1 820,97 EUR skolos.
    2. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog 2014 m. spalio 17 d. ieškovas draudėjui UAB „Vitropolis“ išdavė draudimo polisą dėl draudėjo pastato apdraudimo.
  3. 2015 m. kovo 24 d. atsakovas, vykdydamas statybos darbus užkimšo pastato kanalizaciją, todėl buvo užlietos draudėjui priklausančios patalpos. Ieškovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 1 820,97 EUR draudiminę išmoką.
  4. Dėl draudėjui padarytos žalos atsakingas atsakovas, kuris atlikdamas statybos darbus užkimšo kanalizaciją, tuo padarydamas žalą pastato savininkams. Žala susidarė dėl valymo darbų. Tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog kanalizacijos užsikimšimo priežastis – statybos darbai yra tik numanoma, jog darbus atliko atsakovas. Atsakovo atstovai nebuvo kviečiami apžiūrėti įvykio vietos. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog žalą padarė atsakovas ar ji atsirado dėl atsakovo vykdomų statybos darbų. Be to, nenustatytas žalos dydis, nes patalpos apžiūrėtos jau išvalytos, todėl neaišku, kaip paskaičiuotas žalos dydis.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškovas ADB „Gjensidige“ yra UAB DK „PZU Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjas (1 t., p. 37-39).
  4. Draudėjas UAB „Vitropolis“ apdraudė savo pastatą, esantį ( - ), Vilniuje pas ieškovą (1 t., p. 4-6).
  5. Pas ieškovą 2015 m. kovo 24 d. įvykis, kurio metu patalpos buvo užlietos kanalizinėmis nuotekomis, buvo registruotas 2015 m. kovo 25 d.; (1 t., p. 9).
  6. Ieškovo atstovas sudarė Turto apžiūros aktą (1 t., p. 10-11). Iš šio akto matyti, jog grindys buvo aplietos fekalijomis ir išvalytos. Pagalbinės patalpos tiesioginio pažeidimo grindų plotas 80 m2, tame tarpe linoleumas – 40 m2, sienų – 8 m2, lubų – 4 m2. Sandėlio pažeidimo plotas – 100 m2 bei sugadintos dvi spintelės.
  7. Atsakovo atstovas atsikirtinėja, jog surašant aktą jau buvo išvalytos patalpos, todėl negalima buvo nustatyti viso ploto. Su šiais teginias negalima sutiktina. Iš byloje esančių foto nuotraukų (1 t., p. 12-23) matyti, jog drėgmės pažeidimų plotai matyti ir po išvalymo darbų. Be to, nukentėjęs asmuo privalėjo imtis visų priemonių, kad žala nedidėtų (CK 6.248 str.) ir antisanitariniai padariniai būtų likviduoti kaip įmanoma greičiau, nes patalpos yra komercinės ir jose vykdoma komercinė veikla. Komercinei veiklai naudoti antisanitarines patalpas yra draudžiama. Taigi nukentėjęs asmuo galėjo ir privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių išsiliejusių fekalijų surinkimui ir jų išvalymui. Apie įvykį draudimo bendrovė buvo informuota kitą dieną po įvykio, t. y. nedelsiant.
  8. Padarytos žalos remonto darbams reikalinga suma – 703,48 EUR (1 t., p. 24). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog sąmata apskaičiuota neteisingai, todėl teismas remiasi byloje esančiais įrodymais. Už valymo darbus nukentėjęs asmuo sumokėjo 1 035 EUR (1 t., p. 25, 26). Byloje nėra įrodymų, jog kanalizacijos nuotekų surinkimo ir jų padarinių valymo darbai kainavo mažiau, todėl teismas remiasi byloje esančiu įrodymu. Nukentėjęs asmuo sumokėjo už hidrodinaminio vakuuminio siurblio darbą 198,34 EUR (1 t., p. 27). Iš viso įvykio padariniams likviduoti buvo išleista 1 936,82 EUR.
  9. Draudikas, išskaičiavęs draudiminę išskaitą, draudėjui išmokėjo 1 820,97 EUR (1 t., p. 28-30).
  10. Atsakovas atsikirtinėja, jog jis nėra atsakingas dėl padarytos žalos, nes nėra objektyvių duomenų, o yra tik numanoma, jog kanalizacija užsikišo dėl statybinių atliekų ir yra numanoma, jog tai padarė atsakovas. Su šiais teiginiais nesutiktina.
  11. Iš UAB „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ (1 t., p. 70) rašto matyti, jog grupė šios bendrovės darbuotojų bei nukentėjusio asmens atstovas buvo nuėję į įvykio vietą. Minėti asmenys patikrino kanalizacijos šulinius atsakovo vykdomų statybos darbų vietoje ir nustatė, kad į kanalizacijos šulinius pateko žemės ir užkimšo kanalizacijos sistemą.
  12. Byloje liudytojais apklausti asmenys, kurie minėti šiame rašte, patvirtino, jog sužinoję apie kanalizacijos nuotekų nutekėjimą į pastato patalpas pradėjo ieškoti priežasčių. Liudytojai patvirtino, jog atsakovo aptvertoje statybų teritorijoje po ekskavatoriaus darbų pastebėjo šulinį, kuris buvo pasislinkęs ir pro jį buvo pribyrėję žemių į kanalizacijos sistemą. Šulinys, į kurį pateko žemės, buvo atsakovo statybos teritorijoje. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos (1 t., p. 12-23). Kitų priežasčių, dėl kurių galėjo užsikimšti kanalizacijos sistema, nustatyta nebuvo. Pažymėtina, jog pašalinus būtent šią priežastį, kanalizacijos sistema pradėjo veikti be sutrikimų. Šulinius apžiūrinėję asmenys paliudijo, jog buvo ieškoma atsakovo atstovų, tačiau statybvietėje buvę darbininkai nenurodė arba atsisakė nurodyti atsakingus asmenis. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog atsakovo aptvertoje statybvietėje atsakingo atsakovo asmens nebuvo (tuo pažeistos Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatos), todėl atsakovas negali remtis aplinkybe, jog jo atstovai nebuvo pakviesti apžiūrėti patalpas ir/ar nustatyti kanalizacijos sistemos užsikimšimo priežastis. Atsakovo statybos teritorija yra aptverta, todėl į šią teritoriją negalėjo patekti kiti asmenys be atsakovo žinios ir negalėjo vykdyti jokių darbų be atsakovo žinios. Atsakovas nenurodė kitų asmenų, kurie galėjo į kanalizacijos šulinį priberti žemių. Atliekant žemės kasimo darbus, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 43 punkto nuostatas: už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas). Taigi atsakovas, kaip statytojas (užsakovas), privalėjo užtikrinti, jog visi statybos darbai bus atliekami tinkamai, t. y. nedarant žalos kitų asmenų turtui ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o to nepadaręs yra atsakingas už kilusias pasekmes. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas, savo aptvertoje teritorijoje, vykdydamas darbus pažeidė pareigą veikti atsakingai negadinat kitų asmenų turto (pažeidė minėto STR nuostatas), paslinko kanalizacijos šulinį ir į jį patekusios žemės užkimšo kanalizacijos sistemą, dėl to kanalizacijos nuotekos pateko į ieškovo draudėjo patalpas ir jas sugadino. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
  13. Byloje nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249 str.): neteisėti veiksmai – pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedaryti žalos kitų asmenų turtui, šiuo atveju - kanalizacijos sistemai, bei laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 6.246 str. 1 d.), buvo padaryta turtinė žala pasireiškusi patalpų sugadinimu (CK 6.249 str.), tarp kanalizacijos sistemos užkišimo ir patalpų užliejimo kanalizacijos nuotekomis yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), atsakovas yra kaltas dėl atsiradusios žalos, nes nebuvo rūpestingas ir apdairus kiek tai buvo būtina atliekant statybos darbus (CK 6.248 str.).
  14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 820,97 EUR yra pagrįstas ir tenkintinas.
  15. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  16. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovas sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 36). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 139 EUR (1 t., p. 34-35), 350 EUR (1 t., p. 73-74), iš viso – 489 EUR. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 530 EUR, kurios, patenkinus ieškinį pilnai, priteistinos iš atsakovo.
  2. Teismas patyrė 6,53 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str.).
  3. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui ADB „Gjensidige“ (į. k. 110057869) iš atsakovo UAB „Emilė“ (į. k. 302629571) 1 820,97 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt euro ir 97 euro centus) žalos atlyginimui, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 820,97 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt euro ir 97 euro centus) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 530 EUR (penkis šimtus trisdešimt euro) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo UAB „Emilė“ (į. k. 302629571) 6,53 EUR (šešis euro ir 53 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai